Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

E. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl nepakankamo faktinių aplinkybių visumos įvertinimo ir E. S. nubaudimo administracine tvarka pagrįstumo, todėl skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ATPK 302¹¹ str.).

E. S. neigia, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini). Jis nurodo, kad jo poziciją patvirtina liudytojų A. A., H. B. ir D. A. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs ne tik su apeliacinio skundo motyvais, bet ir su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu bei surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad duomenų, pagrindžiančių E. S. kaltę, padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, bylos medžiagoje yra pakankamai, E. S. nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

Analizuojamu atveju pažeidėjo E. S. ir jo draugų, pažįstamų parodymai iš esmės yra priešpastatomi policijos pareigūnų duotiems paaiškinimams. Apelianto teigimu, policijos pareigūnų parodymai nėra nuoseklūs, jie prieštaringi, todėl visos nepašalintos abejonės privalo būti aiškinamos jo naudai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, jog tiriant pažeidimą, kuriame nėra bylos baigtimi nesuinteresuotų trečiųjų asmenų, betarpiškai mačiusių įvykį, parodymų, itin svarbią reikšmę įgyja pirminiai įvykio dieną fiksuoti faktai bei surašyti pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Apygardos teismas, išanalizavęs patrulio S. S. ir vyresniojo patrulio R. K. tarnybinius pranešimus (b. l. 6, 10), esminių prieštaravimų juose nenustatė. Abiejuose pranešimuose faktinės pažeidėjo automobilio sustabdymo aplinkybės pateikiamos vienodai, t. y. nurodoma, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir bendraujant su juos pasitikusia, prisistatyti nepanorusia moterimi, jiems iš priekio atvažiavo iškvietimo metu nurodytas automobilis. Šį automobilį sustabdė pareigūnas R. K.. Tai, kad už automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) vairo sėdėjo būtent E. S., tiesiogiai matė abu policijos pareigūnai, taip pat ir pareigūnus pasitikusi moteris, kuri patvirtino, jog tai tas pats automobilis ir tas pats vairuotojas, kuris važinėjo prie Igliaukos ežero, būdamas akivaizdžiai girtas.

Apeliantas nesupranta, kaip pareigūnai taip greitai atvyko iki Igliaukos kaimo, tačiau šis faktas jo kaltės įrodytumui reikšmės neturi. Pareigūnai operatyviai reagavo į gautą pranešimą, atstumas nuo Marijampolės iki Igliaukos kaimo nėra didelis, be to, iš bylos medžiagos akivaizdu, jog pirmiau buvo gautas iškvietimas, vėliau surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog pareigūnų teismo posėdžio metu nurodytos šiek tiek skirtingos aplinkybės dėl pažeidėjo automobilio sustojimo nuo policijos pareigūnų tarnybinės mašinos atstumo, neturi lemiamos reikšmės galutinei teismo išvadai. Apeliantui taip pat neaišku, kuriuo momentu S. S. prašė jo eiti tiesiai ir pirštu pataikyti į nosį, tačiau ši aplinkybė taip pat nėra esminė, nes, kaip matyti iš abiejų patrulių tarnybinių pranešimų, E. S. atsisakė tai daryti. Tuomet jam buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumo laipsnį, nustatytas 2,01 promilės girtumas. Atkreipiamas dėmesys, kad pažeidimas buvo padarytas vasarą - liepos mėnesį, ryte, šviesiu paros metu, matomumas buvo geras, tad policijos pareigūnams niekas netrukdė aiškiai įsidėmėti už vairo sėdintį asmenį. Nors įvykį mačiusi moteris išliko anonimiška, tačiau visiškai neatsižvelgti į jos paaiškinimus nėra pagrindo, nes Marijampolės apskrities VPK operatyvaus valdymo padalinyje gautas iš bendrojo pagalbos centro pranešimas pasitvirtino. Tai nebuvo melagingas iškvietimas, policijos pareigūnai iškviesti esant objektyviai priežasčiai. Neprisistačiusi moteris pati pasitiko pareigūnus, taigi, akivaizdu, jog jų laukė, norėjo pranešti apie neleistiną elgesį.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors E. S. taip pat yra policijos pareigūnas ir dirba Marijampolės apskrities VPK, tačiau su pažeidimą forminusiais pareigūnais S. S. ir R. K. nėra pažįstamas, dirba skirtinguose būriuose, tarnybos funkcijų kartu neatlieka. Nei S. S., nei R. K. nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra jokių objektyvių duomenų, kad jie siektų E. S. apšmeižti ar jam tyčia pakenkti. Kadangi anksčiau šie asmenys nėra susidūrę, todėl jokios išankstinės nuomonės pareigūnai apie E. S. nebuvo susiformavę, tiesiog reagavo į gautą iškvietimą ir įvykio metu net nežinojo, kad sulaiko taip pat policijoje dirbantį asmenį.

Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad su E. S. kartu automobilyje važiavę draugai bando jam padėti, neigdami, jog pažeidėjas vairavo automobilį. Nors liudytojas H. B. pripažino, jog būtent jis vairavo automobilį, tačiau jo elgesys įvykio metu nebuvo adekvatus. Prisistačius pareigūnui ir vairuotojo paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, pastarasis turėjo vykdyti teisėtą pareigūno nurodymą, tačiau kaip matyti iš H. B. parodymų, jis liko sėdėti automobilyje, o su pareigūnu į tarnybinį automobilį nuėjo aiškintis neva ant galinės automobilio sėdynės sėdėjęs E. S.. Toks aiškinimas prasilenkia su elementaria logika, nes R. K. pažymėjo, jog būtent vairuotojas buvo neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai. Todėl teisėtai savo pareigas vykdantis pareigūnas nebūtų sutikęs situacijos aiškintis su pašaliniu asmeniu, sėdinčiu ne už automobilio vairo. Įvykį neva matęs liudytojas D. A. taip pat yra E. S. draugas, be to, pareigūnas S. S. patvirtino, jog asmuo su dviračiu atvažiavo tik po to, kai E. S. jau buvo pas juos tarnybiniame automobilyje, todėl, kas vairavo automobilį, šis negalėjo matyti.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog visi apylinkės teisme parodymus davę asmenys buvo pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str., t. y. dėl melagingų parodymų teikimo. Vis dėlto, kartu su E. S. važiavę draugai, turėję pareigą teisingai papasakoti įvykio aplinkybes, šios pareigos neįvykdė. Todėl turi būti svarstomas klausimas dėl minėtų liudytojų patraukimo administracinėn atsakomybėn už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 262 str. 1d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad automobilį vairavo būtent E. S., kuris, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pasitelkdamas į pagalbą įvykio metu kartu važiavusius draugus, iškraipė įvykio aplinkybes. Apelianto skunde nurodyti teiginiai, apygardos teismo vertinimu, nepaneigia jo kaltės. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.