Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. N. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18274-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18274-2025 (toliau ir – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 493 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. gegužės 13 d. 2 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,49 promilių neblaivumas), kvietė policiją žinant, kad pagalba nereikalinga. Atvykus policijos pareigūnams, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų išeiti iš buto, užsidėti batus, šūkavo, konfliktavo su policijos pareigūnais. Girdint aplinkiniams, įžeidinėjo policijos pareigūnus vadindamas juos įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. Visi administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai. Skundžiamu Institucijos Nutarimu A. N. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 493 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje, taikant ANK 38 straipsnį, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 2 000 Eur dydžio bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. N. nesutinka su Institucijos Nutarimu, dėl jo pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog jis nekvietė policijos pareigūnų ir jų neįžeidinėjo. Byloje nėra jokių įrodymų dėl to, kad būtent jis iškvietė policijos pareigūnus. Skundu prašoma panaikinti Nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai tyrimo atlikimui.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn traukiamo A. N. skundą. Atsiliepime nurodyta, jog ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; 6) eismo automobilių keliais priežiūra. Policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju A. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis nevykdė policijos pareigūno reikalavimo išeiti iš buto, nusiraminti, nekonfliktuoti ir neįžeidinėti policijos pareigūnų. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu. Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, kad A. N. su policijos pareigūnais bendravo nepagarbiai, juos vadino necenzūriniais žodžiais, taip žemino jų garbę ir orumą. A. N., vartodamas necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, siekė išreikšti neigiamą požiūrį į šiuos valstybės tarnautojus bei jų atliekamas pareigas. Tokiu elgesiu jis neabejotinai pažemino šių asmenų garbę ir orumą, todėl pagrįstai buvo pripažintas padaręs ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 493 straipsnio 2 dalis numato, jog priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 Eur iki 2 000 Eur. ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir greitosios medicininės pagalbos darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia ar prašoma pagalba jau buvo suteikta, tačiau tyčia pranešant informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šie išaiškinimai yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. N. melagingai kvietė policijos pareigūnus pranešdamas, jog jį sumušė tėvas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. N. tėvas yra senyvo amžiaus, akivaizdžiai sunkiai valdantis ranką, todėl tikimybė, kad jis galėjo panaudoti fizinį smurtą, yra itin abejotina. Taip pat vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai bendrauja su A. N. tėvu – blaiviu, sąmoningu asmeniu, kuris atsakinėja į policijos pareigūnų klausimus apie įvykį. Jis nereiškia jokių pretenzijų ir neatrodo sutrikęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima daryti išvadą, kad A. N. skambutis buvo nepagrįstas ir melagingas, todėl laikytinas piktnaudžiavimu pagalbos tarnybų ištekliais bei galinčiu sukelti kitam asmeniui nepagrįstas teisines pasekmes. Atsiliepimu prašoma palikti Institucijos Nutarimą nepakeistą ir netenkinti A. N. skundo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. N. palaikė savo skundą bei nurodė, jog Institucija iš esmės neatliko jokio administracinio nusižengimo tyrimo. Jis reiškė nušalinimą Institucijos pareigūnei, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, tačiau dėl to pats negavo jokio atsakymo. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant, nors jis buvo sulaikytas ir laikomas policijos įstaigoje (kameroje). Dėl to buvo pažeisti ANK 608 – 609 straipsnių reikalavimai. Jis nepasirašė administracinio nusižengimo protokolo, kadangi šis buvo surašytas be jo dalyvavimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent jis skambino bendruoju pagalbos numeriu. Jis pats nepripažįsta, kad melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Nepripažįsta ir to, kad nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų ir juos įžeidinėjo. Įvykio dieną atvykę į namus, policijos pareigūnai net neprisistatė, todėl jis turėjo pagrindą abejoti, ar šie tikrai yra policijos pareigūnai. Jis niekaip neįžeidinėjo policijos pareigūnų, konkrečiai jų atžvilgiu nevartojo jokių necenzūrinių žodžių.

Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį, pateiktame atsiliepime į skundą prašė pateiktą skundą nagrinėti vadovaujantis atsiliepimu, Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais <...>. Pažymėtina, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Teismas, susipažinęs bei išanalizavęs visą pateiktą medžiagą ir išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą A. N., konstatuoja, jog šioje administracinio nusižengimo byloje buvo padaryti esminiai tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimai, vien kurių pagrindu skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, nesilaikė vieno iš pagrindinių administracinių nusižengimų teisenos paskirties principų – išsamumo (ANK 563 straipsnis). Tokią savo poziciją teismas grindžia žemiau aptariamais motyvais.

Kaip jau minėta, šioje byloje A. N. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. gegužės 13 d. 2 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,49 promilių neblaivumas) kvietė policiją žinant, kad pagalba nereikalinga. Atvykus policijos pareigūnams, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų išeiti iš buto, užsidėti batus, šūkavo, konfliktavo su policijos pareigūnais. Girdint aplinkiniams, įžeidinėjo policijos pareigūnus vadindamas juos įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą.

Vertinant visus administracinio nusižengimo bylos duomenis matyti, jog atliekant galimų administracinių nusižengimų tyrimą, nebuvo apklaustas nei administracinėn atsakomybėn traukiamas A. N., nei 2025 m. gegužės 13 d. įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai. Nors skundžiamame Nutarime nėra nurodyta, tačiau galima spręsti, jog A. N. kaltė dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų grindžiama vien tik vieno iš policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu. Kaip matyti iš byloje esančio Policijos registruojamų įvykių registro išrašo, 2025 m. gegužės 13 d. adresu (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus dėl galimo smurto artimoje aplinkoje kvietė galimai A. N., tačiau bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, ar buvo išreikalauti skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašai, siekiant įvertinti jų turinį su atliekamu galimų administracinių nusižengimų tyrimu, taip pat nėra duomenų apie abonento numerio, iš kurio buvo skambinta Bendrajam pagalbos centrui, priklausomybę. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti ir tai, jog A. N. reiškė nušalinimą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai pareigūnei, tačiau tas nušalinimas nebuvo spręstas jokia forma.

Teismas vertina, jog Institucija, atlikdama galimų administracinių nusižengimų tyrimą, privalėjo nustatyti ir apklausti visus su nagrinėjamu įvykiu susijusius asmenis, surinkti visą aktualią rašytinę medžiagą ir, tik tai padarius, administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis vertinti pagal ANK įtvirtintas imperatyvias įrodymų vertinimo taisykles bei pagal tai priimti atitinkamus motyvuotus ir kartu pagrįstus procesinius sprendimus. Šiuo atveju visi pirmiau paminėti administracinio nusižengimo teisenos pažeidimai neleidžia Institucijos Nutarimą laikyti teisėtu.

Išklausius teisme administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei įvertinus visus rašytinius bylos duomenis, sprendžiama, jog Institucija, atlikdama galimų administracinių nusižengimų tyrimą dėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarė esminius administracinių nusižengimų bylų teisenos taisyklių pažeidimus, nesilaikė imperatyvių šios teisenos reikalavimų ir dėl to vien procesiniu aspektu Institucijos priimtas Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Būtent dėl to Institucijos Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 563 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-18274-2025 ir bylą grąžinti šiai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.