Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato, suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, suinteresuotuoju asmeniu byloje esant Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį, apie kurį jam pranešta tinkamai (b. l. 15, 17, 19), neatvyko, teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotojo asmens atstovas į posėdį taip pat neatvyko, nors apie jį jam pranešta tinkamai (b. l. 16, 18), atsiliepimo į pareiškimo reikalavimus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 str. 1 d. nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms (CK 4.58 str. 1 d.). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2. p. numato, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą, Taisyklių 4 p. nustatyta tvarka raštu praneša mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 str. 1 d. numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 str. 1 d. numatytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Pagal Taisyklių 23 p. asmuo, raštu pranešęs mokesčių inspekcijai apie turtą, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), kartu su pranešimu turi pateikti ir dokumentus (jeigu asmuo juos turi), įrodančius, kad turto savininko nėra (ar savininkas nežinomas). Mokesčių inspekcijos pareigūnas, gavęs tokį pranešimą, per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos turi nuvykti į turto buvimo vietą. Jeigu pagal pranešimą apie turtą, kuris neturi savininko (ar kurio savininkas nežinomas), neįmanoma tiksliai nustatyti, koks tai turtas ir kokia jo vertė, turto perėmimo dokumente pakanka surašyti bendruosius požymius (t. y. spalvą, rūšį, kiekį ir panašiai). Mokesčių inspekcijos pareigūnai, surašę turto perėmimo dokumentą, kuriame turto tiksliai neįvardija, po dokumento surašymo turi skirti ekspertizę ar kreiptis į turto vertinimo įmonę, kad būtų tiksliai nustatyta, koks turtas apskaitytas (27 p.). Mokesčių inspekcija, surašydama turto perėmimo dokumentą, turi išspręsti turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), saugojimo klausimą. Jeigu įmanoma, toks turtas turi būti saugomas mokesčių inspekcijos patalpose; jeigu dėl tam tikrų priežasčių to turto saugoti mokesčių inspekcijos patalpose neįmanoma (dėl didelių matmenų, pavojingumo ar didelės vertės), su turto saugotoju turi būti sudaryta pasaugos sutartis (31 p.). Pagal Taisyklių 35 p. dėl turto pripažinimo bešeimininkiu į teismą su pareiškimu turi kreiptis mokesčių inspekcijos pareigūnai. Prie pareiškimo teismui turi būti pridėtas turto perėmimo dokumentas, ekspertizės išvados, turto vertinimo ataskaita, registracijos dokumentai, atitinkamų institucijų (policijos, prokuratūros ir pan.) atsakymai, kad šis turtas nėra pavogtas ar slepiamas kaip nusikaltimo įrankis, ir kiti dokumentai.

Iš byloje esančių Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmosios valdybos sargybos viršininko bei Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo R. O. 2014 m. balandžio 1 d. tarnybinių pranešimų (b. l. 7, 8) matyti, kad 2014 m. balandžio 1 d. apie 20.40 val. prie įstaigos išorinės tvoros, ties 6-u lokaliniu sektoriumi, buvo pastebėtas pašalinis asmuo, kuris permetė du paketus, tačiau asmens, atlikusio permetimą, sulaikyti nepavyko. Paketų viduje rasti 6 mobiliojo ryšio telefonai – Nokia 2626 (IMEI (duomenys neskelbtini)), Nokia 2220c (IMEI (duomenys neskelbtini)), Nokia 1600 (IMEI (duomenys neskelbtini)), Nokia 2610 (IMEI (duomenys neskelbtini)), Nokia 2100 (IMEI (duomenys neskelbtini)), Samsung SGH-M600 (IMEI (duomenys neskelbtini)) – ir 6 vienkartiniai švirkštai su adatomis, kurie 2014 m. spalio 27 d. nutarimu Dėl daiktų perdavimo saugojimui Nr. 20-63-1L-4566 (b. l. 9) buvo perduoti saugoti Kaišiadorių rajono PK VPS organizacinei grupei. Pareiškėjas nurodo, kad minėti į pataisos įstaigos teritoriją permesti daiktai 2014 m. lapkričio 11 d. buvo įtraukti į apskaitą (žurnalo apskaitos Nr. 187), nors tai pagrindžiančių duomenų nepateikia. Iš Kaišiadorių rajono PK 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 63NT-21041631-14 (b. l. 5) matyti, kad nepavyko nustatyti asmens, įvykdžiusio nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų permetimą į pataisos įstaigos teritoriją ir kad, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 7 p. (kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 str. numatyti terminai), administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta.

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad pareiškėjas Kaišiadorių rajono PK buvo inicijavęs turto, konkrečiu atveju – šešių mobiliųjų telefonų ir šešių švirkštų su adatomis – pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, nors tai nebuvo padaryta tinkamai, nes, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, nustatyta tvarka raštu nepranešta mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 str. 1 d. numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai (Taisyklių 4 p.).

Policijos įstatymo 2 str. išaiškintos policijos ir policijos įstaigos sąvokos: policija – asmens, visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir pareigūnų visuma (1 p.), policijos įstaiga – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, įgyvendinantis įstatymais, steigimo ir kitais teisės aktais jam pavestus policijos uždavinius ar organizuojantis policijos pareigūnų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą (2 p.). Policijos įstatymo 14 str. 1 d. nurodyta, kad teritorinės policijos įstaigos yra vyriausieji policijos komisariatai, atliekantys šio įstatymo ir kitų teisės aktų jiems nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams apskričių teritorijose įgyvendinti. Teritorinės policijos įstaigos veiklos ribas nustato policijos generalinis komisaras. Minėto straipsnio 3 d. nurodyta, kokias funkcijas atlieka teritorinės policijos įstaigos: 1) atsižvelgdamos į kriminogeninę padėtį ir vietos gyventojų poreikius, kartu su savivaldybių institucijomis, įstaigomis, asociacijomis ir kitais asmenimis kuria ir įgyvendina nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos programas; 2) pagal savo kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą; 3) organizuoja ir įgyvendina priemones viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui užtikrinti; 4) nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų ar esantiems bejėgiškos būklės asmenims teikia neatidėliotiną gyvybei, sveikatai ar turtui išsaugoti reikalingą pagalbą; 5) policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka saugo rastus ir perduotus policijai dokumentus, daiktus, vertybes ir kitokį turtą ir imasi priemonių grąžinti juos teisėtiems savininkams ar valdytojams; 6) atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka patruliuoja viešose vietose; 7) teisės aktų nustatyta tvarka atlieka paiešką dingusių ar pasislėpusių asmenų, kurių buvimo vieta nežinoma ir dėl kurių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka priimtas sprendimas paskelbti paiešką, rastų neatpažintų lavonų, nežinomų ligonių ar nežinomų vaikų asmens tapatybės nustatymą; 8) teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais išduoda licencijas, leidimus ir kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų; 9) teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų pranešimus, prašymus ir skundus; 10) pagal savo kompetenciją tvarko registrų ir informacinių sistemų duomenis; 11) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo teismų nuosprendžius, nutarimus ir nutartis; 12) teikia policijos generaliniam komisarui tvirtinti veiklos planus; 13) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams apskričių teritorijose pagal policijos generalinio komisaro įsakymu nustatytas teritorinės policijos įstaigos veiklos ribas įgyvendinti.

Esant nurodytam reglamentavimui, konstatuotina, jog pareiškėjas nėra kontrolės institucija, turinti teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Nors pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis CPK 45 str. 1 d., gali pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu, tačiau tik vienos iš šalių motyvuotu prašymu, kurio byloje nėra gauta, pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko.

Remiantis anksčiau minėtų CK normų, Taisyklių nuostatomis, darytina išvada, kad su šiuo pareiškimu į teismą kreipėsi institucija, neturinti teisės kreiptis dėl minėto turto pripažinimo bešeimininkiu, ir yra pažeista CK 4.58 str. 1 d. nustatyta tvarka, todėl pareiškimas atmestinas. Pažymėtina, kad tai neatima galimybės tinkamai institucijai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu (Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-890-221/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 443, 537 str., teismas

nusprendžia:

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.