Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2009-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-54-64/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-11-27
Bylos Nr.
1-54-64/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Klavdija Kruminienė
Nukentėjusysis
M.
Kaltinamasis
V.
Advokatai
Stasys Zabita
Kategorijos
Kopija
Baudžiamoji byla Nr. 1-54-64/2009Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.3.3.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.13.; 1.1.9.5.; 1.1.10.1.; 1.2.3.1.; 1.2.3.5.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.8.; 2.3.6.1.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.; 2.3.6.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOSRESPUBLIKOSVARDU2009 m. lapkričio 27 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Klavdija Kruminienė,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,nukentėjusiajam M. J.,teismo medicinos ekspertui Algirdui Jokšui,kaltinamajam V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, ūkininkas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., 2007 m. spalio 12 d., apie 24.00 val., (duomenys neskelbtini), savo tėvo - ūkininko A. B. sodybos viename iš gyvenamųjų namų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su A. J. metu, nukentėjusiajam sudavus sėdinčiam V. B. televizoriumi per galvą, sudavė A. J. ne daugiau kaip keturis smūgius į galvos sritį, po kurių nukentėjusiajam A. J. nugriuvus ir atsitrenkus pakaušiu ir kitomis kūno dalimis į kietą pagrindą turintį paviršių, padarė nukentėjusiajam sužalojimus: odos nubrozdinimus kaktoje, antakiuose, nosyje, smakre ir pasmakrėje, lūpų dešiniame kampe, poodinės kraujosruvas nosyje, kairiame antakyje – akies vokuose, paviršinę muštinę žaizdą kairiame antakyje, kraujosruvas kairio antakio – nosies šaknies, viršugalvio dešinės pusės minkštuose audiniuose, kraujosruvas ir nubrozdinimus lūpų gleivinėje, kraujosruvą liežuvio kairėje pusėje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimą kairiame smilkinyje – ausies kaušelio riboje, kraujosruvas krūtinės kairėje pusės raumenyse, kairės pusės šešto šonkaulio lūžimą, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnaryje, poodines kraujosruvas kairiame klubo sąnaryje, kraujosruvas pakaušio minkštuosiuose audiniuose, dėl ko nukentėjusysis A. J. mirė nuo galvos sumušimo, lydimo kraujosruvų pakaušio minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų ir smegenėlių dangalais, komplikavusiais dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju smegenų dangalu, dideliu galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu, tokiu būdu nužudė A. J. dėl neatsargumo. Tokiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2007-10-12 apie 24 val. grįžo namo, užėjo pas darbininkus, norėjo su jais pakalbėti, kad geriau dirbtų, kadangi S. V., A. J. ir A. K. kelias dienas iš eilės girtavo ir nelabai dirbo. Su savimi turėjo 0,75 litro talpos butelį degtinės. Įėjus vidun į kambarį, visi trys darbininkai - S. V., A. J. ir A. K. sėdėjo, jis prisėdo A. J. iš dešinės pusės, darbininkų paklausė, kodėl jie išgėrinėja ir nedirba. Neprisiminė ką konkrečiai jam atsakė darbininkai, bet dėl to tarp jų visų įvyko nedidelis konfliktas. Tada A. J. griebė šalia sienos ir lovos stovėjusį televizorių ir trenkė juo jam, sėdėjusiam ant lovos, per galvą. Mano, kad tuo metu galėjo kalbėti su A. K., kadangi nepastebėjo kaip A. J. atsistojęs paėmė televizorių ir juo trenkė. Nuo smūgio televizorius sudužo ir nukrito ant žemės, šalia ant kitos lovos sėdėjusio A. K. kojų. Smūgis buvo stiprus, nes jam kairėje galvos pusėje dviejose vietose buvo prakirstos žaizdos, po šio smūgio televizoriumi, jis labai susijaudino, pašoko nuo lovos ir stovėdamas sudavė A. J. smūgius – kumščiu vieną smūgį į galvą, delnu vieną smūgį per kairį skruostą, kitą kartą virš galvos, stovėdamas. Nukentėjęs nuo jo suduotų smūgių nukrito ant lovos minkštos dalies, bet jis nematė kaip ir ar kur jis galva atsitrenkė krisdamas. Tuo metu A. K. kambaryje nebuvo. Po to išėjęs į virtuvę atsisėdo prie krosnies ir užsirūkė. A. K. atnešė jam vandens nusiprausti, bet jis nesiprausė, sakė nusiprausiąs namuose. Kai kraujas bėgo, užgeso cigaretė ir jis išėjo namo. Virtuvėje konfliktas nevyko, daugiau smūgių A. J. nesudavė, paliko jį gulintį lovoje ant nugaros. Jis, nepasižiūrėjęs, ar A. J. gulėjo lovoje, išėjo namo, pas darbininkus daugiau nebuvo sugrįžęs. Paaiškino, jog anksčiau konfliktų su darbininkais nebūdavo. Nepagalvojo, kad būdamas išgėręs užėjo aiškintis su darbininkais. Nei nuo vieno iš jo suduotų smūgių negalėjo A. J. lūžti šonkaulis. Smūgius A. J. sudavė gindamasis nuo neteisėtų paties nukentėjusio veiksmų, situacijos nekontroliavo, nes buvo šoke. Po smūgio televizoriumi skausmą jautė kelias dienas, bet pas medikus nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jog A. J. sudavė daugiau smūgių, nes pareigūnai žadėjo prisipažinus paleisti, nelaikyti suimto, tačiau po to viską apmąstė.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl įvykio aplinkybių V. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 133-139, t. 1).

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusiuoju M. J. parodė, kad iš savo žmonos sužinojo apie brolio A. J. mirtį, nes tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Nedalyvavo brolio laidotuvėse. Apibūdindamas brolį, parodė, kad jis dažnai išgerdavo, dirbo ir gyveno pas kaltinamojo V. B. tėvą ūkininką A. B., kuris ir palaidojo A. J.. Brolis turėjo trečią invalidumo grupę, širdies ydą, jam buvo krūtinė iškilusi, kaip ir sergantiems širdies liga, todėl negalėjo sunkiai dirbti, gaudavo 600 Lt pensijos, savo šeimos neturėjo, savaitgaliais ateidavo pas jį į namus, kur A. J. galėjo gyventi, bet gyveno pas ūkininką A. B.. Taip pat žino, kad ūkininkas A. B. neleisdavo darbininkams gerti, brolio santykiai su kaltinamuoju buvo normalūs, mano, kad įvyko „nesąmonė“. Jokių finansinių reikalavimų kaltinamajam nereiškia.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad 2007-10-12 dirbo iki vėlumos, žemai suvarė į pastatus 200 gyvulių, gyvuliai buvo sulaukėję, todėl visi buvo rankas susižaloję, darbininkai paprašė „pabaigtuvių“, todėl jiems vakarienei padavė turėtą pusę litro degtinės. 2007-10-13 ryte apie 6 val. jam paskambino darbininkas S. V. ir pasakė, kad nebegyvas A. J.. Atėjęs, matė, kad virtuvinės spintelės kampas buvo kruvinas, A. J. gulėjo kniūbsčias prie tos spintelės, A. J. kūnas dar buvo šiltas, bet pulso nebebuvo, prie durų ties lavono kojomis buvo išspardytas tinkas, dėl ko manė, kad pats A. J. išspardė tinką, taip pat kėdė buvo išnirusi, kraujo beveik nebuvo. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Tą dieną jo sūnus jam papasakojo apie muštynes. Jis pastebėjo, kad sūnaus galva kruvina, buvo praskelta, V. B. jam sakė, kad jis sėdėjo ant lovos, kalbėjosi su A. J., kai pastarasis atsistojęs metė jam ant galvos televizorių, už tai jis A. J. sudavė vieną smūgį. Vėliau sužinojo, kad darbininkai spalio 12 d. vakarą dar buvo nuėję parsinešti degtinės. A. K. tuo metu miegojo ir nieko nematė. Jis tyrėjai atidavė kelnes, kurias pats A. K. buvo paslėpęs dėžėje. Pats A. K. jam pasakojo, kad jie su darbininkais buvo susitarę, jei V. B. ateis pas juos, duoti ir jam, bet kadangi jis nenuvirto, tai antras darbininkas pabūgo. Sūnus buvo griežtesnis ūkininkas nei jis, žino, kad jis buvo užėjęs pas darbininkus pareikšti jiems pretenzijų, kad visą dieną gėrė ir jiems nebuvo svarbūs gyvuliai, liepė darbininkams nenervuoti jo, t.y. tėvo. A. J. jis palaidojo, o išmokas atidavė jo broliui. Žinojo apie A. J. širdies ligą, A. J. buvo nervuotas, bet „geros širdies“, nors kišenėje nešiojosi 200 g talpos degtinės buteliuką ir dažnai išgerdavo po gurkšnį, bet neprisigerdavo. A. J. 4 mėnesius gyveno pas jį ūkyje, nes neturėjo kur gyventi, už nieką jam nereikėjo mokėti. Prisimena, kad A. J. vieną kartą jį puolė šake, kai pastarajam liepė mėšlą pervalyti, po to draugiškai paaiškino, jog taip elgtis negerai. Po šio įvykio, praėjus mėnesiui S. V. ir A. K. jis atleido, nes jie girtavo, o trečią darbininką atleido dėl to, kad pastarasis puolė su kirviu.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta D. B. parodė, kad paties įvykio nematė. Žuvusysis A. J. buvo jos brolis. Pati yra dirbusi pas ūkininką A. B., jis prižiūrėdavo, kad būtų tvarka, neleido darbininkams gerti. Žino, kad A. B. leido jos broliui gyventi pas save. Žinojo, kad brolis turėjo širdies ydą, dažnai išgerdavo, brolis nei A. B., nei jo sūnaus bloguoju neminėjo. Brolį A. J. palaidojo ūkininkas A. B..

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju A. J. parodė, kad paties įvykio nematė. Žuvęs A. J. buvo jo brolis. Jis pats 2006 m. rudenį dirbo pas ūkininką A. B., parvarydavo gyvulius į tvartus, būdavo, kad gyvuliai įspirdavo, būdavo įvairių sužalojimų, mėlynių. Žinojo, kad brolis A. J. dirbo pas ūkininką A. B.. Neprisiminė kas jam pranešė apie brolio mirtį, jam pasakė, kad jis nugriuvo ir mirė, jam nepasakojo apie tai, kaip jo brolis mirė. Žino, kad jo brolį palaidojo pats ūkininkas A. B. ir ūkininkui jokių pretenzijų neturi. Žinojo, kad brolis sirgo širdies liga, jam buvo krūtinė iššokusi. Dalyvaudamas brolio laidotuvėse jo kūne nematė jokių sužalojimų.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad apie brolio A. J. mirtį nieko nežino, jo laidotuvėse nedalyvavo. Su broliu A. J. mažai bendravo, žinojo, kad brolis gyvena pas ūkininkus B., pas juos dirbo ir gyveno, kad visą laiką gerdavo, vos ne kiekvieną dieną, nuo vaikystės buvo neįgalus, nes turėjo širdies ydą nuo gimimo, gaudavo neįgalumo pensiją, kurios užtekdavo pragyvenimui. Jie visi broliai gyveno atskirai. Nežino, kieno lėšomis buvo palaidotas brolis. Žino, kad ūkininkas B. leisdavo gerti savo darbininkams.

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas Algirdas Jokšas patvirtino pateiktas išvadas ir paaiškino, kad profesoriaus A.A. G. išvada neprieštarauja jo pateiktai išvadai. Veikiant alkoholiui, kraujas būna skystesnis, kraujagyslių išsiplėtimas ir plyšimo vietoje gaunasi masyvesnis kraujavimas ir kraujosruva greičiau susiformuoja. A. J. kraujagyslės ir kapiliarai galėjo plyšti ir nuo silpnesnio trauminio poveikio, nes jam buvo kepenų židininis suriebėjimas dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Didelę reikšmę taip pat turi ir alkoholio kiekis ir vartojimo laikas. Nustatė, kad A. J. labiausiai buvo pažeistos kepenys ir kraujagyslės, todėl alkoholis labiausiai ir veikė kepenis ir kraujagysles. A. J. kūne rasta muštinė žaizda ir kraujosruva kairiame smilkinyje buvo neseni sužalojimai, galimai padaryti to įvykio metu ar kiek anksčiau, tačiau neturėjo galimybės nustatyti konkretesnio laiko. Visi A. J. kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti 6 valandų laikotarpiu, nes vėliau kraujosruvoje prasideda baltųjų kraujo kūnelių migracija, iš ko galima daryti išvadą, ar kraujosruva yra senesnė. A. J. kūne buvo rasta ir senesnių sužalojimų, padarytų prieš keletą parų iki A. J. mirties. Kūno tyrimo metu nustatyta, kad pakaušio dešinėje pusėje smilkinio srityje ir nosies nugarėlės paviršiuje murzini raudonos spalvos kraujosruvos buvo padaryti prieš kelias dienas, nes kraujo hemoglobinas, esantis šioje kraujosruvoje kinta, keičiasi spalva ir tie sužalojimai negalėjo būti padaryti prieš pat mirtį. Įvertinus žuvusiojo gyvenimo būdą, kategoriškai nepasisakė dėl suduoto smūgio stiprumo, nes jėgos dydį matematiškai įvertinti negalima, kadangi stipraus ir menko vyro suduotų smūgių stiprumas yra skirtingas. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad žuvusysis galėjo būti sužalotas ir varant gyvulius, nes buvo rasta nubrozdinimų ir kraujosruvų, kitų įvairių sužalojimų. Jo iniciatyva atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu nebuvo nė karto nepademonstruotas žuvusiojo atsitrenkimas į sieną, grindis ar į lovą, visi griuvimai buvo demonstruojami ant minkšto pagrindo. A. J. mirties priežastis nesąlygota sužalojimų, padarytų varant gyvulius. A.A. G. išvadoje akcentuojami veido sužalojimai, bet ne galvoje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad 2007 m. nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio mėnesio dirbo pas ūkininką A. B., po to užgėrė ir jį A. B. atleido. 2007-10-12 penktadienį apie 21-22 val. kartu su S. V., L. R., A. B. ir dar vienu darbininku,. jo pavardės nežinojo, pabaigė suvaryti į tvarką gyvulius žiemai. Po to ūkininkas A. B. atnešė 0,75 litro talpos degtinės butelį, kurį kartu su A. J., S. V. išgėrė. S. V. nuėjo miegoti, o jis su A. J. nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir nusipirko litrą degtinės, kurią susėdo gerti A. J. kambaryje, pasidarė užkandos, įsijungė televizorių. Tada pas juos į kambarį įėjo V. B. nešinas rankoje 0,75 litro talpos degtinės buteliu, pradėjo kabinėtis prie A. J., kam pastarais neklauso jo tėvo A. B., sudavė ranka A. J. per veidą kelis kartus nestipriai, stipriau nei paplekšnojimas, kraujas nebėgo, todėl mano, kad tais smūgiais V. B. negalėjo sužaloti A. J.. Po to A. J. V. B. atkirto, ko šis priekabiauja prie neįgalaus žmogaus. Išeidamas padėjo butelį degtinės, įpylė po taurelę ir pasityčiojęs keiksmažodžiais išėjo. Pagalvojo, kad viskas pasibaigė, toliau sėdėjo ir su A. J. gėrė, žiūrėjo televizorių. Maždaug po 20 minučių V. B. sugrįžo į kambarį, pradėjo šaukti ant A. J., po ko A. J. paėmęs nuo stalelio televizorių „Šilelis“ ir keldamasis nuo lovos televizoriumi trenkė V. B. į galvą stovint tarpdury. Tas smūgis buvo stiprus ir netikėtas V. B.. Jis išsigandęs V. B. nubėgo į virtuvę ir pasislėpė už krosnies, o V. B. pradėjo mušti A. J.. Suduotų smūgių nematė, bet girdėjo duslius smūgius. Išlindęs iš už krosnies matė, kad V. B. iš galvos bėgo kraujas. V. B. atėjęs prie krosnies, atsisėdo ant kėdės, užsidegė cigaretę, paprašė atnešti vandens nusiprausti. Nuėjęs, įpylė į dubenį vandens ir atnešė V. B., bet pastarasis nesiprausė, toliau rūkė. Po akimirkos iš savo kambario išvinguriavo A. J. ir, svyruodamas, nuleidęs galvą, ėjo link laukinių durų. Kai A. J. priėjo prie V. B., pastarasis stodamasis A. J. pasakė, „tau glušiau dar mažai“, ir iš alkūnės sudavė smūgį A. J., bet nematė, kur tiksliai pataikė, po ko A. J. veidu nugriuvo ant grindų pagal langą šalia šaldytuvo. V. B. jam liepė eiti gulti, jis pakluso ir nuėjęs į savo kambarį, atsigulė. V. B. dar trumpai pabuvo, išjungė šviesą ir išėjo. Kai lauke užgeso šviesa, jis užsidegė žiebtuvėlį ir nuėjo pažiūrėti kaip A. J., jį papurtė už kojos, sakė keltis ir eiti miegoti, nes V. B. jau išėjo. Girdėjo, kad tuo metu A. J. gargaliavo, bet nieko jam neatsakė. Pagalvojo, kad atsigaus ir pats nuėjo miegoti. Ryte apie 5-6 valandą atsikėlė, eidamas pagal duris virtuvėje, užkliuvo už kažko, uždegė šviesą ir pamatė gulintį A. J.. Pajudino A. J., bet jis jau buvo sustingęs. Tada pažadino S. V. ir paskambino A. B.. Nematė daugiau jokių sužalojimų nei ant A. J. nosies, nei kitur. Taip pat parodė, kad būdavo, jog V. B. A. J. „glušiumi“ pavadindavo, bet tarp jų piktumų nebuvo, nepriekabiaudavo vienas prie kito. Tą dieną matė tik kaip A. J. televizoriumi trenkė V. B., jis rankose nieko neturėjo. Toje vietoje, kur nuo V. B. suduoto smūgio alkūne ar sulenkta ranka į dešinę veido pusę, nes iš tos pusės sudavė, A. J. krito, stovėjo kėdė, mano, kad A. J. pirma griuvo ant tos kėdės, tik tą kartą matė A. J. griūnant nuo suduoto smūgio. Kuomet slėpėsi už krosnies, kambario durys buvo praviros, tačiau jis nematė kaip V. B. mušė A. J., kur ir kiek sudavė smūgių, nei žodžiu, nei veiksmu jis nedalyvavo tarp V. B. ir A. J. vykusiame konflikte. V. B. paskutinį smūgį A. J. sudavė virtuvėje, kur ir buvo rastas gulintis A. J., o ne kambaryje, kur stovi spintelė. Tyrimo metu buvo paimtos jo tą dieną vilkėtos kelnės, jos buvo suteptos krauju, tačiau jis nežino, kaip kelnes susitepė, nes eidamas miegoti kelnes nusimovė, numetė ant lovos, o ryte jas padėjo prie kitų nešvarių drabužių, ir apsivilko kitas kelnes. Jo ir A. J. santykiai buvo geri. Paaiškino, kad varant gyvulius, būna, jog gyvuliai sužaloja. Nežinojo, ar A. J. buvo sužalotas gyvulių, nes pastarasis jam nesiskundė, jam tik petį paskaudėdavo. Nors tą vakarą buvo išgėręs degtinės, tačiau jautėsi normaliai, viską gerai prisiminė, negalėjo suklysti. Parodymus apie šį įvykį davė pirmadienį, po įvykio praėjus 5 dienoms ir parodymų patikrinimo vietoje metu parodė viską, kaip vyko. Dabar papasakojo teisingai, o jo parodymai, duoti 2007-10-17 yra netikslūs.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (b.l. 68-70, t. 1), kuriuos patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 71-76, t. 1).

Iš įvykio vietos apžiūrų protokolų matyti, jog buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini), esanti A. B. sodyba, kur rastas A. J. lavonas. Įvykio vietos - namo apžiūros metu užfiksuotos dėmės, panašios į kraujo dėmes (b.l. 4-12, t. 1).

Specialisto išvadoje Nr. M 127/07(10) nurodyta, jog A. J. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, lydimo kraujosruvų pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinįjį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų ir smegenėlių dangalais, kas komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju smegenų dangalu, dideliu galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu. Mirtis galėjo įvykti 2-3 paros iki tyrimo pradžios, nes tam neprieštarauja stiprus lavono raumenų sustingimas, 2 lavondėmių stadija, prasidėjęs lavono puvimas. Lavono kraujyje rasta 2,43 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Lavone rasti šie sužalojimai: 1) kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse, smegenėlių apatiniuose paviršiuose ir įvertinus šių sužalojimų (kraujosruvų) išsidėstymą, tikėtina, kad kontaktuota pakaušiu su kokiu tai pagrindu ar bukais daiktais, vertinant izoliuotai, 3 kartus, tačiau tai nėra kategoriška ir šių sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo konkrečiu atveju sukėlė mirtį ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti kelios valandos iki mirties, į ką nurodo šviežių kraujosruvų mikroskopinis vaizdas; 2) odos nubrozdinimai kaktoje, antakiuose, nosyje, smakre ir pasmakrėje, lūpų dešiniame kampe, poodinės kraujosruvos nosyje, kairiame antakyje – akies vokuose, paviršinė muštinė žaizda kairiame antakyje, kraujosruvos kairio antakio – nosies šaknies, viršugalvio dešinės pusės minkštuose audiniuose, kraujosruvos ir nubrozdinimai lūpų gleivinėje, kraujosruva liežuvio kairėje pusėje ir šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurie galėjo turėti kontaktų zonoje kokius tai kraštus, briaunas, kampus ir pan., neatmetama, ir kūno dalys (pvz. veikiant lūpas), kelios – keletas valandų iki mirties ir įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui gali būti kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kraujosruva liežuvyje gali gautis tiek veikiant veidą iš priekio ar apačios, tiek ir kontaktuojant pakaušiu su kokiu tai pagrindu ar daiktais, o vertinant izoliuotai, šie sužalojimai padaryti mažiausiai 11 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje ir sužalojimų padarymo metu nukentėjęs galėjo būti įvairiose padėtyse, krentant, griūnant ir pan.; 3) muštinė žaizda ir kraujosruva kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimas kairiame smilkinyje – ausies kaušelio riboje, kraujosruvos krūtinės kairėje pusės raumenyse, kairės pusės šešto šonkaulio lūžimas, odos nubrozdinimai kairės alkūnės sąnaryje, poodinės kraujosruvos kairiame klubo sąnaryje ir įvertinus šių sužalojimų išsidėstymą bei pobūdį, neatmetama, galėjo gautis ir kritimo, griuvimo metu ir kontaktuojant galvos kaire puse, krūtine, alkūne, klubu su kokiais tai daiktais ar pagrindu panašiu, kaip ir aukščiau nurodyti sužalojimai, laiku ir įtakos mirčiai neturėjo, o kairės pusės šešto šonkaulio lūžimas gyvam asmeniui kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; 4) poodinės kraujosruvos plaštakose, kairiame dilbyje, blauzdoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, pakinklio duobėje ir šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio kategoriškai nėra galimybės nurodyti, mažiausiai 6 smūgiais ar trauminiais poveikiais ir jokios įtakos mirčiai neturėjo ir gyvam asmeniui tai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; 5) senos kraujosruvos pakaušio dešinės pusės, nosies nugarėlės minkštuose audiniuose su kremzlių lūžimu ir šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio nurodyti nėra galimybės, trimis smūgiais ar trauminiais poveikiais kelios – keletas parų iki mirties ir įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (nosies kremzlių lūžimas) (b.l. 17-23, t. 1).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. MP 5/08(10)-M 127/07(10) nurodyta, jog įvertinus sužalojimų (kraujosruvų), nurodytų specialisto išvados Nr. M 127/07(10) 4.1 punkte - kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse, smegenėlių apatiniuose paviršiuose – išsidėstymą tikėtina, kad buvo kontaktuota pakaušiu su kokiu tai pagrindu, kontakto zonoje turinčiu plokščią arba artimą jam paviršių, ar kietais bukais daiktais be išreikštų kampų, briaunų, vertinant izoliuotai, 3 kartus. Kategoriškų teismo medicinos duomenų, nurodančių į tai, kad nurodyti sužalojimai galėjo gautis po smūgių į veidą ir po to kontaktuojant su siena, mediniu lovos galu, grindimis, nenustatyta, tam neprieštarautų ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje medžiaga. Dažniausiai po smūgio į veidą vertikalioje padėtyje ar jai artimoje padėtyje esančiam asmeniui įvyksta galvos atsilošimas bei kontaktuojama su kokiu tai pagrindu sritimi, esančia aukščiau išorinio pakaušio gumburo, kraujosruvos galvos smegenų kaktinėse skiltyse išsidėsto labiau pamatiniuose paviršiuose. Specialisto išvados Nr. M 127/07(10) 4.3 punkte nurodyti sužalojimai - muštinė žaizda ir kraujosruva kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimas kairiame smilkinyje - ausies kaušelio riboje, kraujosruvos krūtinės kairės pusės raumenyse, kairės pusės 6 šonkaulio lūžimas, odos nubrozdinimai kairės alkūnės sąnaryje, poodinės kraujosruvos kairiame klubo sąnaryje – įvertinus jų išsidėstymą bei pobūdį, neatmetama, galėjo gautis ir kritimo, griuvimo pasekoje ir kontaktuojant galvos kaire puse, krūtine, alkūnės, klubo sąnariais su kokiais tai daiktais ar pagrindu, pvz. ir minima kėde, grindimis, tokie sužalojimai gali gautis tiek ir po kokio tai smūgio į galvos priekinius ar dešinius paviršius, tiek ir be pašalinės jėgos poveikio. Medicininiuose dokumentuose užfiksuoti susirgimai, traumos įtakos mirčiai neturėjo (b.l. 31-32, t. 1).

Iš 2007-10-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2007-10-15 įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: striukė, pagalvės užvalkalas, staltiesės fragmentas, su dėmėmis panašiomis į kraują, ilgas pilkos spalvos medžiaginis paltas, televizorius „Šilelis“. Minėti daiktai perduoti saugoti į Raseinių rajono policijos komisariato OP ūkio dalį (b.l. 33-40, 41, 42 t. 1).

Iš 2007-10-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. B. pateikė džinsines kelnes su dėmėmis panašiomis į kraujo. Minėtos kelnės 2007-10-19 buvo apžiūrėtos (b.l. 43, 44-47, t. 1).

Specialisto išvadoje Nr. S 595/07(01) nurodyta, kad ant džinsinių kelnių yra A. J. kraujas su 99,9999999999 % tikimybe (b.l. 53-57, t. 1).

Specialisto išvadoje Nr. G 339/07(10) nurodyta, kad V. B. padaryti gilūs odos nubrozdinimai kaktoje, odos nubrozdinimai plaštakose. Sužalojimai kaktoje padaryti galimai nurodomo įvykio metu ir būdingi smūgio sudavimui. Tokie sužalojimai gali būti padaryti ir vieno smūgio pasekoje. Odos nubrozdinimai plaštakose padaryti 2-4 paros iki tyrimo pradžios. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. Sužalojimai kaktoje padaryti galimai pateiktu objektu – televizoriumi „Šilelis“ apatine dalimi, į ką nurodo sužalojimų išsidėstymas, pobūdis, televizoriaus apatinės dalies detalių pobūdis (b.l. 105, t. 1).

Iš Nemakščių seniūnijos charakteristikos matyti, kad V. B. kartu su tėvais 1989-05-04 atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), lankė (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, vėliau mokėsi aukštesniojoje mokykloje, yra nevedęs, ūkininkauja, seniūnijoje nusiskundimų jo elgesiu niekada nebuvo gauta (b.l. 146, t. 1).

Iš Nemakščių seniūnijos pažymos apie V. B. šeimos sudėtį matyti, kad jis šeimoje gyvena vienas (b.l. 147, t. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 22 išvadose nurodyta, kad V. B. nusikaltimo padarymo metu teisingai suprato savo veiksmų esmę ir juos galėjo pilnai teisingai valdyti, buvo psichiškai sveikas ir paprastai girtas. V. B. dabartiniu metu pilnai teisingai supranta savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai gali valdyti, šiuo metu yra psichiškai sveikas. V. B. gali būti apklausiamas dalyvaujant teismo posėdžiuose ir jam nereikalingos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės (b.l. 161-162, t. 1).

A. G. teismo medicininių tyrimo biuro pateikta teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-94-73 nurodyta, kad A. J. mirties priežastis buvo galvos trauma, dėl kurios po dešinio galvos smegenų pusrutulio kietuoju dangalu susikaupė didelis kiekis (150 ml) kraujo, kuris suspaudė galvos smegenis ir sutrikdė jų veiklą. Kraujo išsiliejimo po A. J. dešinio galvos smegenų pusrutulio kietuoju dangalu priežastimi buvo galvos sumušimas atsitrenkiant pakaušiu tiek po sudavimo į veido sritį nestiprių smūgių, tiek ir po pastūmimo ar savaiminio griuvimo. Duoti kategorišką išvadą apie tai kiek smūgių V. B. sudavė A. J. į veidą bei kitas kūno vietas nėra galimybės, tačiau, remiantis skyriaus „Bylos medžiagos apibendrinimas ir tyrimo išvados“ skirsnio 2.2. išvadomis, yra tikėtina, kad į veidą galėjo būti suduoti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip keturi smūgiai, į krūtinę ne daugiau kaip du smūgiai, o į kitas kūno vietas ne daugiau kaip šeši smūgiai. A. J. galvos sužalojimai, susidarę pakaušiu kontaktuojant su siena, mediniu lovos galu, grindimis ar kitais paviršiais, galėjo gautis tiek nuo sudavimo į veido sritį nestiprių smūgių, tiek ir po pastūmimo ar savaiminio griuvimo. Byloje esantys medicininių dokumentų duomenys apie A. J. persirgtas ligas ir turėtas traumas liudija, kad tai jokios įtakos A. J. mirčiai neturėjo. A. J. skrodimo metu konstatuotas kepenų židininis suriebėjimas liudija apie tai, kad A. J. alkoholį vartojo nesaikingai ir todėl jo kraujagyslės ir kapiliarai galėjo plyšti ir nuo silpnesnio trauminio poveikio. A. J. vidutinio sunkumo apsinuodijimas etilo alkoholiu (2,43 promilės) mirties metu galėjo sąlygoti greitesnį didesnio kraujo kiekio susikaupimą po kietuoju galvos smegenų dangalu (b.l. 39-59, t. 2).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

V. B. buvo kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d. tyčia nužudęs A. J., t.y. kad jis 2007-10-12 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini), ūkininko A. B. sodybos viename iš gyvenamųjų namų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su A. J. metu, tyčia sudavė jam kumščiais į galvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 20 smūgių, po kurių nukentėjusysis ne kartą galva atsitrenkė į kambaryje esančių daiktų paviršius bei nukrito ir atsitrenkė kitomis kūno dalimis, taip nukentėjusiajam A. J. padarė daugybinius sužalojimus: kairės pusės šešto šonkaulio lūžimą, muštines žaizdas, odos nubrozdinimus, kraujosruvas galvoje, veide, krūtinės kairėje pusėje, kairės alkūnės ir kairio klubo sąnariuose, dilbiuose, blauzdoje, plaštakose, pakinklyje, dėl ko nukentėjusysis A. J. mirė įvykio vietoje nuo galvos sumušimo, lydimo kraujosruvų pakaušio minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų ir smegenėlių dangalais, komplikavusiais dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju smegenų dangalu, dideliu galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu.

Tačiau teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad V. B. kaltės tyčia nužudžius A. J. byloje nėra, o esamų įrodymų pagrindu galima būtų daryti tik prielaidinę išvadą dėl tyčinio nužudymo, ko teismas padaryti neturi teisinio pagrindo, nes visos abejonės privalo traktuoti kaltinamojo naudai. Kaltinamasis prisipažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau nesiekė jo mirties, o smūgius sudavė po to, kai pats nukentėjęs asmeninio konflikto metu tyčia televizoriumi sudavė jam per galvą ir padarė sužalojimus, t.y. kaltinamojo V. B. suduoti smūgiai nukentėjusiam buvo atsakas į pastarojo neteisėtus veiksmus. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir įvykio vietoje buvusio vienintelio liudytojo A. K. parodymai, teismo medicinos eksperto parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, V. B. ir liudytojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nukentėjęs, suduodamas televizoriumi smūgį sėdinčiam kaltinamajam per galvą ir jį sužalodamas, tyčia neprovokavo kaltinamojo veiksmų, bet taip pasielgdamas iš viso nevertino savo elgesio kaip rizikingo, nors galėjo ir turėjo numatyti, jog toks jo elgesys paskatins kaltinamąjį elgtis nusikalstamai. Akivaizdu, kad toks agresyvus nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, todėl vertinamas kaip rizikingas. Kvalifikuojant kaltinamojo veiką teismas negali vertinti kaip įrodymus dorovės bei moralės aspektus, tačiau privalo atsižvelgti į bylos duomenimis nustatytą faktą, kad ūkininkai A. ir V. B. kaip neturėjusio jokio būsto apgyvendino nukentėjusįjį savo sodyboje, kaip silpnos sveikatos žmogui pavesdavo ūkio veiklai esminės reikšmės neturinčius darbus, o nukentėjusysis tuo piktnaudžiaudavo (pastoviai būdavo neblaivus, įžūliai elgdavosi su jį globojančiais namų valdos šeimininkais, vieną iš jų net puolė šakėmis).

Kaltinamasis V. B. prisipažino 2007-10-12 A. J. sudavęs kumščiu ir delnu smūgius į galvos sritį, nuo ko A. J. nukrito ant lovos, tačiau būdamas susijaudinęs, jis nematė, ar A. J. krisdamas ant lovos, galva neatsitrenkė į sieną. Iš bylos duomenų matyti, kad lova, ant kurios buvo nukritęs nukentėjęs, stovi prie sienos, todėl vertinant byloje ištirtus įrodymus darytina išvada, kad A. J. galėjo atsitrenkti galva į lovos kietąją dalį, ar į sieną. Nors kaltinamasis neigia virtuvėje sudavęs dar vieną smūgį nukentėjusiam, tačiau įvykio vietoje buvęs liudytojas A. K. parodė, jog V. B. sėdint virtuvėje ant kėdės ir nulenkus galvą rūkant, nematė kaip iš kambario išėjo taip pat galvą nuleidęs A. J. ir ėjo link laukinių durų, kuris taip pat nematė V. B., ir V. B. jau stojantis eiti namo, sulenkta ranka sudavė vieną smūgį A. J. į veidą, po ko nukentėjęs nugriuvo ant grindų. Taip pat liudytojas A. K. patvirtino matęs, jog V. B. smūgius A. J. į veidą sudavė po to, kai pastarasis į jį metė televizorių, kitų suduotų smūgių jis nematė, nes slėpėsi virtuvėje, o tik girdėjo duslius smūgių garsus. Nors specialisto išvadoje Nr. M 127/07(10) nurodyta, kad nurodytiems sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau kaip 20 smūgių, tačiau specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog dauguma sužalojimų, tame tarpe ir 6-to šonkaulio lūžimas, galėjo gautis nukentėjusiam asmeniui griūnant, krentant, kontaktuojant kūno dalimis su kietais paviršiais, tame tarpe ir su kėde. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, jog kaltinamasis sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir padarė visus kaltinime nurodytus daugybinius sužalojimus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažįsta sudavęs A. J. apie 3 smūgius į veidą, į tai, kad nukentėjęs buvo rastas gulintis sukniubęs virtuvėje prie sienos galva prie pat sienos, ir į tai, kad liudytojas A. K. matė, jog stodamasis kaltinamasis sulenkta ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiam į veidą, po ko A. J. taip pat nukrito ir tikėtina, atsitrenkė galva į sieną, teismas daro išvadą, kad nuo šių smūgių sudavimo ir nukentėjusiajam krentant (griūnant) ir galvos pakaušiu kontaktuojant su kietą pagrindą turinčiais paviršiais – siena, grindimis, kaip ir konstatuota specialistų išvadose, A. J. buvo padaryti sužalojimai: kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse, smegenėlių apatiniuose paviršiuose, kurie buvo pagrindine jo mirties priežastimi. Taigi, paminėti įrodymai patvirtina, kad tarp V. B. smurtinių veiksmų ir A. J. mirties yra priežastinis ryšys.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis į A. J. kambarį buvo atėjęs du kartus ir abu kartus A. J. sudavė smūgius, tačiau asmenų, galėjusių patvirtinti šią liudytojo nurodytą aplinkybę nėra, nes ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. V. parodė, kad jis išgėręs kartu su A. J. ir A. K. nuėjo miegoti į kitą kambarį ir negirdėjo jokio triukšmo. Pats kaltinamasis neigia, kad buvo atėjęs du kartus pas nukentėjusį. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes ir į liudytojo A. K. nurodytus veiksmus kaltinamajam atėjus pirmą kartą, šie, neva, kaltinamojo atlikti veiksmai – kelių smūgių sudavimas delnu A. J. per veidą, nepaliko jokių sužalojimų, dėl ko būtų galima besąlygiškai tikėti liudytojo A. K. parodymais dėl kaltinamojo atėjimo pas juos du kartus. Todėl teismas liudytojo A. K. šią nurodytą aplinkybę vertina kritiškai ir traktuoja ją kaltinamojo naudai.

Iš kaltinamojo V. B. bei liudytojo A. K. parodymų matyti, kad dėl to, jog A. J. trenkė televizoriumi kaltinamajam į galvą ir padarė sužalojimus, tarp V. B. ir A. J. kilo konfliktas, kurio metu V. B. iš pykčio sumušė A. J.. Iš teismo medicinos specialisto išvadų bei teismo medicinos eksperto parodymų matyti, kad A. J. mirtinas sužalojimas - kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse, smegenėlių apatiniuose paviršiuose, įvertinus jų išsidėstymą (pakaušio išorinio gumburo lygyje bei žemiau jo ir nusitęsiant link sprando), kraujosruvų po minkštaisiais galvos smegenų dangalais išsidėstymą (lokalios bei simetriškos kaktinių skilčių polių viršutinėse dalyse bei nusitęsiant link viršutinių paviršių; išsimėčiusios kraujosruvos smegenėlių apatiniuose vidiniuose paviršiuose), kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį ir ryškiau išreikštą pakaušinės ir momeninės skilčių projekcijose, tikėtina, kad buvo kontaktuota pakaušiu su kokiu tai pagrindu, kontakto zonoje turinčiu plokščią arba artimą jam paviršių, ar kietais bukais daiktais be išreikštų kampų, briaunų, vertinant izoliuotai, 3 kartus, o kiti specialisto išvadose nurodyti A. J. padaryti sužalojimai taip pat galėjo gautis nukentėjusiam asmeniui kritimo, griuvimo pasekoje ir kontaktuojant kitomis kūno vietomis su kokiais tai daiktais ar pagrindu ir šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo, o gyvam asmeniui būtų kvalifikuojami nežymiu ar nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tokioms medicininėms išvadoms neprieštarauja kaltinamojo teiginys, kad smūgius A. J. sudavė tik iš pykčio kaip atsaką į jo smūgį televizoriumi per galvą, nenorėjo nužudyti A. J. ir nenumatė, kad nuo jo smūgių A. J. nugrius bei patirs mirtiną traumą. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas A. J. parodė, kad A. J. kraujagyslės ir kapiliarai galėjo plyšti ir nuo silpnesnio trauminio poveikio, nes jam buvo kepenų židininis suriebėjimas dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Taigi, įvertinus byloje surinktus duomenis visumoje, daroma išvada, jog kaltinamojo V. B. suduoti tiesioginiai smūgiai, kurie nebuvo A. J. mirties priežastimi, buvo ne itin stiprūs, dėl ko nėra pagrindo netikėti kaltinamojo teiginiu, kad jis nenorėjo nužudyti A. J. ir nenumatė, kad nuo jo (V. B.) smūgių A. J. mirs. Esant tokioms aplinkybėms, V. B. veikoje nėra BK 129 str. 1 d. numatyto tyčinio nužudymo sudėties. Tačiau, nors V. B. ir nenumatė savo neteisėtos veikos pasekmių, atsižvelgiant į jo asmenybę, amžių, gyvenimišką patirtį bei į įvykio aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis smūgius A. J. sudavė patalpoje, kurioje buvo betoninės sienos, medinės grindys, daroma išvada, kad jis galėjo ir turėjo tai numatyti, dėl ko V. B. veika vertinama kaip gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo ir kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d.

Prokuroro V. B. pateiktame kaltinime nurodyta, kad V. B. A. J. kumščiais sudavė ne mažiau 20 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas. Kadangi teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad visi A. J. kūne rasti sužalojimai, tame tarpe ir sužalojimai, patirti A. J. griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, padaryti 20 smūginių kontaktų metu, bet taip pat nurodyta, jog neatmetama, kad galėjo gautis nukentėjusiam asmeniui kritimo, griuvimo metu ar kontaktuojant kitomis kūno vietomis su kokiais tai daiktais ar pagrindu, daroma išvada, jog V. B. nukentėjusiajam sudavė mažiau nei 20 smūgių, dėl ko kaltinimas dėl smūgių kiekio tikslinamas, taip pat iš kaltinimo pašalintini sužalojimai: kraujosruvos dilbiuose, plaštakose, pakinklyje. Specialisto išvadoje nurodyta, jog šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio kategoriškai nėra galimybės nurodyti. Posėdžio metu apklausti asmenys parodė, jog varant po vasaros sezono sulaukėjusius gyvulius į tvartus, yra padaromi įvairūs sužalojimai, todėl posėdyje ekspertas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad šie aukščiau paminėti sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiam varant gyvulius. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo parodymai apie jo suduotų smūgių skaičių iš esmės neprieštarauja nei specialisto išvadoms, nei kitiems byloje surinktiems įrodymams, V. B. suduotų smūgių skaičius nustatomas, remiantis kaltinamojo parodymais.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina kaltinamojo veikos faktines aplinkybes, kaltės formą ir veikos juridinę kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. ir V. B. veiksmai kvalifikuotini kaip neatsargus gyvybės atėmimas.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltam asmeniui, teismas vadovaujasi LR Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmės skyrimas“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), ir skiria bausmę, numatytą LR Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Kaltinamasis V. B. prisipažino sudavęs smūgius nukentėjusiam A. J., gailėjosi taip padaręs, teigė nenorėjęs nužudyti A. J.. Pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Nors įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Kaltinamasis sutinka, kad nuo jo suduotų smūgių griūdamas nukentėjęs galva galėjo atsitrenkti į sieną ir taip susižaloti. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Net ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog jis gailisi, kad sudavė smūgius nukentėjusiam. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. J., žuvusiojo brolis, parodė, jog įvyko nesusipratimas, prašė kaltinamojo griežtai nebausti ir neturėjo jokių turtinių pretenzijų V. B.. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas pripažįsta kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino įvykio dieną vartojęs alkoholinius gėrimus, teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. B. teisingai suprato savo veiksmų esmę ir juos galėjo pilnai teisingai valdyti, buvo psichiškai sveikas ir paprastai girtas (b.l. 161-162, t. 1). Duomenų, jog kaltinamasis buvo smurtavęs kitų asmenų atžvilgiu, nėra, todėl teismas laiko, jog pavartotas alkoholio kiekis turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

V. B. padarė nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veikdamas dėl neatsargumo, sukėlė skaudžias ir neatstatomas pasekmes – nukentėjusio A. J. mirtį. BK 132 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu, atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiam, kai tarp kalto asmens veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, nenutrūkęs pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje. Kaltinamasis V. B. nebuvo baustas administracine tvarka, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dirba (ūkininkauja).

Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. sankcijoje numatytos tik dvi bausmių rūšys – areštas ir laisvės atėmimas iki 4 metų. Teismas įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, arešto bausmės vykdymas negali būti atidėtas, todėl teismas kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiria BK 132 str. 1 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atidedant jos vykdymą. Kadangi byloje nustatyta ne tik kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet atsakomybę sunkinanti aplinkybę, todėl, atsižvelgiant į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis BK 61 str. 2 d. nuostatą, kaltinamajam skiria bausmė, kuri savo dydžiu yra labai artima BK 132 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. B. buvo laikinai sulaikytas bei suimtas, todėl vadovaujantis BK 66 str., į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, vieną suėmimo dieną bei laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d., daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Tiriant A. J. nužudymą, apžiūrėjus įvykio vietą, rasti ir paimti daiktai: striukė, pagalvės užvalkalas, staltiesės fragmentas, ilgas pilkos spalvos medžiaginis paltas, televizorius „Šilelis“, kurie perduoti saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato ūkio dalį. Taip pat tyrimo metu buvo pateiktos žalios džinsinės kelnės, kurios po apžiūros buvo perduotos saugoti į Raseinių rajono apylinkės prokuratūrą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, striukė, pagalvės užvalkalas, staltiesės fragmentas, ilgas pilkos spalvos medžiaginis paltas, žalios džinsinės kelnės, kaip menkaverčiai daiktai sunaikintini. Taip pat sunaikintinas ir televizorius „Šilelis“, kadangi byloje nėra duomenų, kam minėtas daiktas priklauso ir ar kas iš byloje dalyvavusių asmenų pageidavo televizorių grąžinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301-308 str. str., 310 str.,

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. (dėl A. J. nužudymo dėl neatsargumo) ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 71 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (1950 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą ir įpareigojimą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009 m. birželio 3 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką: nuo 2007 m. spalio 16 d. iki 2007 m. gruodžio 18 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę - užstatą V. B. palikti nepakeistą. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti ir 15000 Lt užstatą, įmokėtą į Raseinių rajono apylinkės prokuratūros depozitinę sąskaitą LT (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, grąžinti užstato davėjui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: striukę, pagalvės užvalkalą, staltiesės fragmentą, ilgą pilkos spalvos medžiaginį paltą, televizorių „Šilelis“, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato ūkio dalyje, ir žalias džinsines kelnes, saugomas Raseinių rajono apylinkės prokuratūroje, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Klavdija KruminienėKopija tikra:TeisėjaKlavdija Kruminienė