Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-15 nuosprendžio, kuriuo S. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d.d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-10-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė S. Š. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. nuteistas už tai, kad 2007-09-13 apie 15 val. Rėkyvos seniūnijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įsibrovė į patalpą - be leidimo įėjo į neužrakintą kabinetą, į kurį patekimas yra ribojamas, ir pagrobė svetimą turtą: nukentėjusiajai J. S. priklausančius 800 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung” su 20 Lt vertės „Omnitel” SIM kortele ir 30 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia” su 15 Lt vertės „Tele 2 Pildyk” SIM kortele bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš minėto kabineto patekdamas į pagalbines patalpas, įsibrovė į patalpą ir iš rankinės pagrobė nukentėjusiajai J. S. priklausančius 68 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. S. 933 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Š. nurodė, kad jo veika neteisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., o ne pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., nes jis į seniūniją atėjo darbo reikalais, mintis paimti mobiliuosius telefonus jam kilo jau būnant nukentėjusiosios kabinete. Nors jis nurodė visas įvykio aplinkybes ir labai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę neatsižvelgė, o atsižvelgė tik į jo ankstesnius teistumus. Būdamas suimtas negalės atlyginti nukentėjusiajai žalos. Prašo jo padarytą nusikalstamą veką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo S. Š. gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nuteistojo S. Š. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam paskyrė teisingą bausmę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Tam tikros patalpos paprastai būna nerakinamos ir patekti į jas fiziškai galima laisvai (nerakintos durys, priimami asmenys), tačiau Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti svarbu tai, kad patekimas į šias patalpas pašaliniams asmenims yra apribotas, t.y. į jas negalima patekti tais atvejais, kai jose nėra aptarnaujančio personalo arba laisvai patekti į jas leidžiama tik tam tikros kategorijos asmenims (dirbančiam personalui ar pan.). Byloje nustatyta, kad S. Š. nukentėjusiosios turtą pagrobė įėjęs į kabinetą be pastarosios žinios, aptarnaujančio personalo kabinete tuo metu nebuvo. Apeliantas skunde nurodė, kad jis neturėjo išankstinio tikslo pagrobti svetimą turtą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nuosprendyje to ir nenustatė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikti išsamūs nuteistojo veikos kvalifikavimo motyvai ir juos apeliacinės instancijos teismas laiko teisingais.

Skirdamas nuteistajam S. Š. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – apysunkis nusikaltimas, apelianto asmenybę – teistas 12 kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 27 str. nuostatomis laikomas recidyvistu, apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekti tik paskyrus S. Š. terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kitos bausmės rūšies nei terminuotas laisvės atėmimas paskyrimas nepakeis S. Š. nusikalstamų polinkių.

Apylinkės teismas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., S. Š. paskyrė bausmę mažesnę negu minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kadangi nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė 2007-09-13, t.y. iki Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-10-25 nuosprendžio priėmimo, jam nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. nuostatomis. Už nusikalstamą veiką S. Š. paskirta bausmė bei galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. S. Š. apeliacinį skundą atmesti.