Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarimo J. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarimu J. L. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 191 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 125 Lt bauda su mobiliojo ryšio telefono „Nokia X6“ su SIM kortele konfiskavimu dėl to, kad 2010 m. spalio 5 d., apie 10 val., atvykusi į ilgalaikį pasimatymą su nuteistuoju V. L. į Marijampolės pataisos namus, ji įsinešė mobilųjį telefoną „Nokia X6“ su SIM kortele „Labas“, nors buvo įspėta, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso priedą Nr. 1 to daryti negalima. Teismas konstatavo, kad J. L. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, jos pačios paaiškinimu, dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu, įspėjamuoju lapeliu. Administracinę nuobaudą teismas skyrė atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

II.

Apeliaciniu skundu J. L. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarimu skirtą administracinę nuobaudą, neskiriant mobiliojo ryšio telefono „Nokia X6“ su SIM kortele „Labas“ konfiskavimo. Prašo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškina, kad ji nėra bausta administracine tvarka, pasižada ateityje pažeidimų nedaryti. Teigia, kad jos šeimos materialinė padėtis sunki, ji viena augina mažametį sūnų, yra registruota darbo biržoje. Nurodo, kad ATPK 191 straipsnio 1 dalyje nėra imperatyviai nurodytas daikto konfiskavimas. Tvirtina, kad buvo pamiršusi, jog su savimi turi telefoną ir neturėjo tikslo jį perduoti pataisos namuose kalinčiam sutuoktiniui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo J. L. apeliacinį skundą atmesti. Paaiškina, kad J. L. į pasimatymą su vyru atsivežė du mobiliojo ryšio telefonus, vieną jų padėjo į daiktų saugojimo dėžutę, todėl mano, kad apeliantės teiginys, jog konfiskuotą telefoną ji įsinešė dėl neapdairumo, vertintinas kritiškai. Pabrėžia, kad paskutiniu metu padaugėjo sukčiavimo telefonu atvejų, kuriuos vykdo Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji. Nurodo, kad J. L. vaiką auginti padeda jos motina. Mano, kad du mobiliojo ryšio telefonai, kurių vienas yra brangus, yra prabangos dalykas. Akcentuoja, kad J. L. 2010 m. nuteistam vyrui pervedė nemažą pinigų sumą – 2 710 Lt, kas, esant sunkiai materialinei padėčiai, būtų neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 191 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtas, nuslėptas nuo patikrinimo perdavimas arba bandymas perduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, tardymo izoliatoriuose, sulaikytųjų sulaikymo vietose, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, perdavimo taisyklių uždraustų medžiagų, dirbinių ir daiktų, užtraukia baudą nuo 100 iki 250 Lt su medžiagų, dirbinių ir daiktų konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantei skirta administracinė nuobauda už ATPK 191 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti J. L. kalte dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo.

Apeliaciniu skundu J. L. prašo neskirti mobiliojo ryšio telefono „Nokia X6“ su SIM kortele „Labas“ konfiskavimo.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2010 m. spalio 5 d., apie 10 val., atvykusi į ilgalaikį pasimatymą su nuteistu sutuoktiniu į Marijampolės pataisos namus, apeliantė įsinešė mobilųjį telefoną „Nokia X6“ su SIM kortele. Kaip matyti iš pataisos namų prižiūrėtojos tarnybinio pranešimo (b. l. 2), apeliantė su savimi turėjo du mobiliojo ryšio telefonus, vieną jų ji buvo užrakinusi daiktų saugojimo dėžutėje. Iš to matyti, kad apeliantė, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, nebuvo pamiršusi turinti mobiliojo ryšio telefoną. Kadangi vieną telefoną apeliantė paliko daiktų saugojimo dėžutėje, o kitą, laikydama jį rankinėje, įsinešė, darytina išvada, jog tai ji padarė sąmoningai. Šią išvadą patvirtina tai, jog ji buvo pasirašytinai įspėta dėl gręsiančios atsakomybės už uždraustų daiktų, tame tarpe mobilaus ryšio telefonų, įnešimą į pataisos namus (b. l. 3), dėl ko vieną iš turėtų mobiliųjų telefonų ji buvo palikusi saugojimo dėžutėje. Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų duomenų matyti, jog J. L. yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metu ir ji turėtų gauti išmokas vaiko priežiūrai, be to, ji nuolat perveda nemažas, palyginti su šioje byloje skirta bauda, pinigų sumas pataisos namuose kalinčiam sutuoktiniui. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad teisės pažeidimo daikto konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti (ATPK 20 str.). Apeliantės nurodoma šeimyninė ir materialinė padėtis nėra pagrindas skirti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančią nuobaudą. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantei papildomą nuobaudą – uždrausto daikto konfiskavimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų nuoširdžiai gailėjusis dėl padaryto pažeidimo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ar pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliaciniame skunde išreikštas gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad J. L. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pagrindo ją keisti nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas