Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) I. K. per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Tokiu būdu I. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – VĮ „Registrų centras“, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas VĮ „Registrų centras“ prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant, administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes palaiko bei informuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė 2019 m. rugsėjo 18 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui prašo skirti baudą, ne mažesnę, nei numato ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos ribos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino bei nurodė, kad jos vadovaujamoje įmonėje susidarė kebli situacija, jie laiku nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų, nes visus duomenis tvarkė kita įmonė, kuri turėjo finansinių sunkumų ir kurios vadovė buvo sulaikyta 3 mėnesiams. Jie pusantrų metų iš tos įmonės bandė išsireikalauti duomenis, bet ji pateikdavo ataskaitas, kuriose duomenys nesutapdavo. Ši įmonė atsiųsdavo jai dokumentus ir jai reikėdavo juos tvirtinti, nes dokumentų prie savęs ji neturėjo. Kai patikrindavo atsiųstus dokumentus, pamatydavo, kad juose esantys duomenys ne visada sutapdavo. Ji pradėjo aiškintis su ta įmone dėl neatitikimų ir tada tarp jų prasidėjo nesutarimai. Tik kai ji perėmė iš tos įmonės visus savo vadovaujamos bendrovės dokumentus, tik tada su kita įmone sudarė vienkartinę sutartį dėl finansinių dokumentų tvarkymo, dokumentai buvo sutvarkyti ir pateikti Registrui centrui 2019 m. rugsėjo 18 d. Be to, šiuo metu vyksta jos skyrybų procesas, vyras atėmė dvi įmones, nori atimti ir kitas, todėl su dokumentus tvarkančia įmone buvo sudaryta tik vienkartinė sutartis. Be to, ji turi mažą vaiką ir sergantį šeimos narį. Šiuo metu jos vadovaujamos įmonės veikla yra normali, nors yra daromos kliūtys, kad įmonė iš jos būtų atimta. Esant galimybei, prašo neskirti finansinės baudos.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu 2019 m. rugsėjo 20 d. I. K. nurodė, kad ji geranoriškai bendradarbiauja su VĮ „Registrų centras“ ir informuoja, kad šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)” 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentai yra pateikti. Visa tai patvirtina jos geranoriškumą ir bendradarbiavimą. Paaiškina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterines paslaugas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovė O. S., kuri buvo suimta viešai žinomoje (duomenys neskelbtini) byloje. Dėl to buvo sudarytos sutartys su kita įmone - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - dėl įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko tvarkyti įmonių buhalteriją ir parengti finansinių atskaitomybių dokumentus, tačiau tai užtruko, nes ji turėjo susipažinti ir išanalizuoti visus praėjusių metų finansinius dokumentus ir tinkamai parengti tinkamus finansinių atskaitomybių dokumentus. Atitinkamai dėl to buvo vėluojama teikti finansinių atskaitomybių dokumentus. Taip pat atkreipia dėmesį į jau daugiau nei metus trunkančius konfliktus su savo sutuoktiniu A. K. dėl turto pasidalijimo, įskaitant ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasidalijimo ir kitų klausimų. Šiuo metu yra inicijuota sudėtinga jos ištuokos procedūra. Jai iš esmės tenka ir pagrindinė rūpinimosi nepilnamečiu vaiku M. K. našta, be to, vaikas susiduria ir su sveikatos problemomis. Jos tėčiui V. V. taip pat jau kurį laiką yra nustatyta sunki (duomenys neskelbtini) liga. Visa tai patvirtina šiuo metu sudėtingą jos asmeninę situaciją ir prašo šias aplinkybes vertinti kaip lengvinančias atsakomybę. Be to, šiuo atveju nebuvo padaryta jokios objektyvios žalos ir nebuvo jos tyčios dėl nurodyto administracinio nusižengimo. Ji nuoširdžiai apgailestauja dėl susidariusios situacijos ir šiuo metu Valstybės įmonei Registrų centras pateikti visi reikiami dokumentai ir informacija. Prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti jai administracinės nuobaudos (b.l. 3-4).

Be I. K. prisipažinimo, jos kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais duomenimis - Juridinių asmenų registro 2019 m. rugsėjo 20 d. išplėstiniu išrašu, iš kurio matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigas eina I. K.. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus Juridinių asmenų registrui pateikti 2019 m. rugsėjo 18 d. (b.l. 11-13; 9).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio gimimo liudijimo nuorašo matyti, kad I. K. augina nepilnametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) metais (b.l. 5), turintį sveikatos problemų (b.l. 7). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta jos skyrybų procesas (b.l. 8). Taip pat yra pateikta internetinio portalo „15 min“ straipsnio ištrauka, kuriame kalbama apie (duomenys neskelbtini) byloje sulaikytą auditorę (b.l. 10).

Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, sprendžia, kad I. K. veika protokole tinkamai kvalifikuota pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), per įstatymų nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 metų uždarosios akcinės bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje, todėl ji baustina. Pažymėtina tai, kad pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas nuo atsakomybės neatleidžia, vis dėlto skiriant administracinę nuobaudą (indiidualizuojant atsakomybę), ši aplinkybė yra reikšminga.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda juridinių asmenų vadovams nuo 200 iki 3000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą I. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, ataskaita laiku nebuvo pateikta dėl to, kad įmonės, tvarkiusios finansinius dokumentus, vadovė buvo sulaikyta trims mėnesiams, be to, šiuo metu vyksta jos skyrybų procesas, iš jos bandoma atimti įmonę, sudaromos įvairios kliūtys) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius I. K. – duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarimu I. K. buvo skirta bauda už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, nutarimas neįsiteisėjęs.

I. K. teismo posėdžio metu prašė neskirti jai piniginės baudos, tačiau jos nurodytos aplinkybės tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniame paaiškinime, nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis jai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėtina tai, kad informacija apie sulaikytą auditorę (duomenys neskelbtini) byloje spaudoje buvo paskelbta (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), o metinių ataskaitų finansinis rinkinys Registrui centrui buvo pateiktas tik 2019 m. rugsėjo 18 d., t.y. praėjus beveik (duomenys neskelbtini) po nurodytos publikacijos spaudoje ir praėjus daugiau kaip (duomenys neskelbtini) po termino pabaigos (2019-06-01), kada metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrų centrui. Tad I. K., atsižvelgdama į susiklosčiusias aplinkybes, turėjo pakankamai laiko pasirūpinti, kad dokumentai būtų pateikti įstatymo nustatytais terminais, nes įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria jokių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Jokių kitų pateisinamų dokumentų nepateikimo priežasčių I. K. nenurodė. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, I. K., atsižvelgus į jos asmenybę, atsakomybės lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad metinis finansinių atskaitų rinkinys buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 18 d., skirtina ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Įvertinus tai, kad I. K. augina mažametį sūnų, turintį sveikatos problemų, šiuo metu vykstantį skyrybų procesą, galima daryti išvadą, kad šiuo metu jos turtinės padėtis yra sunki, todėl, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, jai skirtinos baudos mokėjimas išdėstomas 8 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ją kas mėnesį mokėti po 25 eurus baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

I. K. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jai 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, I. K. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ją kas mėnesį mokėti po 25 (dvidešimt penkis) eurus baudos, pirmą įmoką sumokant ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos bei kitas įmokas mokant iki sekančio mėnesio paskutinės dienos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105889901.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).