- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-599-395/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11577-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas (pran.)
- Ieškovas
- O. K. E.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos Ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. K.
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), Albino Čeplinsko (pranešėjas), Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. E. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-982-435/2011 pagal ieškovės O. K. E. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos Ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos priešieškinį ieškovei O. K. E. dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą ūkio pastatą, tretieji asmenys Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. K. E. prašė panaikinti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) , Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-04-20 Statybos sustabdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-04-20 Reikalavimą dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) Kaune, padarinių pašalinimo Nr. (15.29)-2D-4250. Nurodė, kad minėtus administracinius aktus ji gavo atsakovo kvietimu nuvykusi pas jį 2010-04-20. Ieškovė nesutinka su šiais aktais, nes juose nurodyti faktai neatitinka tikrovės, ūkinis pastatas pastatytas dar 1973 metais, inventorizuotas, jo įteisinimo klausimas sprendžiamas nuo 2000 metų. Ieškovė nėra statytoja, nes ūkinis pastatas 21II p buvo pastatytas jos vyro Z. E. (mirusio 2003-08-18) pastangomis iš Kauno elektros tinklų jam suteiktų statybinių medžiagų, todėl ji neturinti pareigos griauti to, ko pati nestatė. Savavališkos statybos akte nurodyta, kad ji yra statytoja, ir vykdo statybos darbus šiuo metu. Šį aktą surašęs asmuo net nepasidomėjo, kada tas statinys buvo baigtas statyti, neatvyko į vietą pažiūrėti, kad jokie statybos darbai šiuo metu ten nevyksta. Įgaliotas asmuo nepareikalavo iš ieškovės paaiškinimo dėl šio konkretaus statinio savavališkos statybos. Taip pat jai nesuprantamas Statybos sustabdymo akto reikalavimas tuojau pat sustabdyti bet kokius ūkinio pastato 21IIp adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbus iki bus gautas leidimas juos tęsti, nes jokie darbai nuo 1973 metų nėra vykdomi. Vyr. specialistas K. S., surašęs ginčijamus aktus, pats sau prieštarauja, nes Statybos sustabdymo akto 1 punkte reikalauja sustabdyti bet kokius statybos darbus, o 3 punkte nurodo, jog statinys yra visiškai pastatytas. Akto 7.3. punkte, kur turi būti nurodomi statinio projekto sprendinių pažeidimai, nurodyta, kad statinys yra II grupės nesudėtingas statinys, kuris pastatytas neturint supaprastinto statinio projekto ir įgalioto valstybes tarnautojo raštiško pritarimo. Laiko, kad reikalavimas savo lėšomis iki 2010-10-01 pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ūkinį pastatą 21IIp ir sutvarkyti statybvietę yra neteisėtas, nes surašytas vadovaujantis šiuo metu galiojančia LR Statybos įstatymo redakcija, kai ginčo statinys pastatytas 1973 metais, o nuo 2000 m. buvo pradėta savavališko statinio įteisinimo procedūra pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, ir kuri iki šiol užsitęsė dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad 2002-10-17 74-oji BSB pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui paraišką dėl savavališkai pastatytų statinių adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune (tame tarpe ir ūkinio pastato 2111 p) išvadų parengimo įteisinimui. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą buvo išnagrinėta savavališkai pastatytų statinių galimybė įteisinimui ir priimta išvada: „rekomenduoti statinį teisiškai registruoti“. Statinio įteisinimo procedūra iki šiol yra užsitęsusi, nes pagal paraiškoje nurodytus rajono architekto nurodymus sprendimo priėmimui buvo būtina parengti detalųjį planą. Parengus detalųjį planą nepavyko gauti visų reikiamų derinimų, todėl ieškovė kaupia lėšas naujo detaliojo plano parengimui. Civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka (CK 1.7 str. 2 d.), todėl negalima taikyti 2006 m. LR Statybos įstatymo redakcijos šalinant savavališkų statybų padarinius pastatams, kuriems iki 2006 m. savivaldybės administracija priėmė išvadą statinį teisiškai registruoti.
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos Ministerijos priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę O. K. E. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 21IIp, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo ieškovė teismo nustatytu terminu neįvykdys - įpareigoti Inspekciją nugriauti savavališkai pastatytą ūkio pastatą ir sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės O. K. E.. Nurodė, kad Inspekcijos specialistai 2010-04-20 atliko patikrinimą vietoje ir surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir statybos sustabdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtame savavališkos statybos akte nurodyta, kad O. K. E. savavališkai (duomenys neskelbtini) Kaune, pastatė ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 21II p, kurio bendras plotas 19 kv. m. paskirtis - pagalbinio ūkio. Taip pat surašė 2010-04-20 reikalavimą Nr. (15.29) -2D-4250 iki 2010-10-01 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ūkio pastatą plane pažymėtą indeksu 21IIp ir sutvarkyti statybvietę. Šiuos aktus atsakovas surašė vadovaudamasis galiojančiais statybą reglamentuojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Atsakovas taip pat nurodė, kad šiuo metu galiojančioje LR Statybos įstatymo 28 str. 6 d. nurodyta, kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą kreipiasi į teismą. Analogiška nuostata pateikta ir Reglamento 39.2 p. Inspekcijos specialistai 2010-10-06 atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad reikalavimas nėra įvykdytas. Teismo posėdyje atsakovo atstovė papildomai paprašė taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad ginčijami aktai ieškovei buvo įteikti 2010-04-20, o ieškinys paduotas tik 2010-08-10, tokiu būdu yra praleistas vieno mėnesio senaties terminas administracinių aktų apskundimui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas įpareigojo ieškovę O. K. E. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 21II p esantį adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo ieškovė teismo nustatytu terminu neįvykdys - įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją nugriauti savavališkai pastatytą ūkio pastatą plane pažymėtą indeksu 21II p, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės; priteisė iš ieškovės valstybės naudai 80,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas sprendime nurodė, kad byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad statinys yra savavališkas. Nors ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šis statinys buvo pastatytas Kauno Elektros tinklų administracijos leidimu bei iš šios įmonės statybinių medžiagų ir bandė įrodyti, kad statytoju buvo įmonė, tačiau tuo pačiu ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius tą aplinkybę, kad statytojas buvo jos sutuoktinis iš savo lėšomis pirktų medžiagų pastatęs ginčo statinį. Byloje taip pat pakankamai pateikta įrodymų, kurių pagrindu galima konstatuoti, kad ieškovei buvo žinoma, kad statinys yra savavališkas ir todėl jį dar nuo 2000 metų buvo bandoma įteisinti. Taip pat teismas pažymėjo, kad įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, tačiau ieškovui, nepradėjusiam tokios teisės realizuoti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (LAT 2008-10-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-492/2008). Todėl teismas atmetė, kaip teisiškai nepagrįstus, ieškovės argumentus apie tai, kad savavališkos statybos padarinių šalinimui turėtų būti taikomos anksčiau galiojusios teisės normos. Vadovaudamasis CK 4.47 str., 4.48 str. 2 d. nuostatomis, teismas sprendė, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo pareiga atitenka ieškovei, kaip statytojo (sutuoktinio) Z. E. teisių perėmėjai.
Taip pat teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas be pagrindo surašė statybos sustabdymo aktą, kadangi statybos baigtos dar 1973 m., bei padarė kitus procedūrinius pažeidimus. Teismas nurodė, kad LR Statybos įstatymo (2009 m., Nr. 144-6352) 28 str. 1 d.1p. buvo reglamentuota, kad Inspekcijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jiems priskirtą kompetenciją nustatę, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku. Analogiškas reikalavimas buvo nurodytas tuo metu galiojusiame statybos techniniame reglamente STR 1.09.06.2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtintame LR aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243 16.1 p. 2010-04-20 reikalavimas Nr. (15.29)-2D-4250 surašytas taip pat nepažeidžiant minėto Reglamento 20.1.1.1. papunkčio ir Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovo priešieškinio reikalavimus teismas laikė teisiškai pagrįstais. Nurodė, kad pagal 2010-10-01 įsigaliojusį statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812, ginčo pastatas yra I grupės nesudėtingas statinys, ir tokiems statiniams, statomiems mieste, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Šiuo atveju savavališkai pastatytas ūkio pastatas yra nesuformuotame žemės sklype, valstybinėje žemėje. Šiuo metu galiojančioje LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d. nurodyta, kad savavališka statyba yra laikoma statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nustatęs, kad ieškovė per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą atsakovo reikalavimo savo lėšomis iki 2010-10-01 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti Ūkinį pastatą 21IIp ir sutvarkyti statybvietę, neįvykdė, šį atsakovo reikalavimą teismas laikė taip pat pagrįstu (CK 4.103 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodo šiuos motyvus:
1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo statinys yra savavališkas statinys. Teismas teisingai nustatė, kad pastatas - ūkinis pastatas 2lIIp, pastatytas 1973 metais, tačiau, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi 2009 m. redakcijos LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes priestato statybos metu - 1973 metais, joks galiojantis teisės aktas nedraudė statyti tokio priestato, nebuvo reikalavimo parengti supaprastinto statinio projekto ir gauti įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo. Ginčijamame 2010-04-20 Savavališkos statybos akte nurodyta, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsniu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 "Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" nustatė, kad ieškovė O. K. E. savavališkai vykdo statybos darbus Ūkinis pastatas 21Ilp, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad toks ginčijamo akto turinys neatitinka tikrovės: 1) 2010 metais jokie statybos darbai nebuvo vykdomi; 2) negalima vertinti, kad ūkinio pastato statybos darbai buvo vykdomi savavališkai, nes 1972-1973 metais, kai buvo statomas ginčo statinys, nebuvo reikalavimo parengti projektą ir gauti leidimą, statant ūkinį pastatą šalia žinybinio daugiabučio namo. Teisės aktai tuo laikotarpiu reguliavo tik individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse gyvenamųjų namų statybą, suteikiant sklypus individualinių gyvenamųjų namų statybai mieste arba miesto tipo gyvenvietėje. Be to, žemės sklypas, ant kurio stovi ginčo statinys, statybos metu priklausė Kauno elektros tinklams, kuri buvo davusi leidimą ieškovės vyrui pristatyti priestatą prie anksčiau šios organizacijos pastatyto daugiabučio namo gyventojų naudojimui ūkinio pastato 4Ilp. Šią aplinkybę patvirtina Kauno elektros tinklų 1972 m. kovo 20 d. raštas KMVK Vidaus reikalų valdybai bei Kauno elektros tinklų 1994-09-22 raštas Kauno m. merui ir Kauno m. Žemėtvarkos tarnybai.
2. Teismas nepagrįstai nepanaikino ir 2010-04-20 Statybos sustabdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris yra prieštaraujantis Statybos techninio reglamento STR1.09.06.:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ IV skyriaus 9 punktui, nes stabdoma gali būti tik statyba, kurią Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktas apibrėžia kaip veiklą.
Šiuo atveju jokia veikla tikslu pastatyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą ūkinį pastatą 21I1p nuo 1973 metų nebuvo vykdoma, todėl negalima stabdyti to, kas nevyksta. Tokiu būdu ginčijamas Statybos sustabdymo aktas buvo surašytas nepagrįstai, pažeidžiant nurodytų teisės normų reikalavimus, todėl neteisėtas ir turėjo būti teismo panaikintas. Nustačius, kad yra neteisėti ginčijami Savavališkos statybos ir Statybos sustabdymo aktai, atitinkamai dėl tų pačių motyvų negalėjo būti surašomas ir Reikalavimas dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) Kaune, padarinių šalinimo. Nesant savavališkos statybos, reikalavimas nugriauti ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę yra neteisėtas, o aktas naikintinas. Tačiau teismas netinkamai vertino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ūkinio pastato statyba baigta dar 1973 metais, o ginčijami aktai surašyti pažeidžiant teisės aktų (LR Statybos įstatymo ir STR 1.09.06:2007) reikalavimus. Teismas sprendime nurodo, kad pareigūnai, nustatę, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdami surašo savavališkos statybos aktą. Todėl, jeigu atsakovas ir sąžiningai klydo šį statinį priskirdamas savavališkai statybai, tai tokį aktą turėjo surašyti nedelsiant po to, kai nustatė, kad statinys pastatytas savavališkai. Iš byloje esančios susirašinėjimo su institucijomis, vykdžiusiomis statybų valstybinę priežiūrą, medžiagos dėl statinių adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, tame tarpe ir ginčo statinio, įteisinimo matyti, kad ginčo statinio įteisinimo klausimas buvo sprendžiamas nuo 2000-01-26, todėl laikytina, kad ginčijami aktai surašyti pažeidžiant teisės aktų nustatytą terminą.
3. Teismas, patenkindamas priešieškinį, nepagrįstai taikė šiuo metu galiojančio LR Statybos įstatymo 3 str. bei 2010-10-01 įsigaliojusį Statybos techninį reglamentą STR1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, nes šios teisės normos įsigaliojo po statinio pastatymo ir net po to, kai jau buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Teismas klydo taikydamas ir CK 4.103 str. nuostatas, nes 2011-01-31 LR Konstituciniam teismui konstatavus, kad įstatymų leidėjui reguliuojant santykius, susijusius su statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, pasekmių šalinimu, iš Konstitucijos kyla pareiga nustatyti kriterijus arba (ir) atvejus, kuriems esant teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėtų galimybę parinkti tinkamą poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms šalinti. Šiuo atveju teismas niekaip nemotyvavo, kodėl parinko kraštutinę šioje įstatymo teisės normoje numatytą priemonę - statinio nugriovimą. Be to, teismas, net ir pripažinęs ginčo statinį savavališkai pastatytu statiniu, negalėjo įpareigoti ieškovės jį nugriauti, nes dar nėra suėjęs LR Statybos įstatyme nustatytas terminas pateikti prašymui dėl savavališkos statybos įteisinimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-689-658/2009 ieškovei buvo nurodyta, kad savo pažeistas teises dėl ūkinio pastato įteisinimo ji turėtų spręsti ypatingosios teisenos byloje, nustatant nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį. Ieškovė tokią bylą yra užvedusi Kauno miesto apylinkės teisme, tačiau šiuo metu nurodyta byla yra sustabdyta (Nr. 2-371-375/2012), kol bus išnagrinėta ši civilinė byla dėl administracinių aktų panaikinimo. Svarbu tai, kad ginčijami administraciniai aktai buvo surašyti jau po to, kai teisme buvo užvesta bylą pagal ieškovės ir kitų asmenų prašymą pripažinti nuosavybės teises į ūkio pastatus (tame tarpe 21Ilp) pagal įgyjamąją senatį. Teismas, vertindamas visas bylai reikšmingas aplinkybes, turėjo įvertinti ir tai, kad nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį asmeniui atsiranda, nepriklausomai nuo to, ar ši teisė yra įforminta įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. Ieškovė šiuo atveju negalėdama gauti statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, kreipėsi į teismą pripažinti jai nuosavybės teisę į ginčo statinį pagal įgyjamąja senatį, ir teismui jai tokią teisę pripažinus, atsirastų pagrindas įregistruoti šią daiktinę teisę registre. Ūkinio pastato kadastriniai matavimai atlikti, pats nekilnojamojo turto objektas nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas.
5. Teismo teiginys, kad ginčo statinys yra pastatytas nesuformuotame žemės sklype yra nepagrįstas, nes prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui - Kauno elektros tinklų 1994-09-22 rašte pateikiamai informacijai. Šiame rašte nurodyta, kad Kauno elektros tinklams priklausę privatizuoti namai (duomenys neskelbtini) , Kaune, patenka į šios įmonės nuomojamą žemę, už kurią yra mokamas žemės nuomos mokestis. Ši aplinkybė patvirtina, kad žemės sklypas buvo suformuotas, paskaičiuotas nuomos mokestis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Nors apeliantė nurodo, kad ji nesutinka su teismo išvada, jog ginčo statinys yra savavališkas statinys, tačiau vėliau apeliaciniame skunde jau teigia, kad ginčo statinio įteisinimo klausimas buvo sprendžiamas nuo 2000-01-26, ką sprendime pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovei buvo žinoma, kad statinys yra savavališkas ir todėl jį dar nuo 2000 metų buvo bandoma įteisinti. Taigi, iš esmės ginčo dėl to, kad statinys yra savavališkas byloje nekilo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo sprendimu pagrįstai konstatuota, jog ieškovės atlikti darbai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 71 d. (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2002, Nr. 124-5625; 2003, Nr. 104-4649; 2003, Nr. 123-5592; 2004, Nr. 73-2545; 2005, Nr. 143-5175; 2006, Nr. 116-4402; 2007, Nr. 55-2127; 2009, Nr. 117-4993) pateiktą savavališkos statybos sąvoką, ir kad ieškovė vykdė statybą be nustatyta tvarka parengto projekto ir statybos leidimo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2006, Nr. 116-4402) bei statybos techninių reglamentų reikalavimus.
3. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad 2010-04-20 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės. Kadangi, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; Žin., 2001, Nr. 101-3597; 2009, Nr. 144-6352) 28 straipsnio 1 dalies punkte buvo reglamentuota, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, nustatę, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku. Analogiškas reikalavimas buvo nurodytas statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas", patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. Dl-243 (Žin., 2007, Nr. 53-2055) 16.1 punkte. Taigi, vadovaujantis prieš tai minėtais norminiais dokumentais, Inspekcijos specialistai 2010-04-20 atliko patikrinimą vietoje ir surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir statybos sustabdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) . Vadovaudamiesi statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" 20.1.1.1. papunkčio, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, Inspekcijos specialistai statytojui surašė 2010-04-20 reikalavimą Nr. (15.29)-2D-4250 iki 2010-10-01 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 21Ilp, ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, vadovaujantis pirmiau minėtomis teisės aktų nuostatomis, 2010-04-20 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) , 2010-04-20 statybos darbų sustabdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010-04-20 reikalavimas „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) , Kaune, padarinių šalinimo" yra pagrįsti ir teisėti. Teismui neginčytinai nustačius, kad ginčo statinys pastatytas savavališkai ir konstatavus, jog ginčijami savavališkos statybos aktas, statybos sustabdymo aktas surašyti teisėtai, o 2010-04-20 reikalavimas „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) Kaune, padarinių šalinimo" priimtas pagrįstai, reikalavimo ieškovei neįvykdžius, atsakovo priešieškinys pagrįstai buvo patenkintas.
4. Savavališkai pastatytas ūkio pastatas yra nesuformuotame žemės sklype, valstybinėje žemėje (tai patvirtina kadastro žemėlapio ištrauka), į kurį trečiajam asmeniui E. K. yra atstatytos teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau žemė natūra iki šiol negražinta dėl ieškovės pradėtų teisminių ginčų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo E. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tai, jog ginčo statinys yra savavališka statyba patvirtina ir tas faktas, kad privatizuojant butus, ūkinis pastatas 21Ilp nebuvo privatizuotas kaip buto priklausinys. Be to, iki atstatant Lietuvos Valstybę visa žemė nuosavybės teise priklausė išimtinai valstybei ir tik valstybę atstovaujantys organai, jų įgalioti atstovai, galėjo išduoti leidimus statybai. Tokioms organizacijoms kaip rajonų, miestų elektros tinklai žemė nuosavybės teise niekad nepriklausė, todėl ūkinės organizacijos teisėtai leisti ar neleisti statyti statinius neturėjo teisės. Savavališkai pastatytas statinys, pažymėtas indeksu 21I1p yra ant J. G. (E. K. motina) grąžintinos žemės, ir nors E. K. teisės į išlikusį nekilnojamąją turtą (žemę) yra atstatytos, tačiau žemė natūra iki šiol negrąžinta dėl ieškovės pradėtų teisminių ginčų. Apeliantė savavališkai pasistačiusi statinį, nuo 2000 metų siekia jį įteisinti, taip siekdama apginti tariamai pažeistas teises trečiojo asmens sąskaitą, nes apeliantė neįgijo daugiau teisių už teisėtą žemės sklypo paveldėtoją ir neturi net moralinės teisės reikalauti įteisinti savavališką statybą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, atmesdamas apeliantės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovės apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliacijos esmę šioje byloje sudaro nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. ūkio pastatą pripažinimo bei savavališkos šio statinio statybos įteisinimo imperatyvių faktų ginčo teisiniuose santykiuose nustatymas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju, konstatuodamas ūkinio pastato, pažymėto kaip „ūkinis pastatas 21I1p“ esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, savavališką statybą, pagrįstai nurodė, jog, nežiūrint to, kad šis statinys ir buvo valdomas ieškovės O. K. E. kaip savas nuo pat jo pastatymo, ši aplinkybė ginčo atveju nesukuria teisėtų prielaidų šio pastato nuosavybės teisių įteisinimui (CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnis). Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs nuostatą, jog teisėtu yra laikomas tik toks daikto valdymas, kuris įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Kadangi ginčo atveju ieškovės nurodomo ūkinio statinio nuosavybės teisė tiek jo valdymo pradžios metu, tiek ir dabar neįteisinta, ko beje neginčija ir pati apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog ginčo ūkinio pastato statybos darbai buvo vykdomi 1972-1973 metais esminės reikšmės neturi, nes bylos medžiaga nustatyta, kad šis pastatas nėra ir niekuomet nebuvo ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, priklausinys. Būtent šių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2010-04-20 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės atžvilgiu surašytas pagrįstai. Tuo pačiu pažymėtina, kad visais nuosavybės teisės įgijimo atvejais turi būti sprendžiama pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką, todėl apeliantės argumentas dėl netinkamo CK 4.103 straipsnio nuostatų aiškinimo prasme ginčo atveju nediskutuotinas (CK 4.12 straipsnis, 4.47 straipsnio 3 ir 4 punktai, Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad ginčo atveju nėra ir nebuvo jokių įstatyminių galimybių spręsti savavališkos statybos statinio įteisinimo klausimo kitaip, nei numato Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tokiu būdu – akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį, ne tik, kad nepažeidė STR 1.01.07: 2010 nuostatų, bet ir ginčo atveju tinkamai pritaikė bei išaiškino LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatose nustatytą imperatyvų reikalavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju CK 4.103 straipsnio nuostatas, susijusias su savavališkos statybos padarinių likvidavimo klausimu išaiškino ir taikė tinkamai (CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kiti ieškovės O. K. E. apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), todėl išsamiau dėl jų kaip teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui nepasisako.
Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės O. K. E. apeliacinis skundas atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.