- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-25
- Bylos Nr.
- e1-1210-1138/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. T. 2024 m. liepos 16 d., apie 09.09 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,39 prom.), tyčia sudavė ne mažiau kaip tris kartus kumščiu savo šeimos nariui – sugyventinei E. P., į kairės kojos mažąjį pirštą, ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais sudavė į kairės kojos apatinę dalį, du kartus sudavė dešinės rankos kumščiu į kairį petį, bei pešė plaukus, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. P. fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su E. P. jie kaip sugyventiniai gyvena apytiksliai 12 metų ir turi du bendrus nepilnamečius vaikus. Su E. ir vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), jam priklausančiuose namuose. Santykiai su E. geri, kaip ir kiekvienoje šeimoje pasitaiko nesutarimų, tačiau visuomet pavykdavo juos išspręsti be smurto ar policijos pareigūnų įsikišimo. Jis alkoholiu nepiktnaudžiauja, išgeria, tačiau tik esant progoms, turi darbą, jis išlaiko šeimą, E. šiuo metu motinystės atostogose. 2024 m. liepos 16 d. jis turėjo darbe laisvą dieną, tad iš vakaro vartojo alkoholį. Ryte su E. prabudo anksti, jis atsigėrė alaus tikėdamasis, kad šiek tiek pagerės sveikata po vakarykščio alkoholio vartojimo. Jis E. pasakė, kad ketina išeiti į kaimą ir dar atsigerti alaus. E. susinervino, pradėjo jam priekaištauti. Kadangi pats dar jautė alkoholio poveikį po vakarykščio jo vartojimo, E. taip pat nenusileido, tarp jų žodis po žodžio kilo konfliktas. Konflikto metu jis galėjo E. suduoti, tačiau dėl buvusio neblaivumo ir apėmusio pykčio pats negali įvardinti nei suduotų smūgių skaičiaus, nei į kurias vietas juos sudavė, vertindamas save jis mano, kad E. negalėjo suduoti tiek smūgių, kiek ji nurodžiusi, tačiau žino, kad E. nemeluotų, jei ji sako, kad sudavė, vadinasi taip ir buvo, visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Išgirdęs, kad E. skambina trumpuoju pagalbos telefonu ir kviečia policijos pareigūnus, jis iš namų išėjo, tiesiog išsigando pasekmių, nenorėjo būti sulaikytas. Eidamas miestelyje, jis užkliuvo už šaligatvio krašto ir parvirto, kaip jam nustatė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė priėmimo skyriuje, išniro kairysis petys, kadangi susižalojo pats, dėl to niekam pretenzijų neturi. Paleistas po sulaikymo E. pabandys atsiprašyti, labai tikisi, kad ji jam atleis. Jei E. sako, kad ji išeis iš namų, tai tikriausiai pas savo tėvus, gyvenančius tame pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje, todėl nereikalinga skirti kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyriumi. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant jam laisvės apribojimo bausmę.
3. Kaltinamojo V. T. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.
4. Nukentėjusioji E. P. parodė, kad ji su savo sugyventiniu V. T. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame name apie 11 metų, kartu turi du vaikus A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. T., gim. (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 16 d., 09.00 val., V. T. atėjo į miegamojo kambarį, kuriame ji miegojo savo miegamoje lovoje, o šalia jos vaikiškoje lovytėje miegojo jos dukra A. T.. Jis ėmė šaukti, reikšti priekaištus, neva ji miega su kitais vyrais, vadino ją įvairiais žodžiais, ji į tokį jo nepasitenkinimą nekreipė dėmesio ir toliau bandė miegoti, kol pajuto, kad rankos kumščiu (tiksliai įvardinti kurios rankos negali, nepastebėjo) apie 3 kartus jai trenkė į kairės kojos mažąjį pirštą sukeldamas jai 5 balų (vertinant nuo 1 iki 10) fizinį skausmą ir taip padarydamas jai fizinę žalą. Tuomet ji pakėlė galvą ir paklausė: „Ką tu čia darai?“, po šio klausimo jis nesiliovė smurtavęs ir abejomis rankomis, kumščiais trenkė jai į kairės kojos apatinę dalį apie 4 kartus rėkdamas „tu esi kūrva“ ir tokiais savo veiksmais toliau keldamas jai fizinį skausmą, kurį vertintų 8 balais (vertinant nuo 1 iki 10) ir patyrė fizinę žalą. Ji jam pasakė pakeltu tonu: „Baik mane mušti, ką tu darai?“. Po šių žodžių jos sugyventinis V. T. nesiliovė prieš ją smurtauti ir sugriebė ją abiem rankom už pečių (ji vis dar gulėjo lovoje), jis ėmė ją tempti iš jos, ko pasėkoje suplėšė jai marškinėlius bei trenkė 2 kartus su dešinės rankos kumščiu į kairį petį, ko pasėkoje ji vėl patyrė fizinį skausmą, kurį vertintų visu 10 balų (vertinant nuo 1 iki 10) bei fizinę žalą. Ji dar kartą jam pasakė, kad pabus jų dukra, kad jis baigtų ją mušęs, tačiau jis buvo agresyviai nusiteikęs ir su dešine ranka suėmė jai už plaukų esančių prie kaktos ir juos išpešė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą vertinant 5 balais (vertinant nuo 1 iki 10) ir padarydamas fizinę žalą. Tuomet ji išgirdo, kad pabudo jų dukra A. T. ir ji išlipo iš lovos, pasiėmė dukrą ir norėjo išeiti į kitą kambarį, tačiau V. T. ją išstūmė pro lauko duris iš namų pasakydamas: „Dink iš čia“. Ji su juo nebesiginčijo, iškarto išėjusi paskambino į BPC prašydama pareigūnų pagalbos, tuo pat metu tai išgirdęs V. T. pabėgo iš namų, pasakė: „Dabar tau bus blogai už tai“ ir pasišalino. Atvykę GMP medikai ją apžiūrėjo jos namuose (įvykio vietoje), akivaizdžių sužalojimų nenustatė, tačiau norėjo vežtis į gydymo įstaigą tolimesnei apžiūrai, bet ji atsisakė, nes mano, kad tai nieko nebūtų pakeitę, kadangi ant kūno akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Taip pat pareiškimą rašyti atsisakė, nes nenorėjo daugiau su juo turėti reikalų ir jo matyti, norėjo jų santykius užbaigti kuo greičiau, kadangi jų santykiai su V. T. yra nekokie jau kuris laikas, ji nusprendė po šio įvykio daugiau nekentėti jo išpuolių (nors tai pirmas toks kartas) ir išsikraustyti iš jam priklausančių namų ir su juo išsiskirti. Šiuo metu jai yra padaryta tik fizinė žala, civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Pasakė viską kas jai žinoma, daugiau nieko pasakyti negali.
5. 2024 m. liepos 16 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Aplinkoje girtavimo požymių nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota.
6. 2024 m. liepos 16 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios kairės kojos mažąjį pirštą akivaizdžių sužalojimų nėra. Apžiūrint kairės kojos apatinę dalį akivaizdžių sužalojimų taip pat nematyti. Apžiūrint nukentėjusiosios kairės pusės nugaros dalį, prie kairės rankos peties yra suplėšyti marškinėliai. Kairės rankos, po petimi, pažasties dalyje matyti paraudimas. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nestebima. Apžiūrint nukentėjusiosios galvos plaukuotąją dalį, arčiau kaktos matyti vietomis plikesnis plotas, mažiau plaukų. Daugiau akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nematyti. Asmens apžiūros metu apžiūrėti nukentėjusiosios marškinėliai, kurie grąžinti iškart po apžiūros.
7. 2024 m. liepos 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad E. P. pateikė juodos spalvos su baltomis širdimis medvilninius marškinėlius. Apžiūrint nukentėjusiosios savanoriškai pateiktus marškinėlius, jie yra švarūs, medvilniniai, juodos spalvos su mažomis baltomis širdimis, trumpomis rankovėmis, be kaklo. Apžiūrint marškinėlių priekį, sugadinimų nėra. Apžiūrint marškinėlių nugaros dalį, ties kairės rankos rankove yra sudraskyta vieta. Daugiau marškinėliuose esančių sugadinimų nėra.
8. 2024 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymėta nukentėjusios E. P. petys, kairės kojos mažasis pirštas bei priekinės blauzdos sritis kaip sukelto fizinio skausmo požymiai. Smurtą patyrusio asmens būsena – akivaizdi baimė. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad 2024 m. liepos 16 d., apie 09.00 val., sugyventinis V. T. smurtavo prieš E. P.. V. T. atėjo į miegamojo kambarį, kuomet E. P. dar miegojo ir kaip ji mano, kad rankos kumščiu (kurios tiksliai negali įvardinti, nepastebėjo) apie 3 kartus trenkė į kairės kojos mažąjį pirštą sukeldamas nuo 1 iki 10, 5 balų fizinį skausmą, tuomet abejomis rankomis, kumščiais trenkė į kairės kojos apatinę dalį apie 4 kartus, sukeldamas E. P., vertinant nuo 1 iki 10, 8 balų fizinį skausmą. V. T. sugriebė abiem rankom gulinčią lovoje E. P. ir tempdamas iš lovos suplėšė jai marškinėlius bei trenkė 2 kartus su dešinės rankos kumščiu į kairį petį, ko pasėkoje E. P. patyrė fizinį skausmą, kurį vertina nuo 1 iki 10, visu 10 balų. Taip pat su dešine ranka suėmė už plaukų, esančių prie kaktos ir juos išpešė, taip sukeldamas fizinį skausmą, vertinant nuo 1 iki 10, apie 5 balus.
9. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. U. 2024 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nukentėjusiosios E. P. gyvenamosios vietos“ nurodoma, kad gavus ikiteisminį tyrimą savo žinion, buvo susisiekta su nukentėjusiąja E. P. telefonu, su E. P. bendrauta dėl jos liudytojo apklausoje nurodytų aplinkybių, kad ji ketinanti išsikraustyti iš V. T. priklausančių namų ir su juo išsiskirti. Nukentėjusioji E. P. patvirtino, kad ji taip ketinanti pasielgti, laikinai vyks pas brolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini) mieste, o vėliau išsinuomos atskirą būstą. Nukentėjusioji informuota apie galimybę skirti V. T. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, tačiau ji nepageidavo, kad ši kardomoji priemonė V. T. būtų skirta, kadangi jų santykiai nėra tokie blogi, kad ji jo bijotų, smurto atvejis šeimoje yra pirmas, juo labiau šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, yra suplanuotos dukters krikštynos mėnesio pabaigoje. Nukentėjusioji teiravosi apie galimybę kuo greičiau pabaigti ikiteisminį tyrimą, kadangi tikinti, kad blaivus V. T. apgalvojo savo poelgį ir iš jo pasimokė, tad sužinojusi apie galimybę pabaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu, patvirtino, kad sutinkanti ir tikrai šio sprendimo neskųstų.
Motyvuojamoji dalis
10. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
11. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. T. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo V. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
12. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. T. smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės E. P., atžvilgiu, tai yra 2024 m. liepos 16 d., apie 09.09 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,39 prom.), tyčia sudavė ne mažiau kaip tris kartus kumščiu savo šeimos nariui – sugyventinei E. P., į kairės kojos mažąjį pirštą, ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais sudavė į kairės kojos apatinę dalį, du kartus sudavė dešinės rankos kumščiu į kairį petį, bei pešė plaukus, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. P. fizinį skausmą.
13. Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
14. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo V. T. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 8 mėnesius laisvės apribojimo. Įpareigoti V. T. tęsti darbą, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.
15. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.
16. Teismas, skirdamas V. T. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, dirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas, taip pat atsižvelgia į V. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kartu, teismo vertinimu, yra pagrindas vietoj įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kadangi nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė savo šeimos nariui – sugyventinei.
18. Į V. T. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 16 d. 11 val. 13 min. iki 2024 m. liepos 17 d. 11 val. 55 min. (dvi paros).
19. Kaltinamajam V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – naikintina.
20. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medvilniniai marškinėliai, kurie 2024 m. liepos 16 d. pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajai E. P., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini E. P. neribotai nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti V. T. per 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į V. T. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 16 d. 11 val. 13 min. iki 2024 m. liepos 17 d. 11 val. 55 min. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad V. T. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. T. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medvilninius marškinėlius, kurie 2024 m. liepos 16 d. pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajai E. P., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti E. P. neribotai nuosavybei.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.