Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-05-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-124-363/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-30
Bylos Nr.
A5.-124-363/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00108-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Pažeidėjas
M. U.
Nukentėjusysis
A. R., M. G., S. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-124-363/2018
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00108-2018-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 6.1; 21.9.10
ROIK: 17075880512PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gegužės 30 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. U.,administracinį nusižengimą tyrusios institucijos atstovui L. G.,nukentėjusiesiems: A. R., M. G., S. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. U., gimęs 1984-09-13, gyvenantis Plungėje, (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. U., būdamas Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, darbdavį atstovaujančiu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, leido piliečiams: A. R. nuo 2017-08-01 iki 2017-08-07, nuo 2017-10-10 iki 2017-10-17, M. G. nuo 2017-07-31 iki 2017-08-31, nuo 2017-09-04 iki 2017-09-08, nuo 2017-09-11 iki 2017-09-27, S. V. nuo 2017-08-28 iki 2017-10-17, V. L. nuo 2017-08-01 iki 2017-08-25, nuo 2017-09-04 iki 2017-09-08, nuo 2017-09-11 iki 2017-09-29 vykdyti statybos remonto darbus, Jurbarke prie tilto, Grigiškėse, Vilniaus r. sav., prie tilto, Kaune daugiaaukščio gyvenamojo namo renovavimo darbus adresu Varnių g. 34, įstatymų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarčių bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais M. U. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. U. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino iš dalies ir parodė, kad jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Mano, kad Valstybinei darbo inspekcijai skundus padavę asmenys susimokė prieš jį. Su visais nukentėjusiaisiais buvo sudarytos jungtinės veiklos sutartys, su A. R. buvo sudaryta ir darbo sutartis, nes jis taip pageidavo. Buvo aptartos darbo sąlygos ir atlyginimai, duotas automobilis, kuras, visi sakė, kad turi individualios veiklos pažymas. Nė vienam nebuvo leidžiama išvykti be darbo sutarties, todėl sutartys buvo sudarinėjamos prieš važiuojant į darbo vietą. Labai gailisi, kad padarė klaidą nepatikrindami ar visi nukentėjusieji turi individualios veiklos pažymas. Nemanė, kad daro kažką blogo. Su nukentėjusiaisiais yra atsiskaityta.

Administracinį nusižengimą tyrusios institucijos įgaliotas atstovas L. G. teisme paaiškino, kad pagrindas atlikti tyrimą buvo keturių piliečių prašymai dėl to, kad pareiškėjai dirbo įmonėje ir jiems nebuvo sumokėta už darbą. Darbdavys M. U. atstovauja įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis yra atsakingas už darbuotojų įdarbinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašė darbo sutarčių su piliečiais – A. R., M. G., S. V., V. L.. Jungtinės veiklos sutartys yra, bet jos nėra darbo sutartys. Buvo nustatyta, kad buvo susitarta dėl būtinųjų sąlygų, dirbama įmonės naudai, nebuvo mokami atitinkami mokesčiai, darbuotojai neturėjo DK numatytų garantijų, darbo sutartis nebuvo sudaryta, darbas buvo dirbamas. Visi šie požymiai patvirtina, kad buvo darbo santykiai, o ne bendradarbiavimo požymius atitinkanti veikla, turėjo būti sudaryta rašytinė darbo sutartis, kas rodo, kad buvo dirbta nelegaliai.

A. R., M. G., S. V. parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. U. susitarė dėl įdarbinimo įmonėje, buvo susitarta, kad dirbs pagalbiniais darbininkais, atliks dažymo bei kitus pagalbinius darbus prie tilto restauravimo Jurbarke bei Grigiškėse, Vilniaus r., bus mokama po 5 Eur už valandą, t. y. jie susitarė dėl būtinųjų darbo sąlygų ir manė, kad su jais yra sudarytos darbo sutartys, bei kad jie yra socialiai apdrausti. Nė vienas neturėjo pažymos individualiai veiklai. Darbdavys suklaidino juos, pateikdamas jiems pasirašyti Jungtinės veiklos sutartis, įvardindamas, kad tai darbo sutartis. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas G. L..

Administracinio nusižengimo padarymą patvirtina: paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3); VSDFV informacinės sistemos duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus (b. l. 5, 27); Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus patikrinimo ir nelegalaus darbo tyrimo aktai (b.l. 8-12);A. R., M. G., S. V., V. L. prašymai dėl nelegalaus darbo ir neišmokėto darbo užmokesčio (b. l. 14, 28, 37, 51); A. R., M. G., S. V., V. L. paaiškinimai (b. l. 15, 16, 29, 38, 48); UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 20, 21, 43-45); jungtinės veiklos sutartys (b. l. 17-19, 30-32; 40-42; 52-54); A. R. darbo sutartis (b. l. 22-23, 57-58); M. U. pasiaiškinimas (b. l. 55-56); pinigų išmokėjimą nukentėjusiesiems patvirtinantys dokumentai (b. l. 24-26, 35-36, 46-47, 59-61).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 2 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už pakartotinį nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymu, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau-DK) 42 straipsnio nuostatas, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant nelegalaus darbo tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje – (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo nustatyta, kad piliečiai - A. R., M. G., S. V., V. L., dirbo pagal jungtinės veiklos sutartį, t. y. su kiekvienu iš šių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė jungtinės veiklos sutartis, kuriose jie įvardinti kaip partneriai. Tačiau, šie asmenys parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie dirbo kaip paprasti sutartiniai darbuotojai su kuriais susitarta dėl konkretaus darbo pobūdžio, darbo užmokesčio, darbo laiko ir kitų darbo sutarties požymius atitinkančių sąlygų, ką patvirtino visi proceso dalyviai bylos nagrinėjimo teisme metu.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Kadangi jungtinės veiklos sutartis neprilyginama darbo sutarčiai, konstatuotina, kad A. R., M. G., S. V. ir V. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai.

Administracinio nusižengimo protokolas ir Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad M. U. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad yra nustatyti visi ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, kadangi M. U., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, įstatymų nustatyta tvarka nesudaręs su darbuotojais: A. R., M. G., S. V., V. L. rašytinių darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, leido nelegaliai dirbti: A. R. nuo 2017-08-01 iki 2017-08-07, nuo 2017-10-10 iki 2017-10-17, M. G. nuo 2017-07-31 iki 2017-08-31, nuo 2017-09-04 iki 2017-09-08, nuo 2017-09-11 iki 2017-09-27, S. V. nuo 2017-08-28 iki 2017-10-17, V. L. nuo 2017-08-01 iki 2017-08-25, nuo 2017-09-04 iki 2017-09-08, nuo 2017-09-11 iki 2017-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės naudai, administracinį nusižengimą padaręs pakartotinai pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies bei 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

Kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 str.).

Skiriant nuobaudą kaltininkui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, nelegalių darbuotojų skaičių, pažeidėjo asmenybę, kad iki šio pažeidimo padarymo jau du kartus buvo baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimus, po šio pažeidimo padarymo taip pat yra baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus, tai rodo, kad išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro.

Įvertinus visas šias aplinkybes, M. U. skirtina didesnė negu vidurkis įstatymo už padarytą nusižengimą numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

M. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą – baudą 5600,0 Eur (penki tūkstančiai penki šimtai eurų).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Išaiškinti M. U., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė