Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mires (duomenys neskelbtini)), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

ikiteisminio tyrimo metu kaltintas padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 300 straipsnio 1 dalyje, vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje,

V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmnens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, matytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir perduotas teismui, kaltinant tuo, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-06-23 būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 d. ir 2 d., 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ IV skyriaus „Baigiamosios nuostatos“ (2007-12-19 nutarimo Nr. 1360 redakcija) 30 p. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą,

• pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimus, kad „ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu jis sąmoningai tyčia neįformino (duomenys neskelbtini) darbo santykius patvirtinančių darbo sutarčių su Ž. A., D. K., V. S., V. U., o darbo santykius su R. K. ir R. A. įformino atgaline data (R. K. realiai dirbo nuo 2015 m. lapkričio mėn., įdarbintas 2015-01-05; R. A. realiai dirbo nuo 2016-03-22, įdarbintas (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu nuo 2016-06-22), nepateikė pranešimų apie apdraustųjų priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, nors minėti asmenys (duomenys neskelbtini) naudai atliko darbines funkcijas užsienio valstybėse ir už atliktą darbą gavo atlygį grynaisiais bei bankiniu pavedimu, t. y. R. K. 2015 m. birželio mėn. D. K. išmokėjo grynaisiais 1800 Eur neoficialaus darbo užmokesčio; 2015 m. birželio mėn. V. S. išmokėjo grynaisiais 2300 Eur neoficialus darbo užmokesčio; 2015 m. birželio mėn. V. U. išmokėjo grynaisiais 1800 Eur neoficialaus darbo užmokesčio; 2015-12-19 R. K. į jo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. K. asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 800 Eur, o 2015-12-31 – 700 Eur, iš viso 1500 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, kaip „sąskaitos papildymas“; 2016-01-26 Ž. A. į jo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, iš R. K. asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 500 Eur, o 2016-03-24 – 750 Eur, iš viso 1250 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, kaip „sąskaitos papildymas“; 2016 m. balandžio mėn. R. A. grynaisiais išmokėjo 2300 Eur; tokiu būdu R. K. minėtiems asmenims išmokėjo 10950 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, kuris nebuvo apskaitytas (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nuo jų nebuvo apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, sveikatos draudimo įmokos ir įmokos į garantinį fondą, t. y. jis apgaulingai organizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą,

(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 tvarkiusiai vyr. buhalterei G. R. pateikė 2015-06-09 kasos pajamų orderį, serija KAM Nr. 0016, suma 8100 Eur, kuriame nurodė, kad tai įnešti grynieji pinigai iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir savo parašu patvirtino, kad jis, kaip kasininkas, pinigus gavo, t. y. kad kasoje buvo užpajamuoti 8100 Eur, nors 2015-06-09 iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) realiai banko terminale buvo nuimta 1400 Eur, tokiu būdu jis nepagrįstai, nenurodant pinigų gavimo šaltinio, 6700 Eur daugiau padidino (duomenys neskelbtini) kasos likutį, po ko šią sumą panaudojo pagal kasos išlaidų orderius laikotarpiu nuo 2015-06-02 iki 2015-06-29 iš (duomenys neskelbtini) kasos išmokėdamas darbuotojams dienpinigius, o 2015-07-01 avanso apyskaitoje bendrovės skola jam buvo padidinta 6700 Eur, nepateikiant šią sumą patvirtinančių dokumentų,

• pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“,

• pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. reikalavimus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...>“, nes (duomenys neskelbtini) kasos knygoje įformino 2015-07-31 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 0000001, suma 322 Eur, kuriame nurodė, kai tai nepanaudotos avanso lėšos iš M. D., nors ši grynųjų pinigų ūkinė operacija realiai neįvyko, t. y. M. D. šių piniginių lėšų – 322 Eur, kaip nepanaudoto avanso, negrąžino, tokiu būdu R. K. nepagrįstai padidino (duomenys neskelbtini) kasos pajamas ir lėšų likutį kasoje ir dėl šių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2016-06-23 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. R. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio mėn., veikdamas sąmoningai tyčia, turėdamas tikslą tretiesiems asmenims pateikti objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, žinomai melagingai konstatuojant D. K., V. U., V. S. darbo santykių su (duomenys neskelbtini) faktą, R. K. pagamino netikrus dokumentus – (duomenys neskelbtini) D. K. išduotą darbo pažymėjimą Nr.11, V. U. išduotą darbo pažymėjimą Nr. 12, V. S. išduotą darbo pažymėjimą Nr. 10, tokiu būdu sukurdamas tikrų dokumentų imitaciją, kuriuos patvirtino oficialiu įmonės spaudu ir savo, kaip įmonės vadovo, parašu, ir, pateikdamas šiuos netikrus darbo pažymėjimus D. K., V. U., V. S., prieš jiems 2015 m. balandžio mėn. išvykstant į komandiruotę Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tokiu būdu šiuos netikrus dokumentus paleisdamas į teisinę apyvartą, juos panaudojo, t.y. R. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

V. K. laikotarpiu nuo 2015-07-03 iki 2016-06-23 būdama (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere (toliau – vyr. buhalterė) ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 d. reikalavimus būdama atsakinga „Už buhalterinių įrašų teisingumą <...>“,

• pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 d. reikalavimus, kurie nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“,

• pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 d. reikalavimus, kurie nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys <...>“,

• pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 8 p. reikalavimus, kurie nurodo, kad „<...> Vyriausiasis buhalteris patikrina mokėjimo žiniaraščiuose kasininkų padarytus įrašus ir pagal juos išmokėtas bei deponuotas sumas ir pasirašo.“, 19 p. reikalavimus, kurie nurodo, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti.<...>“, nes

ji, sudariusi laikotarpio nuo 2015-10-15 iki 2016-06-15 (duomenys neskelbtini) atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius ir juos pateikusi (duomenys neskelbtini) direktoriui ir kasininkui R. K., jam išmokant (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo užmokestį:

Darbuotojo v. pavardė Data Atlyginimo mokėjimo žiniarašio Nr. R. K. avansinės apyskaitos Nr. Suma, Eur

L. S. 2016-01-08 1 1 347,96

L. S. 2016-02-12 3 2 373,99

L. S. 2016-03-10 4 3 276,15

L. S. 2016-05-06 9 5 7,87

V. K. 2015-10-15 5 10 231,14

V. K. 2015-11-09 9 11 337,24

V. K. 2016-01-08 1 1 356,96

V. K. 2016-02-12 3 2 382,99

V. K. 2016-03-10 4 3 285,15

V. K. 2016-04-29 7 4 405,81

V. K. 2016-04-29 7 4 296

V. L. 2016-01-08 1 1 349,17

V. L. 2016-02-12 3 2 272,25

V. L. 2016-05-06 9 5 133,95

V. L. 2016-05-06 9 5 173

V. P. 2016-01-08 1 1 240,01

V. P. 2016-02-12 3 2 204,12

po ko R. K. grąžinus vyr. buhalterei atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius be darbuotojų parašų, V. K., nepatikrinusi mokėjimo žiniaraščiuose kasininko padarytų įrašų apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį teisingumo, pagal į direktoriaus avanso apyskaitas įrašytus atlyginimo išmokėjimo žiniaraščių duomenis apskaitos registruose fiksavo 26717,23 Eur atlyginimų išmokėjimą darbuotojams, t. y. ji aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2016-06-15 negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. 6-8

Kaltinamoji V. K. kalta prisipažino ir parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere nuo 2015-07-01 iki to momento, kai buvo paimti dokumentai. Buvo sudaryta sutartis dėl (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos vedimo. (duomenys neskelbtini) vadovas jai atveždavo dokumentus ir pagal jo pateiktus dokumentus ji tvarkydavo buhalterinę apskaitą.

Banko išrašus ji turėdavo kiekvieną mėnesį. Išvykęs į komandiruotę, direktorius negali vesti kasos, todėl jei jis paima pinigus iš kasos, tai jie ir yra pas jį. Direktorius pateikdavo kvitus, kur išleisdavo tuos pinigus. Iš įmonės sąskaitos buvo pervedami pinigai dienpinigiams, kitoms įmonėms. Kiti pavedimai nebuvo daromi.

Ji išrašydavo atlyginimų sumokėjimo žiniaraštį, paduodavo direktoriui. Šis jai grąžino jį sulietą. Šiuo atveju turėjo būti surinkti iš naujo tie parašai, tačiau direktorius nespėjo surinkti tų parašų, nors ji pastoviai direktoriui primindavo, kad jis rinktų parašus.

Nežinojo, kokie žmonės buvo neįdarbinti. Dokumentuose neatsispindėjo šių asmenų duomenys. Įmonė nedarė jokių pavedimų neįdarbintiems žmonėms. Privalomai turi būti banko išrašas. Juose nebuvo neaiškių pavedimų.

Darbo sutarties tekstas yra standartinis. Su direktorium ji aptardavo sumą, ją įrašydavo į darbo sutarties šabloną. „Kabojo“ likutis. Ji išrašė direktoriui tą kasos pajamų orderį, sakė, kad šis turi grąžinti tuos pinigus. Per dideli dienpinigiai gali būti išmokami, jei juos išmokėjus, sumažėja komandiruotės dienų skaičius. Tada pinigus reikia grąžinti į kasą. (duomenys neskelbtini) darbuotojai Lietuvoje nedirbo. Jie dirbo tik Vokietijoje.

(duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokama suma susidarydavo iš atlyginimo ir dienpinigių. Jei atlyginimas viršija tam tikrą sumą, tai dienpinigiai neapmokestinami. Pagal tabelius ji apskaičiuodavo komandiruotės trukmę. Komandiruotės įsakymo datos galėjo neatitikti tabelių. Pagal įsakymą turi būti apmokama. FNTT pareigūnai paėmė visus dokumentus, todėl V. K. neturėjau galimybės visko patikrinti.

Patvirtina, kad jai G. R. pateikė dokumentus. Kasa buvo neigiama. V. K. prašė, kad ji atsiųstų visus dokumentus, po to pati domėjosi ir surado, kad 8100 buvo išrašyti ir jai pateikti. Gali padaryti prielaidą, kad 4100 buvo išgryninti. Buhalterė turėjo rašyti dar vieną kasos pajamų orderį. Po to, matyt, ji norėjo pasitikslinti ir jai neliko laiko.

6700 € buvo išgryninta iš banko kortelės ir turėjo būti įnešta į kasą, bet buhalterė to nepadarė, nors tai yra buhalterės darbas, t.y. išrašyti kasos pajamų orderį ir paduoti direktoriui.

V. K. nuroidė, kad ji darbe tvarkė buhalteriją pagal sutartį, tačiau dokumentus pasirašinėjo direktorius-ji tik atspausdindavo, o direktorius patikrindavo viską ir pasirašydavo. Ji viską susiderindavo su direktorium, kai jis grįždavo iš komandiruotės.

Liudytojas Z. A. parodė, kad iki 2014 m. gruodžio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) plataus profilio statybininku, kartu su juo dirbo J. I., L. S. bei A. T.. Jo žiniomis (duomenys neskelbtini) turėjo sutartinių santykių su Vokietijos įmone (duomenys neskelbtini). Buvę (duomenys neskelbtini) darbuotojai įsidarbino (duomenys neskelbtini), taip pat jis sulaukė A. T. skambučio, kvietė įsidarbinti (duomenys neskelbtini), minėjo, kad dirba tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir (duomenys neskelbtini), t. y. mokamas minimalus darbo užmokestis ir dienpinigiai. Su (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. K. neteko iš pradžių bendrauti ir aptarti įsidarbinimo galimybės, tačiau jis (duomenys neskelbtini) direktorių R. K. sutiko 2015 m. spalio mėn. pabaigoje savo pirmoje komandiruotėje (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad susitikęs su R. K. jis jam pateikė savo asmens duomenis, R. K. žadėjo sutvarkyti būtinus formalumus įdarbinant jį (duomenys neskelbtini), tačiau kaip paaiškėjo 2016 m. balandžio mėn., kada jis teikė gyventojo pajamų mokesčio deklaracija VMI, jis buvo neįdarbintas, nes jo VMI specialistė paprašė susimokėti PSD įmokas, iš viso 206 Eur. Jis suprato, kad nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. buvo oficialiai neįdarbintas. Komandiruotėje (duomenys neskelbtini) dirbo maždaug 3 sav., su juo kartu dirbo šie (duomenys neskelbtini) darbuotojai: A. T., L. S., J. I., G. R., D. R.. Apskritai, tai buvo pirma jo komandiruotė. Per 2015 m. iš (duomenys neskelbtini) atlyginimo negavo, pats direktorius R. K. jam minėjo, kad jis jam negali išmokėti atlyginimo, kadangi su juo neatsiskaito užsakovas, anot jo, jam vos užtenka sumokėti mokesčius už įdarbintus darbuotojus. Nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. iš Lietuvos vyko į komandiruotę Škotijoje, su juo vyko (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. T., L. S., V. K., J. I., G. R., D. R.. Tvarkė sumontuotų saulės kolektorių laidus. Taip pat dirbo kita darbuotojų brigada. (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. nedirbo. 2016 m. sausio mėn. pabaigoje (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. iš bankinės sąskaitos pervedė 500 Eur į jo asmeninę banko sąskaitą, esančią Swedbank. Tai, kaip suprato, buvo jo atlyginimas. 2016 m. kovo mėn. viduryje išvyko į komandiruotę (duomenys neskelbtini), komandiruotė truko iki 2016 m. balandžio mėn. pradžios. (duomenys neskelbtini) dirbo prieš tai jo minėti (duomenys neskelbtini) darbuotojai. 2016 m. balandžio mėn. jis sutiko (duomenys neskelbtini) direktorių R. K., jis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), jis jo paklausė, kodėl jo oficialiai neįdarbina (duomenys neskelbtini), nes jis iš VMI sužinojo, deklaruodamas pajamas, kad minėtu laikotarpiu jokių pajamų nėra gavęs. Direktorius jam paaiškinimo, kad jis ir nežadėjo jo įdarbinti (duomenys neskelbtini). Daugiau su R. K. nebendravo. Sužinojęs (duomenys neskelbtini) vadovas V. P. įdarbino jį savo įmonėje. Papildomai (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. bankiniu pavedimu pervedė 750 Eur, kaip darbo užmokestį. Jis dar minėjo, kad jam neapsimoka oficialiai įdarbinti jo, nes už jį didelius mokesčius reikės mokėti. Kaip dabar supranta, (duomenys neskelbtini) direktorius jį apgavo, dėl jo kaltės prarado socialines garantijas, oficialų darbo stažą. Banko išrašą, kuriame matosi (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. atlikti mokėjimai, pateiks 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Parodė, kad grynųjų pinigų iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. nėra gavęs, tik bankinius pavedimus.

Liudytojas D. K. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) sužinojo per buvusį jo darbdavį (duomenys neskelbtini) vadovą R. D., kuris buvo pažįstamas su (duomenys neskelbtini) vadovu R. K.. UAB (duomenys neskelbtini), kiek atsimena, turėjo sunkumų, kaip įmonė, tai R. D. norėjo veiklą tęsti per UAB (duomenys neskelbtini). 2015 m. balandžio mėn. jis susipažino su (duomenys neskelbtini) vadovu R. K.. Tą patį mėnesį jis, (duomenys neskelbtini) vadovas R. K., V. U. ir R. D. vyko į pirmą jo komandiruotę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste. Šiame mieste saulės baterijų montavimo darbus atliko šie darbuotojai: A. D., V. U., A. J., M. D., V. K.. Prieš išvykstant, jis ir V. U. gavo Darbo pažymėjimus iš R. K., kuris jam pasakė, kad vėliau įdarbins. Tačiau prabuvęs komandiruotėje Vokietijoje laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio! mėn. iki 2015 m. birželio mėn. ir atlikęs saulės baterijų montavimo darbus, grįžo į Lietuvą.

Grįžęs sulaukė (duomenys neskelbtini) vadovo skambučio, R. K. pasiūlė jam susitikti Kaune ir dalinai atsiskaityti už atliktus darbus komandiruotėje. Jam pasakė, kad negali ; atlikti pavedimu, nes jam reikės mokėti mokesčius valstybei. Susitikęs su (duomenys neskelbtini) vadovu R. K., iš jo grynaisiais gavo 1000 Eur. Likusius pinigus jam jis žadėjo išmokėti tada, kai už atliktus darbus pinigus atsiųs jo partneris Vokietijoje V. P.. Kitą kartą jis su (duomenys neskelbtini) vadovu R. K. susitikti negalėjo, todėl R. K. grynuosius pinigus perdavė V. U., o šis atidavė jam iš viso 800 Eur. Paminėjo, kad V. U. irgi buvo oficialiai neįdarbintas, atlyginimas jam buvo mokamas grynaisiais pinigais. Susidarius šiai situacijai, į komandiruotes nevyko, nes direktorius jam neišmokėjo žadėtų pinigų ir apskritai, paklausus jo, kodėl taip yra, iš R. K. sulaukė atsakymo, kad jis pas jį iš viso nedirbo ir net nebuvo įdarbintas, tai jis apgavo ir jį, ir kitus. 2016 m. gegužės mėn. jis, A. D., V. U. buvo nuvykę pas direktorių ir kalbėjo, kodėl neatsiskaito su darbuotojais, tačiau (duomenys neskelbtini) vadovas į kalbas nesileido. (duomenys neskelbtini) darbo pažymėjimo kopiją prideda prie apklausos (3 t., b. 1.131-134).

2017-09-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, pagal kurį liudytojas D. K. pateikė 2015-04-21 (duomenys neskelbtini) darbo pažymėjimą (3 t., b. 1.135-136). 2016-11-09 liudytojo V. S. apklausos protokolas su priedu (darbo pažymėjimas Nr. 10), kuriame jis parodė: apie 2013 m. vasarą per pažįstamą įsidarbino (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) samdė darbuotojus Lietuvoje ir juos komandiruodavo į užsienį atlikti saulės modulių montavimo darbų. (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2014 m. pavasario. Apie 2015 m. pavasarį sulaukė R. D. skambučio, kurio metu jis jam pasiūlė vykti į Vokietiją atlikti saulės modulių montavimo darbų. Susitikęs su R. D., suprato, kad nebe (duomenys neskelbtini) samdo darbuotojus montavimo darbų atlikimui Vokietijoje, o yra naujas darbdavys (duomenys neskelbtini) ir jos direktorius R. K.. Pats R. K. jam paaiškino, kad jis nuo šiol mokės jam atlyginimą ir dienpinigius. (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. paaiškino jam, kad jį įdarbins kaip (duomenys neskelbtini) darbuotoją, prieš komandiruotę jam asmeniškai įteikė darbo pažymėjimą, kurį prideda prie apklausos. 2015 m. balandžio mėn. jis išvyko į komandiruotę (duomenys neskelbtini) miestelyje, atlikti saulės modulių montavimo darbus. Komandiruotė truko maždaug iki 2015 m. birželio mėn. Komandiruotėje dirbo šie asmenys: D. K., A. D., V. U., M. D., A., pavardės neatsimena, ir V., pavardės neatsimena. Komandiruotės metu direktorius R. K. jam pasakė, kad pabaigus montavimo darbus su juo atsiskaitys grynaisiais arba pavedimu. Esant komandiruotėje, iš R. K. gavo ne mažiau kaip 300 Eur grynaisiais, vadovas jam paaiškino, kad čia avansas. Grįžus, pagal susitarimą, (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. turėjo išmokėti likusius pinigus. Grįžus iš komandiruotės, jis, V. U., D. K. pasitikrino internete, ar jie realiai yra įdarbinti, sužinojo, kad jis asmeniškai net nebuvo oficialiai įdarbintas, taip pat, kiek atsimena, nebuvo oficialiai įdarbinti tiek D. K., tiek V. U.. Po komandiruotės iš R. K. už atliktus darbus Vokietijoje kartu su paminėtu avansu iš viso gavo grynaisiais ne mažiau kaip 2300 Eur (3 t., b. 1.174-177).

Liudytojas V. U. parodė, kad apie 10 metų yra pažįstamas su D. K., su kuriuo taip pat tam tikru laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini), kuri vykdė veiklą - saulės kolektorių montavimą.

Jo pagrindinis darbas buvo (duomenys neskelbtini), tačiau jis turėjo nemokamų atostogų tam tikrą laikotarpį, o D. K. jam pasiūlė įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas į komandiruotę buvo išvykęs vieną kartą. Kiek atsimena, 2015 m. balandžio mėn. jis iš D. K. sulaukė pasiūlymo papildomai užsidirbti, vykstant į komandiruotę montuoti saulės modulių. Tačiau šįkart D. K. paminėjo, kad (duomenys neskelbtini) ieško darbuotojų objektui. D. jam pasakė, kad darbo pobūdis toks pats kaip ir (duomenys neskelbtini), tik paminėjo, kad (duomenys neskelbtini) atstovauja R. K.. Jis pats asmeniškai su R. K. nebendravo dėl įdarbinimo, apmokėjimo už darbą. Pats darbo pobūdis jam buvo žinomas iš anksčiau. Pats R. K. jam nieko neužsiminė apie darbo sutarties sudarymą, jis manė, kad R. K. viską sutvarkys ir oficialiai įformins, tačiau jis suprato, kad į komandiruotę vyksta oficialiai neįdarbintas. Prieš komandiruotę jis žinojo, kiek turi uždirbti ir koks darbo pobūdis, jam tai buvo žinoma iš praeitų kartų, kai jis dirbo (duomenys neskelbtini). Vienintelis skirtumas buvo tas, kad pasikeitė darbdavys ir atlyginimą turėjo išmokėti (duomenys neskelbtini) vadovas. Prieš išvykstant į komandiruotę 2015 m. balandžio mėn. R. K. jam įteikė darbo pažymėjimą, kurį prideda prie apklausos protokolo, pasakė, kad, jei kažkas komandiruotėje tikrins ar kažko paklaus, galės pateiktį šį darbo pažymėjimą Nr. 12. Dėi atsiskaitymo už darbą iš R. K. nesulaukė prašymo pateikti bankinės sąskaitos numerį, konkrečiai dėl apmokėjimo nebuvo kalbėta. Į komandiruotę išvyko 2015 m. balandžio pabaigoje, komandiruotė truko apie mėnesį. Į komandiruotę (komandiruotė buvo Vokietijoje, tiksliai vietos negali įvardinti) išvyko jis, D. K., taip pat komandiruotėje kartu dirbo M., V., V., A., A. R. K. realiai su jais nedirbo, tik retkarčiais atvykdavo į objektą patikrinti, kaip jie dirba. Komandiruotės pabaigoje vadovas jam minėjo, kad atsiskaitys grynaisiais grįžus į Lietuvą. 2015 m. gegužės mėn. grįžo iš komandiruotės, skambino R. K. ir klausėjo, kaip dėl atlyginimo už darbą. Pirmą kartą, atsimena, susitiko su R. K. (duomenys neskelbtini). Vadovas jam pasakė, kad laikotarpiu, kai jis buvo komandiruotėje, uždirbo 3000 Eur, tačiau jam išmokėjo tik dalį, iš viso 800 Eur, o likusius nurodė, kad išmokės vėliau. Taip pat R. K. dalį pinigų, t. y. 800 Eur kaip darbo užmokestį perdavėjam, kad paduotų D. K.. Iš viso iš R. K. yra gavęs 1800 Eur grynaisiais (3 t., b. 1.150-153).

Liudytojas R. K. parodė, kad 2015 m. lapkričio mėn. jis sulaukė (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. skambučio su pasiūlymu įsidarbinti. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. yra jo antros eilės pusbrolis, jis jį pažinojo ir bendravo su juo anksčiau. Sutinka duoti parodymus ir atsakyti į klausimus. Paskambinęs R. K. jam siūlė įsidarbinti ir vykti į Škotiją atlikti saulės kolektorių montavimo darbus. Tačiau jis, kaip darbdavys, su juo nesudarė darbo sutarties ir oficialiai 2015 m. lapkričio mėn. jis nebuvo įdarbintas, nors R. K. jo klausė, kada jį įdarbins ir kada sudarys darbo sutartį. 2016-01-06, kiek atsimena, jis (duomenys neskelbtini) direktoriaus klausė, ar jį įdarbino, R. K. jam vis žadėjo, kad įdarbins, tačiau jis suprato, kad buvo įdarbintas tik nuo 2016-01-12 (sužinojo iš (duomenys neskelbtini) darbo biržos). Tačiau jis realiai 2015 m. lapkričio mėn. išvažiavo į komandiruotę Škotijoje. Su juo vyko taip pat šie darbuotojai: A. D., A., V. P., D., M. D., S. D., T. B., taip pat (duomenys neskelbtini) direktorius R. K.. (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. jam žadėjo iki 2015 m. gruodžio mėn. apmokėti 3000 Eur pagal kontraktą, o po Naujų Metų 2016 m. - 2000 Eur. Į jo asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. pervedė tik 700 Eur. Neatsimena, kas pavedimo paskirtyje buvo nurodyta. 2016 m. sausio mėn. papildomai bankiniu pavedimu pervedė ne mažiau kaip 1000 Eur ir 2016 m. kovo mėn. buvo paskutinis mokėjimas pavedimu 1000 Eur (įvardintas kaip galutinis atsiskaitymas). Grynųjų pinigų iš R. K. jis negavo. Patvirtina, kad nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. dirbo (duomenys neskelbtini). Taip pat tyrimui galės pateikti banko išrašus, kuriuose matysis (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. atlikti pavedimai. Taip pat patvirtina, kad iš direktoriaus R. K. pasirašyti nėra gavęs jokių apskaitos dokumentų. Iš direktoriaus jam buvo žinoma, kad jis Lietuvoje ieško darbuotojų, o suradęs siunčia juos dirbti į Vakarus (3 t., b. 1. 97-99).

2016-08-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuoti iš L. K. priimti 2016-01-22, 2016-01-14, 2015-12-31, 2015-12-19 sąskaitos išrašai Juose matyti R. K. atlikti pavedimai, kaip sąskaitos papildymai R. K. (3 t., b. L 109-116).

Liudytojas R. A. parodė, kad 2016 m. kovo mėn. jis susitiko su (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. K.. Paaiškino, kad jis jį pažinojo apie 15 metų, tačiau dažnai nebendravo. Susitikęs su (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. K., jis iš jo sulaukė pasiūlymo važiuoti dirbti į Vokietiją montuoti saulės modulių. Kai jis su R. K. susitiko, buvo bedarbis. (duomenys neskelbtini) vadovas R. K. pasakė, kad prieš išvykstant į komandiruotę, jis R. A. įdarbins. Tuo metu jis buvo registruotas darbo biržoje. (duomenys neskelbtini) vadovas R. K., pristatydamas (duomenys neskelbtini) veikią, jam pasakė, kad jis turi pažįstamą verslo partnerį V. P., kuris ieško objektų montuoti saulės modulius, o, kaip jam pasakė, pats R. K., jis ieško darbuotojų Lietuvoje ir juos įdarbinęs kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojus, jiems moka atlyginimą už sumontuotus saulės modulius. Taip pat direktorius jam pasakė, kad atlyginimą mokės grynaisiais pinigais. Jis vadovo prašė, kad būtinai jį įdarbintų, nes 2016 m. balandžio 14 d. reikėjo apsilankyti darbo biržoje. R. K. jam pasakė, kad darbo birža matys, kad jis yra įdarbintas, tačiau, kaip dabar supranta, jis nebuvo oficialiai įdarbintas nuo 2016-03-22. 2016-03-22 jis, Sergejus, A. D., M. D. išvyko į komandiruotę (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio mėn. pabaigoje grįžo į Lietuvą. Komandiruotė truko 44 dienas. Jam buvo žinoma, kad M. D. (duomenys neskelbtini) vadovas R. K. patikėjo įmonės bankinę kortelę. M. esant komandiruotėje, R. K. atlikdavo bankinius pavedimus į minėtą kortelę. Pinigai buvo skirti padengti apgyvendinimo išlaidas, taip pat iš tų gautų pinigų M. jam padavė grynaisiais kaip avansą 280 Eur, nes, kiek žino, iš R. K. buvo nurodymas padalyti pinigus komandiruotėje esantiems žmonėms. Taip pat jam buvo žinoma, kad E. Š., R. B., R. B., J. Š. buvo oficialiai neįdarbinti, jiems būnant komandiruotėje (duomenys neskelbtini). Nežino, kokias pinigų sumas jie gavo, tačiau tikrai žino, kad su jais atsiskaitė taip pat grynaisiais pinigais. Kiek atsimena, jie patys minėjo ir juos pačius tenkino esamos sąlygos. 2016 m. balandžio mėn. paskutinę savaitę į objektą atvyko (duomenys neskelbtini) vadovas R. K.. Atvykęs jis su darbuotojais grynaisiais atsiskaitė už atliktus darbus. Būnant komandiruotėje, 44 dienas buvo montuojamos skardos ir montuojami saulės moduliai. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. K. gyvenamojoje patalpoje komandiruotėje esantiems asmenims, t. y. R. B., R. B., J. Š., E. Š., A. iš (duomenys neskelbtini), pavardės neatsimena, išmokėjo grynaisiais pinigais už atliktus darbus. Šie visi asmenys, kiek jam žinoma, buvo oficialiai neįdarbinti. Taipogi, jis ir Sergejus iš R. K. gavo grynuosius už minėtus atliktus darbus. Gali patvirtinti, kad iš (duomenys neskelbtini) vadovo R. K. gavo ne mažiau kaip 2300 Eur grynaisiais, tačiau nežino, kiek buvo išmokėta kitiems. 2016 m. birželio 22 d. jis gavo pasiūlymą vykti į naują objektą (duomenys neskelbtini). Jis, R. S., R. V. vyko į komandiruotę. R. V. (duomenys neskelbtini) vadovas R. K. patikėjo įmonės bankinę kortelę. Nuo komandiruotės pradžios jis, R. V. ir R. S. dirbo trise, o po keturių parų atvyko V. L., R. J.. Gali paminėti, kad (duomenys neskelbtini) vadovas R. K., prieš jiems išvykstant pasakė, kad po atliktų FNTT kratų grynųjų nebemokės, atsiskaitys tik bankiniais pavedimais. 2016 m. liepos mėn. R. K. atvyko į objektą (duomenys neskelbtini) ir jam pateikė darbo sutartį, kurią sudarė atgaline data, t. y. nuo 2016-06-22. Į Lietuvą grįžo 2016 m. rugpjūčio mėn., per komandiruotę bankiniais pavedimais gavo 1089 Eur. Grynųjų pinigų nuo 2016-06-22 iki 2016 m. rugpjūčio mėn. negavo (3 t., b. 1.117-119).

Liudytojas A. D. parodė, kad įsidarbino 2015 05-05, į pirmą komandiruotę direktoriaus pavedimu vyko į miestą (duomenys neskelbtini). Važiavo kartu su A. J., vyko įmonės transporto priemone „Opel Meri va“. Komandiruotė truko nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2015 m. birželio mėn. Išvykstant, prieš kelionę direktorius R. K. jam grynaisiais padavė 300 Eur, paaiškino, kad pinigai skirti pragyvenimui. Gavęs grynuosius pinigus, direktorius nepateikė pasirašyti dokumentų, patvirtinančių pinigų gavimą, taip pat grįžus iš komandiruotės jam neteko atsiskaityti direktoriui už panaudotus pinigus. Būnant komandiruotėje Woldegk, 2015-06-10 gavo pinigus, t. y. 400 Eur bankiniu pavedimu, mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, kad tai - dienpinigiai. Esant komandiruotėje (duomenys neskelbtini) mieste, dirbo šie neįdarbinti asmenys: V. u., D. K.. Taip pat (duomenys neskelbtini) įdarbinti darbuotojai M. D., jis, A. J.. Nuo 2015-06-05 iki 2015-06-10 buvo po komandiruotės grįžęs į Lietuvą. Nuo 2015-06-11 iki 2015-07-10 dirbo (duomenys neskelbtini) miestelyje, Vokietijoje, šios komandiruotės metu su juo dirbo šie darbuotojai: A., P. V., M. D., S. D., V. P.. 2015-07-25 jam grįžus iš Woldegk ir būnant Lietuvoje, direktorius R. K. bankiniu pavedimu pervedė 1000 Eur (dienpinigiai) į jo asmeninę banko sąskaitą. 2015-07-29 gavo dar vieną bankinį pavedimą, t. y. 900 Eur kaip dienpinigius. 2015-09-12 išvyko į komandiruotę Anglijoje, B. R., vyko su direktoriaus asmenine transporto priemone Volvo. Kiti asmenys - darbuotojai - į komandiruotę vyko „Opel Meri va“. Į (duomenys neskelbtini) važiavo direktorius R. K., P. V., S. D., T. B., M. D., V. P.. Anglijoje realiai dirbo iki 2015-10-22. Jis ir kiti darbuotojai buvo apgyvendinti viešbutyje, kadangi direktorius buvo kartu su jais, tai jis apmokėjo apgyvendinimo išlaidas. Nuo 2015-09-12 iki

2015-10-22 grynųjų pinigų iš direktoriaus negavo, tik 2015-10-23 direktorius pervedė 900 Eur kaip dienpinigius į jo asmeninę banko sąskaitą. Nuo 2015-10-25 iki 2015-11-09 buvo Lietuvoje, jokių pinigų iš direktoriaus negavo, tik 2015-11-10, prieš išvykstant į komandiruotę Škotijoje, direktorius bankiniu pavedimu pervedė 1000 Eur kaip dienpinigius. 2015-11-10 į komandiruotę važiavo direktoriaus giminaitis R. K. (kiek žino, jis buvo neįdarbintas), T. B., M. D., P. V., R. K., S., A. (tiksliai neatsimena). 2015-12-18 jis grįžo iš komandiruotės į Lietuvą. 2016-01-22 direktorius jam bankiniu pavedimu pervedė 500 Eur (dienpinigiai). Nuo 2015-12-18 iki 2016-03-22 buvo Lietuvoje. 2016-03-21 prieš išvykstant į komandiruotę (duomenys neskelbtini) mieste, direktorius bankiniu pavedimu jam pervedė 1000 Eur dienpinigių. Į šią komandiruotę vyko jis, S., M. D., R. A. (jis, kaip minėjo, buvo neįdarbintas). 2015-03-30 direktorius R. K. savo nuosava transporto priemone Volvo atvežė oficialiai neįdarbintus šiuos asmenis: A. S., R. B., J. Š., R. B., E. Š.. Šioje komandiruotėje ((duomenys neskelbtini)) buvo iki 2016- 05-03. 2016-04-05 M. D. dėl asmeninių priežasčių išvykus, jis direktoriaus žodiniu nurodymu jam patikėjo įmonės AB Citadele bankinę kortelę ir trumpąja žinute, gauta 2016-04-21, jis buvo įpareigotas nuimti grynuosius pinigus ir juos atiduoti kaip užmokestį minėtiems neįdarbintiems asmenims. Jam grįžus 2016-05-03, jam bankiniu pavedimu buvo pervesti tik atostoginiai, kitų mokėtinų sumų nebuvo. Taip pat patvirtina, kad jam parodytame 2015 m. lapkričio mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 10, kuriame nurodyta išmokama suma 342,63 Eur už 11 mėn. ir yra pasirašyta, kad jis pinigus gavo, šis parašas yra suklastotas ir jam jokie pinigai pagal šį išmokėjimo žiniaraštį nebuvo išmokėti. 2015 m. spalio mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 8, kuriame nurodyta išmokama suma 342,63 Eur už 10 mėn. ir yrapasirašyta, kad jis pinigus gavo, parašas yra suklastotas ir jam jokie pinigai pagal šį išmokėjimo žiniaraštį nebuvo išmokėti. Be to, 2015-06-30 (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitoje nepasirašinėjo, parašas suklastotas, 2015-05-31 avanso apyskaitoje nepasirašinėjo, atskaitingo asmens parašas suklastotas. 2015 m. gegužės mėn. mokomajame žurnale Nr. 10 nepasirašė ir pinigų, t. y. 306,77 Eur, negavo, parašas suklastotas. Jam parodytame 2015 m. birželio mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 1 pasirašė jis, kad pinigus gavo, taip pat 2015 m. liepos mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 3 pasirašė jis, kad jis pinigus gavo. Jam parodytame (duomenys neskelbtini) 2015-06-29 kasos išlaidų orderyje Nr. 21 rankraštinius įrašus padarė jis, taip pat nurodytą pinigų sumą gavo (31., b. L. 72-75).

Liudytojas M. D. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis įsidarbino 2015 m. birželio mėn. ir dirbo iki 2016 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) įsidarbino kaip statybininkas-montuotojas, per visą darbo laikotarpį (duomenys neskelbtini) dirbo šiuos darbus: aiiiko saules baterijų konstrukcijų montavimą, elektros instaliaciją, saulės baterijų montavimą. Įsidarbinus (duomenys neskelbtini), jam buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) samdo užsakovas „T. G.“, kuris surasdavo darbus Rytų Vokietijoje, Anglijoje, Škotijoje. Prieš įsidarbinant (duomenys neskelbtini), jis dirbo (duomenys neskelbtini), kuri taip pat dirbo su ta pačia Vokietijos įmone „T. G.“. Įsidarbinus (duomenys neskelbtini), direktorius R. K. žodžiu jam pažadėjo mokėti atlyginimą, kuris priklausė nuo sumontuotų kilovatų (buvo sutarta 25 Eur už 1 kilovatą), o darbo sutartyje, kiek atsimena, buvo sutarta mokėti minimalų darbo užmokestį, taip pat pavedimuose matydavo, kad pervedami dienpinigiai. Pradėjus dirbti, tik vieną kartą, t. y. 2015 m. birželio mėn., yra gavęs grynaisiais ne mažiau kaip 400 Eur (negali įvardyti, už ką jam buvo išmokėti pinigai), kuriuos išmokėjo direktorius R. K., o likusius kartus iki išsidarbinimo bankiniais pavedimais gaudavo tik dienpinigius (taip buvo nurodoma trumpojoje žinutėje, kurią gaudavo iš SEB banko, kortelės (duomenys neskelbtini)).

Iki 2015 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) direktorius mokėjo pagal žodinį susitarimą 25 Eur už 1 kilovatą, o 2015 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) gavus objektą Anglijoje, (duomenys neskelbtini), direktorius R. K. žodžiu pasakė, kad mokės fiksuotą sumą - 2000 Eur kiekvienam žmogui. Kaip ir minėjo, su direktoriumi buvo sutarta fiksuota suma už kiekvieną statybos objektą atskirai, tačiau visi mokėjimai, atsiskaitymai už darbus buvo įvardijami kaip dienpinigiai. 2015 m. birželio mėn. jam pirma komandiruotė buvo K. D., (duomenys neskelbtini). Jis kartu su kitu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju V. K. savo nuosavu transportu vyko į komandiruotę K. D., (duomenys neskelbtini). Į komandiruotę vyko taip pat šie asmenys: A. D., A. (pavardės neatsimena), V. P., P. V., S. Kiek atsimena, V. U., jiems nuvykus, jau dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis dirbo iki 2015 m. birželio 10 d. Neatsimena, kiek dienpinigių buvo pervesta už komandiruotę (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. liepos 30 d. buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini). W. dirbo šie darbuotojai: jis, V. P., S., P. V., A. D., A. Kitą brigadą sudarė šie darbuotojai: A. K. (A.), A. (pavardės neatsimena), V., J. I., V. K., L. S., D. R., G. R.. Minėtame (duomenys neskelbtini) reikėjo sumontuoti 1000 kilovatų saulės modulių, su direktoriumi buvo sutarta, kad bus mokama 25 Eur už viena kilovatą. 7 asmenų brigada sumontavo 500 kilovatų. Jis pavedimu gaudavo dienpinigius, pavedimuose nebuvo įvardijama, už kurį objektą yra pervedami pinigai. Nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. spalio mėn. pabaigos buvo komandiruotėje Londone. Šioje komandiruotėje dirbo tik viena brigada: jis, M. D., P. V., S., A. D., V. P., R. K., T. B.. Už objektą (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. pažadėjo 2000 Eur kiekvienam, buvo numatyta fiksuota suma. Vėlgi už šį objektą jam buvo apmokėta pavedimu kaip dienpinigiai, kiek atsimenabuvo atlikti pavedimai per du kartus. Visas komandiruotės išlaidas Londone dengė (duomenys neskelbtini) direktorius R. K., jis iš direktoriaus, esant komandiruotėje, grynųjų pinigų negavo. Nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini). Į šią komandiruotę išvyko šie (duomenys neskelbtini) darbuotojai: jis, M. D., P. V., S., A. D., V. P., R. K., T. B., taip pat kiti, t. y. V. L., A. K., R. K.. 2015 m. gruodžio 23 d. grįžo į Lietuvą atostogų, sekantį kartą užbaigti objektą Škotijoje išvyko 2016 m. sausio 5 d. ir buvo iki 2016 m. vasario 8 d. Nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. vasario 8 d. dirbo: jis, M. D., P. V., S., V. P., taip pat kiti, t. y. V. L., A. K., R. K.. Už darbus Škotijoje (duomenys neskelbtini) direktoriaus buvo pažadėta 3000 Eur kiekvienam darbuotojui. Jam mokėjimai buvo atlikti pavedimu kaip dienpinigiai. Už apgyvendinimą Škotijoje mokėjo (duomenys neskelbtini), kitų išlaidų nekompensavo. Nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo mėn. iš Lietuvos išvyko jis, M. D., A. D., R. A., S. Nuvykus 2016 m. kovo mėn. į (duomenys neskelbtini), dirbo šie asmenys: A. K., A. T., V. K., J. I., L. S., D. R., G. R., V. L.. Už savaitės iš Lietuvos atvyko šie darbuotojai: J. Š., E. Š., R. B., R. B.. Šiuos darbuotojus atvežė (duomenys neskelbtini) direktorius R. K.. Šios komandiruotės metu direktorius R. K. jam patikėjo (duomenys neskelbtini) Citadelės banko mokėjimo kortelę. Prieš jam grįžtant į Lietuvą, jam patikėta kortele jis naudojosi kelis kartus, t. y. vieną kartą pylė kurą „T. G.“ priklausančiam automobiliui Opel, o kitą kartą - prieš išvykdamas sau kelionės išlaidoms nusiėmė 400 Eur. Prieš išvykdamas, įmonės kortelę atidavė A. D.. 2016 m. balandžio mėn. savo noru nutraukė darbo sutartį. Negali įvardyti sumos, nes neatsimena, kiek piniginių mokėjimų buvo atlikta bankiniais pavedimais per visą darbo laikotarpį, tačiau atsimena, kad bankiniuose pavedimuose buvo įvardijama kaip dienpinigiai. Taip pat parodė, kad 2015 m. lapkričio mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 10 pasirašė, kad išmokamą sumą - 342,63 Eur gavo, nors realiai (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. grynųjų pinigų jam neišmokėjo, jis jų negavo. 2015 m. spalio mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 8 pasirašė, kad išmokamą sumą - 342,63 Eur gavo, nors realiai (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. grynųjų pinigų jam neišmokėjo, jis jų negavo. 2015 m. rugsėjo mėn. atlyginimo išmokėjo žiniaraštyje Nr. 5 jis nepasirašė, grynųjų pinigų negavo. 2015 m. liepos mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 3 pasirašė, kad išmokamą sumą - 342,63 Eur gavo, nors realiai (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. grynųjų pinigų jam neišmokėjo, jis jų negavo. 2015 m. birželio mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 1 pasirašė, kad išmokamą sumą - 181,29 Eur gavo, nors realiai (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. grynųjų pinigų jam neišmokėjo, jis jų negavo. Taip pat patvirtina, kad 2015-07-31 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) ji negrąžino direktoriui R. K. 322 Eur. 2016 m. sausio mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 3 nurodytų grynųjų pinigų negavo, nes nepasirašė. 2015 m. gruodžio mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje nepasirašė, pinigų negavo. 2016 m. balandžio mėn. atlyginimų, dienpinigių išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 5 nepasirašė, grynųjų pinigų negavo. 2015 m. rugsėjo mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 5 pasirašė, kad išmokamą sumą - 342,63 Eur gavo, nors realiai (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. grynųjų pinigų jam neišmokėjo, jis jų negavo (31., b. 1.85-88).

Liudytojas V. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis įsidarbino 2015 m. birželio mėn., o darbo sutartį nutraukė 2016 m. balandžio mėn. Apie (duomenys neskelbtini) veiklą sužinojo iš jau dirbusio A. J. ir jis, A. J., jį supažindino su (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. K.. Prieš įsidarbinant susitiko su (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. K., kuris jam papasakojo apie busimą darbą įmonėje. Jis, direktorius, pasakė, kad įmonė užsiima saulės modulių montavimu, minėjo, kad (duomenys neskelbtini) turi daug užsakymų Vokietijoje. P. K. jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) gauna užsakymus iš Vokietijos įmonės „T. G.“, kiek jam žinoma, šios Vokietijos įmonės vadovas buvo V. P.. (duomenys neskelbtini) direktorius žadėjo, kad jis V. P. mokės nustatytą fiksuotą sumą (sumos negali įvardinti), padauginus iš sumontuotų kilovatų, tačiau vėliau atlyginimo išmokėjimo sąlygos keitėsi. Gali pasakyti, kad realiai per visą darbo laikotarpį į savo asmeninę banko sąskaitą gaudavo tik dienpinigius. Direktorius jam aiškino, kad tai yra jo uždirbti pinigai komandiruočių metu. Darbo užmokesčio, atlyginimo realiai negavo. Taip pat direktorius 2015 m. birželio mėn. prieš komandiruotę į (duomenys neskelbtini), jam išmokėjo grynaisiais 300 Eur kaip avansą. Paaiškino, kad šie pinigai skirti aprangai, maistui. Apsipirkęs Lietuvoje ir išleidęs gautą avansą, direktoriui R. K. pateisinančių dokumentų nepateike ir jis jo neprašė. 2016 m. kovo mėn. jis direktoriaus paprašė 50 Eur, nes iki šios dienos yra neatsiskaityta už atliktus darbusm skola - apie 1500 Eur. Minėtus 50 Eur grynaisiais iš direktoriaus gavo.

Negali tiksliai atsiminti, ar teko pasirašyti dokumentuose, kad yra gavęs 300 Eur grynaisiais, mano, kad neteko, o dėl gautų 50 Eur tikrai jokiuose dokumentuose nepasirašinėjo. Kai sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. K., atsimena, kad joje buvo apibrėžtas atlyginimas - 420 Eur, kuris mokamas vieną kartą per mėnesį grynaisiais, nors realiai atlyginimo negaudavo, ir buvo apibrėžtas dienpinigių mokėjimas. Apskritai (duomenys neskelbtini) buvo dvi grupės darbuotojų po 7 asmenis, kurie dirbdavo įvairiuose objektuose užsienyje. 2015 m. birželio mėn. buvojo pirma komandiruotė į (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos išvyko jis, A. J., A. D., S. Jie vyko (duomenys neskelbtini) priklausančia „O. M.“. Kai nuvyko į (duomenys neskelbtini), jau dirbo šie (duomenys neskelbtini) darbuotojai: M. D., A. K., A. T., J. I., L., pavardės neatsimena, G. Taip pat direktorius R. K. atsivežė savo sūnų G. K., kuris realiai kartu su jais dirbo (duomenys neskelbtini). Nežino, ar jis buvo įdarbinęs savo sūnų. Iki 2015 m. rugpjūčio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini). Už atliktus darbus (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę banko sąskaitą Seb banke gavo bankiniu pavedimu viena kartą 1000 Eur kaip dienpinigius, kitą kartą - 900 Eur kaip dienpinigius (2015-06-26 1000 Eur pavedimas ir 2015-07-29 900 Eur pavedimas). Prie apklausos prideda lentelę, kurioje matyti (duomenys neskelbtini) objekte dirbusių (duomenys neskelbtini) darbuotojų vardai. Paaiškina, kad lentelėje nurodytos sutartos sumos, kiek pinigų jiems žadėjo išmokėti (duomenys neskelbtini) direktorius R. K.. Jis iš nurodytų 1769,35 Eur gavo viso 1900 Eur kaip dienpinigius. Dėl pragyvenimo, tai jis gyveno 26 dienas (duomenys neskelbtini), nurodyta mokėtina suma už pragyvenimą buvo 442 Eur, kurią jam padengė direktorius R. K., tačiau jis tuos pačius 442 Eur atskaičiavo iš jam žadėtų 2281, 25 Eur, todėl jis iš savų uždirbtų pinigų apmokėjo pragyvenimo išlaidas (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo mėn. jis išvažiavo į komandiruotę Londone. Iš Lietuvos išvažiavo jis, R. K., M. D., G. K., T. B., A. D., S., P. Šie visi asmenys realiai dirbo Londone. Prieš komandiruotę mokėjimų nebuvo, tik baigiantis komandiruotei 2015-10-23 buvo pervesti dienpinigiai, iš viso 900 Eur. 2015-11-10 pervedė 1000 Eur kaip dienpingius už darbus Londone. (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. dengė visas pragyvenimo išlaidas, esant komandiruotėje Londone. 2015-11-12 išvažiavo į komandiruotę (duomenys neskelbtini). Prieš išvykstant į komandiruotę į Škotiją, iš direktoriaus grynųjų negavo. Į šią komandiruotę vyko šie darbuotojai: P., R. K., R. K., T. B., jis, M. D., A. D., D. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), mano, kad jis buvo neįdarbintas), S., R. K.. 2015-12-22 grįžo į Lietuvą, o 2016-01-03 išvažiavo tęsti darbų Škotijoje, tačiau 2016-01-03 nevažiavo A., T., R. Išvažiavęs 2016-01-03, grįžo į Lietuvą 2016 m. vasario mėn. 2016-01-03 prieš išvykstant į komandiruotę Š., jis, P., R. K., S., M., V. L., A. K. susitiko R. K. namuose (duomenys neskelbtini), kur jis pateikė pasirašyti algalapius, kuriose buvo nurodytas darbo užmokestis. Pasirašius realiai pinigai nebuvo išmokėti, o direktorius paaiškino, kad šie pinigai bus pervesti kartu su dienpinigiais. Tačiau visi pavedimai buvo įforminti tik kaip dienpinigiai, o ne darbo užmokestis. 2015-12-01 dieną buvo atliktas 500 Eur apmokėjimas kaip dienpinigiai už darbus Škotijoje, kitas pavedimas buvo atliktas 2015-12-23 - 300 Eur kaip dienpinigiai už darbus Škotijoje, kitas pavedimas - 2015-12-31 - 700 Eur kaip dienpinigiai už darbus Škotijoje, taip pat 2016-01-14 pavedimas - 500 Eur kaip dienpinigiai už darbus Škotijoje, 2016-01-22 pavedimas - 500 Eur kaip dienpinigiai už darbus Škotijoje ir paskutinis 2016-03-22 pavedimas - 700 Eur kaip dienpinigiai už darbus Škotijoje. Komandiruotė Škotijoje buvo paskutinė, o 2016 m. balandžio mėn. jis nutraukė darbo sutartį. Realiai išvardyti asmenys dirbo komandiruotėse, kitų asmenų, kurie būtų dirbę (duomenys neskelbtini) vardu, jis nemate ir nežino. Kiek jam žinoma, minėtas D., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neįdarbintas, jis gyveno tame pačiame kambaryje kaip R. K.. Parodė, kad 2015 m. lapkričio mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 10 pasirašė, kad gavo 238,05 Eur, tačiau realiai pinigai nebuvo išmokėti, direktorius paprašė pasirašyti, jis aiškino, kad šie pinigai bus pervesti į sąskaitą, tačiau šių pinigų jis negavo. 2015 m. spalio mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 8 jis pasirašė, kad pinigus, t. y. 238,05 Eur, gavo, tačiau realiai jų negavo, o direktorius žadėjo pervesti juos į sąskaitą, nors nepervedė. 2015 m. liepos mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 3 pasirašė, kad pinigus, t. y. 342,63 Eur, gavo, tačiau realiai šių pinigų negavo, o direktorius žadėjo pervesti juos į sąskaitą, tačiau nepervedė. 2015 m. birželio mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 1 pasirašė, kad pinigus, t. y. 181,29 Eur, gavo, tačiau realiai pinigų negavo, o direktorius, kaip ir minėjo, žadėjo juos pervesti į sąskaitą, nors pinigų nepervedė. 2015 m. rugsėjo mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 5 pasirašė, kad pinigus, t. y. 342,63 Eur, gavo, tačiau realiai šių pinigų jis negavo, o direktorius žadėjo juos pervesti į sąskaitą, tačiau jų nepervedė. 2015-12-31 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jis grąžino nepanaudotas lėšas - 177 Eur, tačiau realiai jis direktoriui R. K. niekada nepanaudotų lėšų negrąžino (3 t., b. I. 89- 93).

Liudytojas A. J. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2015 m. gegužės mėn. ir dirbo iki 2015 m. liepos mėn. Apie vykdomą (duomenys neskelbtini) veiklą sužinojo iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. D., kuris pažinojo (duomenys neskelbtini) direktorių R. K.. R. K. jam pasakė, kad jis renka žmones saulės mondulių montavimui Vokietijoje. R. K., prieš jam įsidarbinant pasakė, kad objekte Vokietijoje reikės montuoti saulės modulius, iš viso 1 MW ir 200 tūkst. kilovatų. (duomenys neskelbtini) pažadėjo už objektą mokėti 0,25 Eur centų už kilovatą. Per visą darbo laikotarpį (duomenys neskelbtini) direktorius su juo atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, pasitaikydavo atvejų, kada jis paprašydavo, direktorius grynuosius nuveždavo žmonai. Kiek jam yra žinoma, (duomenys neskelbtini) užsakovas yra Vokietijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“, ši Vokietijos įmonė ir jos direktorius V. P. tiesiogiai bendraudavo su R. K. ir jis derindavo statybų objektus, atsiskaitymus už atliktus darbus. Jam direktorius yra pasakęs, kad V. P. suranda objektą ir pasako, kiek jis jam mokės pinigų, jei jam tinka, važiuoja dirbti. R. K. samdė darbuotojus Lietuvoje ir siuntė atlikti darbų. Jam įsidarbinus, pirmoji komandiruotė buvo (duomenys neskelbtini), į šią komandiruotę iš Lietuvos vyko kartu su A. D.. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. davė automobilį „O. M.“, prieš kelionę jis gavo 300 Eur kaip avansą maistui, kelionei. Tačiau už šiuos gautus pinigus jis direktoriui neatsiskaitė. Nuo 2015-05- 04 iki 2015-06-04 užtruko darbai (duomenys neskelbtini). Jis iš direktoriaus sužinojo, kad sutartas įkainis už kilovatą - 0,25 Eur centų, (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 1 MW 200 tūkst. kilovatų, tai sudaro 30000 Eur, šie pinigai anot direktoriaus, turėjo būti išmokami kaip atlyginimas. Iš šių sutartų pinigų kiekvienas asmeniškai dengė komandiruotės metu patiriamas išlaidas. Jis už šią komandiruotę gavo 3900 Eur grynaisiais. Iš 3900 Eur dalį grynaisiais gavo jis, dalį - jo žmona, nes direktorius jai nuveždavo. Atsimena, kad komandiruotėje dirbo D. K., jis (duomenys neskelbtini) buvo neįdarbintas ir jam R. K. bankiniu pavedimu pervedė 500 Eur, o pastarasis išgryninęs šią sumą, padalijo. Jis (A. J.) iš šių pinigų gavo 100 Eur grynaisiais. Prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini), jis sudarė darbo sutartį. Jam nuvykus į (duomenys neskelbtini) , iš viso dirbo 7 asmenys: jis, A. J., A. D., V., kurio pavardės neatsimena, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) , M. D., D. K. (kiek žino, neįdarbintas), V. U. (taip pat buvo neįdarbintas), V., kurio pavardės nežino. Atsimena, kad (duomenys neskelbtini) . Kitas objektas buvo (duomenys neskelbtini) , jis pasiliko su M. D.. Nuo 2015-06-10 iki 2015 m. liepos mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) . Dirbo šie asmenys: jis, A. D., M. D., G. K., S. D., P. Už darbus (duomenys neskelbtini) grynaisiais jis iš direktoriaus gavo ne mažiau kaip 1500 Eur. Daugiau į komandiruotes nevyko, darbo sutartį nutraukė 2015 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose pasirašinėjo ir patvirtino, kad grynaisiais išmokamus pinigus gavo (3 t., b. 1. 94-96).

Liudytojas G. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2016 m. balandžio mėn. Apie (duomenys neskelbtini) sužinojo iš savo kolegos J. I., kuris jau tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) . Prieš komandiruotę su (duomenys neskelbtini) vadovu R. K. susitiko (duomenys neskelbtini), kur ir sudarė darbo sutartį. Pagal darbo sutartį buvo nurodytas 395 Eur atlyginimas ir papildomai buvo mokama už sumontuotus kilovatus (įkainis - 0,25 Eur/ 1 kW). Atlyginimas buvo pervedamas į bankinę kortelę, vienintelį kartą gavo grynaisiais, t. y. prieš komandiruotę į „(duomenys neskelbtini) “ direktorius R. K. išmokėjo 50 Eur kaip kelionpinigius, už šiuos pinigus jis pasirašė direktoriaus pateiktuose dokumentuose (negali įvardinti, kokie dokumentai buvo pateikti). 2015- 01-05 išvyko į komandiruotę „(duomenys neskelbtini) ir šiame objekte dirbo iki 2015m. sausio mėn. pabaigos. Šiame objekte dirbo V., A. T., A. (pilno vardo nežino), L., J. I., D. R., Ž. A.. Kituose objektuose dirbdavo prieš tai jo išvardyti asmenys ir papildomai atvykdavo kita brigada, kurią sudarydavo: A., M., S., taip pat R. K. sūnus, P. Taip pat objekte „K. D.“ pamatė, kad (duomenys neskelbtini) dirba ir kita brigada, sudaryta iš 6-7 asmenų. Ž. A. sutiko objekte „(duomenys neskelbtini) . Kitų asmenų, kurie dirbo (duomenys neskelbtini) jis nežino, nes, kaip ir minėjo, dirbo brigadoje, sudarytoje iš 7 asmenų. 2015 m. kovo mėn. gavo pirmą atlyginimą, ne mažiau kaip 1000 Eur (už tris mėnesius). Pavedimai buvo atliekami kas keletą mėnesių, negali įvardyti, kokios pinigų sumos buvo pervestos. Esant komandiruotėse apgyvendinimas buvo aprūpintas, jis nemokėjo, o maistą atsiveždavo savo, nežino, ar jam išskaičiuodavo iš atlyginimo. Jis nežino, kurie asmenys buvo neįdarbinti, nesidomėjo, tik žino, kad jo brigadoje dirbantys asmenys buvo įdarbinti. Grynųjų pinigų daugiau nėra gavęs (31., b. 1.100-102).

Liudytojas S. D. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2015 m. gegužės mėn. ir dirba iki šios dienos. Apie (duomenys neskelbtini) sužinojo iš A., kuris jau dirbo (duomenys neskelbtini) Susitikęs su (duomenys neskelbtini) vadovu sužinojo, kad darbai vyksta Vakarų šalyse. Tai yra komandiruotės užsienyje. Darbo pobūdis - saulės modulių montavimas. Negali įvardinti, kokias pinigų sumas gavo bankiniais pavedimais. Su (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. K. sudarė darbo sutartį, kurioje buvo apibrėžtas minimalus darbo užmokestis ir priedai. Visada atlyginimas būdavo pervedamas į banko sąskaitą. Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose pasirašinėjo, kad pinigus gavo, tačiau grynųjų jis negaudavo, nesvisais atvejais pinigai bankiniu pavedimu buvo pervedami į banke esančią sąskaitą. Grynųjų pinigų nėra gavęs. 2015 m. birželio mėn. pirma komandiruotė buvo į „(duomenys neskelbtini) “. Prieš j komandiruotę pavedimu buvo pervesta 300 Eur, grynųjų pinigų negavo. Iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) išvažiavo šie (duomenys neskelbtini) darbuotojai: A., A., P., M., V., R. K. sūnus R., daugiau asmenų neatsimena. Kita komandiruotė buvo į Didžiąją Britaniją, Londoną. Komandiruotė Londone prasidėjo 2015 m. rugsėjo mėn. ir truko iki 2015 m. spalio mėn., tiksliai negali įvardyti. Į komandiruotę Londone vyko tie patys prieš tai jo minėti asmenys, išskyrus A., taip pat, kiek atsimena, prisijungė T. ir direktorius R. K.. Šios komandiruotės metu iš direktoriaus grynųjų nėra gavęs. 2015 m. spalio mėn. iš (duomenys neskelbtini) vyko į komandiruotę (duomenys neskelbtini) , prisidėjo papildomi darbuotojai: R. ir D., V. Ar šie asmenys buvo įdarbinti, jis nežino. Komandiruotė Škotijoje truko iki 2015-12-24. Škotijoje iš direktoriaus grynųjų negavo, kaip ir minėjo, pinigus gavo bankiniu pavedimu. 2016-01-02 grįžo į Škotiją tęsti darbus (V., R., M., P., M. taip pat grįžo tęsti darbus). Škotijoje dirbo iki 2016 m. vasario mėn. 2016 m. kovo mėn. pabaigoje išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį. Į šią komandiruotę taip pat vyko M., A., R. A., R. B., R. B., E. Š., J. Š.. Kalbant apie R. A., R. B., R. B., E. Š., J. Š., jam nėra žinoma, ar jie buvo įdarbinti, jis jų klausė, ar jie įdarbinti, tačiau jam jie nieko nepasakė. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. šiuos minėtus asmenis: R. A., R. B., R. B., E. Š., J. Š. atvežė iš Lietuvos ir jie dirbo nuo 2016 kovo mėn. vidurio. Nežino, kaip su jais buvo atsiskaitoma (3 t., b. 1.103-105).

L. R. B. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) sužinojo internete pamatęs skelbimą, kad minėta įmonė ieško darbuotojų statybininkų. Pasiskambino skelbime nurodytu tel. Nr., kurio neatsimena, kalbėjo, kaip supranta, su (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. K.. Sutarė susitikti Alytuje ir pakalbėti apie įsidarbinimą (duomenys neskelbtini) . 2016 m. kovo mėn. jam susitikus, vadovas paaiškino, kad ieško darbuotojų darbams Vokietijoje (darbas ant stogų). (duomenys neskelbtini) vadovas R. K. žadėjo mokėti atlyginimą nuo 1500 Eur, priklausomai, kiek padaryta darbo. Atlyginimą žadėjo mokėti bankiniu pavedimu. Minėjo, kad darbai Vokietijoje prasidės po Šv. Velykų. Jis elektroniniu būdu (duomenys neskelbtini) direktoriui R. K. nusiuntė dokumentus, reikalingus įdarbinimui, ir laukė iš jo atsakymo dėl įdarbinimo. Nesulaukęs iš direktoriaus atsakymo, suprato, kad jo neįdarbins. Vėliau su (duomenys neskelbtini) vadovu R. K. neteko bendrauti. Su (duomenys neskelbtini) vadovu R. K. į (duomenys neskelbtini) miestą, nevyko ir statybos darbų nedirbo. Iš (duomenys neskelbtini) vadovo grynųjų pinigų nėra gavęs, taip pat nieko nepažįsta, kas dirba ar dirbo (duomenys neskelbtini) . Prieš tai dirbo Anglijoje maždaug nuo 2012 m. iki 2015 m. gruodžio mėn. Taip pat 2016 m., neatsimena, kada tiksliai, įsidarbino (duomenys neskelbtini) , turint tikslą išvažiuoti dirbti į Vokietiją. (duomenys neskelbtini) vadovas paaiškino, kad jis užsiima statybomis ir vykdo darbus Vokietijoje. (duomenys neskelbtini) dirbo savaitę. Įsidarbinęs jis su broliu ir E. išvyko į kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Vokietijoje susipažino su D., G., kurie jau dirbo „(duomenys neskelbtini) , ir jam taip pat rekomendavo įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. birželio mėn. jis dirba (duomenys neskelbtini) (3 t., b. 1.122-124).

Liudytojas R. B. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) vadovą R. K. pažįsta nuo 2016 m. kovo mėn. Šiuo metu su (duomenys neskelbtini) vadovu R. K. nebendrauja, neatsimena, kada paskutinį kartą teko bendrauti, mano, kad seniai. Jį su R. K. supažindino E. Š., jis su E. gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Jis ieškojo darbo, E. Š. pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini) ir susitikti su (duomenys neskelbtini) vadovu R. K.. Iš viso važiavo susitikti trise: jis, E. Š., R. B.. Susitikę su R. K. kalbėjo apie darbo pobūdį Jis aiškino, kad reikės montuoti saulės baterijas. Minėjo, kad saulės baterijas reikės konstruoti Vokietijoje, nežino, kokiame mieste. Minėjo, kad komandiruotė truks 1,5 mėn., o po komandiruotės grįš į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) vadovas R. K. minėjo, kad jam reikalingi trys darbuotojai, nes jau kiti asmenys dirba Vokietijoje. Jis žadėjo, kad mokės nuo 1500 Eur iki 2500 Eur atlyginimą, priklausomai nuo atliktų darbų. Vis dėlto UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. K. jo oficialiai neįdarbino ir jis neišvyko į komandiruotę. Nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. buvo Lietuvoje, aktyviai darbo neieškojo. 2016 m. birželio mėn. jo pažįstamas L., kiek jis jam pasakojo, dirbo (duomenys neskelbtini) pas R. K., pasiūlė pabandyti įsidarbinti (duomenys neskelbtini) . Įdarbinimo formalumus atliko (duomenys neskelbtini) vadovas V. P.. (duomenys neskelbtini) , nebuvo, nedirbo. Apskritai (duomenys neskelbtini) darbuotojų nepažįsta, nežino ir nėra jų matęs. Papildomai daugiau neturi, ką parodyti, j kaip ir minėjo, jis (duomenys neskelbtini) nedirbo, R. K. atlyginimo jam nemokėjo (3 t, b. L

Liudytojas E. Š. parodė, kad 2016 m. kovo mėn. susitiko su (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. K.. Apie (duomenys neskelbtini) sužinojo iš savo brolio, kuris nurodė R. K. tel. Nr. Jo tėvas J. Š. paskambino (duomenys neskelbtini) vadovui R. K. ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) vadovas R. K. pasakė jam ir jo tėvui, kad reikės Vokietijoje statyti saulės elektrines. R. K. minėjo, kad reikės dirbti ant stogų, montuoti saulės baterijas. R. K. norėjo juos įdarbinti, pasiėmė asmens tapatybės dokumentus, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių neįdarbino ir po to susitikimo jis su R. K. nebendravo. (duomenys neskelbtini) jis neįsidarbino ir į komandiruotes į užsienį nevyko. Toliau ieškodamas darbo internete surado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) ieško statybininkų. Pasiskambino (duomenys neskelbtini) “ vadovui R. ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) . Minėtas R. jam pristatė, kad (duomenys neskelbtini) užsiima statybomis (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) “ vadovas jam pasiūlė už atliktą darbą mokėti 1000 Eur, jis sutiko. 2016 m. liepos mėn. jis, R. B., R. B. išvažiavo kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojai į (duomenys neskelbtini) , atlikti saulės elektrinių konstrukcijų montavimo darbų. (duomenys neskelbtini) dirbo tik apie 10 dienų. Susipažinęs su (duomenys neskelbtini) viršininku V., nusprendė išsidarbinti iš (duomenys neskelbtini) . UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo jam neišmokėjo. Daugiau papildomai neturi, ką parodyti (3 t., b. 1.128- 130).

Liudytojas R. V. parodė, kad jis bendrauja su A. K., su juo yra senas pažįstamas. Jis jį pažįsta nuo 1991 m. Nuo 2009 m. dirbo dviejuose darželiuose „(duomenys neskelbtini) , tačiau norėjo susirasti geriau apmokamą darbo vietą. A. K. jam pasakė, kad vienas žmogus, jo pažįstamas, R. K. ieško darbuotojų, kurie mokėtų vokiečių kalbą. Iš A. K. gavo R. K. tel. Nr., gavęs pats pasiskambino R. K.. Pasiskambinęs prisistatė, kad skambina nuo A. K., ir susitarė susitikti. 2016 m. gegužės mėn. pradžioje susitikęs su R. K. sužinojo apie darbo pobūdį, R. K. pasakė, kad darbas - saulės modulių montavimas (duomenys neskelbtini) . Mano, kad kaip darbuotojas, jis tiko, nes laisvai kalbėjo vokiškai. Minėjo, kad jį įdarbins oficialiai, mokės atlyginimą ir dienpinigius. Po jų darbo pokalbio direktorius jam pasakė, kad gali tekti greitai išvažiuoti, tačiau j am neįvardijo, kada konkrečiai. 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje jam paskambino R. K. ir pasakė, kad ankstesni darbuotojai nepašalino trūkumų ir reikia priduoti objektą „(duomenys neskelbtini) “, kuris buvo Vokietijoje, 17 km nuo (duomenys neskelbtini) miestelio. Kadangi jis laisvai kalbėjo vokiškai, R. K. jo paprašė vykti kartu ir padėti susikalbėti vokiškai su (duomenys neskelbtini) , kuris, jo žiniomis, buvo atsakingas už darbų vykdymą. (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. jo neprašė asmens duomenų, nesulaukė iš jo pasiūlymo sudaryti darbo sutartį prieš išvykstant, jis jam tik pasakė, kad jis važiuoja apsižiūrėti, kokie darbai laukia, ir, jeigu jam darbo sąlygos tiks, įdarbins vėliau. 2016- 05-29 su R. K. iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini) . Išvykę iš (duomenys neskelbtini) , kiek atsimena, važiavo link (duomenys neskelbtini) paimti dviejų darbuotojų - R. B. ir E. Š.. Pokalbio metu suprato, kad jie, E. Š., R. B., dirbo ir anksčiau, nes pats R. K. jiems minėjo, kad apgyvendinimas bus ten pat, kur gyveno R. B. ir E. Š.. Taip pat važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į objektą, E. paminėjo, kad „niekas nepasikeitę, viskas kaip ir anksčiau“. Kaip jis suprato, tai jie (duomenys neskelbtini) direktoriui R. K. buvo pavaldūs ir anksčiau. 2016-06-02 jis, R. K., E. Š., R. B., atlikę darbus Vokietijoje, grįžo į Lietuvą. Grįžtant iš Vokietijos, jis girdėjo pokalbius tarp R. K., E. Š. ir R. B., kurių metu R. K. jie prašė atsiskaityti (sumokėti likusius pinigus) už praeitą objektą. Konkreti suma nebuvo įvardinta. 2016-06-02 grįžęs į Lietuvą, iš R. K. sužinojo, kad bus kitas darbo objektas, ir jis jam praneš. Į Vokietiją laikotarpiu nuo 2016-05-29 iki 2016-06-02 vyko savo noru, darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta, iš R. K. pinigų negavo. 2016-06-22 jis, R. A., R. S. išvažiavo į komandiruotę (duomenys neskelbtini) . Su (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. K. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis 2016-06-23. Prieš išvykstant į komandiruotę, iš R. K. gavo įmonės bankinę kortelę padengti komandiruotės metu turimas išlaidas. Grynųjų pinigų iš R. K. negavo, nuo oficialaus ! įdarbinimo gavo pinigus pavedimu, iš viso 1400 Eur. Kaip jis suprato, gavo atlyginimą už du mėnesius, tačiau dienpinigių negavo (3 t., b. 1.137-139).

Liudytojas R. D. parodė, kad 2009 m. įsteigė (duomenys neskelbtini) . Pagrindinė įmonės veikla - trąšų prekyba. Apie 2012 m. jis susipažino su (duomenys neskelbtini) savininku V. P., kuris jam pasiūlė bendradarbiauti, jis sutiko ir sudarė sutartį. Iš V. P. buvo reikalavimas, kad jis ieškotų darbuotojų, darbo jėgos Lietuvoje, kuriuos jis pats įdarbins kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Jam įdarbinus, darbuotojai būdavo komandiruojami į Vokietiją atlikti saulės modulių montavimo ant stogų ir ant žemės. V. P. pats ieškodavo užsakymų Vokietijoje, suradęs, informuodavo jį, jis įdarbintus darbuotojus komandiruodavo atlikti darbų. Gali patvirtinti, kad „T. G.“ savininkas V. P. pats darbuotojų iš Lietuvos nesamdė ir Vokietijos kompanijose neįdarbindavo, nes jam tai būtų nenaudinga dėl brangiai apmokestinamos darbo jėgos Vokietijoje. Pati idėja buvo tokia, kad jis rūpinosi darbuotojų paieška Lietuvoje, juos įdarbindavo (duomenys neskelbtini) , mokėdavo sulygtą atlyginimą ir dienpinigius. Apie 2014 m. jis nutraukė bendradarbiavimą su „T. G.“ dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą iš Vokietijos institucijų dėl nepertraukiamo darbo, t. y. jam pavaldūs darbuotojai negalėjo dirbti Vokietijoje ilgiau kaip pusė metų nenutraukiant veiklos, pagal Vokietijos teisės aktus jis turėjo registruoti jų pastovią darbo vietą Vokietijoje. Siekdamas išvengti šio reguliavimo, jis pasiūlė R. K. įsteigti įmonę ir tęsti jo pradėtą veiklą. Jis jį supažindino su V. P., papasakojo apie vykdomą veiklą. Jie kartu turėjo būti (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiais, tačiau taip neįvyko. Nuo 2014 m. iki dabar jis, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, darbuotojų darbams Vokietijoje nebeįdarbina (3 t., b. 1.154- 156).

Liudytoja G. R. parodė, kad 2015 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) įsidarbino vyr. buhaltere ir dirbo iki 2015 m. birželio mėn. Dirbdama vyr. buhaltere ji paruošdavo darbo sutartis, teikdavo duomenis Sodrai, VMI, priskaičiuodavo atlyginimus, komandiruotės išlaidas. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. išjos paimdavo darbo sutarčių egzempliorius ir pateikdavo būsimiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Negali pasakyti, ar su visais asmenimis buvo sudarytos darbo sutartys ir ar visi asmenys buvo oficialiai įdarbinti. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi statybos darbų sutartį su (duomenys neskelbtini) , pagal kurią „T. G.“ suranda statybos darbus Europoje, o (duomenys neskelbtini) atsakinga už surastų statybos darbų atlikimą. Kiek jai žinoma, direktorius R. K. surasdavo darbuotojus Lietuvoje ir juos įdarbindavo (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) atlikus darbus, „T. G.“ atlikdavo piniginius mokėjimus bankiniais pavedimais į Citadelės banką. Paaiškina, kad už kasos tvarkymą buvo atsakingas R. K. ir jis buvo atsakingas už kasos dokumentus. Ji grynaisiais pinigais nedisponavo. Gautus pinigus bankiniais pavedimais iš „T. G.“ R. K. išgrynindavo ir panaudodavo darbuotojų atlyginimams ir dienpinigiams mokėti. Gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo atskaitingi asmenys. Gali patvirtinti, kad darbuotojams buvo išmokamas tik atlyginimas ir dienpinigiai, o kitos piniginės lėšos, susijusios su kitomis komandiruotės metus patirtomis išlaidomis, nebuvo išmokamos. Kaip ir minėjo, (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. disponavo (duomenys neskelbtini) piniginėmis lėšomis, jis išgrynindavo pinigines lėšas ir jomis disponavo, ji tik gaudavo dokumentus, pateisinančius piniginių lėšų panaudojimą. Jos žiniomis, atlyginimai buvo išmokami grynaisiais, bet galėjo būti išmokami ir bankiniais pavedimais, taip pat dienpinigiai galėjo būti išmokami tiek grynaisiais, tiek bankiniais pavedimais. Pats R. K. jai pateikdavo kasos dokumentus su darbuotojų įrašais apie jiems išmokėtus atlyginimus ar dienpinigius. Taip pat ji galėjo valdyti ir naudotis ei. bankininkyste, tačiau disponuoti sąskaitose esančiais pinigais galėjo tik direktoriaus R. K. žodiniu leidimu, nurodymu (3t., b. 1.157-159).

Liudytojas J. I. parodė, kad prieš įsidarbinant (duomenys neskelbtini) , dirbo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini).

Jam dirbant (duomenys neskelbtini) daugiausia 'vyko į komandiruotes Vokietijoje montuoti saulės modulių. Susiklostė situacija, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo laiku neatsiskaityti su juo bei pati bendrovė nebevykdė veiklos, todėl nusprendė nutraukti darbo santykius su šia įmone. 2015 m. pradžioje įsidarbino (duomenys neskelbtini) , kadangi ši bendrovė tęsė tą pačią veiklą, t. y. saulės modulių montavimą. Paminėjo, kad dalis buvusių (duomenys neskelbtini) darbuotojų perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) . Prieš jam įsidarbinant (duomenys neskelbtini) , jis su R. K. sudarė darbo sutartį, tačiau R. K. jam nepaaiškino, kaip jis ketina su juo atsiskaityti. Jam nėra žinoma, ar (duomenys neskelbtini) su visais darbuotojais buvo sudariusi darbo sutartis. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) naudai dirbo asmenys, kurie buvo formaliai neįdarbinti. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015 m. iki 2016 m., tačiau nepamena, kiek (duomenys neskelbtini) per visą laikotarpį jam išmokėjo pinigų. Taip pat negali paaiškinti, kaip (duomenys neskelbtini) apskaičiuodavo atlyginimą ir iš kojis susidarydavo. Jam (duomenys neskelbtini) vadovas R. K. nepaaiškino. Per visą darbo laikotarpį iš (duomenys neskelbtini) gaudavo atsiskaitymus tik bankiniais pavedimais. Grynųjų pinigų iš (duomenys neskelbtini) vadovo R. K. nėra gavęs, nors kai kuriuose atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose yra pasirašęs, kad gavo. Negali tiksliai įvardyti, kokia buvo (duomenys neskelbtini) pervestų pinigų paskirtis, ar tai buvo darbo užmokestis, ar dienpinigiai. Tačiau galės pateikti banko išrašą už visą laikotarpį, kuriame galbūt matysis mokėjimų paskirtis (31., b. 1.178-180).

Galima laiduotoja V. D. paaiškino, kad kartu V. K. ji pažįsta 20 metų, kartu dirbo virš 10 metų. Ir dabar su ja kartu dirba. Su V. K. susitinka du kartus per savaitę, jos yra draugės ir bendradarbės. V. K.-gera darbuotoja. Ji klauso V. D. nuomonės. Mano, kad yra V. autoritetas. Šiuo metu V. D. dirba (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere. Ji pažada tikrinti V. K., dažniau pas ją lankytis. V. D. nuomone, ji gali daryti teigiamą įtaką V. K.. Pati turi sūnų studentą, moka bankui paskolą. Norėtų, kad būtų paskirtas laidavimas be užstato.

Iš 2016-10-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti iš Ž. A. priimti 2016-01-26 ir 2016-03-24 sąskaitos išrašai. Juose matyti R. K. atlikti pavedimai, kaip sąskaitos papildymai, Z. A. (11., b. 1.195- 198).

Iš 2017-01-19 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti asmenų pokalbiai:

R. K. prieš kelionę (komandiruotę) į (duomenys neskelbtini) užsako viešbutį keturiems asmens.

Šiame pokalbyje (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. ir (duomenys neskelbtini) buhalterė V. K. (tvarko (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą) tariasi, kokią už atliktus darbus Vokietijoje ((duomenys neskelbtini) ) išrašomos sąskaitos datą nurodyti. V. K. R. K. pasako, kad jis įmonėje realiai dirba vienas. Remiantis pateiktu (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu matyti, kad nuo 2016-05-01 iki 2016-05- 06 tik (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. buvo tarnybinėje komandiruotėje, tuo tarpu kiti darbuotojai j tarnybines komandiruotes nevyko. Pokalbyje minimi darbuotojai A. D. ir S. D. nuo 2016-05-09 kasmetinėse atostogose.

(duomenys neskelbtini) direktorius kalba su R. B. (iš baudžiamosios bylos matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) naudai atliko darbo funkcijas Vokietijoje, nors jis apklaustas liudytoju neigia bet kokius darbo santykius su (duomenys neskelbtini) ). Iš pokalbio turinio matyti, kad jie tarpusavyje bendrauja, tariasi dėl 2016-05-29 išvažiavimo į Vokietiją pabaigti darbų (pokalbyje Nr. 42 UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. tariasi dėl apgyvendinimo keturiems žmonėms). Bendraujama apie statybose naudojamus įrankius, iš pokalbio turinio galima suprasti, kad tiek R. K., tiek R. B. prieš tai jau yra kartu buvę komandiruotėje.

(duomenys neskelbtini) direktorius R. K. kalba su E. Š. (iš baudžiamosios bylos matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) naudai atliko darbo funkcijas Vokietijoje, nors jis apklaustas liudytoju neigia bet kokius darbo santykius su (duomenys neskelbtini) ). Iš pokalbio turinio galima suprasti, kad R. K. praneša E. Š. apie planuojamą komandiruotę, informuoja, kiek laiko planuojama užtrukti, taip pat iš pokalbio matyti, kad vykstama ištaisyti anksčiau atliktų darbų broką. Vėlgi yra kalbama apie įrankius, kurie galimai buvo palikti praeitą kartą, R. K. pataria E. Š. neimti daug daiktų.

(duomenys neskelbtini) direktorius R. K. skambina R. V. (2016-10-05

(duomenys neskelbtini) direktorius R. K. siunčia trumpąją žinutę R. B.. Turinys: „(duomenys neskelbtini) “.

(duomenys neskelbtini) direktorius R. K., išsiuntęs R. B. trumpąją žinutę (Nr. 74), skambina jam dėl planuojamos kelionės. iŠ pokalbio turinio matyti, kad planuojama montuoti modulius Vokietijoje. Pokalbio metu (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. paaiškina, kad „kokį V. duoda kontraktą, toks ir yra. Aš kontraktą jum parodau tinka, dirbat, netinka, važiuoja kiti“, tikėtina, kad kontraktai sudaromi tarp (duomenys neskelbtini) ir Vokietijos bendrovės „T. G.“, tai apklausose patvirtino ir pats direktorius R. K., nurodydamas, kad jis bendradarbiauja su „T. G.“.

(duomenys neskelbtini) direktorius R. K. siunčia trumpąją žinutę R. V.. Turinys: „(duomenys neskelbtini) “.

Iš pokalbio turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. paaiškina R. V. apie planuojamos darbus Vokietijoje.

(duomenys neskelbtini) direktorius R. K. skambina E. Š. ir jam paaiškina, kad 2016-05-29 ryte jis vyks iki R. B., o po to pas E. Š..

R. K., paskambinęs R. B., su juo kalbasi apie statybines medžiagas, įrankius, kurių gali reikėti komandiruotės metu Vokietijoje.

E. Š., paskambinęs R. K., prašo jo paskolinti pinigų pragyvenimui Vokietijoje, tačiau (duomenys neskelbtini) vadovas R. K. patvirtina, kad “jis padengs pragyvenimo ir maisto išlaidas”. Iš pokalbio turinio matyti, kad ši komandiruotė netruks ilgai (“viskas paaiškės antradienį. Šiaip tai planas yra penkioms dienoms”). Taip pat matyti, atsižvelgiant į aplinkybes, komandiruotė gali užtrukti ir ilgiau (“nu kaip mes dabar nuvažiuojam į šitą objektą, jį pabaigiam, važiuojam į kitą objektą").

R. K. skambina R. V. (jis apklaustas liudytoju patvirtino, kad šią dieną išvyko į Vokietiją) pasako, kad neužilgo bus prie jo namų. Taip pat iš (duomenys neskelbtini) pateikto 2016 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad nuo 2016-05-27 darbo laiko apskaitos žiniaraštyje prie darbuotojo R. K. fiksuojama “tarnybinė komandiruotė”.

R. K. informuoja E. Š., kad jis dar (duomenys neskelbtini) , bet greitai jau išvažiuos.

R. B. skambina R. K. ir teiraujasi, ar jis išvažiavo iŠ (duomenys neskelbtini) ir ar važiuoja link jo. R. K. patvirtina, kad išvažiavo iŠ (duomenys neskelbtini) , pasiteirauja, kur jis gyvena, ar netoli Elvino, pasako, kad paskambins, kai bus šalia.

Iš pokalbio turinio matyti, kad R. K. yra prie R. V. namų.

(duomenys neskelbtini) direktorius R. K. skambina R. B., kuriam paaiškina, kad jis geria kavą pas Joną (E. Š. tėvą), ir paklausia, ar jis pats atvažiuos, ar atvažiuoti iki R. B..

(duomenys neskelbtini) direktorius R. K. skambina A. S. (iŠ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) naudai atliko darbo funkcijas Vokietijoje). Iš pokalbio turinio galima suprasti, kad A. S. dirbo (duomenys neskelbtini) naudai, pavyzdžiui, A. S. pats paklausia R. K., kaip jiems sekėsi pabaigti darbus. R. K. atsako, kad “reikėjo du stringus pakeisti, taip pat buvo sujungta dviem moduliais daugiau ant vieno stogo”. R. K. pasakius, kad “įtampos moduliuose stipriai skyrėsi per visą stogą”, A. S. atsakė: “Nu tai jo jo<...> mačiau ant tų buvo”. Be to, A. S. teiraujasi R. K., ar ateityje bus darbų.

(duomenys neskelbtini) direktorius R. K., paskambinęs (duomenys neskelbtini) buhalterei V. K., jos klausia, kada baigiasi (duomenys neskelbtini) darbuotojo S. D. atostogos. V. K. pasako, kad gegužės 22 d. (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį 2016- 05-22 S. D. baigiasi kasmetinės atostogos). (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. klausia, ar būtų galimybė S. D. suteikti nemokamų atostogų atgaline data, turint tikslą nemokėti Sodros įmokų. Pati V. K. patvirtina, kad 2016 m. gegužės mėn, (duomenys neskelbtini) dirba vienas darbuotojas (pats direktorius R. K.), tai matyti ir 2016 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio. Kaip prieš tai minėta, 2016 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuota tik (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. tarnybinė komandiruotė, nors iš baudžiamosios bylos medžiagos, t, y. kontroliuotų pokalbių, matyti, kad R. K. j komandiruotę vienas nevyko. Be to, iš V. K. galima suprasti, kad (duomenys neskelbtini) atlieka paslaugas ir išrašo sąskaitas faktūras, o pagal darbo laiko apskaitą paslaugas atlieka vienas darbuotojas - pats R. K..

Iš pokalbio turinio matyti, kad A. S. teiraujasi (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K., ar Viktoras pervedė R. K. pinigus už atliktus darbus. R. K. paaiškina, kad pats V. turi sumokėti A. S., tačiau A. S. sako, “o tai kodėl jisai, taigi turėjo pravest sakei” (1t., b. I. 55-71).

Iš 2016-10-12 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 25/11-1-11-17234 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių skyriui matyti, kad prašoma kreiptis į V. F. Respublikos teisėsaugos pareigūnus, siekiant patikrinti, ar Vokietijoje registruota įmonė „T. G.“, (duomenys neskelbtini) , jei taip, kokia įmonės veikla, ar įmonėje dirba ar dirbo A. S., gim. (duomenys neskelbtini) , R. B., gim, (duomenys neskelbtini) , J. Š., gi m. (duomenys neskelbtini) , R. B., gim. (duomenys neskelbtini) , E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , R. A., guri. (duomenys neskelbtini) ir, jei minėti asmenys „T. G.“ dirba ar dirbo, prašoma nurodyti, kuriuo laikotarpiu (1 t., b. I. 186).

Iš 2017-02-06 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas ’’Dėl informacijos pateikimo” Nr. FM/07358/040/LT/16, kuriame nurodoma, kad: iš Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas, jog. Kylio policijos pareigūnai informavo, kad įmonė „T. G.”, (duomenys neskelbtini) , egzistuoja. Įmonės direktorius - V. P., gim. (duomenys neskelbtini) . Dėl tariamų/ galimų darbuotojų informacijos nėra. Įmonė sudaro tik statybos sutartis ir jokių darbuotojų neįdarbina (11., b. 1.187-189).

Iš 2016-08-24 apžiūros protokolo matyti, kad 2016-06-15 buvo atplėštas užplombuotas specialusis paketas Nr. KB0449158 ir išimtas kompiuteris „Samsung NP-R530“, serijos numeris (duomenys neskelbtini) , rastas ir paimtas 2016-06-07 kratos pas R. K. metu. Analizuojant standųjį diską „Toshiba MK2555GX“, serijos Nr. 10V9C1L6T, tyrimui reikšmingi duomenys įrašyti į kompaktinį diską „Verbatim“ ir atspausdinti prie apžiūros protokolo. Iš atspausdintų apžiūros protokolo priedų matyti darbuotojų, dirbusių (duomenys neskelbtini) naudai, vardai, pavardės. Taip pat (duomenys neskelbtini) vadovo R. K. prašoma padengti įsiskolinimą už 2015 m. (2t., b. 1.4-9).

Iš 2016-06-07 apžiūros protokolo matyti, kad 2016-06-07 buvo atplėštas specialusis paketas Nr. HB1938651 ir išimtas mobilusis telefonas „LG G3“, kuris 2016-06-07 paimtas kratos metu pas R. K.. Analizuojant failą „LG G3 D855 LTE-A.xry“, duomenys eksportuoti PDF formatu, sukurtas failas „LGG3D855LTE-A.pdf1. Išanalizavus failą „LGG3D855LTE-A.pdf1, reikšmingi tyrimui duomenys atspausdinti ir įrašyti į kompaktinį diską „Verbatim“. Atspausdintuose lapuose matyti nufotografuotos asmens tapatybės kortelės ir Lietuvos Respublikos pasas, taip pat vardai, pavardės: R. B., R. B., A. S., J. Š., E. Š. (2 t., b. 1.13-19).

Iš 2017-03-31 specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikios Nr. 5-2/38 matyti, kad :

-pagal tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo medžiagoje, esančius liudytojų apklausos protokolus bendrovė neįdarbintiems asmenims galimai išmokėjo 10950 Eur neoficialaus darbo užmokesčio „į rankas“, kuris nebuvo apskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Išmokėjimas 10950 Eur nebuvo įformintas buhalterinės apskaitos dokumentais ir neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Neoficialus darbo užmokestis buvo mokamas iš buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų. Piniginių lėšų gavimo šaltinis nenustatytas. Tuo pažeisti LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnio reikalavimai, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“ ir 16 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3 dalis, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“.

- Dėl LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2d., 12 slr, 1 d., 16 str. 1 ir 3 d., 19 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 p., kuriame nurodyta, kad, „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti pažeidimų tvarkant buhalterinę apskaitą, iš dalies negalima nustatyti

(duomenys neskelbtini) veiklos Jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes:

1) Su asmenimis: R. K., R. A., Ž. A., D. K., V. S., V. U. bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. neįformino darbo santykius patvirtinančių darbo sutarčių, nepateikė pranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie apdraustojo priėmimą į darbą, nors asmenys darbdavio naudai atliko darbines funkcijas užsienio valstybėse, išmokėjo asmenims už atliktą darbą grynaisiais ir pavedimu 10950 Eur neoficialaus darbo užmokesčio „į rankas“, kuris nebuvo apskaitytas buhalterinėje apskaitoje, nuo jo nebuvo apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, sveikatos draudimo įmokos ir įmokos į garantinį fondą. Dokumentinio tyrimo metu apskaičiuota preliminari GPM, sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų suma (detaliau oficialaus darbo užmokesčio ir neoficialaus darbo užmokesčio skaičiavimai pateikti išvados 6 priedo lentelėje).

Iš viso papildomai apskaičiuoti mokesčiai nuo neoficialaus darbo užmokesčio „j rankas“ sudarytų 7916,04 Eur:

- gyventojų pajamų mokestis (15 %) - 2137,43(1455,13+682,3) Eur;

«sveikatos draudimo įmokos, pensijų ir soc. draudimo įmokos ( 6 % ir 3 %) - 1294,36 (875,79+418,57) Eur;

- socialinis draudimas (30,98 %) - 4455,48(3014,64+1440,84) Eur;

- garantinio fondo (0,2%) įmokos - 28,77(19,47+9,3) Eur.

(duomenys neskelbtini) nedeklaravo ir į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą galiniai nesumokėjo 7916,04 Eur mokesčių. Neskaičiuodama ir nemokėdama mokesčių nuo neoficialaus išmokėto darbo užmokesčio, (duomenys neskelbtini) nesivadovavo LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02-Nr. IX-1007) 23 slr. „Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka” 1 d., LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535) 7 str. „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ 1 d., LR Sveikatos draudimo įstatymo (2002- 12-03 Nr. DČ-1219) 17 str. „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos” 2 d., LR Garantinio fondo įstatymo (2000-09-12 Nr. VIII-1926, nauja 2012-06-19 redakcija Nr. XI-2079) 3 str. „Garantinio fondo lėšos” 4 d. reikalavimais;

2) 2015-06-09 įfonnino kasos pajamų orderį KAM Nr.0016, kuriame įrašė, kad tai įnešti grynieji pinigai iš banko sąskaitos, - 8100 Eur. Kasos pajamų orderyje KAM Nr. 0016 prie „Vyr. buhalteris (buhalteris)“ G. R. parašo nėra, „Kasininkas“ direktorius R. K. pasirašė, kad pinigus gavo. 2015-06-09 pagal kasos pajamų orderį KAM Nr. 0016 kasoje buvo užpajamuoti 8100 Eur. Sutikrinus 2015 m. birželio mėn. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR išrašus nustatyta, kad iš banko terminalo 2015-06-09 buvo nuimti 1400 Eur, tačiau grynųjų pinigų įnešimas kasos pajamų orderiu įformintas 8100 Eur, t. y. 6700 Eur daugiau. 2015 m. birželio mėn. 2-29 d. (duomenys neskelbtini) kasoje buvo nurašyti 28058,19 Eur į išlaidas pagal kasos išlaidų orderius Nr. 17, 18,19, 20,21,22, 23,24, 25,26, 28, 29 (iš viso pagal juos darbuotojams išmokėti dienpinigiai). Taigi bendrovės kasoje buvo neapskaitytų grynųjų pinigų, iš kurių 6700 Eur įforminti bendrovės dokumentuose ir išmokėti bendrovės darbuotojams kaip dienpinigiai. Nenustatytas piniginių lėšų gavimo šaltinis. Tuo pažeisti LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 NrJX-574) 4 straipsnio reikalavimai, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama <...>; 6 str. 2 d. reikalavimus, kad „] apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 str, 1 d,, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“. Dėl to daroma išvada, kad tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 6700 Eur gavimo šaltinio, t. y. iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto vertės.

Pagal įrašus 2015-06-30 atskaitingo asmens R. K. avanso apyskaitoje buvo fiksuotas 2015-06-30 likutis - 8563,61 Eur bendrovės skola R. K., tačiau 2015-07-31 avanso apyskaitoje ir buhalterinės sąskaitos „243501 R. K.” apskaitos registre likutis 2015-07-01 - fiksuota 15263,61 Eur bendrovės skola R. K., tai yra į avanso apyskaitą įrašyta 15263,61 Eur išlaidų daugiau, nei gauta lėšų iš bendrovės kasos. 2015- 07-01 padidinta 6700 Eur bendrovės skola R. K. be dokumentų, nenustatytas 15263,61 Eur pinigų gavimo šaltinis.

Pažeista LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str, 1 d., kurioje nustatyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais

LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtinti} „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 30 punicte (2007-j 2-19 LR Vyriausybės nutarimo Nr, 1360 redakcija) nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“. Tiriamuoju laikotarpiu direktoriaus pareigas ėjo R. K..

3) M. D. apklausos protokole nurodė, kad jis niekada negrąžino 322 Eur nepanaudoto avanso lėšų į bendrovės kasą. Sutikrinus tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) 2015-07-01 —2015-07- 31 laikotarpio kasos dokumentus ir įrašus kasos knygoje, nustatyta, kad 322 Eur gavimas iš M. D. įformintas 2015-07-31 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir apskaitytas kasos knygoje, taip pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“. Daroma išvada, kad į kasos pajamas įrašius 322 Eur, buvo nepagrįstai padidintos kasos pajamos ir lėšų likutis kasoje (turto vertė).

Neišsaugojus dokumento (2015 m. gegužės-gruodžio mėn. M. D. avanso apyskaitos tyrimui nepateiktos ir S. D. laikotarpio 2015-07-01-2015-12-31 avanso apyskaitos nepateiktos), pažeista LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, kuri nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.” ir LR Dokumentų ir archyvų įstatymo (1995-12-05 Nr. 1-1115, nauja 2004-03-30 redakcija Nr. lX-2084) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas” 1 dalis, kurioje nustatyta, kad „įstaigos ir įmonės, <.,.> privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka“ ir 2 dalis, kurioje nurodoma, kad už „įstaigos ar įmonės, <..,> privalaus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.”.

LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ (2015-12-22 Nr, XII-2215 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ IV skyriaus „Baigiamosios nuostatos“ (2007-12-19 nutarimo Nr. 1360 redakcija) 30 punkte nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo R. K..

LR buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012-04-24 Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą Bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-

06-30 tvarkė vyr. buhalterė G. R., o nuo 2015-07-03 - (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė V. K. (2 t., b, 1. 73-75).

Iš 2017-03-31 specialisto išvados dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-2/38 matyti, kad bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis darbuotojams pagal atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius (5 lentelės 3 stulpelis) fiksuota išmokėta 26717,23 Eur suma grynais pinigais, tačiau nuo kasos piniginės lėšos nenurašytos, Ši piniginių lėšų suma įrašyta į atskaitingo asmens R. K. avansinės apyskaitos (5 lentelės 4 stulpelis) išlaidų dalį ir 26717,23 Eur sumažintas likutis, bendrovei (duomenys neskelbtini) padarant 26717,23 Eur nuostolį. LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 p. nurodo, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti“. Įrašai atskaitingo asmens direktoriaus R. K. avanso apyskaitose atlikti ne pagal dokumentus, nes atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose nėra pinigų gavėjų parašų. Nesivadovauta LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“. (2 t., b. 1.54).

Iš 2017-07-07 specialistės E. D. paaiškinimų protokolo matyti, kad ji pateikė paaiškinimą į užduotą klausimą, ar dėl (duomenys neskelbtini) buhalterės V. K. veiksmų atsirado Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse numatyti neatitikimai, įvertinus tai, kad atlyginimų, dienpinigių išmokėjimo žiniaraščiuose nėra pinigų gavėjų parašų, o piniginės lėšos įtrauktos į atskaitingo asmens R. K. avanso apyskaitų išlaidų dalį, taip sumažinant (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutį, taip pat (duomenys neskelbtini) buhalterei V. K., pasirašius atlyginimų, dienpinigių žiniaraščiuose, ir tokiu būdu jai patvirtinus kasininko R. K.! padarytus įrašus (nors tam V. K. faktinio pagrindo neturėjo, nes darbuotojų parašų nebuvo)? Nustatyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenimis pagal į avanso apyskaitas įrašytus atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius (2017-03-31 specialisto išvados Nr. 5-2/38 5 lentelė), apskaitos registruose fiksuotas atlyginimų išmokėjimas darbuotojams, atskaitingo asmens išlaidos ir mažinta atskaitingo asmens skola bendrovei (arba didinti antiišlaidžiai, t. y. bendrovės skola atskaitingam asmeniui). Tiriamojo laikotarpio 2015-01- 01-2016-06-30 (duomenys neskelbtini) atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose nustatyta, kad atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose nėra pinigų gavėjo parašo išmokėtiems 26717,23 Eur, t. y. pinigai nebuvo išmokėti (2017-03-31 specialisto išvados Nr. 5-2/38 5 priedas). Įrašai apskaitos registruose atlikti ne pagal dokumentus, nes atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose, kurie įrašyti atskaitingo asmens R, K. avanso apyskaitose, nėra gavėjų parašų, t. y. darbo užmokesčio apskaitos registre ne pagal dokumentus įrašytas 26717,23 Eur darbo užmokesčio išmokėjimas. Taip pat ne pagal dokumentus atskaitingo asmens R. K. skolos registre įrašytos 26717,23 Eur išlaidos ir padidinti atskaitingo asmens antiišlaidžiai (bendrovės skola atskaitingam asmeniui). Bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkiusi UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė V. K. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. DČ-574) 6 str. 2 d„ kurioje nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, reikalavimus. Įstatymo 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ ( 2012-04-24 Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis "buhalteris (buhalteris) arba kiti Šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą,“ ?statymo 14 str. „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 d. nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 8 p. nurodo, kad „Finansininkas patikrina mokėjimo žiniaraščiuose kasininkų padarytus įrašus ir pagal juos išmokėtas bei deponuotas sumas ir pasirašo.“, 19 p. nurodoma, kad, „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti“. Įrašai, atskaitingo asmens direktoriaus R. K. avanso apyskaitose atlikti ne pagal dokumentus, nes atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose nėra pinigų gavėjų parašų. Dėl LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str, 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punkto pažeidimų tvarkant buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (3 t., b. l. 194-197).

Iš 2017-10-05 specialistės E. D. paaiškinimų protokolo matyti, kad ji, atsakydama į klausimą - Ar keičiasi 2017-03-31 specialisto išvada Nr. 5-2/38 „Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos“, jei keičiasi, tai kokia apimtimi (įvertinus (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017-10-03 papildomai pateiktus dokumentus) nustatė, kad:

Pagal surašytą 2017-03-31 specialisto išvadą Nr.5-2/38, M. D. už 2015 metus avanso apyskaitos nepateiktos tik sudarytas atskaitingo asmens registras. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai buvo pateiktos M. D. avanso apyskaitos Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10, Nr.ll, kurios atitinka įrašus esančius atskaitingo asmens registre. Pateiktos avanso apyskaitos nekeičia surašytos specialisto išvados Nr.5-2/38.

S. D. už 2015 metus avanso apyskaitos nepateiktos tik sudarytas atskaitingo asmens registras. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai buvo pateiktos M. D. avanso apyskaitos Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.6 kurios atitinka įrašus esančius atskaitingo asmens registre. Pateiktos avanso apyskaitos nekeičia surašytos specialisto išvados Nr.5-2/38.

Atsakant, dėl 2015-06-09 kasos pajamų orderio serija KAM Nr,0016 sumai 8100 Eur, kaip nurodė R. K., kad per mėnesį iš banko išgryninta suma buvo apie 14500 Eur kasos pajamų orderyje įrašyta neteisinga data,

Surašytoje 2017-03-31 specialisto išvadoje Nr.5-2/38 nustatyta, kad 2015-06-09 įformino kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr.0016, kuriame įrašė, kad tai įnešti gryni pinigai iš banko sąskaitos 8100 Eur. Kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) Nr.0016 prie „ Vyr.buhaiteris (buhalteris)“ G. R. parašo nėra, „Kasininkas“ direktorius R. K. pasirašė, kad pinigus gavo. 2015-06-09 pagal (duomenys neskelbtini) Nr.0016 kasoje buvo užpajamuoti 8100 Eur. Sutikrinus 2015 m. birželio mėn, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR išrašus nustatyta, kad iš banko terminalo 2015-06-09 buvo nuimti 1400 Eur, tačiau grynųjų pinigų įnešimą kasos pajamų orderiu įformino 8100 Eur, t.y. 6700 Eur daugiau. 2015 m. birželio mėn.02-29 d. UAB-ės (duomenys neskelbtini) kasoje buvo nurašyti 28058,19 Eur į išlaidas pagal kasos išlaidų orderius Nr.l7,18,19,20,21,22,23,24,25,26,28,29 (iš viso pagal juos darbuotojams išmokėjo dienpinigius). Iš to seka, bendrovės kasoje buvo neapskaitytų grynųjų pinigų, iŠ kurių 6700 Eur įformino bendrovės dokumentuose ir išmokėjo bendrovės darbuotojams dienpinigius. Nenustatytas piniginių lėšų gavimo šaltinis. Tuo pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama<...>.; 6 str. 2 d.reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 str. 10 d., kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkinai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ...“ Dėl to daroma išvada, kad tyrimo emtu nebuvo galima nustatyti 6700 eurų gavimo šaltinio, t.y. iš dalies nebuvo galimna nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) tuyrto vertės. R. K. 2017-10-02 paaiškiniams nekeičia surašytois specialisto išvados Nr. 5-2/38 „ (t. 4, b.l. 54-55).

Dėl kaltinamojo R. K.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte yra numatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Kadangi kaltinamasis R. K. mirė, jokių duomenų apie jo teisių perėmimą teismas neturi, nors ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu jis savo kaltės dėl jam inkriminuiotų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau prašymų tęsti procesą reabilituojančiais pagrindais nėra gauta, kitos BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos sąlygos – tęsti baudžiamąjį procesą, kai byla reikalinga kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – taip pat nėra, spręstina, kad tolesnis proceso vykdymas nėra tikslingas, todėl baudžiamoji byla kaltinamojo Raimundo kamantausko atžvilgiu nutrauktina.

Dėl kaltinamosios V. K.

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kaltinamosios V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Kvalifikuojant veiką kaip aplaidų apskaitos tvarkymą, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė, nes BK 223 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus norminius aktus. Tai neatsargus nusikaltimas, kurio sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi BK 223 str. 1 d. nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai yra alternatyvūs – pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011).

Šios nusikalstamos veikos objektas – buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, papildomas – valstybės finansiniai interesai. Aplaidaus apskaitos tvarkymo dalykas yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (sąskaitos-faktūros, kasos čekiai ir pan.), ir apskaitos registras – apskaitos dokumentų pagrindu parengta ūkinių operacijų arba ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (didžiosios knygos, žurnalai-orderiai, analitinės apskaitos knygelės ir pan.).

Išanalizavus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad kaltinamoji V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiaja buhaltere, pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamosios V. K. neatsargi kaltės forma pasireiškė tuo, kad ji, sudariusi (duomenys neskelbtini) atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius ir juos pateikusi (duomenys neskelbtini) direktoriui ir kasininkui R. K., jam išmokant (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo užmokestį, po ko R. K. grąžinus jai, kaip vyr. buhalterei, atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius be darbuotojų parašų, ji nepatikrino mokėjimo žiniaraščiuose kasininko padarytų įrašų apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį teisingumo, pagal į direktoriaus avanso apyskaitas įrašytus atlyginimo išmokėjimo žiniaraščių duomenis apskaitos registruose fiksavo 26717,23 Eur atlyginimų išmokėjimą darbuotojams.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Teisminio bylols nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo posėdyje laiduotoja V. D. paaiškino, kad V. K. ji pažįsta 20 metų, kartu dirbo virš 10 metų, jos yra draugės ir bendradarbės. V. K.-gera darbuotoja, klauso V. D. nuomonės. Mano, kad yra V. autoritetas. Jos atlyginimas nėra didelis, todėl neturi galimybės sumokėti užstatą.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamoji BK 223 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) padarė būdamas neteista, savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamoji administracine tvarka laikoma nebausta, psichiatrinis gydymas – neregistruota, priklausomybės ligų gydymas – neregistruota.

Bylos duomenys patvirtina, jog V. D. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, yra kaltinamosios geras draugė ir bendradarbė. V. D. nurodė galinti daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, abejoti V. D., kaip laiduotojos, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant V. D. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą vieneriems metams V. D. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 2166,20 Eur turtinės žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 5778,61 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. BPK 109 str., nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai.

Tiesiogiai baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, kaip išspręsti civilinį ieškinį, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, šiuo atveju kaltinamajam mirus baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, tai yra jam baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas, todėl civilinio ieškinio tenkinimas taip pat tampa negalimas ir, nutraukus baudžiamąją bylą BPK 3 str. 1 d.7 p. pagrindu, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas, paliekant teisę ieškinį reikšti civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis R. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, kaltintas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o šių nusikalstamų veikų pagrindu atsirado turtinės žalos, mirė, į tai, kad kaltinamosios V. K. nusialstamais veiksmais nebuvo padaryta turtinė žala civiliniams ieškovams, civilinių ieškovų-Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Dėl daiktinių įrodymų

2016-06-07 kratos metu paimti kaltinamojo R. K. sutuoktinės D. K. kompiuteris „Samsung“ (kodas (duomenys neskelbtini) ) su pakrovėju bei USB raktas (atmintukas) „Bonderite“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas D. K..

UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (242 lapai), saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB (duomenys neskelbtini) .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 307 straipsnio 1 d., 3 dallimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją V. D. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą V. K. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti V. K., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Baudžiamąją bylą R. K. atžvilgiu nutraukti, jam mirus.

2016-06-07 kratos metu paimtus kaltinamojo R. K. sutuoktinės D. K. daiktus-kompiuterį „Samsung“ (kodas (duomenys neskelbtini) ) su pakrovėju bei USB raktą (atmintuką) „Bonderite“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. K..

UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus (242 lapai), saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) .

Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo kauno rūmus.