Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Gretai Čuladaitei, Daivai Ašmianienei, Beatai Rutkauskaitei,

nukentėjusiajam V. A.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagalbiniu darbuotoju UAB "K.", gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, nuosprendis įvykdytas, teistumo nėra, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-14 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, nuosprendis įvykdytas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuj, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi Vilniaus statybininkų rengimo centre, 2 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., teistas

1) 2014 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį – 3 MGL (390 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – 2 MGL (260 Lt) bauda;

2) 2015 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams;

3) 2015 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė paskirta – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2015 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams,

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. G. skirta bausmė laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir V. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi įskaityta bausmė atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį ir 2015 m. birželio 12 d. nuosprendyje įskaityti laikotarpiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, V. G. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. V. G. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – 12 mėnesių terminui elgesio apribojimą įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuosprendis įsiteisėjęs, vykdomas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB "K.", pagalbiniu darbuotoju, gyv, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmė įvykdyta, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. panaudojęs fizinę prievartą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2014-12-18 apie 23val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su V. G., D. Ž., A. B., viešoje vietoje- prie lopšelio-darželio „Gilužis“, esančio Vydūno g. 11 A, Vilniuje, priėjo prie nukentėjusio V. A., po ko A. B. paprašė nukentėjusio užrūkyti, o šiam pasakius, kad neturi, jis rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. A. vieną smūgį į dešinę galvos sritį, kitą smūgį rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. A. į pakaušio sritį, nukentėjusiajam pradėjus bėgti, jie pasivijo nukentėjusį V. A. apsupo bei bendrai sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 10 kartų į galvos sritį bei ne mažiau 10 kartų kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, po ko A. B. parodė į jį ir liepė nukentėjusiajam V. A., duoti jam 5 litus, nukentėjusiajam V. A. pinigų nedavus, jis kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. A. vieną smūgį į kairiąją akį, po to smūgio nukentėjusysis išsitraukė piniginę ir davė 2 litus, tačiau jis vėl nukentėjusiajam V. A. kumščiu sudavė vieną smūgį į lūpas, po ko A. B. liepė parodyti piniginę ir ištraukė iš nukentėjusiojo rankų tą piniginę, apžiūrėjo, ir neradęs pinigų, grąžino, ir visi pasišalino, tokiu būdu panaudojus smurtą nukentėjusiajam V. A. buvo padaryta poodinė kraujosruvą veido dešinėje pusėje ir kairės akies vokuose-kairiame skruoste, muštinės žaizdos kairio antakio srityje ir kairės akies išorinio kampo srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip atėmus nukentėjusiajam galimybę pasipriešinti buvo pagrobtas nukentėjusiajam V. A. priklausantis 2 Lt vertės turtas. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalį.

A. B. panaudojęs fizinę prievartą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2014-12-18 apie 23 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su, A. M., D. Ž., V. G., viešoje vietoje - prie lopšelio-darželio „Gilužis“, esančio Vydūno g. 11 A, Vilniuje, priėjo prie nukentėjusio V. A., po ko jis paprašė nukentėjusio užrūkyti, o šiam pasakius, kad neturi, A. M. rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. A. vieną smūgį į dešinę galvos sritį, kitą smūgį rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. A. į pakaušio sritį, nukentėjusiajam pradėjus bėgti, jie pasivijo nukentėjusį V. A. apsupo bei bendrai sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 10 kartų į galvos sritį bei ne mažiau 10 kartų kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, po ko jis parodė į A. M. ir liepė nukentėjusiajam V. A., duoti A. M. 5 litus, nukentėjusiajam V. A. pinigų nedavus, A. M. kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. A. vieną smūgį į kairiąją akį, po to smūgio nukentėjusysis išsitraukė piniginę ir davė 2 litus, tačiau A. M. nukentėjusiajam V. A. vėl kumščiu sudavė vieną smūgį į lūpas, po ko jis liepė parodyti piniginę ir ištraukė iš nukentėjusiojo rankų tą piniginę, apžiūrėjo, ir neradęs pinigų, grąžino, ir visi pasišalino, tokiu būdu panaudojus smurtą nukentėjusiajam V. A. buvo padaryta poodinė kraujosruvą veido dešinėje pusėje ir kairės akies vokuose-kairiame skruoste, muštinės žaizdos kairio antakio srityje ir kairės akies išorinio kampo srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip atėmus nukentėjusiajam galimybę pasipriešinti buvo pagrobtas nukentėjusiajam V. A. priklausantis 2 Lt vertės turtas. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalį.

V. G. panaudojęs fizinę prievartą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2014-12-18 apie 23 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su, A. M., D. Ž., A. B., viešoje vietoje - prie lopšelio-darželio „Gilužis“, esančio Vydūno g. 11 A, Vilniuje, priėjo prie nukentėjusio V. A., po ko A. B. paprašė nukentėjusio užrūkyti, o šiam pasakius, kad neturi, A. M. rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. A. vieną smūgį į dešinę galvos sritį, kitą smūgį rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. A. į pakaušio sritį, nukentėjusiajam pradėjus bėgti, jie pasivijo nukentėjusį V. A. apsupo bei bendrai sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 10 kartų į galvos sritį bei ne mažiau 10 kartų kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, po ko A. B. parodė į A. M. ir liepė nukentėjusiajam V. A., duoti A. M. 5 litus, nukentėjusiajam V. A. pinigų nedavus, A. M. kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. A. vieną smūgį į kairiąją akį, po to smūgio nukentėjusysis išsitraukė piniginę ir davė 2 litus, tačiau A. M. nukentėjusiajam V. A. vėl kumščiu sudavė vieną smūgį į lūpas, po ko A. B. liepė parodyti piniginę ir ištraukė iš nukentėjusiojo rankų tą piniginę, apžiūrėjo, ir neradęs pinigų, grąžino, ir visi pasišalino, tokiu būdu panaudojus smurtą nukentėjusiajam V. A. buvo padaryta poodinė kraujosruvą veido dešinėje pusėje ir kairės akies vokuose-kairiame skruoste, muštinės žaizdos kairio antakio srityje ir kairės akies išorinio kampo srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip atėmus nukentėjusiajam galimybę pasipriešinti buvo pagrobtas nukentėjusiajam V. A. priklausantis 2 Lt vertės turtas. Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalį.

D. Ž. panaudojęs fizinę prievartą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2014-12-18 apie 23 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su, A. M., V. G., A. B., viešoje vietoje - prie lopšelio-darželio „Gilužis“, esančio Vydūno g. 11 A, Vilniuje, priėjo prie nukentėjusio V. A., po ko A. B. paprašė nukentėjusio užrūkyti, o šiam pasakius, kad neturi, A. M. rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. A. vieną smūgį į dešinę galvos sritį, kitą smūgį rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. A. į pakaušio sritį, nukentėjusiajam pradėjus bėgti, jie pasivijo nukentėjusį V. A. apsupo bei bendrai sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 10 kartų į galvos sritį bei ne mažiau 10 kartų kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, po ko A. B. parodė į A. M. ir liepė nukentėjusiajam V. A., duoti A. M. 5 litus, nukentėjusiajam V. A. pinigų nedavus, A. M. kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. A. vieną smūgį į kairiąją akį, po to smūgio nukentėjusysis išsitraukė piniginę ir davė 2 litus, tačiau A. M. nukentėjusiajam V. A. vėl kumščiu sudavė vieną smūgį į lūpas, po ko A. B. liepė parodyti piniginę, ir ištraukė iš nukentėjusiojo rankų tą piniginę, apžiūrėjo ir neradęs pinigų, grąžino, ir visi pasišalino, tokiu būdu panaudojus smurtą nukentėjusiajam V. A. buvo padaryta poodinė kraujosruvą veido dešinėje pusėje ir kairės akies vokuose-kairiame skruoste, muštinės žaizdos kairio antakio srityje ir kairės akies išorinio kampo srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip atėmus nukentėjusiajam galimybę pasipriešinti buvo pagrobtas nukentėjusiajam V. A. priklausantis 2 Lt vertės turtas. Šiais veiksmais D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalį.

Apklaustas teisme kaip kaltinamasis A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažįsta iš dalies. Neprisipažįsta, kad sudavė smūgius į skruostą nukentėjusiajam, prisipažįsta, kad kartą trenkė jam į pakaušį, taip pat pinigų prašė ne jis, tikslo užvaldyti pinigus neturėjo. Paaiškino, kad buvo pas Andrių rūsyje, kur gėrė alkoholį. Išgėrė kelis alaus ir išėję ėjo link darželio. Ėjo ir Valentinas. Valdas jo paklausė, ar Valentinas turi cigaretę. Tas pasakė, kad ne. Valdas trenkė jam ir paklausė, kodėl jis meluoja. Valentinas cigarečių nedavė ir tada jo paprašė pinigų. A. M. nerūko, todėl jis su tuo nesusijęs. Valdas trenkė nukentėjusiajam kelis kartus, o A. M. sudavė į pakaušį. Nukentėjusysis davė du litus, tada Valdas trenkė jam dar kartą, nukentėjusiajam pasipylė kraujas ir jie išsiskirstė.

Į klausimus paaiškino, kad pirmą kartą V. G. nukentėjusiajam trenkė kumščiu, nukentėjusysis tuo metu buvo prisirėmęs prie tvoros, dengėsi, o jis su kitais kaltinamaisiais stovėjo šalia, tiesiog stovėjo, kol jie aiškinosi dėl cigarečių ir pinigų, kol Valdas trenkė Valentino kelis kartus į galvą. A. M. ir kiti kaltinamieji stovėjo gal metro ar pusantro metro atstumu nuo nukentėjusiojo. Apsupti nukentėjusiojo nebuvo kur, nes jis buvo prisispaudęs prie tvoros, jam nebuvo kur bėgti. Kai tik susitiko nukentėjusįjį, jis ėjo priešais, šaligatviu kieme, jį užkalbino kaltinamieji, tiksliai kas, neprisimena, nukentėjusiojo paprašė cigaretės. Pirmą smūgį nukentėjęs gavo, kai pasakė, kad neturi cigarečių. Po to gavo dar kelis smūgius, kuriuos sudavė Valdas. Kiti kaltinamieji tuo metu nieko nedarė. Smūgiai buvo suduoti ranka, taip pat buvo spirta koja. Juos sudavė Valdas, iš kojos gal į pilvą pataikė. Tada prasidėjo šnekos dėl pinigų, tai pasakė A. B.. Jis pasakė, kad jeigu nori išvengti smūgių, tegul duoda kelis litus, nuo smūgių juk cigarečių neatsiras. Pinigų duoti neliepė, tik pasiūlė. Ką į tai atsakė nukentėjusysis, neprisimena, bet jis buvo atsidaręs piniginę, tačiau nežino, ar davė pinigų. Kažkuriuo momentu viduryje įvykio A. M. trenkė nukentėjusiajam į pakaušį ranka, tada jis gavo kelis smūgius nuo V. G., pasipylė kraujas ir jie išsiskirstė. A. M. negalėjo paaiškinti, kodėl trenkė nukentėjusiajam. Pradžioje trenkė Valdas, tada A. M. ir tada vėl Valdas. Neprisiminė, ar A. M. trenkė prieš pinigų prašymą, ar po pinigų prašymo.

Kai susitiko nukentėjusįjį, jie visi ėjo šaligatviu, su nukentėjusiuoju grasinamai kalbėjo – paprašė cigarečių, Valdas. Kai nukentėjusiajam trenkė, jis nebėgo, atsirėmė į tvorą, jie atsistojo prieš jį, niekas jo labai neapsupo. Nematė, ar A. B. ištraukė piniginę. Nukentėjusysis buvo ištraukęs piniginę, prisimena, kad ją matė, nukentėjusysis rodė, kad tikrai nieko neturi. A. B. ir D. Ž. nemušė nukentėjusiojo, jį mušė Valdas, ne vieną kartą ir ne du kartus. Suduota buvo ne mažiau 5 smūgių buvo ranka. Keli smūgiai buvo suduoti koja.

Išgėręs buvo kelis buteliukus alaus, jautėsi blaivus, įvykio metu kaltinamajam buvo 19 ar 18 metų. Iki susitikimo nukentėjusiojo nepažinojo, jį žinojo iš matymo. Sutiko su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu, su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutiko. Sutiko su nukentėjusiojo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, tačiau reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra per didelis, sutiktų su 500 eurų dydžio reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, jeigu jis būtų skirtas bendrai visiems kaltinamiesiems.

Teismo pagarsinus A. M. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 47), kaltinamasis paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra maždaug teisingi. Nežino, kiek smūgių buvo suduota, ikiteisminio tyrimo metu skaičių nurodė apytiksliai.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. M. nurodė, kad 2014-12-18 Papilėnų g. 11, Vilniuje nukentėjusiajam V. A. kumščiu sudavė tik vieną smūgį į galvos sritį ir daugiau jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Nukentėjusiojo nemušė ir A. B. bei D. Ž.. 2014-12-18 jis susitiko su V. G., D. Ž. ir A. B. apie 18:00 val. Kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jis nebuvo girtas ir viską prisimena. Apie 23:00 val. Papilėnų g. 11 A, Vilniuje, eidami link kiemo, esančio netoli vaikų darželio, sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną apie 18 m. amžiaus, 180 cm ūgio, jis ėjo vienas. Valdas jo paklausė, ar turi rūkyti. Vaikinas atsakė, kad neturi ir Valdas pradėjo jį daužyti kumščiais ne daugiau nei 5 kartus į galvos sritį. Smūgiavo visur – į veidą, pakaušį. Nuo smūgių ant nukentėjusiojo veido pasirodė kraujas. V. G. vis užduodavo nukentėjusiajam klausimus, o pastarajam atsakius, smūgiuodavo į galvos sritį. Spyrė nukentėjusiajam ir kojomis ne mažiau ne tris kartis, o kumščiais sudavė ne mažiau nei 10 smūgių į galvos sritį. Tuo metu nei jis, nei A. B., nei D. Ž. nukentėjusiojo nemušė. Nikas nukentėjusiojo nebuvo pargriovę ant žemės, jie tik stovėjo šalia. Valdas buvo agresyviai nusiteikęs, jo smūgiai buvo staigūs ir stiprų. A. M. su draugais Valdo sulaikyti nebandė. Smūgius nukentėjusiajam sudavė stovint, nukentėjęs tuo metu buvo užsidengęs veidą rankomis ir galėjo manyti, kad jį mušė visi. A. B. pasakė nukentėjusiajam, kad jis duotų jam pinigų. Vaikinas pinigų neturėjo, tik porą litų, pinigus atidavė Valdui geranoriškai, kadangi niekas iš jų daiktų, piniginės, kelnių ar kitų drabužių kišenių netikrino. Po to, A. M. sudavė nukentėjusiajam kumščiu vieną smūgį į galvos sritį, tačiau kodėl tai padarė, nežino. Po to jie visi nuėjo į vieną pusę, o nukentėjusysis į kitą. Niekas nukentėjusiojo neketino mušti, gavosi nesusipratimas (t. 1, b. l. 47).

Apklaustas kaip kaltinamasis A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jam pareikštą kaltinimą supranta, kaltu prisipažįsta iš dalies. Neprisipažįsta, kad mušė nukentėjusįjį, jo nelietė, prisipažįsta, kad sakė nukentėjusiajam, kad jis duotų pinigų cigaretėms. Paaiškino, kad kaltinamieji sėdėjo jo rūsyje. Vėliau visi išėjo link kiemo ir sutiko V.. V. klausė jo, ar jis turi cigarečių, jis pasakė, kad ne. Tada V. pradėjo muštis. A. B. įsikišo į konfliktą ir pasakė, kad jis geriau duotų pinigų. Valentinas išsitraukė piniginę ir davė pinigų. Kaip ir viskas, viską išsiaiškino ir nuėjo į skirtingas puses. Rūsyje jie gėrė alų, kaltinamasis A. B. išgėrė apie litrą alaus. Jautėsi gerai, galėjo kontroliuoti save, jautėsi truputį apsvaigęs. Kai išėjo iš rūsio, buvo tamsu, gal apie 22 val. vakaro. Jie pamatė nukentėjusįjį, kuris rūkė, todėl paprašė jo cigaretės. Jis atsakė, kad neturi. Cigaretės prašė V.. Pirmą smūgį sudavė taip pat V. su ranka, kumščiu į veidą, o gal delnu. Ką tuo metu darė nukentėjusysis, kaltinamasis neprisiminė. Kas buvo toliau po pirmo smūgio neprisimena, nes nekreipė dėmesio. A. B. stovėjo šalia jų per pusantro metro. Po to atkreipė į juos dėmesį ir pasakė, kad nukentėjusysis geriau duotų pinigų. V. tikrai mušė nukentėjusįjį, o ką darė kiti, jis nematė, mano, kad jie jo nemušė. Matė, kad V. sudavė 5 smūgius ranka, koja, keliu. Nukentėjusysis stovėjo toliau, jį mušė rankomis, kojomis. Į galvą sudavė turbūt su rankomis, nematė, bet turbūt, kad sudavė į galvą. Tada A. B. priėjau per žingsnį ir pasakė, kad nukentėjęs duotų pinigų cigaretėms. Nukentėjęs davė pinigų ir jei išėjo. G. paprašęs cigarečių priėjo prie nukentėjusiojo ir pradėjo jį mušti, jie nebuvo jo apsupę. Ėjome prie tvoros visi kartu.

Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad jis per didelis, neturtinei žalai atlyginti galėtų skirti 100 eurų. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutiko, su nukentėjusiojo civiliu ieškiniu nesutiko. Teigė, kad galėtų atlyginti turtinę žalą, neturinės žalos sutiktų atlyginti 100 eurų.

Kai nukentėjusysis buvo mušamas, jie stovėjome visi šalia, įvairiai stovėjo. Kai jie mušėsi, atsitraukė, tada priėjo prie tvoros ir gavosi lankas. Mano, kad nukentėjusysis turėjo galimybę pabėgti. Kad duotų pinigų cigaretėms, pasakė pabaigoje. Jis ištraukė piniginę ir davė pinigų, tada jie išsiskirstė. Neprisimena, ar davus pinigų dar buvo suduoti kokie smūgiai. Iki įvykio nukentėjusįjį žinojo iš matymo, su juo nebendravo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. B. paaiškino, kad 2014-12-18 apie 23:00 val. Vilniuje, Papilėnų g. 11A, nukentėjusiojo V. A. nemušė. Minėtą dieną apie 18:00 val. jis susitiko su V. G., D. Ž., A. M. Pilaitės mikrorajone. Kartu gėrė alų, išgėrė po du butelius alaus, nebuvo girti. Apie 23:00 val. visi ėjo į kiemą, esantį Papilėnų g., netoli darželio, pakeliui sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną, kurio vardo ir pavardės nežino. Valdas norėjo parūkyti ir kadangi nukentėjusysis rūkė, valdas paprašė jo cigaretės. Vaikinas atsakė, kad jos neturi. Valdas pasakė, kad jis meluoja ir pirmas priėjęs prie nukentėjusiojo kumščiai sudavė jam kelis smūgius į galvos sritį. Kiek smūgių sudavė nežino. Jis taip pat sudavė nukentėjusiajam smūgius kojomis į galvos sritį. Kiti vaikinai ir A. B. stovėjo netoli nukentėjusiojo, bet jo nemušė. A. B. nesudavė jam nei vieno smūgio, pareikalavo duoti pinigų cigaretėms. Nukentėjusysis iš piniginės išėmė du litus ir padavė Valui. A. B. nelietė nukentėjusiojo piniginės ir kitų jo daiktų. Nukentėjusiajam fiziniu smurtu negrasino. Niekas iš jų negrasino. Kiek prisimena, kai nukentėjęs atidavė du litus, niekas daugiau jo nemušė ir jokių smūgių jam nesudavė. Nepamena, kad A. M. būtų sudavęs jam kokius nors smūgius. Po to jie nuėjo į kiemą, į kurį ėjo, o nukentėjusysis galimai nuėjo namo. Neplanavo nukentėjusiojo mušti, taip pat neplanavo atimti pinigų, tai gavosi spontaniškai (t. 1, b. l. 66).

Apklaustas kaip kaltinamasis D. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad jam pareikštą kaltinimą supranta, kaltės nepripažįsta visiškai. Stovėjo šalia tuo momentu, nukentėjusiajam nieko nedarė. Visi susitiko vakare išgerti alaus. Išgėrę ėjome kažkur į lauką pasivaikščioti. Prasilenkė su nukentėjusiuoju, V. jo paklausė, ar jis turi cigarečių. Jis pasakė, kad ne. Ir prasidėjo konfliktas. V. trenkė jam, nukentėjusysis užsidengė galvą. M. pasakė, kad geriau nukentėjusysis duotų pinigų, nes kitaip jį V. primuš. Atrodo, kad jis su delnu sudavė jam per sprandą. Nukentėjęs davė pinigų, tada V. dar kelis kartus su ranka trenkė į korpusą, į galvą. Pirmą smūgį V. sudavė su ranka į galvą. Nukentėjusysis užsidengė ir Valdas dar kelis kartus trenkė, pataikė gal į galvą, gal į petį. A. M. trenkė jam su delnu į pakaušį ir tada prasidėjo kalba apie pinigus. Nežino, kas pradėjo kalbėti apie pinigus, gal ir jis, t. y. D. Ž., pasakė, kad geriau duotų pinigų, nes kitaip jį primuš. Tada jis išsitraukė piniginę ir davė. Po to išsiskirstė. Negalėjo patikslinti, ar po to, kai nukentėjęs davė pinigus, jam dar kartą buvo trenkta. Gal ir trenkė, su koja, mano, kad jis ne viską matė, nes su Andriumi buvo kurį laiką nusisukę. Matė tik pradžią ir pabaigą. Stovėjo per porą metrų. Jiems buvo neįdomu, nes jis juk neturėjo cigarečių. Kas vyko, matė, bet nelabai ką įsidėmėjo. Jis pats įvykio metu nieko nedarė, tiesiog stovėjo šalia. Su nukentėjusiuoju susitiko kieme, jie ėjo ir jis ėjo, paprašė cigaretės, jis neturėjo. D. Ž. su A. M. ėjo toliau, galvojo, kad taip ir praeis, tada išgirdome garsą, atsisuko ir pamatė, kad viskas prasidėjo. Buvo per du žingsnius. Negalėjo pasakyti, kiek smūgių buvo suduota. Viskas vyko gal minutę, labai greitai. Įvykio metu kaltinamasis buvo išgręs skardinę alaus. Buvo labai lengvai apsvaigęs. Kai pamatė nukentėjusįjį, jis rūkė. Po paskutinių smūgių pasirodė kraujas ir jie tada išsiskirstė. Negalėjo pasakyti, ar nukentėjusysis buvo mušamas, kai davė pinigų.

Dėl ieškinio paaiškino, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažino. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko. Kaltės savo nematė, aš nieko nedarė. Jeigu suma būtų dalinama visiems, turtinę žalą nukentėjusiajam atlyginti sutiktų.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus D. Ž. parodymus (t. 1, b. l. 93-94, 99-100), kaltinamasis paaiškino, kad juose nurodytos aplinkybės teisingos. Nukentėjusiojo prašė duoti cigarečių, nežino, kodėl buvo panaudotas smurtas. Mano, kad pinigus nukentėjęs davė geranoriškai. Mano, kad tiek smūgių gavęs žmogus pinigus duotų savo noru.

Apklaustas kaip specialus liudytojas D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014-12-18 apie 21 val. susitiko su A. B., A. M. ir V. G. Vilniuje, Pilaitėje, išgėrė po du butelius alaus. Eidami per kiemą susitiko vaikiną, kuri V. paklausė, ar jis turi cigarečių. Jis atsakė, kad neturi. Kažkas paklausė, ar jis turi pinigų. Vaikinas atsakė, kad neturi ir tada priėjęs Valdas kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, vėliau ne mažiau 9 kartus sudavė kumščiu į veido sritį. Nukentėjęs visą laiką buvo užsidengęs veidą rankomis, todėl galėjo pagalvoti, kad jį mušė visi. V. spyrė jam ne mažiau trijų spyrių juosmens sritį. Niekas iš jų, iš skyrus V. vaikino nemušė. Kai V. smūgiavo vaikinio, prie jo buvo priėjęs M. ir delnu lengvai pliaukštelėjo per pakaušį. Jokių kitų veiksmų neatliko. Neprisimena, kam nukentėjęs atidavė pinigus, ten buvo du litai. Niekas iš jų vaikinui negrasino susidorojimu. Nukentėjęs visą laiką, kol V. mušė nukentėjusįjį, stovėjo 1 metro atstumu nuo jo, buvojo ir pats nuo V. nukentėti. Valdui nustojus mušti nukentėjusįjį, pamatė ant jo veido kraują, jam buvo prakirstas antakis. Kai viskas baigėsi nukentėjęs nuėjo link savo namų, o jie nuėjo į kitą pusę (t. 1, b. l. 93-94).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. Ž. paaiškino, kad 2014-12-18 apie 21:00 val. susitiko su A. B., A. M. ir V. G. Vilniuje, Pilaitės mikrorajone. Pasipirko po porą alaus ir išgėrė. Eidami per kiemą Vydūno g. 11 A, Vilniuje, sutiko vaikiną, jo nepažinojo, žinojo tik iš matymo. Vaikinas buvo vienas, rankose nieko neturėjo, keik prisimena, nerūkė. Kažkuris iš jų paklausė, ar jis neturi cigarečių. Atsakė, kad neturi. Pokalbio eigoje kažkuris iš vaikinų paklausė, ar šis turi pinigų, kas to klausė, neprisimena. Po to, kai vaikinas pasakė, kad neturi pinigų, prie jo priėjo V. ir pradėjo nukentėjusįjį "kapoti", t. y. mušti. Sudavė daug smūgių kumščiais ir kokius 3-4 kojomis į įvairias kūno vietas. Nukentėjęs po pirmo smūgio iš karto užsidengė veidą ir dėl to tikriausiai galvojo, kad jį mušė visi. Smūgiai buvo labai staigūs ir pakankamai stiprūs. Be to, tuo metu, kai V. smūgiavo vaikinui į veidą, prie jo priėjo A. M. ir delnu lengvai pliaukštelėjo jam per pakaušį. Jokių kitų A. M. neatliko, bent jai to nematė D. Ž.. Po smūgių krušos nukentėjęs atsidengė kruviną veidą ir kažkam davė 2 litus, lygtai Valdui. Jis stovėjo 1 metro atstumu nuo nukentėjusiojo. Neprisimena, ar dar kas nors tikrino jo piniginę (t. 1, b. l. 100).

Apklaustas kaip kaltinamasis V. G. teismo posėdyje paaiškino, kad supranta jam pareikštą kaltinimą, kaltu prisipažįsta, tačiau nesutinka, kad smurtą naudojo tikslu užvaldyti svetimą turtą. Paaiškino, kad viskas, ką teisme nurodė nukentėjusysis, yra tiesa nuo pat pradžių iki galo. Tik tiek, kad ne M. mušė nukentėjusįjį, o V. G.. A. M. tik kartą jam trenkė. Viską padarė jis. Tą naktį buvome išgėrę po tris buteliukus. Išėjo iš rūsio pasivaikščioti ir sutiko V.. A. B. priėjo prie jo, paėmė už šaliko ir paklausė, ar jis turi cigaretę. V. G. pasakė, kad jis meluoja, ir trenkė į žandą. Kartą ar du. Nukentėjęs pradėjo bėgti, jie jį vijosi. Pasivijo ir pradėjo mušti. Tada M. trenkė kažkur, gal į pakaušį. Dėl tų 2 litų nežino, kaip buvo. B. atrodo pasakė, kad duotų, jis davė tuos litus ir jie nuėjo. Po to, kai jis davė 2 Lt niekas jo nemušė. Kai B. laikė už šaliko, V. G. stovėjo šalia V.. Jis stovėjo šonu, o V. G. stovėjau šalia iš priekio. M. ir Ž. stovėjo prie pat. V. G. sudavė su kumščiu į žandą. Nukentėjusysis pradėjo bėgti. jie jį pagavo. Jis nubėgo gal apie 15-20 metrų. Jis norėjo apibėgti ratą, net jam nepavyko. Buvo viskas prie pat darželio tvoros. Vijosi jį visi. V. G. jam trenkė, jis įsirėmė į tvorą ir jie apsupome jį lanku ir jie pradėjo jį mušti. V. G. iš kojos 5 kartus spyrė ir iš rankos trenkė. Buvo girtas, nepamena, kur trenkė. Gal į veidą, į pilvą, šonkaulius. Visi stovėjo šalia, bet jie nieko nedarė. Tik M. kartą trenkė. Nežino, kodėl liovėsi jį mušti. B. sakė, kad V. duotų pinigų cigaretėms. V. šaukė, kad neturi jų, ką čia dėl 2 litų jie jį muša. Nukentėjęs padavė pinigus ir jie nuėjome. Nematė, ar buvo kas paėmę jo piniginę. Kai davė du litus, jie jo nebemušėme. M. trenkė nukentėjusiajam kažkur vidury įvykio. Savo elgesį vertina blogai, tuo metu buvo išgėręs. Jam tada buvo 17 metų. Buvo uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Tai jį labai veikė, dar su mergina buvo susipykęs. Buvo išgėręs 3-4 pintas alaus, buvo vidutiniškai apgirtęs.

Pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 87), kaltinamasis nurodė, kad nenoriu nieko paaiškinti. Neprisipažino tuo metu, nes bijojau dėl pasekmių. Bijojo pasakyti, kad vienas mušė. Nenorėjo vienas prisiimti kaltės. Tuo metu buvo nepilnametis ir taip pasakė, tiesa yra tokia, kokią sako šiandien nuo pirmo žodžio iki pabaigos, o kas ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodyta yra netiesa. Gal tik pradžia ir galas yra tiesa.

Pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 89), jis paaiškino, kad nukentėjusįjį spardė kojomis ir mušė rankomis. Tuo metu visi buvo apsirengę tamsiai, V. G. buvo su kapišonu, nepamena, ar kas buvo su kepure, visi buvo su kapišonais. Ž. nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajam, A. M. sudavė tik kartą.

Dėl ieškinių paaiškino, kad sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktu civiliniu ieškiniu. Nesutinku su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu. Už turtinę galėtų sumokėti 70 eurų, suma per didelė. Norėtų, kad pateiktų dokumentus, kad tikrai negalėjo dirbti ir kiek jis galėjo uždirbti. Su neturtine žala nesutiko. Galėtų atlyginti apie 200 eurų.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis V. G. paaiškino, kad A. B. ir A. M. yra jo pažįstami, D. Ž. pažįstamas iš matymo. 2014-12-18 apie 16:00 – 17:00 val. susitiko su jais Pilaitėje, vartojo alkoholį, jis išgėrė du butelius alaus. Norėjo skirstytis, buvo apie 20:00 valanda. Galimai Papilėnų g. 11A, prie namo sutiko nepažįstamą vaikiną šviesių plaukų. A. B. priėjo prie šio vaikino ir paklausė, kada jis jam grąžins skolą 30 Lt. Suprato, kad A. B. ir A. M. jį pažinojo iš anksčiau. Vaikinas atsakė, kad pinigų neturi, o A. B. paklausė, ar jis turi cigarečių. Vaikinas jų taip pat neturėjo. V. G. neprašė jo cigarečių ar pinigų. Po A. B. klausimų prie nukentėjusiojo priėjo A. M. ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam du smūgius į veidą ir vieną smūgį į galvą. Šalia stovėjo kiti vaikinai – D. A. M., o A. B. laikė vaikiną. Nuo A. M. smūgių vaikinas nenugriuvo, kraujo ant jo nematė. Vaikinas užsidengė veidą ir tuo metu A. B. kumščiu sudavė jam du smūgius į galvos sritį. Po A. B. V. G. priėjo prie vaikino ir dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą, į dešinį žandą. Po jo smūgių priėjęs D. Ž. dar sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į veido sritį. Kur pataikė, nematė, tačiau po D. Ž. smūgių vaikinui iš kairio antakio pardėjo bėgti kraujas. Po šių smūgių V. G. nuėjo nusišlapinti ir nematė, kas toliau vyko, tačiau gerai prisimena, kad nei vienas iš jų nespardė nukentėjusiojo kojomis. Negirdėjo, kad A. B. prašytų nukentėjusiojo pinigų, jokių pinigų nematė. Galimai tai buvo tada, kai jis buvo nuėjęs šlapintis. Vėliau sužinojo, kad pinigus 2 Lt paėmė A. B.. Niekas vaikinui susidorojimu negrasino (t. 1, b. l. 80). Šiuos parodymus taip pat patvirtino 2015-09-07 įtariamojo apklausos metu (t. 1, b. l. 88-89).

Apklaustas kaip nukentėjusysis V. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš matymo pažinojo B. ir Ž.. Matydavo juos Pilaitėje, iki įvykio neteko bendrauti nei su vienu iš jų. Jis išėjo apie 11 valandą, ėjo susitikti su drauge. Einant pro darželį, pamatė, kad eina 4 vaikinai ir jie artėja prie jo. Kai prasilenkė su jais, B. paklausė, ar jis turiu parūkyti,. Pasakė, kad neturi. Jis sakė, kad žino, jog nukentėjęs rūk. B. laikė jį už šaliko. Jis sakė, kad jis meluoja, jog neturiu parūkyti. Kiek prisimena, M. pasakė, kad „davai, aš jį sumušiu“. Šiek tiek pastovėjo, apie 5 sekundes ir trenkė nukentėjusiajam į galvą A. M.. V. A. pradėjo bėgti ir jie pradėjo jį vytis. Apibėgo aplink tvorą, yra įvažiavimas į kiemą. Bėgo į kiemą, jie jį pasivijo prie darželio tvoros, apsupo ir pradėjo mušti. Nukentėjęs dengėsi rankomis veidą. Gavau apie 10 smūgių rankomis ir kojomis. Nemažiau 10 smūgių. Tada jam pasakė B., kad duotų pinigų M., nes kitaip bus dar blogiau. Pasakė, kad nereikia, vėl pradėjo smūgiuoti. Išsitraukė piniginę, davė du litus, turėjau monetą. Paėmė jie monetą, sakė, ką čia duodi, duok daugiau. Smūgiavo M.. Pasakė, kad daugiau neturi. Parodė piniginę. B. pasakė, kad duotų greičiau, nes kitaip gulės ant žemės. B. paėmė piniginę ir pasakė, kad ten nieko nėra. B. pasakė, kad nebandyk niekam skųstis, nes M. turi „stogą“. Tada jie nuėjo į vieną pusę, jis į kitą.

B. laikė už šaliko. Įsitikinęs, kad pirmas jam trenkė A. M.. Jis taip matė. Kiti stovėjo šalia B.. Iš vienos pusės, iš kitos. Iš esmės jie visi buvo jį apsupę lanku. Pirmi smūgiai buvo kumščiu į galvą. Kai pabėgo, jie pasivijo jį ir jis užsidengė veidą, buvo smūgių dar. Stovėjo prie tvoros ir buvo užsidengęs veidą. Nematė, kas mušė, bet suprato, kad mušė ne vienas žmogus iš visų pusių, trenkė rankomis, kojomis, į veidą, korpusą, krūtinę, pilvą. Kai atsidengė veidą, jie stovėjo aplink jie ir prašė duoti pinigų. Taip sakė B.. Iš esmės jis vedė pokalbį. Sakė, kad nukentėjęs duotų parūkyti, nes kitaip bus dar blogiau. Tada buvo prašoma pinigų. Sakė, kad duotų pinigų, nes kitaip bus dar blogiau. B. parodė pirštu į M. ir pasakė, kad nukentėjęs duotų pinigų. M. tuo metu stovėjo. Ž.ir netoli stovėjo. Nukentėjęs Sakė, kad nereikia taip, kad neturi pinigų. Tada porą smūgių sudavė M. ranka į veidą. Nukentėjęs išsitraukė piniginę, iš jos monetą, kiek matė, tai buvo 2 Lt moneta. Įsidėjo piniginę. M. pažiūrėjo į monetą ir pasakė, ką čia duodi, duok daugiau. Tada M. dar sudavė, nuketėjęs Ištraukė piniginę, parodė, kad nieko neturi. B. iš jo pinginę išplėšė, pamatė, kad nieko joje nėra, atidavė ir pasakė, kad nesiskųstų, nes M. turi „stogą“. Daugiau nemuš, tuo tarpu G.ir Ž. stovėjo šalia. Kiek matė, jie buvo jį apsupę, jie stovėjo šalia. Galbūt sudavė smūgius, kai buvau prisidengęs. Pats nukentėjusysis nematė, kad jie trenkia. B.nematė, kad būtų trenkęs. Jis prašė cigarečių, pinigų ir paėmė piniginę. Iki įvykio kaltinamųjų vardų nežinojo, žinojo juos iš matymo.

Nuo pirmos tvoros iki antros bėgo apie 20-30 metrų. Mano, kad jie buvo neblaivūs, matė kad vienas iš jų nešėsi alaus, tačiau akivaizdžių ženklų, kad jie girti, nematė. Tuo metu jutou grėsmę iš visų, kadangi jie visi jį vijosi ir buvo apsupę. Jie visi buvo apsirengę panašiai. Buvo visi šalia. Cigaretės prašė B.. Įvykio metu G. neįsidėmėjo. Yra įsitikinęs, kad mušė pirmas M., bet kadangi buvo tamsu, negali pasakyti. Mušė arba M., arba G.. Ž. tikrai ne, nes jis su akiniais. B. jį laikė už šaliko. Kai jis paleido šaliką, pradėjo bėgti į šoną šalia tvoros.

Turtinė žala pasireiškė tuo, kad negalėjo dirbti, nes vienas iš darbo reikalavimų yra reprezentatyvi išvaizda. Po kelių mėnesių nutraukė darbo sutartį.

Po įvykio susitiko su drauge, tada išsikvietė greitąją, kuri jį nuvežė į ligoninę. Pareiškimą atrodo rašė kitą dieną. Pagarsinus V. A. pareiškimą (t. 1, b. l. 2-3), nukentėjęs paaiškino, kad pamena jį, rašė laisva valia, klausimus uždavė tik tikslinant. Pareiškime nurodytų asmenų vardus sužinojo iš pažįstamų. Per „Facebook“ susirado D. Ž., B., M.. Po kiek laiko jam parašė G.. Jis paklausė, ar gali susitarti dėl policijos. Jis tai parašė per Facebook praėjus gal mėnesiui po įvykio. „Facebook“ jų nuotraukas matė. Kaltinamuosius susirado ne pagal pavardę, o pagal nuotraukas ir bendrus draugus. Iš nuotraukų pamatė, kad tie asmenys. Pareiškime viskas teisingai nurodyta, įsitikinęs, kad trenkė A. M.. Jie duoda parodymus, kad smūgius sudavė G., tai galbūt apsirikau.

Pagarsinus V. A. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą (t. 1, b. l. 8), jis nurodė, kad jame nurodytos aplinkybės teisingos. Vyro apibūdinimas maždaug teisingas. Asmuo, kurį nurodė buvusį su kapišonu, galimai sudavė smūgius. Tačiau to nematė. Jie visi buvo panašūs, apsirengę tamsiai. B. striukė buvo tamsiai mėlyna. Kitų asmenų rūbai irgi buvo tamsūs. Ūgius nurodė apytiksliai, ūgiai buvo panašūs. Nukentėjusiojo ūgis yra 1.90 cm. Tas, kuris jį mušė, buvo žemesnis, bet nedaug žemesnis, gal apie 10 cm. Nelabai žemas. Su kapišonu asmuo irgi buvo panašaus ūgio. Visi jie buvo panašaus ūgio.

Pagarsinus nukentėjusiojo papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą (t. 1, b. l. 9-10), jis nurodė, kad joje viskas nurodyta teisingai.

Piniginę padavė M., o kiti buvo šalia jo. Visi buvo apsirengę tamsiai, juodomis kelnėmis. Buvo apdangalai ant galvų. Atrodo, kad visi turėjo. Buvo visi su kapišonais. Galbūt vienas iš jų buvo be kapišono, bet neprisiminė kuris. Ž. ir G. buvo jį apsupę, stovėjo šalia. Nematė jų smūgiuojant. Mano, kad jo apklausose ikiteisminio tyrimo metu nurodytas vaidmenų paskirstymas teisingesnis, manau. Tada labiau viską prisiminė. Nukentėjusysis V. A. nubraižė įvykių ir vietos schemą. Paaiškino, kad atėjo palei darželio teritoriją, jie irgi ėjo. Yra tokia arka. Ten susitiko. Tada pabėgo ir antrą kartą jie jį pasivijo prie tvoros, kur viskas ir įvyko.

Dėl ieškinio paaiškino, kad turtinę žalą sudaro suma, kurią galėjo uždirbti, bet neuždirbo. Pagal darbo sąlygas turėjo atrodyti reprezentatyviai, o po to šio įvykio nebeatitiko šio reikalavimo. Šiuo metu nedirba. Teko išeiti iš darbo. Po įvykio buvo likę sužalojimai ant veido, buvo susiūta, ryškiai matėsi žaizdos. Randai liko, jie užgijo, bet liko. Yra rėžis po akimi ir ant antakio. Iš darbo išėjo vasario mėnesio pabaigoje. Jo darbas buvo toks, kad dirbo tada, kada norėjo. Reikėjo užsirašyti iš anksto, kad galėtų dirbti. Tuo metu nesirašė. Darbo metu pristatydavo produktą, vydavo degustaciją, reikėjo supažindinti su produktu, apie jį papasakoti. Ieškinyje nurodytą sumą skaičiavo apytiksliai pagal darbo grafiką ir užmokestį. Uždirbdavo įvairiai. Valandinis atlyginimas yra 8-9 litai. Jei per savaitę dirb4 4 dienas po 3 valandas, taip ir gaudavosi ieškinyje nurodyta suma. Dirbo šį darbą nuo 2014 m. gegužės mėnesio apie pusę metų. Kiek uždirbdavo per mėnesį neprisimena, kartais 150, kartais 200 Lt dirbau. Ieškinyje suskaičiavo kiek maksimaliai gali gautis pagal darbo valandas ir grafiką. Didžiausio gauto užmokesčio neprisiminė, gal kokie 400 litų. Tepalui, kuris skirtas tam, kad neliktų randų, išleido 40 Lt. Neturinę žalą sudaro baimė, nesaugumo jausmas apėmęs po įvykio. Gyvenimas suprastėjo, baisu darosi ilgiau būti lauke, negali ramiai praeiti po tą vietą, stengiasi jos vengti, eiti pro kitur. Buvo apkalbos mokykloje, kas jam atsitiko, kaip atrodo. Tuo metu mokėsi Pilaitės gimnazijoje. Civilinį ieškinį palaikė.

Nors kaltinamieji A. M. ir A. B. iš dalies prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, V. G. pripažino jam pareikštą kaltinimą, o D. Ž. neprisipažino padaręs kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog buvo padaryta kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika ir visi kaltinamieji yra kalti dėl jos padarymo.

Iš 2014-12-19 pareiškimo matyti, kad 2014-12-19 V. A. kreipėsi į Vilniaus apskr. VPK 5 PK pranešdamas, jog 2014-12-18 apie 23:00 val. Vilniuje, prie Papilėnų g. 11A, jį sumušė iš matymo pažįstami vyrai ir atėmė 2 litus. (t. 1, b. l. 1). Pareiškime nurodyta, kad 2014-12-18 apie 23:10 val. išėjo susitikti su drauge. Prie vaikų darželio "Gilužis" praėjo kiemą, esantį Vydūno ir Papilėnų gatvių susikirtimo kampe ir buvo sustabdytas keturių vaikinų. Vienas jų A. B., apsirengęs mėlyna striuke su žaliomis juostomis, paklausė: "Turi parūkyti?". Kai atsakė, kad neturi, visi keturi (D. Ž., A. B., kitas A., kurio tikslios pavardės nežino (M., M. ar panašiai) (šviesesnių plaukų, neaukštas, atlėpusiomis ausimis, apsirengęs juoda striuke, rankoje laikantis sardinę alaus) ir dar vienas, kurio tapatybės nežino) ėmė rėkauti, šaukti, kad meluoja. Tuomet A. su juoda striuke du kartus trenkė į galvą. Nuo smūgio nukentėjęs pasitraukė link tvoros. Visi jį apsupo, o tas pats A. su juoda striuke draugams pasakė "Davai jį sumušiu". Tada nukentėjęs pradėjo bėgti, apibėgo tvorą. Visi keturi užpuolikai išsiskirstė ir vėl jį prirėmė prie darželio tvoros. Tada jis rankomis prisidengė galvą ir jie keturiese pradėjo jį mušti. Po kiek laiko atsitraukė ir liepė duoti 5 litus. Nukentėjęs iš karto nedavė, todėl A. su juoda striuke vėl trenkė į veidą. Kai nukentėjęs ištraukė piniginę ir padavė monetą, jis sušuko, kad čia tik du litai ir vėl trenkė į veidą. Tada pajuto, kad jam praskeltas antakis ir paakys, stipriai kraujavo. A. B. paklausė, kiek jis turi pinigų. Atsakė, kad liko tik centai. Liepė parodyti piniginę. Nukentėjęs pakartojo, kad nieko neturi. Pasakė, kad duotų piniginę, nes kitais vėl sumuš ir patys pasiims. Tada išplėšė iš rankų pinginę ir joje ieškojo popierinių pinigų. Neradę atidavė atgal piniginę ir pasakė, kad turi ginklą ir pagrasino, jog susidoros, jeigu kreipsis į policiją. Tada nuėjo link I. Kanto gatvės (t. 1, b. l. 2).

Iš V. A. liudytojos apklausos protokolų matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme (t. 1, b. l. 8, 9-11).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam kartu su kitų asmenų fotonuotraukomis buvo parodyta atpažinimui A. M., A. B., V. G. ir D. Ž. fotonuotraukos. Iš jam pateiktų fotonuotraukose asmenų V. A. atpažino D. Ž., A. M., A. B., neatpažino V. G.. Atpažinimai buvo atlikti 2015-04-13 (t. 1, b. l. 18-25). Vertinant šiuo atpažinimus tuo aspektu, ar jie gali būti pripažinti įrodymais byloje, pažymėtina, kad nukentėjęs teismo posėdyje, taip pat ir apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kaltinamuosius iki įvykio pažinojo iš matymo, vėliau jis socialiniame tinkle juo per bendrus draugus ir pažįstamus susirado ir nustatė vienų vardus, kirų vardus ir pavardes, nenustatė tik V. G.. Taigi, iki atpažinimo jis juos buvo matęs Facebook, todėl vėliau jau padarytas atpažinimas iš nuotraukų vertintinas kaip ydingas proceso veiksmas, nes negalima nuspręsti, ar nukentėjęs kaltinamuosius atpažįsta kaip asmenis, surastus Fecebooke (pagal Facebooke pamatytus jų išvaizdos požymius, ar kaip tuos asmenis, kuriuos jis matė įvykio metu, pagal įvykio metu matytus jų išvaizdos požymius. Dėl šios priežasties šie atpažinimai negali būti pripažįstami įrodymais.

Iš 2014-12-23 specialisto išvados Nr. G 4408/14(01) matyti, kad V. A. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2014-12-18), paveiku kietu buku daiktu (daiktais). Jam padaryta poodinės kraujosruvos veido dešinėje pusėje ir kairės akies vokuose-kairiame skruoste, muštinės žaizdos kairio antakio srityje ir kairės akies išorinio kampo srityje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 27).

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamieji A. M., A. B., D. Ž. ir V. G. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina byloje ištirti įrodymai, t. y. iš dalies pačių kaltinamųjų paaiškinimai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo parodymai duoti teisme ir iki teisminio tyrimo metu, taip pat specialisto išvada ir kiti byloje ištirti įrodymai.

A. M. teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį per pakaušį, tačiau nežino, kokiu tikslu į sudavė. Jis nurodė, kad neturėjo tikslų užvaldyti pinigus, pinigų neprašė. Tai V. G. paklausė nukentėjusiojo, ar jis turi cigaretę ir trenkė pirmą smūgį, vėliau sudavė ir kitus smūgius. D. Ž. ir A. B. nemušė nukentėjusioji, A. B. tik liepė nukentėjusiajam duoti pinigų V. G.. Iš esmės tą pačią versiją pasakojo ir kiti kaltinamieji. V. G. teisme nurodė, kad A. B. priėjo prie nukentėjusioji, laikė jį už šaliko ir prašė cigaretės. Nukentėjęs atsakė, kad neturi, tada G. pradėjo sakyti, kad jis meluoja ir V. G. trenkė jam į žandą karta ar du. Nukentėjęs pradėjo bėgti, jei jį vijosi. Pasivijo ir pradėjo mušti. A. B. atrodo pasakė, kad nukentėjęs duotų tuos du litus. V. G. nukentėjusiajam sudavė iš kojos 5 kartus, ir iš rankos sudavė. Ž. nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajam, o M. sudavė tik kartą. Įvertinus kaltinamųjų teisme nurodytas aplinkybes teismas mano, kad jie neatskleidžia tikrųjų įvykio aplinkybių, o nurodo teismui jiems palankias įvykio aplinkybes, todėl jų parodymais galima remtis tik tiek, kiek juos patvirtina byloje esantys kiti įrodymai.

Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis kategoriškai ir nuosekliai teigia, jog jį už šaliko laikė ir klausė, ar jis turi aprūkyti A. B.. Jis visą laiką ir vedė visą pokalbį. M. sakė, kad "davai, aš jį primušiu". Pirmasis nukentėjusiajam trenkė M.. Tada V. A. pradėjo bėgti, o kaltinamieji visi jį vijosi. Nukentėjęs apibėgo aplinkui tvorą, kaltinamieji jį sugavo ir apsupę pradėjo mušti. Nukentėjęs buvo užsidengęs rankomis galvą, todėl tuo metu nematė, kas konkrečiai jam sudavė smūgius, tačiau teigia, jog jautė, kad muša ne vienas asmuo, nes smūgiuojama buvo iš visų pusių, smūgiai suduoti rankomis ir kojomis, ir jų buvo ne mažiau kaip dešimt. A. B. jam pasakė, kad jis duotų pinigų M., nes kitaip bus dar blogiau. Nukentėjęs pasakė, kad nereikia, ir vėl pradėjo smūgiuoti. Išsitraukęs piniginę davė dviejų litų monetą. Paėmę monetą sakė, ką čia duodi, duok daugiau. M. ir vėl smūgiavo. Nukentėjęs sakė, kad neturi pinigų, parodė piniginę. A. B. ją paėmęs apžiūrėjo ieškodamas popierinių pinigų, ir pasakė, kad ten nieko nėra. Nukentėjęs teismo posėdyje nurodė, jog yra įsitikinęs, kad pradžioje už šaliko jį laikė ir cigarečių prašė A. B., o mušti pradėjo A. M.. A. B. ir vedė visą pokalbį. Įvertinus tai, teismas remdamasis nukentėjusiojo parodymais daro išvadą, kad konfliktą su nukentėjusiuoju kaltinamieji inicijavo tikslu užvaldyti jo pinigus ir tai suprato visi kaltinamieji. Tame taip pat dalyvavo visi kaltinamieji. Tai įrodo ta aplinkybė, kad pirmą kartą paklausus nukentėjusiojo, ar jis turi cigarečių ir atsakius neigiamai, jam A. M. sudavė smūgį. Nukentėjęs norėjo pasišalinti, jis bėgo, apibėgo aplinkui tvorą, jį vijosi visi keturi kaltinamieji, visi pavijo apstojo prie tvoros ir neleido pasišalinti. Šie bendri kaltinamųjų veiksmai rodo, kad tarp jų visų buvo susitarimas bendrais veiksmais panaudojant fizinį smurtą užvaldyti nukentėjusiojo pinigus. Iš esmės visi kaltinamieji pripažįsta tai, kad iš nukentėjusiojo buvo prašoma duoti pinigų. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad kai jis atidavė kaltinamiesiems turėtą monetą, jie pareikalavo duoti daugiau ir sudavė smūgį, o A. B. apžiūrėjo jo piniginę. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji naudodami smurtą prieš nukentėjusįjį turėjo tikslą užvaldyti jo pinigus, o taip pat užvaldė jų tiek, kiek jis turėjo, t. y. 2 Lt monetą. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. patvirtino, kad nukentėjusįjį užkalbino A. B., po jo klausimų prie jo priėjo A. M. ir sudavė nukentėjusiajam du smūgius į veidą ir vieną smūgį į galvą. Kai nukentėjęs buvo užsidengęs veidą, jam du kartus kumščiais smūgiavo A. B., du kartus smūgiavo V. G. ir dar tris kartus smūgiavo D. Ž.. Po D. Ž. smūgių vaikinui iš kairio antakio pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad pabaigoje mušimo jam iš antakio pardėjo bėgti kraujas. Taip pat nurodė, kad kai jį bėgantį sugavo prie tvoros, jį buvo apsupę visi kaltinamieji, jis užsidengė veidą` rankomis ir jautė, kad jį muša ne vienas žmogus, nes trankė iš visų pusių rankomis, kojomis, į veidą, korpusą, krūtinę, pilvą. Tokių būdu įvertinus nukentėjusiojo ir kaltinamųjų duotus parodymus, specialisto išvadas teismas mano, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta kaltinamiesiems pareikštuose kaltinamuose nurodytos aplinkybės, t. y. jie turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami kartu 2014-12-18 apie 23 val. priėjo prie nukentėjusiojo, A. B. paklausė ar šis turi rūkyti. Nukentėjusiajam atsakius, kad neturi, A. M. rankos kumščiu sudavė V. A. du smūgius į galvos sritį. Nukentėjusiajam pradėjus bėgti kaltinamieji pasivijo jį ir bendrai sudavė ne mažiau dešimties smūgių į galvos sritį, bei nemažiau 10 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas. Tada A. B. pasakė nukentėjusiajam duoti A. M. 5 litus, o kadangi šis nedavė pinigų, tai A. M. sudavė nukentėjusiajam dar vieną smūgį. Nukentėjęs išėmė iš piniginės 2 litus ir juos padavė A. M., tačiau šis pamatęs, kad ten tik du litai, dar kartą smūgiavo nukentėjusiajam į lūpas. Tada A. B. apžiūrėjo piniginę ir neradęs pinigų ją grąžino. Dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo padaryta poodinės kraujosruvos veido dešinėje pusėje ir kairės akies vokuose-kairiame skruoste, muštinės žaizdos kairio antakio srityje ir kairės akies išorinio kampo srityje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kurie įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą prie nukentėjusįjį – sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas, dėl fizinio smurto ir baimės, kad vėl gali būti panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusysis negalėjo priešinti ir atidavė kaltinamiesiems turėtą 2 litų monetą, t. y. tokiais veiksmais buvo panaudotas fizinis smurtas, atimta galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti ir taip užvaldytas nukentėjusiojo turtas – 2 Lt moneta. Šie kaltinamųjų veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip plėšimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamieji A. M., A. B., V. G. ir D. Ž. byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikyti nebuvo. A. M., A. B. ir V. G. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o D. Ž. kardomoji priemonė neskirta.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. V. G. nusikalstamos veikos apdarymo metu buvo nepilnametis, todėl skiriant jam bausmę atsižvelgtina ir į BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

A. M. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimo padarymo metu buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, psichiatrijos ligoninėse negydytas, neįrašytas į įskaitas priklausomybės ligų centre. Šiuo metu kaltinamasis dirba pagalbiniu darbuotoju, nevedęs.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato, kadangi kaltinamasis jam pareikšta kaltinimą pripažino iš dalies, tačiau nurodydamas aplinkybes stengėsi jas nurodyti kuo palankiau sau ir kitiems kaltinamiesiems, iš esmės nepripažino tikslo pagrobti svetimą turtą, taigi tokio prisipažinimo negalima vertinti kaip nuoširdaus, o tai taip pat rodo, kad kaltinamais nesigaili dėl savo veiksmų. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas taip pat nenustato. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu ir BK 55 straipsnio nuostatomis daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. M. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuskalstamos veikos padarymo metu teistumas jau buvo išnykęs, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti apsiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą

A. B. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimo padarymo metu buvo teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, kuris teisine prasme teistumo nesukelia, administracine tvarka baustas, psichiatrijos ligoninėse negydytas, neįrašytas į įskaitas priklausomybės ligų centre, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato, kadangi kaltinamasis jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies, tačiau nurodydamas aplinkybes stengėsi jas nurodyti kuo palankiau sau ir kitiems kaltinamiesiems, iš esmės nepripažino tikslo pagrobti svetimą turtą, taigi tokio prisipažinimo negalima vertinti kaip nuoširdaus, o tai taip pat rodo, kad kaltinamais nesigaili dėl savo veiksmų. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas taip pat nenustato. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu ir BK 55 straipsnio nuostatomis daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. B. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuskalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neteistas, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti apsiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą

V. G. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimo padarymo metu buvo teistas, tačiau už baudžiamąjį nusižengimą, kuris teisine prasme nesukelia teistumo, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėse negydytas, neįrašytas į įskaitas priklausomybės ligų centre. Šiuo metu kaltinamasis mokosi Vilniaus statybininkų rengimo centre 2 kurse.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato, kadangi kaltinamasis jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies, tačiau nurodydamas aplinkybes stengėsi jas nurodyti kuo palankiau sau ir kitiems kaltinamiesiems, iš esmės nepripažino tikslo pagrobti svetimą turtą, taigi tokio prisipažinimo negalima vertinti kaip nuoširdaus, o tai taip pat rodo, kad kaltinamais nesigaili dėl savo veiksmų. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, ir BK 91 straipsnyje nurodytais ypatumais, taip pat įvertinus tai, kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, nepilnametis tačiau tuo metu jo atžvilgiu jau buvo atliekama ikiteisminių tyrimų, taikomos kardomosios priemonės, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam V. G. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuskalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neteistas, nepilnametis, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti apsiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą.

D. Ž. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimo padarymo metu buvo teistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėse negydytas, neįrašytas į įskaitas priklausomybės ligų centre. Šiuo metu kaltinamasis dirba pagalbiniu darbuotoju, nevedęs.

Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato, kadangi kaltinamasis jam pareikšto kaltinimo nepripažino, taip pat nenustato kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam D. Ž. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuskalstamos veikos padarymo metu teistumas jau buvo išnykęs, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti apsiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą

Civiliniai ieškiniai.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisto iš kaltinamųjų 37,82 eurus žalos atlyginimo. Žalą sudaro gydymo paslaugų, suteiktų nukentėjusiajam V. A., kaina. Kaltinamieji su šiuo ieškiniu sutiko, kadangi jis pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais, todėl turi būti tenkinamas.

Nukentėjusysis V. A. prašė priteisti iš kaltinamųjų 302,02 eurų turtinęs žalos atlyginimą ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Turinę žalą sudaro 11,59 euro (40 Lt) išleistų tepalui, 2 pagrobti litai ir 1000 Lt negautų pajamų. Kaltinamasis nurodė, kad dirbo prezentatoriumi degustatoriumi ir dėl to, kad buvo sužalotas veidas, randai ant veido negalėjo dirbti nuo 2014 m. vidurio iki 2015 m vasario mėn. pabaigos. Dėl to neteko apie 1000 Lt, t. y. 289,85 eurų pajamų. Neturtinę žalą sudaro nepatogumai atsiradę dėl to, kad jis negalėjo dirbti, nes dėl sužalojimų jo išvaizda nebuvo reprezentatyvi, nukentėjo jo garbė, reputacija, orumas, buvo pažemintas, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo apkalbėtas mokykloje, dėl bjaurios išvaizdos jo vengė kiti asmenys. Dėl patirto streso ir nerimo sutriko jo miegas, savijauta, prarado saugumo jausmą. Bijo eiti iš namų, bijo, kad su juo buvo susidorota, ir dabar ramiai nesijaučia tamsiu paros metu. Gimtasis Pilaitės rajonas tapo nesaugia vieta, prarado pasitikėjimą kitais žmonėmis.

Kaltinamieji A. M. ir A. B. sutiko atlyginti turtinę žalą, o neturinę A. M. sutiko atlyginti 500 eurų, A. B. 100 eurų. V. G. sutiko atlyginti 70 eurų turinės žalos, prašė pateikti įrodymus dėl turtinės žalos dydžio, o neturtinės žalos sutiko atlyginti 200 eurų. D. Ž. su nukentėjusiojo ieškiniu nesutiko, nes nieko jam nepadarė.

Iš pateiktos autorinės sutarties kopijos matyti, kad 2014-05-21 V. A. buvo sudaręs autorinę sutartį su UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl prezentacijų, reklaminių akcijų pagal numatytą scenarijų kūrimo. Sutartis numato, jog autoriui, t. y. V. A. mokamas 6,5 Lt autorinis honoraras už vieną pasirodymo valandą. Nukentėjusysis nurodė, kad vėliau prezentacijų įkainiai didėjo ir tuo metu jis uždirbdavo 8-9 litus už prezentacijos valandą. Per savaitę turėdavo 3-4 prezentacijas, jos užtrunka po 3 valandas maždaug, tai per savaitę uždirbdavo apie 80 Lt, o per mėnesį apie 250 Lt. Keik daugiausiai yra uždirbę, neprisimena.

Atsižvelgiant į tai, kad per savaitę, turėdamas 3 prezentacijas V. A. nurodė, jog uždirbdavo apie 80 Lt, teismas vertina, kad turėdamas apie 4 prezentacijas per savaitę jis galėjo uždirbti apie 100 Lt, o per du mėnesius apie 800 Lt, todėl turtinę žala, nurodyta ieškinyje vertintina kaip nepagrįstai padidinta, pagrįsta turtinė žala, kaip negautos pajamos vertintina 800 Lt suma, t. y. 231,70 eurų, todėl ieškinys tenkintinas tik šioje dalyje. Taip pat pagrįsta vertintina ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti iš kaltinamųjų 11,58 eurų už tepalą, skirtą gydymui ir 0,58 euro už užvaldytus pinigus. Taigi, viso iš kaltinamųjų priteistina 243,86 eurų turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo naudai. Kadangi kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, žala iš jų priteistina solidariai.

Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat tenkinamas iš dalies. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis patyrė stresas dėl staigaus ir netikėto užpuolimo, pažeminimą ir fizinį skausmą, dėl sumušimo ir patirtų sužalojimų, taip pat išgyveno baimės ir nesaugumo jausmą, kadangi buvo užpultas be jokios priežasties, sutinka ir su tuo, kad dėl patirto užpuolimo ir jo pasekmių, jis negalėjo toliau tęsti darbo pagal autorinę sutartį, tačiau nukentėjusiojo reikalauja suma yra per didelė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji grupe 4 asmenų užpuolė ir smūgiais sužalojo nukentėjusįjį, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalotas veidas, įvertinus visa tai, tesimas daro išvadą, kad pagrįstas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju yra 1000 eurų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų daugiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei dirbti arba registruotis darbo biržoje, arba pradėti mokytis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę rašytini pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų daugiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei dirbti arba registruotis darbo biržoje, arba pradėti mokytis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę rašytini pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų daugiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei dirbti arba registruotis darbo biržoje, arba pradėti mokytis.

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus elgesio apribojimus 12 mėnesių: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 3 dalimi ir 9 dalimi, BK 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015-07-23 Vilniaus miesto teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Galutinės subendrintos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėti 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus elgesio apribojimus 12 mėnesių: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba dirbti, be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2015-07-23 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį ir laikotarpius, įskaitytus į bausmės laiką pagal šį 2015-07-23 nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę rašytini pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš kaltinamųjų A. M., A. B., V. G. ir D. Ž. solidariai 37,82 eurų žalos atlyginimą ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš kaltinamųjų A. M., A. B., V. G. ir D. Ž. solidariai 243,86 eurus turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo V. A. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.