Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-31 · Byla Nr. N-444-3095-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-31
Bylos Nr.
N-444-3095-10
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Pažeidėjas
G. A.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-3095/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo G. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė G. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. lapkričio 5 d., apie 23.25 val., Vilniuje, Šeimyniškių – Rinktinės gatvių sankryžoje, vairavo automobilį RENAULT MEGANE, v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,58 promilės), tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu pripažino G. A. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 1200 litų baudą. Teismas konstatavo, jog G. A. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, atsižvelgė į jos vairavimo stažą – 11 metų, į tai, kad už KET pažeidimus nuobaudų neturi, ir nusprendė, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

II.

Apeliaciniu skundu G. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir administracinės bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymi, kad 2009 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,58 promilės, tačiau netikėdama alkotesterio parodymais, ji nuvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Ten atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog alkoholio koncentracija jos kraujyje – 0,34 promilės, o iškvėptame ore – 0,31 promilės. Pabrėžia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole pasirašė, nes buvo išsigandusi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu G. A. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0, 58 promilės). Nuobauda už šį pažeidimą numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje - bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo ir priimto nutarimo pagrįstumo klausimas.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš byloje esančio alkotesterio kvito (b. l. 6) matyti, kad G. A. 2009 m. lapkričio 5 d., 23.32 val., tinkamu naudoti (patikra galiojanti iki 2010 m. balandžio 28 d.) alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 7410, Nr. ARPE-0637, buvo nustatytas 0,58 promilių neblaivumas, įvertinus prietaiso paklaidą ± 0,05 promilės (kai girtumas 0,01-1,00 promilės) – 0,53 promilių neblaivumas. G. A. 2010 m. lapkričio 6 d. 00.30 val. kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur remiantis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1907, jos apžiūra buvo pradėta 0.30 val. (b. l. 9). Atlikus pirmąjį tyrimą alkotesteriu, 00.35 val. buvo nustatyta 0,31 promilės, pakartotinis tyrimas alkotesteriu 00.55 val. parodė 0,24 promilės. Kraujo mėginys paimtas 00.30 val. Jį ištyrus, nustatyta, kad G. A. organizme rasta 0,34 promilės etilo alkoholio (b. l. 10). Tokiu būdu byloje yra prieštaringi įrodymai apie apeliantės neblaivumo laipsnį.

Teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės iškelta versija, kad lengvas neblaivumo laipsnis jai nustatytas nepagrįstai, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma.

Kaip jau buvo nurodyta, alkotesteriu Alcotest 7410, Nr. ARPE-0637, G. A. iškvėptame ore nustatyta 0,53 promilių etilo alkoholio koncentracija. Policijos pareigūnų D. M. ir V. T. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli (b. l. 3-4). Iš G. A. paaiškinimo, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą matyti, jog ji neneigė vartojusi alkoholį – 40 g brendžio (b. l. 2). Tą patį kiekį ji nurodė, nuvykusi į medicinos įstaigą (b. l. 9).

Įvertinusi minėtus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog alkotesteriu nustatytas alkoholio kiekis G. A. iškvėptame ore (0,53 promilės) objektyviai atspindi jos neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu. Alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas nei biocheminio kraujo tyrimo rezultatu, nei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1907 (b. l. 9), kadangi medicinos įstaigoje tyrimai buvo atlikti praėjus maždaug valandai (58 min.) nuo pirminio patikrinimo, tačiau apeliantės kraujyje vis tiek buvo rasta etilo alkoholio (0,34 promilės). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūno sertifikuotu alkotesteriu nustatytu G. A. girtumo laipsniu ir pagrįstai konstatavo, jog ji padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

G. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius