Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2010-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. N1-305-716/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-30
Bylos Nr.
N1-305-716/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
E. Š., B. R.
Kaltinamasis
M. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-305-716/2010Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.1., 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.3.1.;2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 30 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Jovaišaitei, gynėjai advokatei Leokadijai Riškutei, nukentėjusiesiems E. Š. ir B. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., a.k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) Kelmės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, nevedęs, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007-10-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei mokytis arba dirbti; 2) 2008-04-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis arba dirbti; 2009-02-11 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi 2008-04-15 nuosprendžiu paskirta likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmė dalis (9 mėnesiai) pakeista 45 parų areštu; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 178 str. 2d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. 2008-10-14 apie 24.00 val., Šiaulių mieste, vaikų lopšelio - darželio „Pušelė“, Z. Gėlės g. 6, Šiauliai, teritorijoje, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. Š., o būtent suduodamas nukentėjusiajam E. Š. rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau ne mažiau penkių smūgių, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės sumušimą, kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje, poodines kraujosruvas kairės akies kaušelyje, abiejuose momenyse ir dešinės akies vokuose, pereinančias į nosies nugarėlę, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, pagrobė svetimą nukentėjusiajam E. Š. priklausantį turtą – 50 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3500 C“ 400 Lt vertės su SIM pokalbių kortele 20 Lt vertės, du raktus nuo buto durų 200 Lt vertės bendrai, viso pagrobė 670 Lt vertės svetimo turto.

Be to, M. D. 2008-10-15 nuo 0.00 val. iki 9.30 val., tikslus laikas nenustatytas, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, bendrais tyčiniais veiksmais, atrakindami buto durų užraktą pagrobtais iš nukentėjusiojo E. Š. 2008-10-14 apie 24.00 val. Šiaulių mieste, vaikų lopšelio - darželio „Pušelė“, Z. Gėlės g. 6, Šiauliai, teritorijoje plėšimo būdu raktais, įsibrovė į patalpą – B. R. priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą nukentėjusiajai B. R. priklausantį turtą – DVD grotuvą „Vido“ 100 Lt vertės, televizorių „Akai“ 600 Lt vertės, televizorių „Matsui“ 300 Lt vertės, nukentėjusiajam E. Š. priklausantį turtą – šešis DVD diskus 60 Lt vertės bendrai (vieno DVD disko vertė 10 Lt), 50 Lt, nukentėjusiojo E. Š. vardu išduotus LR asmens tapatybės kortelę, AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę, bibliotekos skaitytojo bilietą, socialinio draudimo pažymėjimą, aukštalipio pažymėjimą, prekybos ir verslo mokyklos baigimo pažymėjimą, viso pagrobė 1110 Lt vertės svetimo turto.

M. D. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuėjęs į kioską nusipirkti cigarečių ten sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną su kuriuo išgėrė alaus. Vėliau atėjo E., kuris nupirko cigarečių, alaus ir jie visi nuėjo į vaikų darželio teritoriją. Po kurio laiko vaikinas nuėjo už kampo nusišlapinti, o sugrįžęs E. sėdint ant smėlio dėžės krašto spyrė į nugarą. Tuomet jis trenkė tris, keturis smūgius E. į šoną, krūtinę. Vaikinas trenkė E. į galvą su tuščiu buteliu. Po smūgių E. gulėjo ant žemės. Jie paėmė namų raktus ir pinigus - 50Lt kupiūrą. Pinigus paėmė tas vaikinas. Smulkių pinigų jie neėmė, jie liko gulėti ant žemės. Telefono jis neėmė, telefoną galėjo paimti vaikinas jam nematant. Abu su vaikinu iš karto nuėjo į butą, iš kur paėmė du televizorius, DVD grotuvą, diskus. Dokumentų ir pinigų bute jis neėmė. Bute su vaikinu vaikščiojo atskirai. Išnešę daiktus su vaikinu išsiskyrė.

Nukentėjusysis E. Š. teisme parodė, kad vakare ėjo į kioską nusipirkti cigarečių. Sutikęs du jaunuolius šiems nupirko cigarečių, traškučių, sau alaus, ir visi nuėjo į darželio teritoriją. Jis buvo stipriai išgėręs. Po kurio laiko pajuto smūgius. Rytą atsidūrė ligoninėje, palatos kaimyno paprašė telefono ir paskambino mamai. Jos paprašė pažiūrėti, ar bute niekas nedingo, nes nebeturėjo raktų. Mama nuėjus pamatė, kad dingo daiktai. Tą vakarą su savimi turėjo pasiėmęs 100Lt, apie 25Lt išlaido, 75Lt buvo likę, kurių tarpe viena 50Lt kupiūra, o kiti pinigai metalinėmis monetomis. Telefoną jis turėjo, apie tai žinojo kitas vaikinas, nes šiam telefoną rodė. Telefonas galėjo iškristi ir likti įvykio vietoje. Striukė liko įvykio vietoje, nes mama paskui ją rado konteineryje. Jis įvykio vietoje buvo po dviejų savaičių, rado pribarstytų centų. Dokumentai buvo bufeto lentynoje sudėti maišelyje, jis visas ir dingo. Praėjus trims mėnesiams apie dokumentus jam pasakė kažkoks žmogus. Jis dalį dokumentų rado užkištus maišelyje kitoje laiptinėje.

Nukentėjusioji B. R. teisme parodė, kad nuėjusi į butą iš ryto pastebėjo išneštus daiktus. Butas buvo suverstas. Virtuvėje nebuvo televizoriaus “MATSUI”, kambaryje televizoriaus “AKAI”, DVD grotuvo, nebuvo ir pinigų. Ji Iškvietė policiją. Dokumentų E. nerado grįžęs iš ligoninės. Durys išlaužtos nebuvo.

Liudytojas E. J. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. Tuomet jis parodė, kad nukentėjusįjį E. Š. jis pažįsta, tačiau su juo nebendrauja. 2008 metų pabaigoje, datos neprisimena, jis iš E. Š. mamos sužinojo, kad buvo apvogtas jų butas. Ji jo dar klausinėjo ar jis nežino, kas galėjo padaryti šią vagystę. Jis jai pasakė, kad vagystę galėjo įvykdyti M. D., nes būtent pats M. D. dar prieš tą pokalbį su E. Š. mama, jam buvo minėjęs, kad turi kažkokius raktus ir siūlė jam kartu su juo eiti į kažkokį butą. Tačiau jis M. D. atsakė, kad niekur neis. Kieno raktus turėjo M. D., nuo kokio buto ir iš kur juos gavo, jis nesigilino. Jis iš M. D. pokalbio suprato, kad tie raktai galėjo būti nuo E. Š. buto, nes to pokalbio metu, M. D. kažkaip buvo paminėjęs E. vardą. Kai E. Š. mama jam pasakė apie vagystę, tai jis ir prisiminė tą pokalbį apie raktus su M. D.. Šis jų pokalbis su M. D. vyko pas M. D. namuose. To pokalbio metu M. D. jam nerodė jokių kitų svetimų pavogtų daiktų, ar ko nors panašaus. Pas jį namuose buvo televizorius, tačiau koks tiksliai neprisimena, tik prisimena, kad pilkos spalvos. Apie tą televizorių su M. D. nebuvo jokios kalbos. Pačių raktų M. D. jam nerodė, tiks sakė, kad turi svetimus raktus ir iš karto pradėjo kalbėti apie E. Tada aš dar nežinojau, kad E. Š. butas buvo apvogtas (1 t. b.l. 144-145, 160-161).

Liudytoja D. D. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Buvo ruduo, kai jos sūnus M. D. į namus parsinešė spalvoto vaizdo televizorių „Matsui“ su nuotolinio valdymo pulteliu, ir pasakė, kad užsidirbo ir nusipirko. Daugiau svetimų daiktų namuose nepastebėjo. Vėliau M. parneštą televizorių su pulteliu paėmė policijos pareigūnai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti atlikta buto (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t., b.l. 8-13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti atlikta lopšelio-darželio „Pušelė“, Z. Gėlės g. 6, Šiauliuose, teritorija, kuri atitinka M. D. ir E. Š. parodymus (1 t., b.l. 14-16).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad nukentėjusioji B. R. tyrimo metu pateikė televizoriaus „Akai“ naudojimosi instrukcijos titulinį lapą, televizoriaus „Matsui“ garantinio talono, kasos kvito kopijas (1 t., b.l. 32, 33-36); nukentėjusysis E. Š. tyrimo metu pateikė mobilaus telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties kopiją, DVD – 9906 „Vido“ naudojimosi instrukcijos titulinio lapo kopiją, mobilaus telefono „Nokia 3500“ dėžutės ir IMEI kodo fotonuotraukas, padarytas nuo dėžutės (1 t., b.l. 37, 38-40); liudytojas M. R. tyrimo metu pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3500 C“ (1 t., b.l. 51); liudytoja Danguolė D. tyrimo metu pateikė televizorių „Matsui“, nuotolinio valdymo pultą (1 t., b.l. 58, 59).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtų daiktų požymiai: mobiliojo ryšio telefono „Nokia 3500 C“ (1 t., b.l. 52-53, 54-55); televizoriaus „Matsui“ ir nuotolinio valdymo pulto apžiūra (1t. b. l. 66, 67-69).

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusysis E. Š. atpažino televizorių „Matsui“ ir nuotolinio valdymo pultą, kaip jam priklausančius daiktus, kurie kartu su kitais daiktais buvo pagrobti iš buto, Šiauliuose (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 60-62, 63-65).

Iš specialisto išvados matyti nukentėjusiajam E. Š. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės sumušimas, kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, abiejuose momenyse ir dešinės akies vokuose, pereinanti į nosies nugarėlę, kurie kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b.l. 23).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. Š. atpažino M. D. kaip asmenį, vardu „Mantas“, su kuriuo 2008-10-13 jis gėrė alkoholinius gėrimus darželio teritorijoje (1 t., b.l. 89-90, 91).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad M. D. kartu su nenustatytu asmeniu pavartodamas fizinį smurtą, t.y. suduodami nukentėjusiajam E. Š. smūgius į įvairias kūno vietas, taip šiam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko neteisėtai pasisavino E. Š. turėtą turtą, tame tarpe ir du buto raktus; palikę nukentėjusįjį įvykio vietoje ir nuėję į nukentėjusiojo butą M. D. ir nenustatytas asmuo turėtais raktais neteisėtai į jį įsibrovė ir iš ten pagrobė E. Š. ir B. R. priklausantį turtą. Tokią nustatytą tiesą, kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos faktines aplinkybes įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas teisme, bet ir nukentėjusiųjų E. Š. bei B. R., liudytojų E. J. ir D. D. parodymai, aukščiau minėti ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų protokolai. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, patvirtina su įvykiu susijusias reikšmingas aplinkybes, todėl jų pagrindu teismas M. D. pripažįsta kaltu padarius nusikalstamas veikas.

M. D. veiksmai įvertinus veikos požymius – turto užvaldymą panaudojus fizinį smurtą ir taip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis – teisingai kvalifikuoti kaip plėšimo nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. Teismas tikslina šioje veikoje neteisėtai pagrobtų daiktų sąrašą ir pagal nustatytas bei įrodytas byloje aplinkybes pripažįsta, kad M. D. veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu be kitų daiktų pagrobė iš nukentėjusiojo ne 75, bet 50 litų (vieną kupiūrą, nes kiti pinigai buvo monetomis ir galimai liko įvykio vietoje ar striukėje), taip pat šalina kaltinime nurodytą kaip pagrobtą nukentėjusiojo striukę, kuri buvo palikta įvykio vietoje, atitinkamai mažindamas pagrobtų daiktų vertę. Teismas pripažįsta, kad M. D. veikdamas bendrai su kitu asmeniu neteisėtai užvaldė nukentėjusiojo telefoną, kadangi visuma įrodymų pakankama pripažinti, kad telefoną paėmė nenustatytas asmuo, kuris dar iki įvykio matė, domėjosi ir žinojo apie nukentėjusiojo turimą mobilų telefoną, kuris vėliau buvo atrastas pas trečiuosius asmenis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad M. D. veiksmai dėl daiktų pagrobimo iš buto teisingai kvalifikuoti kaip kvalifikuota vagystė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes jis svetimą turtą neteisėtai pagrobė įsibrovęs į butą, t.y. pasinaudodamas iš nukentėjusiojo E. Š. plėšimo būdu pagrobtais raktais ir be leidimo patekdami į svetimą patalpą. Šioje dalyje teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 2 d. pagrindu nesunkindamas kaltinamojo padėties (nes nenustačius kito asmens kaip subjekto požymių nėra pagrindo bendrininkų grupės inkriminuoti kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės) tikslina pagal M. D. nuoširdžius parodymus nustatytas faktines aplinkybes ir nurodo, kad šią vagystę M. D. įvykdė veikdamas kartu su kitu nenustatytu asmeniu bendrais tyčiniais veiksmais. Be to, teismas tikslina netinkamai nurodytą šio nusikaltimo datą ir laiką, kuris dėl teismui nesuprantamų priežasčių buvo nurodytas jį skaičiuojant atvirkštiniu būdu nuo pabaigos į pradžią, o ne visuotinai priimtu, t.y. 2008-10-15 nuo 0.00 val. iki 9.30 val.

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų matyti, jog M. D. (2t., b.l. 53, 55) nebuvo diagnozuota psichikos sveikatos sutrikimų, todėl jis būdamas pakaltinamas ir sulaukęs baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes teisme duodamas nuoširdžius parodymus M. D. kaltę visiškai pripažino, patikslino faktines aplinkybes dėl nenustatyto asmens dalyvavimo vagystės nusikalstamoje veikoje, atsiprašė nukentėjusiojo ir sutiko atlyginti padarytą žalą, kas įrodo jo gailestį ir siekimą sušvelninti nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes.

Kaltinamojo M. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad M. D. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas jo paties pripažinimu ir teismo įsitikinimu turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmę M. D. teismas atsižvelgia ir vertina padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas priemones ir elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. M. D. būdamas nepilnamečiu padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios abi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šiuos nusikaltimus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. suprasdamas savo veikos pavojingą pobūdį, numatydamas pasekmes ir jų siekdamas. Iki šių nusikalstamų veikų padarymo M. D. buvo kartą kaip nepilnametis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiško nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymą (2 t., b.l. 23-24), jau buvo teistas 2 kartus (2 t., b.l. 18-20), naujus nusikaltimus įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą ir neatlikęs jam skirtos bausmės, įvykio metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., b.l. 46-49), jis nevedęs, nedirba, augo be tėvo auklėjamas mamos ir močiutės, nebuvo padarytų nusikaltimų iniciatorius, iki bylos išnagrinėjimo teisme atsiprašė nukentėjusiojo E. Š. ir pažadėjo atlyginti padarytą žalą. Tokios aplinkybės ir įstatymo nuostatos (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., 56 str.) verčia teismą M. D. už abi padarytas nusikalstamas veikas skirti terminuotas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį teismas įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio reikalavimus nustato žemiau sankcijos vidurkio.

Kartu teismas įvertina tai, kad M. D. nors ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau tyrimo metu kaltę neigė, turimais duomenimis jo atžvilgiu atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai dėl galimai jo padarytų nusikalstamų veikų, šias nusikalstamas veikas įvykdė jam taikius auklėjamojo poveikio priemones, vėliau kriminalinę bausmę, kas neatgrasė jo vėl pažeisti įstatymus ir padaryti ne lengviausio pobūdžio nusikalstamas veikas esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. Visa tai neleidžia teismui pripažinti, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiketi be realaus jos atlikimo, todėl teismas neturi pagrindo M. D. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 950,90 Lt turtinės žalos (E. Š. gydymo išlaidų) (1 t., b.l. 25-26). Šis civilinis ieškinys įrodytas byloje esančia pažyma (1 t., b.l. 27), padaryta žala susijusi priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais, ją M. D. pripažino, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai iš kaltinamojo M. D. priteisiant visą prašomą sumą.

Nukentėjusioji B. R. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 800 litų turtinės žalos atlyginimą (1 t., b.l. 128). Šis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje surinkta medžiaga, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, kaltinamasis žalą sutiko atlyginti, padaryta žala susijusi priežastiniu ryšiu su bendrais kaltinamojo ir nenustatyto asmens veiksmais, todėl teismas įvertinęs solidarinės atsakomybės principus tenkindamas ieškinį priteisia iš M. D. nukentėjusiajai visą nurodytą 800 Lt sumą (100 Lt už pagrobtą ir negrąžintą DVD grotuvą, 600 Lt už pagrobtą ir negrąžintą televizorių, 100 Lt už naują spyną ir raktus).

Nukentėjusysis E. Š. tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį prašydamas priteisti 555 litų turtinės žalos atlyginimą ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b.l. 98). Teisme E. Š. civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos sumažino iki 255 Lt. Toks turtinis reikalavimas pagrįstas teisme ištirtais įrodymais ir tiesiogiai susijęs priežastiniu su M. D. bei nenustatyto asmens nusikalstamais veiksmais, nes nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo prarado ne tik iš jo pagrobtus, bet ir kitus pinigus, t.y. turėtus 75 litų, 100 litų vertės striukę, 20 litų vertės SIM kortelę bei po vagystės jam negrąžintus DVD diskus už 60 litų – viso turto už 255 litus. Dėl šios priežasties tokio dydžio turtinės žalos nukentėjusiojo E. Š. civilinio ieškinio reikalavimą tenkina pilnai.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo E. Š. teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Teisme nukentėjusysis E. Š. nurodė, ką patvirtino ir liudytoja R. R., kad nukentėjusysis dėl padarytų sužalojimų patyrė stiprų fizinį skausmą, įprasto gyvenimo būdo nepatogumus dėl nemigos, jam atsirado kvėpavimo sutrikimai, jautė nervinę įtampą, negalėjo susirasti darbo. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo E. Š. pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į M. D. ir nenustatyto asmens nusikalstama veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, kurios buvo padarytos ne vien tik M. D. veiksmais, į jo kaltės rūšį, jo amžių, turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį. Tokiu būdu atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, galimybę dalį žalos prisiteisti iš kito kol kas nenustatyto asmens, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies priteisiant 2500 litų sumą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme : mobiliojo ryšio telefonas Nokia 3500C, televizorius „Matsui“ su nuotolinio valdymo pulteliu buvo grąžinti nukentėjusiajam E. Š., todėl išnagrinėjus bylą paliktini jo neribotai nuosavybei kaip esančiam šių daiktų savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 m. (vienerius metus) laisvės atėmimo.

M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 m. (vienerius metus) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, M. D. skirti 1 m. 6 mėn. (vienerius metus ir šešis mėnesius) terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010-11-30.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2010-11-05 iki 2010-11-30.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš M. D. E. Š. priteisti 255 Lt (du šimtus penkiasdešimt penkis litus) turtinės žalos atlyginimą ir 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Iš M. D. B. R. priteisti 800 Lt (aštuonis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimą

Iš M. D. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 950,90 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt litų devyniasdešimt litų ir devyniasdešimt centų) už gydymo išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas