Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2007-10-12 apie 24 val. grįžo namo, užėjo pas darbininkus, norėjo su jais pakalbėti, kad geriau dirbtų, kadangi S. V., A. J. ir A. K. kelias dienas iš eilės girtavo ir nelabai dirbo. Su savimi turėjo 0,75 litro talpos butelį degtinės. Įėjus vidun į kambarį, visi trys darbininkai - S. V., A. J. ir A. K. sėdėjo, jis prisėdo A. J. iš dešinės pusės, darbininkų paklausė, kodėl jie išgėrinėja ir nedirba. Neprisiminė ką konkrečiai jam atsakė darbininkai, bet dėl to tarp jų visų įvyko nedidelis konfliktas. Tada A. J. griebė šalia sienos ir lovos stovėjusį televizorių ir trenkė juo jam, sėdėjusiam ant lovos, per galvą. Mano, kad tuo metu galėjo kalbėti su A. K., kadangi nepastebėjo kaip A. J. atsistojęs paėmė televizorių ir juo trenkė. Nuo smūgio televizorius sudužo ir nukrito ant žemės, šalia ant kitos lovos sėdėjusio A. K. kojų. Smūgis buvo stiprus, nes jam kairėje galvos pusėje dviejose vietose buvo prakirstos žaizdos, po šio smūgio televizoriumi, jis labai susijaudino, pašoko nuo lovos ir stovėdamas sudavė A. J. smūgius – kumščiu vieną smūgį į galvą, delnu vieną smūgį per kairį skruostą, kitą kartą virš galvos, stovėdamas. Nukentėjęs nuo jo suduotų smūgių nukrito ant lovos minkštos dalies, bet jis nematė kaip ir ar kur jis galva atsitrenkė krisdamas. Tuo metu A. K. kambaryje nebuvo. Po to išėjęs į virtuvę atsisėdo prie krosnies ir užsirūkė. A. K. atnešė jam vandens nusiprausti, bet jis nesiprausė, sakė nusiprausiąs namuose. Kai kraujas bėgo, užgeso cigaretė ir jis išėjo namo. Virtuvėje konfliktas nevyko, daugiau smūgių A. J. nesudavė, paliko jį gulintį lovoje ant nugaros. Jis, nepasižiūrėjęs, ar A. J. gulėjo lovoje, išėjo namo, pas darbininkus daugiau nebuvo sugrįžęs. Paaiškino, jog anksčiau konfliktų su darbininkais nebūdavo. Nepagalvojo, kad būdamas išgėręs užėjo aiškintis su darbininkais. Nei nuo vieno iš jo suduotų smūgių negalėjo A. J. lūžti šonkaulis. Smūgius A. J. sudavė gindamasis nuo neteisėtų paties nukentėjusio veiksmų, situacijos nekontroliavo, nes buvo šoke. Po smūgio televizoriumi skausmą jautė kelias dienas, bet pas medikus nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jog A. J. sudavė daugiau smūgių, nes pareigūnai žadėjo prisipažinus paleisti, nelaikyti suimto, tačiau po to viską apmąstė.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl įvykio aplinkybių V. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 133-139, t. 1).

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusiuoju M. J. parodė, kad iš savo žmonos sužinojo apie brolio A. J. mirtį, nes tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Nedalyvavo brolio laidotuvėse. Apibūdindamas brolį, parodė, kad jis dažnai išgerdavo, dirbo ir gyveno pas kaltinamojo V. B. tėvą ūkininką A. B., kuris ir palaidojo A. J.. Brolis turėjo trečią invalidumo grupę, širdies ydą, jam buvo krūtinė iškilusi, kaip ir sergantiems širdies liga, todėl negalėjo sunkiai dirbti, gaudavo 600 Lt pensijos, savo šeimos neturėjo, savaitgaliais ateidavo pas jį į namus, kur A. J. galėjo gyventi, bet gyveno pas ūkininką A. B.. Taip pat žino, kad ūkininkas A. B. neleisdavo darbininkams gerti, brolio santykiai su kaltinamuoju buvo normalūs, mano, kad įvyko „nesąmonė“. Jokių finansinių reikalavimų kaltinamajam nereiškia.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad 2007-10-12 dirbo iki vėlumos, žemai suvarė į pastatus 200 gyvulių, gyvuliai buvo sulaukėję, todėl visi buvo rankas susižaloję, darbininkai paprašė „pabaigtuvių“, todėl jiems vakarienei padavė turėtą pusę litro degtinės. 2007-10-13 ryte apie 6 val. jam paskambino darbininkas S. V. ir pasakė, kad nebegyvas A. J.. Atėjęs, matė, kad virtuvinės spintelės kampas buvo kruvinas, A. J. gulėjo kniūbsčias prie tos spintelės, A. J. kūnas dar buvo šiltas, bet pulso nebebuvo, prie durų ties lavono kojomis buvo išspardytas tinkas, dėl ko manė, kad pats A. J. išspardė tinką, taip pat kėdė buvo išnirusi, kraujo beveik nebuvo. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Tą dieną jo sūnus jam papasakojo apie muštynes. Jis pastebėjo, kad sūnaus galva kruvina, buvo praskelta, V. B. jam sakė, kad jis sėdėjo ant lovos, kalbėjosi su A. J., kai pastarasis atsistojęs metė jam ant galvos televizorių, už tai jis A. J. sudavė vieną smūgį. Vėliau sužinojo, kad darbininkai spalio 12 d. vakarą dar buvo nuėję parsinešti degtinės. A. K. tuo metu miegojo ir nieko nematė. Jis tyrėjai atidavė kelnes, kurias pats A. K. buvo paslėpęs dėžėje. Pats A. K. jam pasakojo, kad jie su darbininkais buvo susitarę, jei V. B. ateis pas juos, duoti ir jam, bet kadangi jis nenuvirto, tai antras darbininkas pabūgo. Sūnus buvo griežtesnis ūkininkas nei jis, žino, kad jis buvo užėjęs pas darbininkus pareikšti jiems pretenzijų, kad visą dieną gėrė ir jiems nebuvo svarbūs gyvuliai, liepė darbininkams nenervuoti jo, t.y. tėvo. A. J. jis palaidojo, o išmokas atidavė jo broliui. Žinojo apie A. J. širdies ligą, A. J. buvo nervuotas, bet „geros širdies“, nors kišenėje nešiojosi 200 g talpos degtinės buteliuką ir dažnai išgerdavo po gurkšnį, bet neprisigerdavo. A. J. 4 mėnesius gyveno pas jį ūkyje, nes neturėjo kur gyventi, už nieką jam nereikėjo mokėti. Prisimena, kad A. J. vieną kartą jį puolė šake, kai pastarajam liepė mėšlą pervalyti, po to draugiškai paaiškino, jog taip elgtis negerai. Po šio įvykio, praėjus mėnesiui S. V. ir A. K. jis atleido, nes jie girtavo, o trečią darbininką atleido dėl to, kad pastarasis puolė su kirviu.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta D. B. parodė, kad paties įvykio nematė. Žuvusysis A. J. buvo jos brolis. Pati yra dirbusi pas ūkininką A. B., jis prižiūrėdavo, kad būtų tvarka, neleido darbininkams gerti. Žino, kad A. B. leido jos broliui gyventi pas save. Žinojo, kad brolis turėjo širdies ydą, dažnai išgerdavo, brolis nei A. B., nei jo sūnaus bloguoju neminėjo. Brolį A. J. palaidojo ūkininkas A. B..

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju A. J. parodė, kad paties įvykio nematė. Žuvęs A. J. buvo jo brolis. Jis pats 2006 m. rudenį dirbo pas ūkininką A. B., parvarydavo gyvulius į tvartus, būdavo, kad gyvuliai įspirdavo, būdavo įvairių sužalojimų, mėlynių. Žinojo, kad brolis A. J. dirbo pas ūkininką A. B.. Neprisiminė kas jam pranešė apie brolio mirtį, jam pasakė, kad jis nugriuvo ir mirė, jam nepasakojo apie tai, kaip jo brolis mirė. Žino, kad jo brolį palaidojo pats ūkininkas A. B. ir ūkininkui jokių pretenzijų neturi. Žinojo, kad brolis sirgo širdies liga, jam buvo krūtinė iššokusi. Dalyvaudamas brolio laidotuvėse jo kūne nematė jokių sužalojimų.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad apie brolio A. J. mirtį nieko nežino, jo laidotuvėse nedalyvavo. Su broliu A. J. mažai bendravo, žinojo, kad brolis gyvena pas ūkininkus B., pas juos dirbo ir gyveno, kad visą laiką gerdavo, vos ne kiekvieną dieną, nuo vaikystės buvo neįgalus, nes turėjo širdies ydą nuo gimimo, gaudavo neįgalumo pensiją, kurios užtekdavo pragyvenimui. Jie visi broliai gyveno atskirai. Nežino, kieno lėšomis buvo palaidotas brolis. Žino, kad ūkininkas B. leisdavo gerti savo darbininkams.

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas Algirdas Jokšas patvirtino pateiktas išvadas ir paaiškino, kad profesoriaus A.A. G. išvada neprieštarauja jo pateiktai išvadai. Veikiant alkoholiui, kraujas būna skystesnis, kraujagyslių išsiplėtimas ir plyšimo vietoje gaunasi masyvesnis kraujavimas ir kraujosruva greičiau susiformuoja. A. J. kraujagyslės ir kapiliarai galėjo plyšti ir nuo silpnesnio trauminio poveikio, nes jam buvo kepenų židininis suriebėjimas dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Didelę reikšmę taip pat turi ir alkoholio kiekis ir vartojimo laikas. Nustatė, kad A. J. labiausiai buvo pažeistos kepenys ir kraujagyslės, todėl alkoholis labiausiai ir veikė kepenis ir kraujagysles. A. J. kūne rasta muštinė žaizda ir kraujosruva kairiame smilkinyje buvo neseni sužalojimai, galimai padaryti to įvykio metu ar kiek anksčiau, tačiau neturėjo galimybės nustatyti konkretesnio laiko. Visi A. J. kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti 6 valandų laikotarpiu, nes vėliau kraujosruvoje prasideda baltųjų kraujo kūnelių migracija, iš ko galima daryti išvadą, ar kraujosruva yra senesnė. A. J. kūne buvo rasta ir senesnių sužalojimų, padarytų prieš keletą parų iki A. J. mirties. Kūno tyrimo metu nustatyta, kad pakaušio dešinėje pusėje smilkinio srityje ir nosies nugarėlės paviršiuje murzini raudonos spalvos kraujosruvos buvo padaryti prieš kelias dienas, nes kraujo hemoglobinas, esantis šioje kraujosruvoje kinta, keičiasi spalva ir tie sužalojimai negalėjo būti padaryti prieš pat mirtį. Įvertinus žuvusiojo gyvenimo būdą, kategoriškai nepasisakė dėl suduoto smūgio stiprumo, nes jėgos dydį matematiškai įvertinti negalima, kadangi stipraus ir menko vyro suduotų smūgių stiprumas yra skirtingas. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad žuvusysis galėjo būti sužalotas ir varant gyvulius, nes buvo rasta nubrozdinimų ir kraujosruvų, kitų įvairių sužalojimų. Jo iniciatyva atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu nebuvo nė karto nepademonstruotas žuvusiojo atsitrenkimas į sieną, grindis ar į lovą, visi griuvimai buvo demonstruojami ant minkšto pagrindo. A. J. mirties priežastis nesąlygota sužalojimų, padarytų varant gyvulius. A.A. G. išvadoje akcentuojami veido sužalojimai, bet ne galvoje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad 2007 m. nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio mėnesio dirbo pas ūkininką A. B., po to užgėrė ir jį A. B. atleido. 2007-10-12 penktadienį apie 21-22 val. kartu su S. V., L. R., A. B. ir dar vienu darbininku,. jo pavardės nežinojo, pabaigė suvaryti į tvarką gyvulius žiemai. Po to ūkininkas A. B. atnešė 0,75 litro talpos degtinės butelį, kurį kartu su A. J., S. V. išgėrė. S. V. nuėjo miegoti, o jis su A. J. nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir nusipirko litrą degtinės, kurią susėdo gerti A. J. kambaryje, pasidarė užkandos, įsijungė televizorių. Tada pas juos į kambarį įėjo V. B. nešinas rankoje 0,75 litro talpos degtinės buteliu, pradėjo kabinėtis prie A. J., kam pastarais neklauso jo tėvo A. B., sudavė ranka A. J. per veidą kelis kartus nestipriai, stipriau nei paplekšnojimas, kraujas nebėgo, todėl mano, kad tais smūgiais V. B. negalėjo sužaloti A. J.. Po to A. J. V. B. atkirto, ko šis priekabiauja prie neįgalaus žmogaus. Išeidamas padėjo butelį degtinės, įpylė po taurelę ir pasityčiojęs keiksmažodžiais išėjo. Pagalvojo, kad viskas pasibaigė, toliau sėdėjo ir su A. J. gėrė, žiūrėjo televizorių. Maždaug po 20 minučių V. B. sugrįžo į kambarį, pradėjo šaukti ant A. J., po ko A. J. paėmęs nuo stalelio televizorių „Šilelis“ ir keldamasis nuo lovos televizoriumi trenkė V. B. į galvą stovint tarpdury. Tas smūgis buvo stiprus ir netikėtas V. B.. Jis išsigandęs V. B. nubėgo į virtuvę ir pasislėpė už krosnies, o V. B. pradėjo mušti A. J.. Suduotų smūgių nematė, bet girdėjo duslius smūgius. Išlindęs iš už krosnies matė, kad V. B. iš galvos bėgo kraujas. V. B. atėjęs prie krosnies, atsisėdo ant kėdės, užsidegė cigaretę, paprašė atnešti vandens nusiprausti. Nuėjęs, įpylė į dubenį vandens ir atnešė V. B., bet pastarasis nesiprausė, toliau rūkė. Po akimirkos iš savo kambario išvinguriavo A. J. ir, svyruodamas, nuleidęs galvą, ėjo link laukinių durų. Kai A. J. priėjo prie V. B., pastarasis stodamasis A. J. pasakė, „tau glušiau dar mažai“, ir iš alkūnės sudavė smūgį A. J., bet nematė, kur tiksliai pataikė, po ko A. J. veidu nugriuvo ant grindų pagal langą šalia šaldytuvo. V. B. jam liepė eiti gulti, jis pakluso ir nuėjęs į savo kambarį, atsigulė. V. B. dar trumpai pabuvo, išjungė šviesą ir išėjo. Kai lauke užgeso šviesa, jis užsidegė žiebtuvėlį ir nuėjo pažiūrėti kaip A. J., jį papurtė už kojos, sakė keltis ir eiti miegoti, nes V. B. jau išėjo. Girdėjo, kad tuo metu A. J. gargaliavo, bet nieko jam neatsakė. Pagalvojo, kad atsigaus ir pats nuėjo miegoti. Ryte apie 5-6 valandą atsikėlė, eidamas pagal duris virtuvėje, užkliuvo už kažko, uždegė šviesą ir pamatė gulintį A. J.. Pajudino A. J., bet jis jau buvo sustingęs. Tada pažadino S. V. ir paskambino A. B.. Nematė daugiau jokių sužalojimų nei ant A. J. nosies, nei kitur. Taip pat parodė, kad būdavo, jog V. B. A. J. „glušiumi“ pavadindavo, bet tarp jų piktumų nebuvo, nepriekabiaudavo vienas prie kito. Tą dieną matė tik kaip A. J. televizoriumi trenkė V. B., jis rankose nieko neturėjo. Toje vietoje, kur nuo V. B. suduoto smūgio alkūne ar sulenkta ranka į dešinę veido pusę, nes iš tos pusės sudavė, A. J. krito, stovėjo kėdė, mano, kad A. J. pirma griuvo ant tos kėdės, tik tą kartą matė A. J. griūnant nuo suduoto smūgio. Kuomet slėpėsi už krosnies, kambario durys buvo praviros, tačiau jis nematė kaip V. B. mušė A. J., kur ir kiek sudavė smūgių, nei žodžiu, nei veiksmu jis nedalyvavo tarp V. B. ir A. J. vykusiame konflikte. V. B. paskutinį smūgį A. J. sudavė virtuvėje, kur ir buvo rastas gulintis A. J., o ne kambaryje, kur stovi spintelė. Tyrimo metu buvo paimtos jo tą dieną vilkėtos kelnės, jos buvo suteptos krauju, tačiau jis nežino, kaip kelnes susitepė, nes eidamas miegoti kelnes nusimovė, numetė ant lovos, o ryte jas padėjo prie kitų nešvarių drabužių, ir apsivilko kitas kelnes. Jo ir A. J. santykiai buvo geri. Paaiškino, kad varant gyvulius, būna, jog gyvuliai sužaloja. Nežinojo, ar A. J. buvo sužalotas gyvulių, nes pastarasis jam nesiskundė, jam tik petį paskaudėdavo. Nors tą vakarą buvo išgėręs degtinės, tačiau jautėsi normaliai, viską gerai prisiminė, negalėjo suklysti. Parodymus apie šį įvykį davė pirmadienį, po įvykio praėjus 5 dienoms ir parodymų patikrinimo vietoje metu parodė viską, kaip vyko. Dabar papasakojo teisingai, o jo parodymai, duoti 2007-10-17 yra netikslūs.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (b.l. 68-70, t. 1), kuriuos patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 71-76, t. 1).

Iš įvykio vietos apžiūrų protokolų matyti, jog buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini), esanti A. B. sodyba, kur rastas A. J. lavonas. Įvykio vietos - namo apžiūros metu užfiksuotos dėmės, panašios į kraujo dėmes (b.l. 4-12, t. 1).

Specialisto išvadoje Nr. M 127/07(10) nurodyta, jog A. J. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, lydimo kraujosruvų pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinįjį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų ir smegenėlių dangalais, kas komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju smegenų dangalu, dideliu galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu. Mirtis galėjo įvykti 2-3 paros iki tyrimo pradžios, nes tam neprieštarauja stiprus lavono raumenų sustingimas, 2 lavondėmių stadija, prasidėjęs lavono puvimas. Lavono kraujyje rasta 2,43 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Lavone rasti šie sužalojimai: 1) kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse, smegenėlių apatiniuose paviršiuose ir įvertinus šių sužalojimų (kraujosruvų) išsidėstymą, tikėtina, kad kontaktuota pakaušiu su kokiu tai pagrindu ar bukais daiktais, vertinant izoliuotai, 3 kartus, tačiau tai nėra kategoriška ir šių sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo konkrečiu atveju sukėlė mirtį ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti kelios valandos iki mirties, į ką nurodo šviežių kraujosruvų mikroskopinis vaizdas; 2) odos nubrozdinimai kaktoje, antakiuose, nosyje, smakre ir pasmakrėje, lūpų dešiniame kampe, poodinės kraujosruvos nosyje, kairiame antakyje – akies vokuose, paviršinė muštinė žaizda kairiame antakyje, kraujosruvos kairio antakio – nosies šaknies, viršugalvio dešinės pusės minkštuose audiniuose, kraujosruvos ir nubrozdinimai lūpų gleivinėje, kraujosruva liežuvio kairėje pusėje ir šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurie galėjo turėti kontaktų zonoje kokius tai kraštus, briaunas, kampus ir pan., neatmetama, ir kūno dalys (pvz. veikiant lūpas), kelios – keletas valandų iki mirties ir įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui gali būti kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kraujosruva liežuvyje gali gautis tiek veikiant veidą iš priekio ar apačios, tiek ir kontaktuojant pakaušiu su kokiu tai pagrindu ar daiktais, o vertinant izoliuotai, šie sužalojimai padaryti mažiausiai 11 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje ir sužalojimų padarymo metu nukentėjęs galėjo būti įvairiose padėtyse, krentant, griūnant ir pan.; 3) muštinė žaizda ir kraujosruva kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimas kairiame smilkinyje – ausies kaušelio riboje, kraujosruvos krūtinės kairėje pusės raumenyse, kairės pusės šešto šonkaulio lūžimas, odos nubrozdinimai kairės alkūnės sąnaryje, poodinės kraujosruvos kairiame klubo sąnaryje ir įvertinus šių sužalojimų išsidėstymą bei pobūdį, neatmetama, galėjo gautis ir kritimo, griuvimo metu ir kontaktuojant galvos kaire puse, krūtine, alkūne, klubu su kokiais tai daiktais ar pagrindu panašiu, kaip ir aukščiau nurodyti sužalojimai, laiku ir įtakos mirčiai neturėjo, o kairės pusės šešto šonkaulio lūžimas gyvam asmeniui kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; 4) poodinės kraujosruvos plaštakose, kairiame dilbyje, blauzdoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, pakinklio duobėje ir šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio kategoriškai nėra galimybės nurodyti, mažiausiai 6 smūgiais ar trauminiais poveikiais ir jokios įtakos mirčiai neturėjo ir gyvam asmeniui tai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; 5) senos kraujosruvos pakaušio dešinės pusės, nosies nugarėlės minkštuose audiniuose su kremzlių lūžimu ir šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio nurodyti nėra galimybės, trimis smūgiais ar trauminiais poveikiais kelios – keletas parų iki mirties ir įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (nosies kremzlių lūžimas) (b.l. 17-23, t. 1).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. MP 5/08(10)-M 127/07(10) nurodyta, jog įvertinus sužalojimų (kraujosruvų), nurodytų specialisto išvados Nr. M 127/07(10) 4.1 punkte - kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse, smegenėlių apatiniuose paviršiuose – išsidėstymą tikėtina, kad buvo kontaktuota pakaušiu su kokiu tai pagrindu, kontakto zonoje turinčiu plokščią arba artimą jam paviršių, ar kietais bukais daiktais be išreikštų kampų, briaunų, vertinant izoliuotai, 3 kartus. Kategoriškų teismo medicinos duomenų, nurodančių į tai, kad nurodyti sužalojimai galėjo gautis po smūgių į veidą ir po to kontaktuojant su siena, mediniu lovos galu, grindimis, nenustatyta, tam neprieštarautų ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje medžiaga. Dažniausiai po smūgio į veidą vertikalioje padėtyje ar jai artimoje padėtyje esančiam asmeniui įvyksta galvos atsilošimas bei kontaktuojama su kokiu tai pagrindu sritimi, esančia aukščiau išorinio pakaušio gumburo, kraujosruvos galvos smegenų kaktinėse skiltyse išsidėsto labiau pamatiniuose paviršiuose. Specialisto išvados Nr. M 127/07(10) 4.3 punkte nurodyti sužalojimai - muštinė žaizda ir kraujosruva kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimas kairiame smilkinyje - ausies kaušelio riboje, kraujosruvos krūtinės kairės pusės raumenyse, kairės pusės 6 šonkaulio lūžimas, odos nubrozdinimai kairės alkūnės sąnaryje, poodinės kraujosruvos kairiame klubo sąnaryje – įvertinus jų išsidėstymą bei pobūdį, neatmetama, galėjo gautis ir kritimo, griuvimo pasekoje ir kontaktuojant galvos kaire puse, krūtine, alkūnės, klubo sąnariais su kokiais tai daiktais ar pagrindu, pvz. ir minima kėde, grindimis, tokie sužalojimai gali gautis tiek ir po kokio tai smūgio į galvos priekinius ar dešinius paviršius, tiek ir be pašalinės jėgos poveikio. Medicininiuose dokumentuose užfiksuoti susirgimai, traumos įtakos mirčiai neturėjo (b.l. 31-32, t. 1).

Iš 2007-10-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2007-10-15 įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: striukė, pagalvės užvalkalas, staltiesės fragmentas, su dėmėmis panašiomis į kraują, ilgas pilkos spalvos medžiaginis paltas, televizorius „Šilelis“. Minėti daiktai perduoti saugoti į Raseinių rajono policijos komisariato OP ūkio dalį (b.l. 33-40, 41, 42 t. 1).

Iš 2007-10-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. B. pateikė džinsines kelnes su dėmėmis panašiomis į kraujo. Minėtos kelnės 2007-10-19 buvo apžiūrėtos (b.l. 43, 44-47, t. 1).

Specialisto išvadoje Nr. S 595/07(01) nurodyta, kad ant džinsinių kelnių yra A. J. kraujas su 99,9999999999 % tikimybe (b.l. 53-57, t. 1).

Specialisto išvadoje Nr. G 339/07(10) nurodyta, kad V. B. padaryti gilūs odos nubrozdinimai kaktoje, odos nubrozdinimai plaštakose. Sužalojimai kaktoje padaryti galimai nurodomo įvykio metu ir būdingi smūgio sudavimui. Tokie sužalojimai gali būti padaryti ir vieno smūgio pasekoje. Odos nubrozdinimai plaštakose padaryti 2-4 paros iki tyrimo pradžios. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. Sužalojimai kaktoje padaryti galimai pateiktu objektu – televizoriumi „Šilelis“ apatine dalimi, į ką nurodo sužalojimų išsidėstymas, pobūdis, televizoriaus apatinės dalies detalių pobūdis (b.l. 105, t. 1).

Iš Nemakščių seniūnijos charakteristikos matyti, kad V. B. kartu su tėvais 1989-05-04 atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), lankė (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, vėliau mokėsi aukštesniojoje mokykloje, yra nevedęs, ūkininkauja, seniūnijoje nusiskundimų jo elgesiu niekada nebuvo gauta (b.l. 146, t. 1).

Kaltinamasis V. B. prisipažino 2007-10-12 A. J. sudavęs kumščiu ir delnu smūgius į galvos sritį, nuo ko A. J. nukrito ant lovos, tačiau būdamas susijaudinęs, jis nematė, ar A. J. krisdamas ant lovos, galva neatsitrenkė į sieną. Iš bylos duomenų matyti, kad lova, ant kurios buvo nukritęs nukentėjęs, stovi prie sienos, todėl vertinant byloje ištirtus įrodymus darytina išvada, kad A. J. galėjo atsitrenkti galva į lovos kietąją dalį, ar į sieną. Nors kaltinamasis neigia virtuvėje sudavęs dar vieną smūgį nukentėjusiam, tačiau įvykio vietoje buvęs liudytojas A. K. parodė, jog V. B. sėdint virtuvėje ant kėdės ir nulenkus galvą rūkant, nematė kaip iš kambario išėjo taip pat galvą nuleidęs A. J. ir ėjo link laukinių durų, kuris taip pat nematė V. B., ir V. B. jau stojantis eiti namo, sulenkta ranka sudavė vieną smūgį A. J. į veidą, po ko nukentėjęs nugriuvo ant grindų. Taip pat liudytojas A. K. patvirtino matęs, jog V. B. smūgius A. J. į veidą sudavė po to, kai pastarasis į jį metė televizorių, kitų suduotų smūgių jis nematė, nes slėpėsi virtuvėje, o tik girdėjo duslius smūgių garsus. Nors specialisto išvadoje Nr. M 127/07(10) nurodyta, kad nurodytiems sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau kaip 20 smūgių, tačiau specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog dauguma sužalojimų, tame tarpe ir 6-to šonkaulio lūžimas, galėjo gautis nukentėjusiam asmeniui griūnant, krentant, kontaktuojant kūno dalimis su kietais paviršiais, tame tarpe ir su kėde. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, jog kaltinamasis sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir padarė visus kaltinime nurodytus daugybinius sužalojimus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažįsta sudavęs A. J. apie 3 smūgius į veidą, į tai, kad nukentėjęs buvo rastas gulintis sukniubęs virtuvėje prie sienos galva prie pat sienos, ir į tai, kad liudytojas A. K. matė, jog stodamasis kaltinamasis sulenkta ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiam į veidą, po ko A. J. taip pat nukrito ir tikėtina, atsitrenkė galva į sieną, teismas daro išvadą, kad nuo šių smūgių sudavimo ir nukentėjusiajam krentant (griūnant) ir galvos pakaušiu kontaktuojant su kietą pagrindą turinčiais paviršiais – siena, grindimis, kaip ir konstatuota specialistų išvadose, A. J. buvo padaryti sužalojimai: kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse, smegenėlių apatiniuose paviršiuose, kurie buvo pagrindine jo mirties priežastimi. Taigi, paminėti įrodymai patvirtina, kad tarp V. B. smurtinių veiksmų ir A. J. mirties yra priežastinis ryšys.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis į A. J. kambarį buvo atėjęs du kartus ir abu kartus A. J. sudavė smūgius, tačiau asmenų, galėjusių patvirtinti šią liudytojo nurodytą aplinkybę nėra, nes ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. V. parodė, kad jis išgėręs kartu su A. J. ir A. K. nuėjo miegoti į kitą kambarį ir negirdėjo jokio triukšmo. Pats kaltinamasis neigia, kad buvo atėjęs du kartus pas nukentėjusį. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes ir į liudytojo A. K. nurodytus veiksmus kaltinamajam atėjus pirmą kartą, šie, neva, kaltinamojo atlikti veiksmai – kelių smūgių sudavimas delnu A. J. per veidą, nepaliko jokių sužalojimų, dėl ko būtų galima besąlygiškai tikėti liudytojo A. K. parodymais dėl kaltinamojo atėjimo pas juos du kartus. Todėl teismas liudytojo A. K. šią nurodytą aplinkybę vertina kritiškai ir traktuoja ją kaltinamojo naudai.

Iš kaltinamojo V. B. bei liudytojo A. K. parodymų matyti, kad dėl to, jog A. J. trenkė televizoriumi kaltinamajam į galvą ir padarė sužalojimus, tarp V. B. ir A. J. kilo konfliktas, kurio metu V. B. iš pykčio sumušė A. J.. Iš teismo medicinos specialisto išvadų bei teismo medicinos eksperto parodymų matyti, kad A. J. mirtinas sužalojimas - kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse, smegenėlių apatiniuose paviršiuose, įvertinus jų išsidėstymą (pakaušio išorinio gumburo lygyje bei žemiau jo ir nusitęsiant link sprando), kraujosruvų po minkštaisiais galvos smegenų dangalais išsidėstymą (lokalios bei simetriškos kaktinių skilčių polių viršutinėse dalyse bei nusitęsiant link viršutinių paviršių; išsimėčiusios kraujosruvos smegenėlių apatiniuose vidiniuose paviršiuose), kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį ir ryškiau išreikštą pakaušinės ir momeninės skilčių projekcijose, tikėtina, kad buvo kontaktuota pakaušiu su kokiu tai pagrindu, kontakto zonoje turinčiu plokščią arba artimą jam paviršių, ar kietais bukais daiktais be išreikštų kampų, briaunų, vertinant izoliuotai, 3 kartus, o kiti specialisto išvadose nurodyti A. J. padaryti sužalojimai taip pat galėjo gautis nukentėjusiam asmeniui kritimo, griuvimo pasekoje ir kontaktuojant kitomis kūno vietomis su kokiais tai daiktais ar pagrindu ir šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo, o gyvam asmeniui būtų kvalifikuojami nežymiu ar nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Prokuroro V. B. pateiktame kaltinime nurodyta, kad V. B. A. J. kumščiais sudavė ne mažiau 20 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas. Kadangi teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad visi A. J. kūne rasti sužalojimai, tame tarpe ir sužalojimai, patirti A. J. griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, padaryti 20 smūginių kontaktų metu, bet taip pat nurodyta, jog neatmetama, kad galėjo gautis nukentėjusiam asmeniui kritimo, griuvimo metu ar kontaktuojant kitomis kūno vietomis su kokiais tai daiktais ar pagrindu, daroma išvada, jog V. B. nukentėjusiajam sudavė mažiau nei 20 smūgių, dėl ko kaltinimas dėl smūgių kiekio tikslinamas, taip pat iš kaltinimo pašalintini sužalojimai: kraujosruvos dilbiuose, plaštakose, pakinklyje. Specialisto išvadoje nurodyta, jog šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio kategoriškai nėra galimybės nurodyti. Posėdžio metu apklausti asmenys parodė, jog varant po vasaros sezono sulaukėjusius gyvulius į tvartus, yra padaromi įvairūs sužalojimai, todėl posėdyje ekspertas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad šie aukščiau paminėti sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiam varant gyvulius. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo parodymai apie jo suduotų smūgių skaičių iš esmės neprieštarauja nei specialisto išvadoms, nei kitiems byloje surinktiems įrodymams, V. B. suduotų smūgių skaičius nustatomas, remiantis kaltinamojo parodymais.