Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

L. B. (L. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 770 Eur,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis, 2022 m. rugpjūčio 24 d. 23.16 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,11 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 25 d. apklaustas L. B. parodė, kad Lietuvoje jis gyvena beveik trejus metus, beveik visus šiuos metus dirbo nelegaliai statybose. 2022 m. rugpjūčio 23 d. susitiko su bičiuliais lietuviais išgerti, jų visų vardų nepamena, nes jam sunku prisiminti lietuviškus vardus. Buvo du vaikinai ir dvi merginos, jie gėrė bare, stotyje, paskui kažkokiame parke. Vartojo degtinę, alų. Jis vartojo labai daug alkoholio, todėl net nepamena iki kelintos valandos gėrė, bet jam atrodo, tikrai iki gilios nakties arba net iki ryto. Atsikėlė parke vienas, kažkur Savanorių pr., kai jau buvo šviesu. Kiek valandų buvo, nežino, nes buvo išsikrovęs telefonas. Jis nuėjo į stotelę ir autobusu grįžo namo į (duomenys neskelbtini). Grįžęs vėl nuėjo miegoti ir atsikėlė apie 16 val. Atsikėlęs sėdo į savo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šį automobilį pirko (duomenys neskelbtini) prieš mėnesį, mokėjo 800 Eur, dar nespėjo perregistruoti automobilio savo vardu), ir važiavo į Vilnių susitikti su nepažįstama mergina, jos duomenų nežino. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), tikslaus adresu nežino, nes nepažįsta Vilniaus, susitiko su minėta mergina. Ji atsisėdo į jo automobilį, priekinę keleivio vietą, ir jie nuvažiavo link degalinės. Bevažiuojant, kažkur netoli (duomenys neskelbtini), įvyko avarija. Jis sustojo netoli degalinės įsukimo, įjungė avarinį signalą, jam reikėjo kelis metrus pavažiuoti atgal. Jam bevažiuojant atbuliniu bėgiu, važiavo moteris, kuri atsitrenkė į jo automobilio galą. Jie nesutarė dėl kaltės, todėl tiek jis, tiek moteris nusprendė kviesti policijos pareigūnus. Atvažiavę pareigūnai paklausė, kas vairavo, jis atsakė, kad vairavo, jie jam liepė pūsti į alkotesterį. Jis įpūtė apie 2 prom. Jis nesitikėjo, kad tiek įpūs, nes dieną alkoholio nevartojo, vartojo alkoholį naktį. Savo kaltės neneigia, kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Taip pat prisipažįsta, kad jis neturėjo teisės vairuoti, ji atimta, nes 2020 m. vairavo neblaivus Vilniuje. Teisę vairuoti turėjo atgauti 2023 m. pradžioje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 1 d. apklaustas L. B. parodė, kad patvirtina savo pirminius parodymus, savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl šios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Be L. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: 2022 m. rugpjūčio 24 d. neblaivumo nustatymo aktu, alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB0364 (patikros sertifikato Nr. 1680195) 2022 m. vasario 1 d. 22.57 val. ir 23.15 val. rodmenimis, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad L. B. 2022 m. rugpjūčio 24 d. 23.16 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,11 prom. etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus L. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę L. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę L. B. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį L. B. – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, informacijos apie minėtu teismo procesiniu sprendimu paskirtos baudos sumokėjimą nėra, administracine tvarka per 1 metus nebaustas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, numatytam už nusikaltimus (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas L. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. 23.16 val. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. 15.41 val. (viena diena), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama vienai arešto parai.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką L. B. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio sėdo prie automobilio vairo, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas teistas už analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo atimta galimybė vairuoti transporto priemones, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7‑144‑628/2018, 2K-274-693/2018). Šiuo atveju – nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo L. B., atitinka konfiskuotino turto sąvoką, ji turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Iš 2022 m. liepos 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad L. B. vairavo jam priklausančią transporto priemonę – „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. L. B. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio sėdo prie automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamuoju įsakymu jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo L. B. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1‑ojo skyriaus prokurorės 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas ir dokumento ((duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos, o L. B. vardu išduotas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas L. B.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, laikoma voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktina saugoti byloje;

2) automobilio technikinės apžiūros išrašas ir automobilio registracijos liudijimas, laikomi voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduotini automobilio konfiskavimo procedūrą vykdančiai institucijai.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti L. B. (L. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. B. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti L. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. 23.16 val. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. 15.41 val. (vieną dieną), kas prilyginama vienai arešto parai, ir nustatyti L. B. galutinį arešto bausmės terminą – 39 (trisdešimt devynias) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d., apie tai informuojant valstybės įmonę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

L. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento ((duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti, o (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, grąžinti L. B.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti byloje;

2) automobilio technikinės apžiūros išrašą ir automobilio registracijos liudijimą, įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti automobilio konfiskavimo procedūrą vykdančiai institucijai.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.