Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

išteisintiesiems D. D., M. B., M. P., L. P. ir jų gynėjams advokatams Mykolui Girdiušui, Vladislav Latušinskij, Jan Kučynski, Žanai Timaškovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be to per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat šiuo nuosprendžiu K. L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį, nepadarius jiems šių nusikalstamų veikų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. L. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,081 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki 2018 m. sausio 30 d., 13.00 val., kuomet kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

2. Be to, K. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2018 m. sausio 25 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančioje tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ Pranciškonų g. 1, Vilniuje, 2001 m. sausio 2 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento raštu Nr. 2 įregistruoto Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 16 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“, sugadino koplytėlės fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje;

2.1. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Lukiškių g. 1, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 3,75 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

2.2. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, požeminėje pėsčiųjų perėjoje ant sienos, esančios Savanorių prospekto – Laisvės prospekto – Geležinio Vilko gatvės žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 1,5 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino požeminės pėsčiųjų perėjos sieną ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

2.3. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Geležinio Vilko g. 15, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 15 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

2.4. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant įėjimo vartų į Vilniaus Vingio parką kolonos, esančios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 1 kvadratinio metro ir 2 kvadratinių metrų užrašus „(duomenys neskelbtini)“ sugadino vartų fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

2.5. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant metalinių durų, esančių „Žaliojo tilto“ konstrukcijoje, Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 0,25 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino metalines duris ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

2.6. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant „Žaliojo tilto“ konstrukcijos, Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 21 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino metalines duris ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

2.7. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Vilniaus g. 4, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 4 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

2.8. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Tilto g. 12C, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 1 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

2.9. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio T. K. g. 3, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 40 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

2.10. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio T. K. g. 12, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 1 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

2.11. be to jis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 26 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Architektų g. 86, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 15 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

3. D. D. buvo kaltinamam tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ Pranciškonų g. 1, Vilniuje, 2001 m. sausio 2 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento raštu Nr. 2 įregistruoto Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, aerozoliniais dažais užpurkšdama 0,75 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino tvoros fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje;

3.1. be to ji laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, ant Profsąjungų rūmų pastato fasado, esančio Vinco Mykolaičio – Putino g. 5, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdama 1,4 kvadratinio metro, 0,04 kvadratinio metro, 0,0125 kvadratinio metro, 0,04 kvadratinio metro ir 0,12 kvadratinio metro užrašus „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

3.2. be to ji laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Vytenio g. 50D, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdama 0,6 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. ji buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

4. L. P. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ Pranciškonų g. 1, Vilnius, 2001 m. sausio 2 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento raštu Nr. 2 įregistruoto Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, aerozoliniais dažais užpurkšdama 0,35 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino tvoros fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. ji buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

5. M. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ Pranciškonų g. 1, Vilniuje, 2001 m. sausio 2 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento raštu Nr. 2 įregistruoto Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 7,5 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino tvoros fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje;

5.1. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d. baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Dainavos g. 5, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 19,25 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

5.2. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Kėdainių g. 6, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 8,75 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

5.3. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Minties g. 5, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 8 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

5.4. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant viešojo transporto stotelės pastato fasado, esančio Žirgo g. 1C, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 6,4 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

6. M. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. spalio 19 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančioje tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ Pranciškonų g. 1, Vilniuje, 2001 m. sausio 2 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento raštu Nr. 2 įregistruoto Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 2,25 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino koplytėlės fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje;

6.1. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Lukiškių g. 1, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 1 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

6.2. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant metalinių durų, esančių „Žaliojo tilto“ konstrukcijoje, Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 0,15 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino metalines duris ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

6.3. be to jis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Antano Vienuolio g. 12, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkšdamas 2,25 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniu skundu K. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendį ir vietoje paskirtos jam laisvės apribojimo bausmės paskirti baudą, kurią sumažinti trečdaliu.

7.1. Skunde nurodo, jog nors jis ir jo gynėja prašė paskirti jam baudą, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai ir paskyrė jam laisvės apribojimą. Teigia, kad jis dirba pagal verslo liudijimą ir turi pakankamai lėšų susimokėti BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą baudą, todėl, apelianto manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam būtent šią bausmės rūšį. Pasak apelianto, laisvės apribojimas, o būtent įpareigojimas visą bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose užkerta jam kelią plėsti savo akiratį. Teigia, jog nuo pat pradžių visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, jo padarytas baudžiamasis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, narkotinių medžiagų nevartoja, iki tol nebuvo teistas, turi pasiūlymą išvykti dirbti į užsienį, kai tik pasibaigs karantinas.

8. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras (toliau tekste ir – prokuroras) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. D., M. B., K. L., M. P. ir L. P. išteisinti jiems nepadarius nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, BK 284 straipsnyje, ir jų atžvilgiu priimti naują nuosprendį, kuriuo:

8.1. D. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje (1 epizodas), pagal BK 284 straipsnį paskirti 25 MGL dydžio baudą, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 50 MGL dydžio baudą; D. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (2 ir 3 epizodai), už kiekvieną iš epizodų paskirti po 25 MGL dydžio baudą; bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę bausmę – 70 MGL dydžio baudą;

8.2. M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje (1 epizodas), pagal BK 284 straipsnį paskirti 50 MGL dydžio baudą, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 100 MGL dydžio baudą; M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (2-5 epizodai), už kiekvieną iš epizodų paskirti po 50 MGL dydžio baudą; bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę bausmę – 140 MGL dydžio baudą;

8.3. K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje (1 epizodas), pagal BK 284 straipsnį paskirti 50 MGL dydžio baudą, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 1 00 MGL dydžio baudą; K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (2-12 epizodai), už kiekvieną iš epizodų paskirti po 50 MGL dydžio baudą; bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę bausmę – 210 MGL dydžio baudą; paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį;

8.4. M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje (1 epizodas), pagal BK 284 straipsnį paskirti 50 MGL dydžio baudą, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 100 MGL dydžio baudą; M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (2-4 epizodai), už kiekvieną iš epizodų paskirti po 50 MGL dydžio baudą; bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę bausmę – 130 MGL dydžio baudą;

8.5. L. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, pagal BK 284 straipsnį paskirti 25 MGL dydžio baudą, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 50 MGL dydžio baudą; bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti 50 MGL dydžio baudą.

Dėl į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyto objekto sugadinimo ir viešosios tvarkos pažeidimo (BK 187 straipsnio 2 dalis, BK 284 straipsnis)

9. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismas, išteisindamas D. D., M. B., K. L., M. P. ir L. P. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį (kaltinamiesiems inkriminuoti epizodai dėl užrašų ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos ir joje esančios koplytėlės fasado sienos užpurškimo), BK 284 straipsnį (kaltinamiesiems inkriminuoti epizodai dėl užrašų ant kitų Vilniaus mieste esančių objektų užpurškimo), netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įsakymą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl yra naikintina.

9.1. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. D., M. B., K. L., M. P. ir L. P. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį, nevertino į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyto objekto, t. y. Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblio, reikšmės. Teismas neatsižvelgė į kaltinamųjų veiksmais sugadinto nekilnojamojo objekto rūšį, jį individualizuojančias savybes, ant objektų užpurkštų užrašų turinį, dydį ir kitas sugadinto objekto reikšmės nustatymui svarbias aplinkybes.

9.2. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad, remiantis Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, taip pat viešai prieinamame Kultūros vertybių registre pateikta informacija, nustatyta, kad į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 2001-01-02 Kultūros vertybių apsaugos departamento raštu Nr. 2 yra įtrauktas visas Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblis.

9.3. Pasak prokuroro, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. D. ant minėtą ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos aerozoliniais dažais užpurškė 0,75 kv. m. užrašą „(duomenys neskelbtini)“, M. B. ant tos pačios ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos aerozoliniais dažais užpurškė 7,5 kv. m. užrašą „(duomenys neskelbtini)“, K. L. ant ansamblį juosiančioje tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos užpurškė 16 kv. m. užrašą „(duomenys neskelbtini)“, M. P. ant šios koplytėlės fasado sienos užpurškė 2,25 kv. m. užrašą „(duomenys neskelbtini)“, L. P. ant ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos – 0,35 kv. m. užrašą „(duomenys neskelbtini)“. Prokuroras pažymi, kad kaltinamųjų veiksmais pažeidžiant viešąją tvarką, sugadintas Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblis yra Vilniaus senamiestyje, įtrauktame į UNESCO. Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblio ir jį juosiančios tvoros buvimo vieta yra gausiai lankoma tiek vietinių, tiek užsienio piliečių. Vienuolyno ansamblis yra vienoje iš pagrindinių Vilniaus senamiesčio gatvių, t. y. Trakų g. 9/ Pranciškonų g. 1, kuri tuo pačiu yra ir įvairių visuomenės interesų darbinės veiklos, pažintinių, pramoginių ir kitų) buvimo vieta. Visuomenės informavimo priemonėse Nurodė, jog Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynas priskiriamas vienai iš svarbiausių religinio pobūdžio lankytinų vietų Vilniaus mieste. Pro vienuolyno ansamblį juosiančią tvorą ir joje esančią koplytėlę vyksta nepertraukiamas pėsčiųjų ir automobilių eismo judėjimas, todėl kaltinime nurodytų užrašų buvimas ant vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros ir joje esančios koplytėlės yra vizualiai nuolat matomas, gadinantis miesto įvaizdį, Vilniaus senamiesčio objektus daro nepatrauklius, neišsaugomas jų autentiškumas. Kaip teisiamajame posėdyje pažymėjo Kultūros paveldo departamento atstovė A. V., užpaišius vertingąją savybę (tvora įrašyta į Kultūros paveldo registrą kaip vertingoji savybė, ji yra vertingas istorinis objektas), o objektą paskelbus saugoti viešam pažinimui, tokia intervencija parodo nepagarbą visam objektui, tvora išskirtinė tuo, kad tokiomis tvoromis šiuo metu niekas nejuosia pastatų.

9.4. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas išvadas apie kaltinamųjų veiksmais nesugadintą ansamblį juosiančią tvorą ir joje esančios koplytėlės fasadą motyvavo tik viena aplinkybe, t. y. kaltinamųjų veiksmais padarytos žalos šalinimo kaštais, tačiau skundžiamame nuosprendyje neišdėstė motyvų dėl to, kaip vertina kaltinamųjų veiksmais paveiktą objektą, kokia yra jo reikšmė, nepasisakė dėl kaltinamųjų veiksmais sukeltų tiesioginių padarinių, t. y. objekto estetinės išvaizdos pakeitimo, vertinimo. Pasak prokuroro užrašų uždažymo kaina yra tik vienas iš kriterijų, leidžiančių spręsti apie kaltinamųjų veiksmais bendrai padarytos žalos dydį, tačiau šio kriterijaus negalima sutapatinti su kaltinamųjų tiesiogiai sukeltais padariniais, t. y. dažų užpurškimu ant minėtų objektų, kadangi laiko ir šiuos veiksmus atlikusių subjektų požiūriu tai yra du skirtingi veiksmai. Teigia, jog dažų ant minėtų objektų užpurškimas buvo kaltinamųjų tiesioginės tyčios nulemtas veiksmas, jiems sukėlęs tiesioginę žalą ir trukęs nuo kaltinamiesiems inkriminuojamų veiksmų pradžios iki kompetentingų institucijų sprendimų pašalinti užrašus ir užrašų pašalinimo. Atitinkamų subjektų sprendimai dėl būdo, kuriuo kaltinamųjų veiksmais padaryta žala bus šalinama ir žalos šalinimo kainos yra būtent minėtų subjektų, bet ne kaltinamųjų valios nulemtas veiksmas. Taigi, sprendžiant dėl objektų sugadinimo fakto pirmiausia turėjo būti įvertinti kaltinamųjų veiksmais tiesiogiai sukelti padariniai, susiję su Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblio estetinės išvaizdos pakeitimu, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė. Pažymi, jog kaltinamiesiems užpurškus dažus ant minėtų objektų vienuolyno ansamblį juosianti tvora ir joje esanti koplytėlė liko tose pačiose fizinėse vietose ir sakralinė šios vietos paskirtis išliko, tačiau žala minėtam objektui kilo būtent dėl jo estetinės išvaizdos pakeitimo, trukusio nuo dažų užpurškimo iki jų pašalinimo.

9.5. Prokuroro teigimu teismas nevertino, kad estetinė šių objektų išvaizda yra svarbi dėl jau aukščiau šiame skunde aptartų aplinkybių, t. y. dėl jų rūšies, lokacijos, paskirties, viešojo intereso – kompetentingų institucijų sprendimais saugomo kultūrinio paveldo ir kitų. Šie aspektai yra esminiai, lemiantys Vilniaus senamiestyje esančio Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblio kultūrinę reikšmę, pripažįstamą tiek specialiaisiais teisės aktais, tiek nekilnojamąsias vertybes administruojančių institucijų sprendimais. Kaltinamųjų veiksmais pakeista estetinė šių didelę kultūrinę reikšmę turinčių objektų išvaizda neatitiko su šių objektų kultūrine reikšme siejamųjų išvaizdos autentiškumui keliamų reikalavimų, todėl vertė sumažėjo ir jie iš dalies tapo netinkami naudoti pagal paskirtį dėl to, kad yra įstatymų saugoma didelę reikšmę turinti kultūrinė vertybė. Kaltinamiesiems sugadinus didelę kultūrinę reikšmę turintį objektą dėl šio objekto specifikos ir lokacijos, ant jo padarytų užrašų turinio ir užimamo ploto taip pat buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kaltinamųjų veiksmai aptariamame epizode turėjo būti kvalifikuoti kaip BK 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų sutaptis.

9.6. Taip pat prokuroras nurodo, kad ant tvoros fasado užpurkštas 0,75 kv. m. užrašas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame tiesiogiai pavartota trumpuose tekstuose visuotinai paplitusi ir žinoma necenzūrinio žodžio santrumpa, kas savaime suponuoja išvadą apie tokio užrašo neatitikimą ne tik bendriesiems kalbos reikalavimams, bet ir gerai moralei, ir tai daug labiau didina D. D. atliktų veiksmų pavojingumą. Frazės su necenzūrinio žodžio santrumpa ant didelę kultūrinę reikšmę turinčio objekto buvimas neabejotinai sutrikdė visuomenėje nusistovėjusią tvarką, kadangi tokių žodžių vartojimas yra netoleruojamas. Pasak prokuroro, L. P. ant ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos užpurkštas 0,35 kv. m. užrašas „(duomenys neskelbtini)“ įprastai negatyvia prasme („(duomenys neskelbtini)“) vartojamas religiniame kontekste, todėl tokio turinio užrašo buvimas ant vienuolyną juosiančios tvoros taip pat vertintinas kaip kaltinamosios siekis šokiruoti visuomenę, didinantis šiame epizode jai inkriminuotų veiksmų pavojingumą. Kitų kaltinamųjų – M. B., K. L. ir M. P. veiksmai, prokuroro vertinimu, pavojingi dėl jų ant ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos ir tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos padarytų užrašų dydžio. M. B. ant ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos užpurškė 7,5 kv. m. užrašą „(duomenys neskelbtini)“, M. P. ant koplytėlės fasado sienos užpurškė 2,25 kv. m. užrašą „(duomenys neskelbtini)“, o K. L. ant koplytėlės fasado sienos užpurškė net 16 kv. m. užrašą „(duomenys neskelbtini)“. Tokį didelį plotą užimantys užrašai ant didelę reikšmę turinčio objekto taip pat pažeidė visuomenėje priimtinas gero elgesio, moralės normas, todėl tokiu būdu buvo taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

9.7. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad teismų praktikoje nurodytos visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo rūšys (fizinis smurto panaudojimas, nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, didelė materialinė žala, normalios įmonių ar įstaigų veiklos sutrikdymas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, kilusi sumaištis, renginio nutraukimas, eismo sustabdymas) yra pavyzdinės. Sprendžiant dėl BK 284 straipsnyje numatytų padarinių kilimo kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečias analizuojamo įvykio aplinkybes. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas BK 284 straipsnyje numatytų padarinių kontekste dėl to, kaip jis vertina kaltinamųjų padarytus užrašus ant didelę kultūrinę reikšmę turinčio objekto, nepasisakė, nors tokių užrašų, ypač su necenzūrinių žodžių santrumpomis ir užimančių labai didelį plotą, užpurškimas ant viešojo intereso aspektu itin vertingų, kultūrinę reikšmę turinčių objektų, prokuroro manymu, yra kur kas pavojingesnis nei tokių veiksmų atlikimas ant kitų objektų.

9.8. Be to, apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas kaltinamųjų veiksmus, padarė byloje nustatytų aplinkybių faktinio pobūdžio klaidų, kadangi kaltinamųjų padarytus užrašus apibūdino kaip nesančius necenzūriniais (skundžiamo nuosprendžio 58 punktas), nors D. D. užrašuose, minėta, tiesiogiai vartojama trumpuose tekstuose visuotinai paplitusi ir žinoma necenzūrinio žodžio santrumpa. Taip pat prokuroras nurodė, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys, turintys įrodomąją reikšmę, patvirtina, kad D. D. įvairiais laikotarpiais ant įvairių objektų aerozoliniais dažais užpurškė užrašus „(duomenys neskelbtini)“ (skundžiamo nuosprendžio 53 punktas).

9.9. Apibendrindamas tai, kas išsakyta, prokuroras daro išvadą, jog kaltinamųjų veiksmais, aerozoliniais dažais užpurškiant įvairius su necenzūrinių žodžių santrumpomis ir kitus, didelį plotą užimančius užrašus ant didelę kultūrinę reikšmę turinčio objekto, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau teismas, suformulavęs priešingas išvadas, bylai svarbių aplinkybių, susijusių su sugadinto objekto visuomenine reikšme ir su ant tokio objekto padarytų užrašų turiniu ir dydžiu, nevertino, teismo išvados taip pat neatitinka ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria D. D., M. B., K. L., M. P. ir L. P. išteisinti jiems nepadarius nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje, naikintina ir šioje dalyje priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo kituose objektuose (kiti kaltinamiesiems D. D., M. B., K. L. ir M. P. pagal BK 284 straipsnį inkriminuoti epizodai)

10. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, kaltinamuosius išteisinęs pagal BK 284 straipsnį (kaltinamiesiems inkriminuoti epizodai, susiję su užrašais kitose Vilniaus miesto vietose), nevertino kaltinamųjų veiksmų sistemingumo, t. y. didelio tų pačių asmenų padarytų užrašų kiekio, jų turinio ir dydžio.

10.1. Prokuroras konstatuoja, jog bylos duomenimis nustatyta, kad D. D. ant Profsąjungų rūmų pastato fasado, esančio Vinco Mykolaičio - Putino g. 5, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 1,4 kvadratinio metro, 0,04 kvadratinio metro, 0,0125 kvadratinio metro, 0,04 kvadratinio metro ; 0,12 kvadratinio metro užrašus „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ant pastato fasado, esančio Vytenio g. 50D, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 0,6 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“, taip sugadindama šių pastatų fasadus; M. B. ant pastato fasado, esančio Dainavos g. 5, Vilniuje, aerozoliniais lažais užpurškė 19,25 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio Kėdainių g. 6, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 8,75 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio Minties g. 5, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 8 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“, ant viešojo transporto stotelės pastato fasado, esančio Žirgo g. 1C, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 6,4 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“, taip sugadindamas šių pastatų fasadus; K. L. ant pastato fasado, esančio Lukiškių g. 1, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 3,75 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“, požeminėje pėsčiųjų perėjoje ant sienos, esančios Savanorių prospekto - Laisvės prospekto - Geležinio Vilko gatvės žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 1,5 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio Geležinio Vilko g. 15, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 15 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“, ant įėjimo vartų į Vilniaus Vingio parką kolonos, esančios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 1 kvadratinio metro ir 2 kvadratinių metrų užrašus „(duomenys neskelbtini)“, ant metalinių durų, esančių „Žaliojo tilto“ konstrukcijoje, Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 0,25 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“, ant „Žaliojo tilto“ konstrukcijos, Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 21 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio Vilniaus g. 4, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 4 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio Tilto g. 12C, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 1 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio T. K. g. 3, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 40 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio T. K. g. 12, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 1 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio Architektų g. 86, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 15 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“, taip sugadindamas šių objektų fasadus; M. P. ant pastato fasado, esančio Lukiškių g. 1, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 1 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“, ant metalinių durų, esančių „Žaliojo tilto“ konstrukcijoje, Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 0,15 kvadratinio metro užrašą „(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio Antano Vienuolio g. 12, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurškė 2,25 kvadratinių metrų užrašą „(duomenys neskelbtini)“, taip sugadindamas šių objektų fasadus.

10.2. Prokuroras nurodo, jog, kaip ir aukščiau šiame skunde aptarto į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą objekto sugadinimo, taip ir aptariamu kitų objektų sugadinimo atveju, D. D. užpurškė užrašus, kuriuose tiesiogiai pavartota trumpuose tekstuose visuotinai paplitusi ir žinoma necenzūrinio žodžio santrumpa, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, spręsdamas dėl tokiais veiksmais kilusių padarinių, šių aplinkybių nevertino. Pasak prokuroro, teismas nepasisakė dėl to, kaip vertina D. D. bendrai padarytų užrašų su pavartota necenzūrinio žodžio santrumpa kiekį (be užrašo ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos ant kitų objektų D. D. užpurškė 6 užrašus). Nors M. B. be užrašo ant vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos užpurškė keturis didelio dydžio užrašus, iš kurių vienas užima net 19,25 kv. m. (kiti užrašai 8,75 kv. m., 8 kv. m., 6,4 kv. m. dydžio), tačiau teismas šios aplinkybės BK 284 straipsnyje numatytų padarinių kontekste taip pat nevertino. K. L. ant kitų objektų užpurškė iš viso net dvylika užrašų, iš kurių keturi užėmė itin didelį plotą, t. y. du 15 kv. m. dydžio užrašai, vienas - 21 kv. m. dydžio užrašas ir vienas net 40 kv. m. užimantis užrašas. Taip pat kaip ir aukščiau aptartais atvejais, šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje liko neįvertintos. Dėl M. P. ant kitų objektų užpurkštų trijų užrašų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo aspektu teismas taip pat nepasisakė.

10.3. Prokuroro vertinimu, teismas, spręsdamas dėl administracinės, o ne baudžiamosios atsakomybės kaltinamųjų atžvilgiu taikymo, skundžiamame nuosprendyje pažymėjo esant neįrodytą visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, tačiau tokių išvadų nepagrindė šioje byloje įstatytomis ir aukščiau aptartomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su kaltinamųjų įdarytų užrašų turiniu, dydžiu ir kiekiu, neatsižvelgė į kaltinamųjų be jokio aiškaus tikslo niokojamo turto vietas, paskirtį, socialinę vertę ir kitas svarbias aplinkybes.

10.4. Pasak prokuroro, kaltinamųjų veiksmai, pasireiškę didelio kiekio frazių su necenzūrinių žodžių santrumpomis ir kitų kaltinamųjų slapyvardžių, užimančių itin didelį plotą, užrašymu ant įvairių objektų fasadų sienų rodo didelį šios nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl negali būti kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas. Dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sugadinti pastatų, ant kurių jie minėtus užrašus užpurškė, fasadai, kilo žala, kurią reikėjo pašalinti panaikinant užrašus, tokiais kaltinamųjų veiksmais parodyta nepagarba visuomenei, oje nusistovėjusiai tvarkai, taip pat nesilaikyta įprastų, visuomenėje priimtinų elgesio normų, kaltinamieji parodė tokiais veiksmais siekę išreikšti save, tačiau tokios savirealizacijos formos neatitinka įprasto, protingo ir apdairaus asmens elgesio standartų ir yra kitų visuomenės narių netoleruojamos, todėl sukeliančios jų neigiamą reakciją, verčiančios jaustis nepatogiai, keliančios pasipiktinimo ir kitas negatyvias emocijas, taip pat neabejotinai menkinančios miesto įvaizdį ir formuojančios neigiamą požiūrį į viešąsias erdves.

10.5. Tai, jog užrašytos frazės ir slapyvardžiai buvo vartojami ir prasmingi tik patiems kaltinamiesiems, anot prokuroro, šių veiksmų pavojingumo nemažina, kadangi šiuo atveju svarbus pats tokių užrašų buvimo ant daugybės Vilniaus mieste esančių objektų faktas, todėl teismo išvada, kad tokie užrašai reikšmingi tik juos padariusiems asmenims, yra kaltinamųjų veiksmus pateisinantys argumentai, suformuluoti neatsižvelgiant į visuomenės narių poreikį savo socialinius interesus realizuoti jiems vizualiai tvarkingoje, nešokiruojančioje aplinkoje. Nurodo, jog poreikis išreikšti save, nėra pagrindas nesilaikyti bendrų elgesio, moralės normų ir gadinti svetimą turtą. Kadangi kaltinamųjų tiesiogine tyčia atlikti veiksmai buvo betiksliai, nemotyvuoti, pažeidžiantys geros moralės normas ir sukeliantys akivaizdžią turtinę žalą, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria D. D., M. B., K. L., M. P. ir L. P. išteisinti jiems nepadarius nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje (kaltinamiesiems inkriminuoti epizodai, susiję su užrašais kitose Vilniaus miesto vietose), naikintina ir šioje dalyje jų atžvilgiu taip pat priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

10.6. Prokuroras skunde akcentuoja, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nei pasisakydamas dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį (Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos ir tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos sugadinimas ir viešosios tvarkos pažeidimas), nei spręsdamas dėl kaltinamųjų veiksmų teisinio vertinimo dėl jiems inkriminuotų kitų epizodų (BK 284 straipsnis, epizodai, susiję su užrašais kitose Vilniaus miesto vietose), neatsižvelgė ir nevertino kaltinamųjų parodymų. Pasak prokuroro, teismas nevertino, jog L. P. nurodė, kad eidavo į miestą ir su D. D. piešdavo. Jos sugalvojo piešti, ėjo per (Vilniaus miesto) centrą ir piešė, kur buvo pripiešta. Piešė, nes buvo linksma, taip pat piešė ir Varėnos mieste. D. D. parodė piešusi su L. P. naktimis, ji naudojo užrašą „(duomenys neskelbtini)“, L. P. – savo, piešė ant Profsąjungų rūmų pastato, Lofto vidiniame kieme, prie Spartos stotelės vidiniame kieme, Salininkuose ant plytinių garažų, ant daugiabučių namų sienų. M. B. nurodė piešdavęs po alkoholio vartojimo, vienas ar su draugais „K.“ ir „R.“ ar I.. Užrašas (duomenys neskelbtini) nieko nereiškia, jis tuo metu priklausė „(duomenys neskelbtini)“ piešėjų komandai. Mieste piešęs 2 kartus, Antakalnyje nuo 10 iki 15 kartų. M. P. piešė užrašą KREE, tai gatvinis slapyvardis. Iš pradžių piešdavo ant lapų, vėliau - ant pastatų. Jis piešdavo tikslu tapti žinomu, jam patiko šis judėjimas ir adrenalinas, kad gali būti sučiuptas. Esminė intencija padaryti kažką kvailo. Ant vienuolyno sienos piešė naktį tikslingai, kadangi buvo nesenai uždažyta ir jis, užpiešdamas savo „tag’ą“, buvo pirmas. Piešė Panoramos požeminėje perėjoje, Lvovo g. kampe, Žvėryne prie bažnyčios, ant balto namo netoli Liuberto tilto, Pylimo g., šalia klubų „Q. P.“ ir „Peronas“, ant elektros skydinių Senamiestyje. K. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra jo slapyvardis, piešė su draugais ir vienas, buvo anksčiau pagautas už piešimą.

10.7. prokuroro teigimu, teismas ignoravo tai, kad iš kaltinamųjų parodymų turinio, jais detalizuojamos ne tik faktinės bylos aplinkybės, susijusios su užrašų užpurškimu ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos ir tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos bei kitų Vilniaus mieste esančių objektų, bet ir atskleidžiami kaltinamiesiems inkriminuotų veiksmų atlikimo motyvai, jų neigiamas požiūris į visuomenėje nusistovėjusias, visuotinai priimtinas gero elgesio ir moralės normas, atskleidžiama jų tiesioginė tyčia siekiant šokiruoti visuomenę, sutrikdyti joje nusistovėjusią tvarką ir rimtį, todėl išteisinamasis nuosprendis kaltinamųjų atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį priimtas nepagrįstai.

Dėl skundžiamo nuosprendžio išvadų atitikimo/neatitikimo teismų praktikai, suformuotai iš esmės panašiose bylose

11. Prokuroras taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad esama kur kas didesnį aplinkinių pasipiktinimą ir šokiravimą sukeliančių nepagarbą aplinkiniams demonstruojančių veiksmų (pavyzdžiui, stambiagabaričių atliekų arba kenksmingų medžiagų (asbesto) turinčio šiferio numetimas/palikimas pamiškėse, necenzūrinių žodžių ar piešinių piešimas viešose vietose), dėl kurių ikiteisminio tyrimo įstaigos ikiteisminių tyrimų pagal BK 284 straipsnį dažniausiai nepradeda, kas tik paneigia automatinį bet kokių nepagarbą aplinkiniams demonstruojančių veiksmų tapatinimą su visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu. Prokuroras pažymi, kad kiekvienu atveju dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ar atsisakymo jį pradėti) kompetentingas ikiteisminio tyrimo subjektas sprendžia įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Šiuo atveju kaltinamieji aerozoliniais dažais ant įvairių Vilniaus mieste esančių pastatų fasadų, tarp kurių yra ir į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktas objektas, užpurškė didelį kiekį necenzūrinių žodžių santrumpų turinčių ir kitų užrašų, kai kurie iš jų užima labai didelį plotą, todėl, manytina, sprendžiant dėl kaltinamųjų veiksmais sukeltų padarinių pagal BK 284 straipsnį yra aktuali būtent tokio paties pobūdžio bylose plėtojama teismų praktika.

11.1. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-25 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2014 pripažino, kad viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu laikomi veiksmai, kai tyčia daužomas, ardomas, padegamas, apipilamas ar kitaip niokojamas svetimas turtas. Kasacinės instancijos teismas paliko galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendį ta apimtimi, kuria apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį priimtas nuteistųjų, įžūliu, vandališku elgesiu tyčia aerozoliniais dažais išpurškusių keturių VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ priklausančių vagonų korpusus. Baudžiamąją bylą kasacine tvarka išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad keleivinius vagonus apipurškus aerozoliniais dažais buvo pakeistąją estetinė išvaizda, apipurkšti vagonų langai, ir tokia jų išvaizda aiškiai neatitiko pagal paskirtį naudojamų keleivinių vagonų išvaizdos, juos buvo būtina remontuoti. Teismas sprendė, kad šie nuteistųjų veiksmai buvo padalyti viešoje vietoje, taip pat nustatė kilusius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius.

11.2. Be to, pasak prokuroro, aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje 2K-76/2014 vadovavosi ir Klaipėdos apygardos teismas, 2014-09-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-573-557/2014 palikęs nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje asmuo (K. L.) nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad savininkų sutikimo, prieš jų valią (neteisėtai) bereikšmiais žodžiais išpiešė centrinėje Klaipėdos miesto dalyje esančius pastatus, tokiu būdu sudarkė pastatų ir jų aplinkos estetinį lizdą. Teismas pažymėjo, kad tokie betiksliai ir nesuprantami užrašai neabejotinai šokiravo įlinkimus, pastatų savininkus ir naudotojus, pastarieji dėl to patyrė žalos, subjaurotos išvaizdos pastatai, darkantys miesto estetinį vaizdą, tokios būklės nebegalėjo būti normaliai eksploatuojami ir turėjo būti valomi.

11.3. Pažymėjo, jog šiuo atveju yra itin aktualūs įsiteisėję Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-677-1034/2019 ir apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismo 2019-07-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-457-870/2019. Šioje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas asmenį pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams viešose vietose, t. y. ant įvairių Vilniaus mieste esančių pastatų fasadų, aerozoliniais dažais užpurškė įvairius užrašus, sugadino pastatų fasadus ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

11.4. Prokuroras pažymi, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

11.5. Nurodo, jog aukščiau nurodytose išnagrinėtose baudžiamosiose bylose nustatytų aplinkybių, tapačius šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems inkriminuotus veiksmus, t. y. svetimo turto gadinimą, ant jo įvairius užrašus užpurškiant aerozoliniais dažais, teismai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį, kadangi tokį svetimo turto sugadinimo būdą ir juo kilusias pasekmes vertino kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą.

11.6. Esant šioms aplinkybėms, prokuroro vertinimu, skundžiamo nuosprendžio išvados kaltinamuosius išteisinant tiek pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį (Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos ir tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos sugadinimas ir viešosios tvarkos pažeidimas), tiek pagal BK 284 straipsnį (kaltinamiesiems inkriminuoti epizodai, susiję su užrašais kitose Vilniaus miesto vietose), BK 284 straipsnyje numatytų padarinių aiškinimo kontekste, suformuluotos netinkamai taikant ir aiškinant baudžiamąjį įstatymą ir neatitinka iš esmės panašiose bylose formuojamos teismų praktikos, todėl yra nepagrįstos.

12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti; nuteistasis K. L. ir jo gynėja prašė nuteistojo K. L. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti; kiti išteisintieji ir jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti; dėl K. L. skundo išteisintieji nepasisakė, jų gynėjai prašė K. L. skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo K. L. apeliaciniai skundai atmetami.

13. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas K. L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį, nepadarius jiems šių nusikalstamų veikų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) nuostatų nepažeidė. Savo išvadas teismas grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatomis, išteisinamajame nuosprendyje išdėstė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus bei išvadas, kurių pagrindu kaltinamieji K. L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. išteisinti, taip pat motyvus, kuriais remiantis atmetė kaltinimo įrodymus.

15. Iš prokuroro apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad prokuroras ginčija teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad D. D., L. P. ir M. B. priešingi teisei veiksmai pasireiškė įvairių užrašų užpurškimu aerozoliniais dažais ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ Pranciškonų g. 1, Vilniuje, o K. L. ir M. P. veiksmai – įvairių užrašų užpurškimu aerozoliniais dažais ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančioje tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ Pranciškonų g. 1, Vilniuje, ko pasėkoje pakeista estetinė šių didelę kultūrinę reikšmę turinčių objektų išvaizda neatitiko su šių objektų kultūrine reikšme siejamųjų išvaizdos autentiškumui keliamų reikalavimų, todėl vertė sumažėjo, ir jie iš dalies tapo netinkami naudoti pagal paskirtį, kaip įstatymų saugoma didelę reikšmę turinti kultūrinė vertybė, nes kaltinamiesiems užpurškus dažus ant minėtų objektų, vienuolyno ansamblį juosianti tvora ir joje esanti koplytėlė liko tose pačiose fizinėse vietose ir sakralinė šios vietos paskirtis išliko, tačiau žala minėtam objektui kilo būtent dėl jo estetinės išvaizdos pakeitimo, trukusio nuo dažų užpurškimo iki jų pašalinimo. Prokuroro manymu, sprendžiant dėl objektų sugadinimo fakto pirmiausia turėjo būti įvertinti išteisintųjų veiksmais tiesiogiai sukelti padariniai, susiję su Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblio estetinės išvaizdos pakeitimu, tačiau pirmosios instancijos teismas, anot prokuroro, dėl to nepasisakė.

16. Teisėjų kolegija atmeta šiuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kaip nepagrįstus. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Tai reiškia, kad tik nustačius aplinkybes, atitinkančias konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė.

17. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2015, 2K-355/2015 ir kt.). Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2016).

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad prokuroras, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į išteisintųjų veiksmais sugadinto nekilnojamojo objekto rūšį, jį individualizuojančias savybes, ant objektų užpurkštų užrašų turinį, dydį ir kitas sugadinto objekto reikšmės nustatymui svarbias aplinkybes, daug dėmesio skiria Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau tekste ir – NKPAĮ) nuostatų citavimui, tuo pagrindu, viena vertus, tvirtindamas, kad Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansambliui buvo padaryta didelė žala, nes buvo sugadinta jį juosianti tvora, dėl ko jos vertė sumažėjo ir ji iš dalies tapo netinkama naudoti pagal tikslinę paskirtį, kita vertus, net neužsimena, kad nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad įvertintų tokio pobūdžio žalos mastą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal prokuroro paminėto NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 1, 12, 20, 24, 25 punktus, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai metodiškai vadovauja Kultūros paveldo departamentas (toliau tekste ir – Departamentas), kuris tvarko Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos nekilnojamosios kultūros vertybės ir jų duomenys, pagal įstatymų nustatytus reikalavimus kaupia, tvarko ir saugo su šiuo registru susijusius dokumentus, nustato sugadintų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių atkūrimo būdą bei nuostolių dydį, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja jo įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių nusižengimų bylas, teikia teismui ieškinius, prašymus, skundus.

19.1. Apie L. P., D. D., M. B. grafiti užrašus ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ Pranciškonų g. 1, Vilniuje, (veika padaryta nuo 2016-01-01 iki 2017-06-22, tiksli data nežinoma), apie M. P. užrašą (veika padaryta nuo 2017-06-22 iki 2017-10-19, tiksli data nežinoma), K. L. užrašą (veika padaryta nuo 2017-10-19 iki 2018-01-25, tiksli data nežinoma) Departamentas sužinojo galimai tik po to, kai teisiamojo posėdžio, vykusio 2019 m. birželio 27 d., metu buvo patenkintas D. D. gynėjo adv. M. Girdiušo prašymas pavesti Kultūros paveldo departamentui atsakyti į gynėjo prašyme išdėstytus klausimus, kokiais kriterijais vienuolyno tvora pripažinta didelės vertės objektu (2 tomas, 102 lapas). Byloje nėra duomenų, kad vienuolyno ar savivaldybės administracija laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-01-25 kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl sugadintos tvoros ar koplytėlės. Taip pat byloje nėra duomenų, kad Kultūros paveldo departamentas dėl šio įvykio kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, surašė bent vieną administracinio nusižengimo protokolą ar sudarė Kultūros paveldo departamento komisiją, tikslu nustatyti sugadintos nekilnojamos paveldo vertybės (nagrinėjamu atveju tvoros) atkūrimo būdą bei nuostolių dydį.

19.2. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinį paskirtį. Turto sugadinimu laikomas toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį. Duomenų, kad D. D., L. P. ir M. B. aerozoliniais dažais užpurškus įvairius užrašus ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos, o K. L. ir M. P. aerozoliniais dažais užpurškiant įvairius užrašus ant šioje tvoroje esančios koplytėlės fasado, vienuolyno ansamblį juosianti tvora ir koplytėlė dėl to prarado savo vertingąsias savybes ir tapo netinkamomis naudoti pagal tikslinę paskirtį, nenustatyta.

19.3. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta Kultūros paveldo prie KM Registrų tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vyr. specialistė A. V. parodė, kad Kultūros paveldo departamente dirba 12 metų, tikrina kultūros paveldo vertinimo tarybos aktus prieš jų registravimą, yra 2 ir 5 vertinimo tarybos sekretorė. Atsakydama į teisėjo ir kitų proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosianti tvora-siena į Kultūros paveldo registrą įrašyta ne kaip atskiras statinys, o kaip vertingoji savybė – vertingi bruožai, elementai, kuriuos būtina išsaugoti ateities kartoms. Yra įrašyta tik tinkuota mūrytų plytų tvora, kurią remontuojant, restauruojant, negalima keisti tūrio, galima tik sutvirtinti. Pats tinkas, tinko tipas nėra įrašytas. Kodėl tvora vertinga, pasakyti negali, ją matė tik nuotraukose. Kas yra vertinga ir saugotina, nustato vertinimo komisija. Grafiti padarytą žalą taip pat gali nustatyti tik tam sudaryta komisija. Sienos perdažymas yra savininko kompetencija. Nuo 2005 m. ansamblis yra saugomas objektas, apie tai informuojama savivaldybė, taip pat informuojami paveldo valdytojai, savininkai, gyventojai – neinformuojami. Ar yra paženklintas ansamblis, nežino, tuo užsiima kiti specialistai ir kiti skyriai. Informaciją galima surasti viešame registre.

19.4. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta Kultūros paveldo centro Duomenų skyriaus Urbanizuotų vietovių poskyrio vyr. paminklotvarkininkė M. B. parodė, kad aptariama tvora, remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, yra vertingoji vertybė etniniu, istoriniu, estetiniu, moksliniu požiūriu. Tvora senai statyta. Atkarpos įtrauktos į vertingąsias vertybes. Pastatytos tvoros restauravimo darbai vyko prie koplyčios, prie bažnyčios, bet tvoros tuo metu netvarkė. Tvoros tinkas nėra saugomas. Saugomas pats tvoros tipas. Jei būtų nuvalyta, po žalos nustatymo galima perdažyti ir atstatyti tvoros vertingumą. Sugadinimas būtų, jei būtų apipaišytas autentiškas tinkas, užrašai, freskos, vertingas kažkoks paveldo elementas. Tada būtų didesnė žala. Ant tvoros sakralinių ženklų niekada nebuvo daroma. Polichromijos tyrimai neatliekami. Tvora yra sena, grafiti piešiniais buvo pažeistas tik estetinis tvoros vertingumas, padaryta žala atstatoma, nes tinkas nesaugomas kaip elementas. Tvora yra dažoma ir tinkuojama. Gali būti užpaišyta ir ant naujo tinko. Tuomet nuvalomas grafiti ir dažoma iš naujo. Grafiti paplitęs dalykas, į kiekvieną grafiti Departamentas nereaguoja, tvora periodiškai padažoma, siekiant apsisaugoti nuo grafiti. Informacinės lentelės apie saugomą objektą yra tvirtinamos ant mauzoliejaus sienos, bažnyčios ir prie vienuolyno, ant tvorų jos netvirtinamos.

19.5. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas V. M. parodė, kad Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosianti tvora fiziškai priklauso vienuolynui, tačiau ji nėra registruota nekilnojamojo turto registre. Tvora pastatyta aplink vienuolyną, vienuolyno sklypo ribose, bet statinys nėra registruotas, tvora yra bešeimininkė. Visas senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldą, tik vienas kitas pastatas – ne. Savivaldybės susirinkimuose/posėdžiuose ne kartą buvo keliamas klausimas, kad Kultūros paveldo departamentas, kaip statinių savininkas, turėtų spręsti klausimus dėl žalos atlyginimo, bet jie – neveiklūs, iš jų pusės tuo klausimu nieko nebuvo daroma. Miestas turi daug tokių pastatų, objektų, todėl neturi galimybės dėmesį koncentruoti tik į vieną pastatą. Savivaldybės administracija, gavusi iš piliečių atskirą skundą, ieško pastatų savininkų, administratorių ir įpareigoja juos uždažyti piešinius. Kadangi dauguma pastatų priklauso Kultūros paveldui, žalos atlyginimo sistema yra gana sudėtinga ir nėra atidirbta, buvo priimtas sprendimas – geriau uždažyti piešinius, be „komisijų“, nei palikti grafiti piešinius, nes, laiku neuždažius grafiti, jų prisikaupia dar daugiau. Fiziškai neturi galimybės kiekvienam savininkui pranešti apie grafiti piešinius, todėl juos uždažo patys. Vienuolyno tvora aplink vienuolyną, kuri šiuo metu yra bešeimininkė, ir koplytėlė, esanti Trakų g., kuri buvo apipaišyta, buvo uždažyta apie keturis kartus. Šiais metais ji yra vėl apipiešta. Pastatai dažniausiai būna tinkuojami, uždažomi dažais, kurie yra naudojami išorės darbams, parenkant artimiausią spalvos kodą. Taip pat taip yra uždažytos ir vienuolyno sienos. Suma, kuri mokama už dažymą, yra 5 eurai už 1 m² su PVM.

19.6. Duomenų, jog Kultūros paveldo departamentas pagal kompetenciją būtų patvirtinęs, kad šioje byloje neteisėtais išteisintųjų veiksmais buvo sunaikintas ar sugadintas didelės vertės svetimas turtas ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybės ir nustatytas padarytos žalos mastas, byloje nėra. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog asmuo negali nukentėti dėl teisinio reglamentavimo spragų ar valdžios institucijų tarpusavio nesusikalbėjimo. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog tuo atveju, kai teisės aktai tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių, nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė, ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje D. K. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34911/06; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Xheraj prieš Albaniją, peticijos Nr. 37959/02). Šioje byloje, vertinant išteisintųjų realiai padarytą žalą ir minėtų apgadintų objektų atkuriamąją vertę, pažymėtina, jog iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktos 2018 m. sausio 10 d. statinių dažymo darbų sutarties Nr. A62-2/18(3.10.21-TD2) kopijos (T. 2, b. l. 167-172) matyti, kad 1 kvadratinio metro ploto uždažymo įkainis yra 4,10 eurų be PVM/4,961 eurų su PVM, t. y. panaikinti D. D. užpurkštą užrašą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kainavo 3,08 eurų be PVM/3,72 eurų su PVM; panaikinti L. P. užpurkštą užrašą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kainavo 1,44 euro be PVM/1,74 euro su PVM; panaikinti M. B. užpurkštą užrašą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kainavo 30,75 eurų be PVM/37,21 eurų su PVM; panaikinti K. L. užpurkštą užrašą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kainavo 65,6 eurų be PVM/79,38 eurų su PVM; panaikinti M. P. užpurkštą užrašą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kainavo 9,23 eurų be PVM/11,16 eurų su PVM. Pažymėtina ir tai, kad civilinio ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė I. Z. 2020 m. kovo 4 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškė, kad visi objektai uždažyti pagal atliktas sąmatas, visas nuostolis padengtas, todėl atsisako nuo šioje byloje pareikšto nuo civilinio ieškinio, taigi prokuroro argumentai, kad nagrinėjamu atveju išteisintųjų veiksmais tiesiogiai sukelti padariniai, susiję su Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblio estetinės išvaizdos pakeitimu, lėmė tai, kad šie objektai laikinai negalėjo būti naudojami pagal paskirtį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.

20. Tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, kad išteisintųjų veiksmuose nėra ir būtinojo BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tyčios. Šiame kontekste pažymėtina, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008-06-17 įsakymu patvirtinto „Valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ženklinimo tipinėmis lentomis procedūros aprašo“. 8.2. punkte nustatyta, kad ženklinant statinių kompleksą – prie komplekso pagrindinio statinio (rūmų ar pan.) fasado, kairėje arba dešinėje jo pusėje, ir/arba prie pagrindinio įvažiavimo į komplekso teritoriją, 2 metrai iki tipinės lentos viršaus. Jeigu komplekso pagrindinis statinys ar pagrindinis įvažiavimas į komplekso teritoriją neišlikę, tipinė lenta tvirtinama prie išlikusios komplekso dalies statinio. Jeigu kompleksą sudarančios dalys yra skirtingose gatvėse ar vietose, tipinė lenta gali būti tvirtinama ir prie atskirų komplekso dalių. Kaip jau buvo minėta, apklausti Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus savivaldybės administracijos atstovai patvirtino, kad Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado siena, esanti Trakų g. 9/ Pranciškonų g. 1, Vilniuje, nėra paženklinta kaip saugomas objektas, nors jau bent keturis kartus yra perdažyta, šalinant grafiti piešinius. Taip pat minėti atstovai patvirtino, kad asmuo gali tik įtarti, kad vienas ar kitas pastatas yra įtrauktas į paveldą, tuo turėtų rūpintis Departamentas, nes grafiti piešėjas gali ir nepamatyti, kad objektas saugomas, suprasti, kad tvora vertinga, yra išsilavinimo klausimas.

20.1. Visi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklausti įtariamieji parodė, jog tikrai nenorėjo pakenkti Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansambliui, – jeigu būtų žinoję, kad minėta tvora-siena yra saugomas objektas, nebūtų ant jo piešę.

20.2. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklaustos L. P. parodymų matyti, kad 2017 pavasarį ar 2016 metais prieš Naujuosius metus, vakare, kartu su D. D. piešė ant pranciškonų vienuolyno tvoros, esančios senamiestyje. Ji nupiešė „(duomenys neskelbtini)“, o D. D. – „(duomenys neskelbtini)“. Ant šio vienuolyno ji piešė tik vieną kartą. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Ji nežinojo, kad ten yra vienuolynas, o vieta piešimui tiesiog pasitaikė pakeliui, nes siena, ant kurios ji piešė, buvo paprasta, apipaišyta, aukšta, mūrinė. Ji nežinojo, kad ten yra vienuolynas.

20.3. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklaustos D. D. parodymų matyti, kad prie Pranciškonų vienuolyno maždaug 2017 m. sausio ar vasario mėnesį ji kartu su L. P. ant pastato sienos aerozoliniais dažais užrašė savo skiriamuosius ženklus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Kad vienuolynas yra istorinis objektas, ji nežinojo ir nežino, šios vietos specialiai nesirinko. Matė, kad tvoros yra senovinės, bet tuo metu apie tai negalvojo, nes ant šios sienos buvo ir kiti užrašai, jos įrašė savo užrašus tarp kitų užrašų. Tikslo piktinti visuomenę tikrai neturėjo. Žalą atlygino. Žinojo, kiek reikėjo sumokėti, nes pasakė advokatas. 15 Eur pervedė į savivaldybės sąskaitą.

20.4. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklausto M. P. parodymų matyti, kad praeitų metų vasarą, tikslaus mėnesio ir dienos nepamena, jis naktį vienas baltos spalvos dažais ant tvoros nupiešė savo slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“, kuris, pasak M. P., visiškai nieko nereiškia. Jis žino, kad anksčiau ant šios tvoros buvo daug užpiešta, po to jis pastebėjo, kad buvo naujai uždažytos tos vietos, todėl apsidžiaugė, jog bus pirmas, ten nupiešęs savo slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“. Kad piešia ant vienuolyno sienos, nežinojo, ten griečiau siena 3x4 metro, o ne tvora. Iš gatvės pusės nesimato, kad ten yra vienuolynas, jokio Kultūros paveldo departamento rašto nematė, kad tvora įtrauka į UNESCO paveldą, nežinojo, jeigu žinotų, būtų nepiešęs, nes tikrai turi moralines nuostatas. Apie tai, kad tvora įtraukta į paveldo vertybių sąrašą, sužinojo iš policijos. Jo piešinys yra 25 cm x 60 cm dydžio keturių raidžių kombinacija „(duomenys neskelbtini)“. Ant sienos jis nupiešė du tokius piešinius – užrašus, maždaug 160 cm aukštyje balta spalva.

20.5. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklausto M. B. parodymų matyti, kad ant vienuolyno sienos jis buvo nupiešęs savo skiriamąjį ženklą „(duomenys neskelbtini)“, kuris nieko nereiškia. Ant tvoros nebuvo jokių ženklų, kad tai yra paveldas. Niokoti vienuolyno jis nenorėjo ir neketino. Kad tvora vertinga, nesuprato, Tvora – gan aukšta ir, einant gatve, nesimato, kad už jos – vienuolynas. Nežinojo, kad kieme yra bažnyčia, į bažnyčią nevaikšto. Negirdėjo, kad Senamiesčio teritorija įtraukta į UNESCO paveldą. Žalą atlygino – sumokėjo 180 Eur.

20.6. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklausto K. L. parodymų matyti, kad jis piešė raidžių junginį „(duomenys neskelbtini)“, kuris nieko nereiškia. Vienuolynui pakenkti nenorėjo – siena neatrodė kaip kultūrinis paveldas, nes ji buvo apipaišyta ir griūvanti. Kad objektas turi vertę, sužinojo iš policijos pareigūnų, jam buvo paaiškinta žodžiu. Kultūros paveldo departamento rašto nematė. Kad už sienos yra vienuolynas, nežinojo, Jei būtų žinojęs objekto vertę, nebūtų piešęs. Manė, kad jo piešiniai pykčių nesukels. Dėl kai kurių piešinių dydžių nesutinka, nes abejoja, kad civilinis ieškovas gerai išmatavo jo piešinių dydžius. Pasak K. L., maksimalus jo piešinių dydis yra 5 m² ar 6 m², todėl ant Pranciškonių, Kosciuškos g., Geležinio Vilko g., Kalvarijų g. ant Žaliojo tilto, pasak K. L., neteisingai paskaičiuotas piešinių dydis. Kosciuškos g. nurodyta, kad užpurkšta 40 m², kai, iš tikrųjų, – apie 4 m² ar 5 m², ant Pranciškonų sienos atsimena, kad užrašo dydis – 5 m², o ne16 m², o Architektų g. – maksimaliai 4 m² dydžio piešinys.

20.7. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, kad L. P. ir D. D. didesnį veiksmų pavojingumą lemia tai, kad L. P. nupiešė „(duomenys neskelbtini)“, o D. D. necenzūrinio keiksmažodžio trumpinį, pažymėtina, kad iš L. P. parodymų matyti, jog jos skiriamieji ženklai yra „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Ji taip ir piešia, t. y. rašo „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“. Jos skiriamieji ženklai nieko nereiškia, ji juos tiesiog sugalvojo, nes jai patinka hardkoro stiliaus muzika Ką reiškia jos nupieštas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, ji nežino. Mieste ji matė pripaišytų skaitmenų „(duomenys neskelbtini)“, bet ji nežino, kas juos piešė. Kai ji piešė, jai buvo šešiolika metų, po minėto karto ant sienų daugiau nepiešė. Ji žalą atlygino. Taigi duomenų, kad L. P. priklausytų kokiai sektai ir rašydama 666, siųstų kokią religinę žinią, šioje byloje nenustatyta, todėl prokuroro argumentai, kad L. P. pasirinktas skiriamasis ženklas yra „velnio skaičius“, dėl ko tuo metu buvusios nepilnametės L. P. veiksmai tampa labiau pavojingi, teisėjų kolegijos vertinimu, yra niekuo nepagrįsta prokuroro prielaida, kuria pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su gynybos apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytais argumentais, kad prokuroras apeliaciniame skunde nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. D. pasirinktas skiriamasis ženklas reiškia visuotinai nepriimtino keiksmažodžio trumpinį. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš D. D. parodymų matyti, kad ji sugalvojo sau skiriamąjį ženklą „(duomenys neskelbtini)“, nes tai yra muzikos žanras. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji patvirtino, kad jokių necenzūrinių žodžių mintyje neturėjo, taip pat savo veiksmais nesiekė įžeisti visuomenės, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kad užrašas „(duomenys neskelbtini)“ yra necenzūrinio žodžio trumpinys, ir juos vertina, kaip išskirtinai prokuroro subjektyvią nuomonę, juolab, kad pirmos instancijos teisme prokuroras šios versijos nekėlė, o apeliaciniame skunde neįvardijo, kokio, jo nuomone, visuotinai paplitusio ir žinomo necenzūrinio žodžio trumpinys yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, kokioje kalboje jis vartojamas ir kokia jo reikšmė. Šiame kontekste sutiktina su gynybos apeliaciniame teismo posėdyje išsakytais argumentais, kad subkultūrą praktikuojančių asmenų tarpe daugeliui žodžių suteikiama iškreipta reikšmė, pvz. gaidys, ožys, tačiau tai nereiškia, kad visuomenė turi nusileisti į tokių asmenų lygį ir atsisakyti tokių žodžių vartojimo, vertinant ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad perskaitę šį užrašą konkretūs asmenys būtų buvę įžeisti, sutrikdytas jų darbas ar poilsis, ar kaip nors kitaip paveiktas normalus jų gyvenimo ritmas.

20.8. Teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad tik išsamus padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veiką. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių tyčinę L. P., D. D. M. B., M. P. ir K. L. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo, o būtent, kad L. P., D. D. M. B., M. P. ir K. L., suvokdami, kad Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosianti tvora-siena yra saugomas objektas, įrašyta į Kultūros paveldo registrą kaip vertingoji savybė, nepaisant to, sąmoningais savo veiksmais ją sugadino ir norėjo taip veikti.

21. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, kad K. L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. nepagrįstai išteisinti pagal BK 284 straipsnį, pažymėtina, kad pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vandališki veiksmai – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Tačiau bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-513/2010).

21.1. Kadangi BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Tuo pačiu pažymėta, jog įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius – t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2015).

21.2. Taigi sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą būtina atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, viešosios vietos specifiką, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397/2015, 2K-4672015, 2K-28/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164/2015, 2K-397/2015, 2K-467/2015, 2K-28/2018). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384/2018).

21.3. Vertinant K. L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. veiksmus minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad K. L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. padaryti užrašai nėra necenzūriniai ar prieštaraujantys gerai moralei – šie užrašai prasmę turi tik juos piešusiems asmenims, taigi, nors piešdami minėtus užrašus K. L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tačiau, kaip minėta, tokie veiksmai nesukėlė visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Duomenų, kad Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros-sienos užrašai, kurie nenuvalyti išbuvo gan ilgą (bent 1,5 metų) laikotarpį, būtų sukėlę visuomenės pasipiktinimą, rezonansą spaudoje, televizijoje, internetinėje erdvėje, byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priešingai, iš Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų teisiamajame posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad Vilniaus mieste grafiti labai paplitęs dalykas ir į kiekvieną grafiti departamentas nereaguoja, o Vilniaus miesto savivaldybė tik nuo 2018 metų aktyviai pradėjo kovoti su grafiti piešėjais, grafiti piešinių pašalinimu ir uždažymu.

21.4. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. birželio 23 d. apklaustas M. A. D. parodė, kad jis yra Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų vienuolyno ir bažnyčios gvardijonas ir lektorius. Bažnyčios adresas yra Pranciškonų g. 1A, Vilniuje, o vienuolyno – Pranciškonų g. 1, Vilniuje. Anksčiau vienuolyno adresas buvo Trakų g. 9/1, Vilniuje. Visas vienuolyno ansamblis yra aptvertas plytine nutinkuota tvora, kurią kažkas nuolatos apipurškia aerozoliniais dažais, piešia grafičius ir įvairius užrašus. Visos sienos maždaug prieš metus buvo visiškai nuvalytos, dažai buvo nuplauti, tačiau šiai dienai piešinių vėl pilna ant sienų ir kaskart jų vis daugiau. Jie planuoja sienas vėl valyti bei įrengti vaizdo stebėjimo kameras (t.3, b.l. 47-48). Taigi net ir vienuolyno ir bažnyčios gvardijono ir lektoriaus nešokiravo ant minėto vienuolyno tvoros 1,5 metų esantys grafiti užrašai. Duomenų, kad jis dėl šių užrašų būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas, byloje taip pat nėra.

21.5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš K. L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. parodymų matyti, kad jie savo veiksmais nesiekė papiktinti ar įžeisti aplinkinių, piešė ant apleistų pastatų, mažareikšmių objektų, jau aprašinėtų tvorų ir sienų ir leistinų vietų vakare arba naktį, ten, kur nėra žmonių ir filmavimo kamerų, savo užrašais, be kita ko, uždengdami ir ten parašytus keiksmažodžius, necenzūrinius žodžius ir pan., tikslo sutrikdyti viešąja tvarką neturėjo, nemanė, kad piešiniais gali sukelti aplinkinių pyktį. Dėl prokuroro argumentų, vertinant L. P. ir D. D. veikos didesnį pavojingumą, teisėjų kolegija jau pasisakė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad šioje byloje minimi ant Tauro kalno, adresu Vinco Mykolaičio Putino g. 5, Vilniuje, buvę Profesinių sąjungų rūmai yra nugriauti dar 2019 metais. Dėl prokuroro skundo argumentų, jog teismas nevertino, kad K. L. grafiti ant tvoros, esančios T. K. g. 3, Vilniuje, plotas 40 m² (t.2, b.l. 98-99), pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje L. L. dėl kai kurių piešinių dydžių nesutiko, nes, pastarojo manymu, civilinis ieškovas netinkamai išmatavo jo piešinių dydžius. Pasak K. L., maksimalus jo piešinių dydis yra 5 m² ar 6 m², todėl ant Pranciškonių, Kosciuškos g., Geležinio Vilko g., Kalvarijų g. ant Žaliojo tilto neteisingai paskaičiuotas piešinių dydis. Kosciuškos g. nurodyta, kad užpurkšta 40 m², kai, iš tikrųjų, – apie 4 m² ar 5 m², ant Pranciškonų sienos atsimena, kad užrašo dydis – 5 m², o ne16 m², o Architektų g. – maksimaliai 4 m² dydžio piešinys. Šie K. L. argumentai prokuroro nepaneigti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, patikrinti jų pagrįstumą galimybės taip pat nėra, kadangi visi objektai yra uždažyti, žala atlyginta, civilinis ieškinys atsiimtas.

21.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, jog kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, yra taip pat ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Pažymėtina ir tai, kad išteisintiesiems buvo inkriminuotos pavienės veikos (nėra tęstinės), jų veiksmais padaryta žala yra mažareikšmė, nesiekianti net 3 MGL dydžio, yra visiškai atlyginta, civilinis ieškovas šioje baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį atsiėmė, todėl platesnis turto sugadinimo požymio aiškinimas iškreiptų baudžiamosios teisės kaip ultima ratio priemonės paskirtį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagal formuojamą teismų praktiką labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

21.7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.6 punkte įtvirtintas draudimas rašinėti, braižyti, piešti, teršti ar kitaip terlioti ant skulptūrų, paminklų, atminimo lentų ir su jais susijusių įrenginių, taip pat pastatų, tvorų ir kitų statinių ar atskirų jų dalių (sienų, durų, langų ir kt.), išskyrus Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytas vietas; Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose vietose leidžiama piešti tik gavus pažymėjimą dėl suderintos grafičių piešimo vietos; Savivaldybės administracijos direktorius gali nustatyti vietas ir (ar) sąlygas, kurioms esant, leidžiama piešti neturint pažymėjimo dėl suderintos grafičių piešimo vietos. Teisinė atsakomybė už Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 366 straipsnyje.

21.8. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog šioje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad dėl minėtų grafiti užrašų aplinkiniai būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, būtų nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala dėl minėtų užrašų pašalinimo, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan., todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju K. L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. veiksmai nėra tiek pavojingi, kad juos būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį – jie atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnyje, požymius.

8. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamo nuosprendžio išvados dėl kaltinamųjų išteisinimo tiek pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį (Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos ir tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos sugadinimas ir viešosios tvarkos pažeidimas), tiek pagal BK 284 straipsnį (kaltinamiesiems inkriminuoti epizodai, susiję su užrašais kitose Vilniaus miesto vietose), BK 284 straipsnyje numatytų padarinių aiškinimo kontekste, suformuluotos netinkamai, taikant ir aiškinant baudžiamąjį įstatymą, neatitinka iš esmės panašiose bylose formuojamos teismų praktikos.

22.1. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad užtikrinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksto) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko), žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia, Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

22.2. Kita vertus, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prokuroro nurodytais teismų sprendimais, nes šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo prokuroro bylose nurodytų aplinkybių, todėl precedentas pagrįstai nebuvo taikomas.

Dėl nuteistojo K. L. apeliacinio skundo argumentų

2. Nuteistasis K. L. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo bei jo teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia tik paskirtos jam bausmės tinkamumo klausimą, o būtent, prašo pakeisti paskirtą jam bausmę – laisvės apribojimą į griežtesnę bausmę – baudą.

3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas K. L. bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė jam teisingą bausmę.

24.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

24.2. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas nagrinėjamu atveju turėjo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

24.3. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

24.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas K. L. bausmės individualizavimo klausimą, vertino tai, kad K. L. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, K. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pirmos instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti K. L. skyrus antrąją pagal švelnumą – laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su K. L. elgesio korekcija bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole. Atsižvelgęs tai, kad K. L. neteistas, dirba, jam paskirtinos bausmės terminą teismas pagrįstai nustatė trumpesnį už BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad K. L. paskirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, uždraudžiant jam visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant K. L. visą bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, individualizuota tinkamai, atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į griežtesnę bausmę – baudą – nuteistojo skunde nurodytais ir jį tenkinančiais motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.

25. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, prokuroro bei nuteistojo K. L. apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. L. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.