- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-228-397-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00587-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Daiva Jankauskienė, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. Č.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Teisėjas Birutė Drozdienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-228-397-2014
Pranešėjas Gytis Večerskas Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00587-2013-9
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nuteistajam A. Č., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu padaręs LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu skirta ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi su ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu subendrinta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš A. Č. S. M. priteista 50 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013-05-04 apie 16 val. pro neužrakintas duris įsibrovė į S. M. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš jo pagrobė pjūklą STIHL MS 211, 1100 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. M. 1100 Lt turtinę žalą.
Nuteistasis A. Č. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Pažymi, kad 7 mėnesius gydėsi Kauno priklausomybės ligų centre, vaikščiojo į anoniminių alkoholikų kursus, lankėsi pas psichologus, kas mėnesį turėjo prisistatyti pas inspektorių Probacijos skyriuje, per šį laikotarpį nepadarė jokių pažeidimų. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad buvo nuteistas nedalyvaujant gynėjui, o savo kaltę yra pripažinęs ir gailisi, išreiškia norą toliau gydytis priklausomybes ligas laisvėje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
A. Č. skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų nepadarė, skirdamas nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė.
Nors byloje yra duomenys, jog A. Č. gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini), priklausomybės ligų centre registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo, tačiau specialisto išvada nustatyta, jog skirti teismo psichiatrinę ekspertizę jam nereikalinga, kas rodo, jog dėl nustatytų psichikos sutrikimų jis gali objektyviai suprasti aplinką, dalyvauti posėdyje ir atsakyti už savo veiksmus, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo, numatyto BPK 51 str. 1 d. 1 p., užtikrinti būtinąjį gynėjo dalyvavimą. Kaltinamajam išaiškinus jo teises, numatytas BPK 22 straipsnio 3 dalyje, pageidavimo užtikrinti gynėjo dalyvavimą kaltinamasis nepareiškė (t 3, b. l. 15), kitų kliūčių, kurios būtų sukliudę A. Č. tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, nenustatyta, todėl, esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog išnagrinėjus bylą nedalyvaujant gynėjui, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda, areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki 6 (šešerių) metų. Apylinkės teismas nurodė motyvuotus argumentus dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimo ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.
Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį apeliantui pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino veikos pavojingumą bei jos pobūdį – tyčinis savanaudiškas nusikaltimas, kuris nepriskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvina tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Teismas taip pat teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę, jo pavojingumą visuomenei, t.y. tai, kad A. Č. anksčiau teistas 10 kartų, baustas administracine tvarka, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, ankstesniu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-04-04 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, po nuosprendžio paskelbimo praėjus vos mėnesiui laiko. Be to, tuo metu nuteistojo atžvilgiu buvo nagrinėjama dar viena byla, kurioje sprendimas priimtas 2013-05-06. Visos šios aplinkybės A. Č. apibūdina kaip pavojingą asmenybę, kaip asmenį, ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, kaip asmenį linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Be to, tai rodo, jog ši vagystė nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o susiformavusio nusikalstamo elgesio pasekmė. Ankstesnės bausmės, o taip pat ir švelnesnės poveikio priemonės – bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo efektyvios ir nebuvo pakankamos užtikrinti bausmės tikslus. Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, asmeniui, kuris būdamas anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus anksčiau paminėtas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgiant į BK 56 straipsnio nuostatas, daroma išvada, jog A. Č. pagrįstai skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Pažymėtina, jo nauja nusikalstama veika padaryta būtent laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tikintis ir viliantis, kad nuteistasis nors ir vertas laisvės atėmimo bausmės, tačiau bus dar įmanoma pasiekti bausmės tikslų atidedant šios bausmės vykdymą, tačiau, kaip jau minėta, A. Č. teismo parodyto pasitikėjimo juo nepateisino, vėl padarė tyčinį savanaudišką nusikaltimą, todėl jam pagrįstai skirta būtent reali laisvės atėmimo bausmė.
BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šiuo atveju, kai nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, kaip pavojinga visuomenei asmenybė, nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistajam paskirta bausmė, kurti yra mažesnė nei sankcijoje įtvirtintas šios bausmės vidurkis, todėl pagrindo teigti, kad bausmė paskirta pažeidžiant įstatymus nėra. Įvertinus nuteistojo asmenybę, jo pavojingumą, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, darytina išvada, jog paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir yra būtina bei pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Kadangi veika, už kurią skirta bausmė skundžiamu nuosprendžiu, padaryta prieš priimant ankstesnįjį Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nuosprendį, skundžiamu nuosprendžiu bei minėtu nuosprendžiu skirta bausmė, kuri 2013 m. liepos 4 d. nutartimi subendrinta su dar ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu skirtąja bausme, pagrįstai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies normomis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir pagrįstai skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Galutinė subendrinta bausmė atitinka veikos bei nuteistojo pavojingumą, o skundo motyvai nesudaro pagrindo ją keisti.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nors nuteistasis kaltę pripažino, tačiau teisminis įrodymų tyrimas vyko įprasta, o ne sutrumpinta tvarka, kuri numatyta BPK 273 straipsnyje, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos šiuo atveju pagrįstai netaikytos.
Skunde nurodytos aplinkybės – gydosi priklausomybės ligas, serga hepatitu nėra pagrindas švelninti paskirtąją bausmę, nes šios aplinkybės nerodo mažesnio veikos ar nuteistojo pavojingumo ir nesudaro įstatyminio pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį. Be to, įstatymų nustatyta tvarka pataisos įstaigose užtikrinamas nuteistųjų gydymas.
Atsižvelgiant į visas išvardytas aplinkybes, konstatuojama, jog bausmių skyrimo taisyklės nepažeistos, bausmė subendrinta teisingai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. Č. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 50 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, išlaidos už nuteistajam A. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo (BPK 105 str., 106 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
A. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš A. Č. valstybės naudai 50 Lt (penkiasdešimt litų) proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą