Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-786-397/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
1S-786-397/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00480-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-786-397/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00480-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta 9 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 18 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 18 d. Nuteistasis faktiškai atliko 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau neteistas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. priimtu nutarimu Nr. 95-535 nutarta taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 7 mėn. 4 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. spalio 2 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog E. V. daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals,

Šalies argumentai

3. Skunde nuteistasis E. V. prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, tenkinti nuteistojo prašymą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nurodė, jog skundžiama teismo nutartis nemotyvuota, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytomis Komisijos nutarime ir nuteistojo asmens byloje. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų pobūdžiui, nusikaltimų sunkumui ir kitomis aplinkybėmis, tačiau tinkamai neįvertino galimybės, susijusios su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Iš esmės teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių E. V. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Nors teismas pripažįsta, kad nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje visas numatytas sąlygas ir reikalavimus taikyti lygtinį paleidimą, tačiau neaišku kodėl daro išvadą, kad E. V. jis netaikytinas, nes nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti, kas neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo įsitikinimu, teismas visai neatsižvelgė į jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, į dabartinį teigiamą elgesį pataisos įstaigoje, į teigiamas nuostatas ir faktines aplinkybes dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų ir alkoholio nevartojimo pataisos įstaigoje, taip pat į dabartinį nuteistojo požiūrį į smurtą. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vertino ne E. V. elgesį pataisos įstaigoje ir prognozes nenusikalsti ateityje, o nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, statinius kriminogeninius veiksnius bei likusią neatliktos bausmės didelę dalį.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog E. V. nusikaltimų pasekmes supranta ir nuoširdžiai gailisi, taip pat užjaučia artimuosius, kuriuos šios nusikalstamos veikos negrįžtamai paveikė. Šiuo metu nuteistojo mąstymas ir elgesys yra labai stipriai pasikeitęs, jis supranta savo atsakomybę dėl problemų atsiradimo ir yra motyvuotas jas spręsti. Nuteistojo manymu, vadovaujantis įstatymais, o taip pat pagal teismų praktika, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo klausimą, negali būti vertinami tik nekintami kriminogeniniai veiksniai, nusikaltimo sunkumas, nusikaltimo pobūdis, atliktos ir neatliktos bausmės santykis bei kitos aplinkybės nesusijusios su nuteistojo socialine reabilitacija. Šiuo atveju teismas taikė BVK 157 straipsnio 1 dalies ir BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatas išplėstinai, nukrypdamas nuo Teismų praktikos ir įstatymų normų taikymo. Skundo autoriaus teigimu, nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei kitos aplinkybės, nesusijusios su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje ir šių aplinkybių vertinimu nenusikalsti ateityje, nėra pagrindiniai veiksniai, įtakojantys lygtinio paleidimo taikymą

3.3. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog E. V. ankščiau nebuvo teistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nors vieną kartą ir pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau nebuvo baustas drausmine tvarka. Už pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą, bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo paskatintas 9 kartus, nuo 2016 m. birželio 9 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis dirba, moka įmokas pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus, palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja visuomeniniuose renginiuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra itin žema (rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 7 balai). Nuteistojo įsitikinimu, visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina Komisijos nutarimo pagrįstumą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir sudaro pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3.4. Skundo autoriaus pastebėjimu, nuteistasis įkalintas ilgiems nelaisvės metams, neturintis paskato koreguoti savo elgesį teigiama linkme, socialiai reabilituotis, patiria ne tik suvaržymus, tačiau ir neigiamus įkalinimo veiksnius, todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu skirta bausmė ir BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai ne visada pasiekiami net atlikus visą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Dėl šių aplinkybių yra ne kartą pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Taip pat Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) teigiama ir nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas - „padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo“ (2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. V. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

7. Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė nustatytą tvarką, tačiau drausmine tvarka nebuvo baustas, devynis kartus skatintas, jam nuo 2016 m. birželio 9 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Kaip ir pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę.

9. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis E. V. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, tačiau pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistojo manymu, jo teigiama charakteristika bei pastangos taisytis, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje dirbo ir šiuo metu dirba, palaiko socialinius ryšius, laikosi pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, taip pat išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatytas, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis artimas kriminogeniniams veiksnys - mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu problemos sprendimas pasirenkant nekonstruktyvų sprendimo metodą). Ir nors nuteistajam vertinimo metu taip pat yra nustatyti ir pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nustatyti nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, negali būti suabsoliutinami ir pripažįstami pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis E. V. šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (veikdamas bendrininkų grupėje itin žiauriai nužudė žmogų), šiuo metu savo kaltę pripažįsta iš dalies, t. y. pripažįsta naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau nurodo sudavęs jam vos kelis kartus. Ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, kuris šiai dienai dar yra didelis – 1 metai 7 mėnesiai ir 26 dienos, negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Sutiktina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.

12. Nors nuteistojo manymu, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą turėjo atsižvelgti Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio), kuriose teigiama ir nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas - „padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo“ (2 punktas), tačiau teisėjų kolegija pažymi jog nuteistojo minimos rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijoms. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje taip pat nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Kaip jau minėta, E. V. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo E. V. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. V. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas