Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-107-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-28
Bylos Nr.
1A-52-107-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Dalius Jocys, Juozapas Surblys
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-52-107/2010Teisėja Zita Romanovaitė Procesinio sprendimo kategorija1.2.14.3.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.1.1.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 28 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Stasio Valužio,

teisėjų Daliaus Jocio, Juozapo Surblio,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,gynėjai Danguolei Žilinskienei,nuteistajam A. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (už M. Š. apiplėšimą ) – vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 180 str. 1 d. (už L. K. apiplėšimą) – vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė vienerių (1) metų devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. B. priteista L. A. 250 litų ir L. K. 250 litų turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2009-06-05, apie 14.50 val., prie (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą turtą, užkalbino nepilnametį M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu sakydamas, kad yra apvogtas jo automobilis ir reikia išsiaiškinti, kas tai padarė, įsiviliojo jį į (duomenys neskelbtini), laiptinės aikštelę tarp ketvirto ir penkto aukštų, taip sukurdamas situaciją, sukeliančią baimę, nesaugumo jausmą, t. y. pavartodamas psichinę prievartą A. B. apieškojo M. Š. rūbų kišenes ir iš striukės dešinės kišenės ištraukė 250 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3109c“ su neturinčia materialinės vertės „Labas“ SIM kortele. Pagrobęs telefoną, iš laiptinės pasišalino. Taip padarė L. A. 250 litų dydžio turtinę žalą.

A. B. nuteistas ir už tai, kad 2009-06-08, apie 15.00 val., prie (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą turtą, užkalbino nepilnametį L. K. ir apgaulės būdu, sakydamas, kad yra apvogtas jo automobilis ir reikia išsiaiškinti, kas tai padarė, įsiviliojo jį į (duomenys neskelbtini), laiptinės penkto aukšto aikštelę ir taip sukurdamas situaciją, sukeliančią baimę, nesaugumo jausmą, t. y. pavartodamas psichinę prievartą, apieškojo L. K. rūbų kišenes ir iš kelnių priekinės kišenės ištraukė 120 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH X660“ su neturinčia materialinės vertės jame buvusia „Ežys“ SIM kortele, po to, atitraukęs L. K. rankinės užtrauktuką, iš jos ištraukė piniginę, iš kurios pagrobė 130 litų. Paėmęs mobiliojo ryšio telefoną bei pinigus, V. B. liepė L. K. jo laukti, o pats iš laiptinės pasišalino. Taip V. B. pagrobė L. K. priklausančio turto už 250 litų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. teigė, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, jog jis ikiteisminiame tyrime kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, teismas šių aplinkybių nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas prašo sutrumpinti paskirtos bausmės laiką.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.).

Apie nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. šioje byloje kaip įtariamasis operatyvinėmis priemonėmis buvo nustatytas jau kitą dieną po nusikaltimų padarymo, buvo paieškomas apklausai, iš lombardo buvo pateikta sutartis, kad A. B. į lombardą atidavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3109C“, kuris buvo pagrobtas iš M. Š., nukentėjusieji M. Š. ir L. K. A. B. atpažino iš jo nuotraukos, kaip juos apiplėšusį asmenį (t. 1, 5, 24–28, 36–37, 67–71).

Iš nuteistojo elgesio matyti, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina, nes nuolat daro nusikaltimus, kad dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, duomenų byloje nėra. Nors nuteistasis iki nuosprendžio paskelbimo suimtas nebuvo, nors ir dalies padarytos žalos atlyginti nebandė, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Tai patvirtina, kad dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis A. B. prisipažino verčiamas aplinkybių, nuoširdžiai nesigailėjo. Nuteistasis baigiamųjų kalbų metu visų atsiprašė formaliai, paskutinio žodžio metu pasakė, kad labai gailisi, tačiau tokį formalų poelgį vertinti kaip nuoširdų nuteistojo gailėjimąsi kolegija negali.

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Skirdamas bausmes A. B. apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytų veikų skaičių, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), nusikalto teistumams neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). A. B. anksčiau teistas devynis kartus, daugiausia už tokio pat pobūdžio nusikaltimus nuosavybei bei kitus tyčinius nusikaltimus, turtinės žalos neatlygino, niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Nors nuteistojo A. B. prisipažinimo ir gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., teismas nepripažino pagrįstai, tačiau, skirdamas bausmę, į tai, jog nuteistasis A. B. kaltu prisipažino, gailisi, atsižvelgė.

Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis A. B. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, niekur nedirbo, nusikalstamas veikas daro nuolat, lėšas pragyvenimui įgyja iš nusikalstamos veikos. Būdamas paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę, po paleidimo nepraėjus nė trims mėnesiams laiko, vėl padarė naujus nusikaltimus, ir tai rodo, kad nuteistasis nelinkęs pasitaisyti, todėl kolegija mano, kad apylinkės teismas laisvės atėmimą, tos bausmės dydį parinko teisingai. Apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra žymiai mažesnės negu LR BK 180 str. 1 d. sankcijos vidurkis, bausmių subendrinimo taisyklių (BK 63 str. 1 d., 4 d.) teismas nepažeidė. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina, o apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Dalius JocysJuozapas Surblys