- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-130-152-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-02040-11
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irena Ivanovienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- R. D.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-16 nuosprendžio, kuriuo:
R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio pirmąja, trečiąja dalimis, paskirta bausmė, subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-24 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies sudedant, pridedant prie neatliktos bausmės dalies nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. ir 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011-12-14 21.00 val. iki 2011-12-16 12.55 val. (dvi dienos) ir nuspręsta laikyti R. D. atlikusį dalį bausmės - 2 laisvės atėmimo dienas.
Bausmės atlikimo pradžią R. D. nustatyta skaičiuoti nuo R. D. faktinio sulaikymo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 14 apie 17.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad užmuš, grasino nužudyti nukentėjusiąją S. D., po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2011 m. gruodžio 14 d. apie 19.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), sakydamas „Tave reikia užmušti, aš pats tave užmušiu“, bei mesdamas stiklinę vazą, grasino nužudyti nukentėjusiąją S. D. ir tokiu būdu davė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir realus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-16 nuosprendį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Savo prašymą apeliantas motyvuoja tuo, kad jo įvykdytas nusikaltimas – grasinimas nužudyti yra nesunkus, savo kaltę jis pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi (ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia), daugiau jokių nusikaltimų nėra padaręs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, su nukentėjusiąja susitaikė. Apeliantas, prašydamas pakartotinai jo atžvilgiu taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, teigia suprantąs savo komplikuotą padėtį, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nedraudžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, kuriam bausmės vykdymas jau buvo atidėtas. Be to, nuteistasis nurodo, kad abu jo tėvai yra labai prastos sveikatos: tėvas K. D. dėl visiško aklumo bei dešinės plaštakos amputacijos pripažintas nedarbingu, jam nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, nuolat reikalinga priežiūra ir pagalba; mamai S. D. diagnozuota širdies angina, stuburo išvarža, ji sunkiai vaikšto. Apeliantas nurodo, kad gyvena su tėvais, pagal savo išgales jais rūpinasi, pasižada stengtis gyventi dorai.
Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir R. D. veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 145 str. 1 d . Kvalifikacijos apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis.
Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmės rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad R. D. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą būdamas teistas už analogišką nusikaltimą, teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog nuteistasis nepasimokė iš ankstesniojo teistumo, nepadarė tinkamų išvadų, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, pakartotinai atidėti bausmės vykdymą nuteistajam skunde nurodytais motyvais netikslinga.
Nustatant laisvės atėmimo bausmės terminą, buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (R. D. prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, ji nėra per griežta, švelninti paskirtos bausmės apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniojo nuosprendžio paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas teisingai parinko bausmių subendrinimo pagrindą, tinkamai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles. Kolegijos nuomone, galutinė subendrinta bausmė R. D. paskirta teisingai, jos švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. D. apeliacinį skundą atmesti.