- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-04
- Bylos Nr.
- e2YT-3200-452/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00736-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Breskienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. K., Lietuvos Valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Ž. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovei L. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Ž. K., Lietuvos Valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po mamos G. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus sutuoktiniui, nuo 2000 metų ji gyveno kartu su tėvais (duomenys neskelbtini). Tėvus prižiūrėjo ir jai rūpinosi. (duomenys neskelbtini) mirė tėvas P. S., (duomenys neskelbtini) mirė mama G. S.. Mirus mamai ji ir toliau gyveno tėvų namuose, prižiūrėjo namą, rūpinosi, mokėjo mokesčius, nuomojo žemės sklypus ir gaudavo nuomos mokesčius. Sesuo į tėvų palikimą nepretendavo, todėl, kai ji 2025 m. sausio 20 d. kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo po mamos mirties, šis jai paaiškino, kad reikės kreiptis į teismą, nes yra praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes nori susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
2. Pareiškėjos atstovas advokatas A. C. prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti prašomą juridinį faktą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Ž. K. teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad sesuo R. L. ilgą laiką gyveno su tėvais, juos prižiūrėjo, todėl ji nepretenduoja į paveldėjimą. Prašė pareiškimą tenkinti.
4. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atstovė L. L. nurodė, kad NŽT nesikreipė dėl turto paveldėjimo valstybės vardu po G. S. mirties ir neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo.
5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo dėl palikėjos G. S. palikimo perėjimo valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
7. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. L. ir Ž. K. yra (duomenys neskelbtini) mirusio P. S. ir (duomenys neskelbtini) mirusios G. S., kurių nuolatinė gyvenamoji ir paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), dukros. Panevėžio miesto 2-ojo notaro biuro notaras A. Č. raštu patvirtino, kad po G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nėra pradėta. Dėl palikimo priėmimo įpėdinė R. L. į notarą kreipėsi praleidusi palikimo priėmimo terminą, kiti įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimai niekam nėra išduoti. Į bylą pateiktų 2025 m. vasario 13 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis mirusiosios G. S. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas : žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, dešimčia ūkinių pastatų, pavėsine ir kiemo statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini); 739/1562 dalys 15,62 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 485/970 dalys 9,7 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėja po motinos mirties faktiškai valdė paveldimą turtą - gyveno tėvų name po mirties, rūpinosi sodybos priežiūra, remontavo namus, mokėjo mokesčius - patvirtino pateikti žemės mokesčio mokėjimo kvitai, suinteresuotas asmuo pareiškėjos sesuo Ž. K., teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. D.. Šių asmenų parodymai neprieštarauja ir atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams. Duomenų, kad R. L. būtų atsisakiusi motinos palikimo, neįgyvendinusi savo teisių paveldėti, palikėjos palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra.
9. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir laiko jas įrodytomis, kad R. L. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo, todėl pareiškimą laiko pagrįstu ir tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
10. Kadangi teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis), šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
11. Pareiškėja 2025 m. sausio 31d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-C-2025-00683 yra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje, todėl žyminis mokestis, atstovavimo išlaidos bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą įstatymo nustatytu terminu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.