Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas pagrindinis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pjūklininku, vedęs, teistas:1) 2009-08-26 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 310 str. 10 MGL dydžio bauda, 2) 2015m. sausio 12d., Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140str., 2d., 140str.3d., laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pritaikius LR BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S. 2016m. gegužės 12d., apie 20.15 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), savo namuose, kambaryje, artimoje aplinkoje, pasiėmęs iš virtuvės virtuvinį peilį ir grasindamas nudurti, puolė šeimos narį- nepilnametį sūnų R. S., gim., (duomenys neskelbtini), pastarajam išbėgus į lauką, nusivijo jį, kieme grasindamas užmušti , metė į jį akmenį, nepateikęs , vijosi grasindamas kastuvu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti R. S..

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog tą dieną jis parėjo namo iš darbo išgėręs ir dar parsinešė plastikinį butelį alaus. Namuose susibarė su sūnumi R., nes jis jo neklauso, nelanko mokyklos. Sūnus jį pasiuntė necenzūriniu žodžiu, tada jis sūnui metė virtuvinį peilį, su kuriuo tuo metu pjaustė svogūnus. Sūnus peilį metė atgal ir išėjo į lauką. Jis sūnų išsivijo į lauką. Suradęs lauke akmenį metė į sūnų. Sūnus nuo jo bėgo, tai jis dar metė į jį kastuvą, kurį rado prie ūkinio pastato. Sūnui jis dar priekaištavo , jog jis paėmė jo alų, nes nerado parsinešto butelio. Gailisi dėl padaryto. Pripažįsta, jog vartoja daug alkoholio ir dėl to kyla konfliktai.

Liudytoja R. S. parodė, jog kaltinamasis jos vyras . Tos dienos vakare vyras parėjo į namus girtas ir dar pasinešė butelį alaus, kurį numetė kieme. Tuo metu jos sūnus R. buvo kambaryje prie kompiuterio. Parėjęs vyras pradėjo kabinėtis prie sūnaus. Sūnus liepė pasitraukti nuo jo. Vyras įsiuto ir su peiliu priėjęs prie sūnaus mosikavo peiliu, sakydamas “nori padursiu“ , griebė už kompiuterio . Tuomet sūnus tėvą pastūmė ant lovos ir pats išbėgo iš kambario. Vyras išsivijo sūnų į kiemą . Griebęs kieme buvusį akmenį metė sūnui. Sūnus bėgo ir slėpėsi už bačkos. Tada vyras ,paėmęs prie ūkinio pastato buvusį kastuvą, metė link sūnaus, bet nepataikė. Ji tuomet skambino į pagalbos telefoną ir pranešė apie įvykį. Jau ne pirmas kartas vyras smurtauja prieš sūnų, sūnus neturi ramybės namuose, nes pastoviai prie jo tėvas kabinėjasi .Jau 10 metų kai vyras vartoja kasdien alkoholį , išgėręs tampa agresyvus ir sūnus jo bijo. Peilis, kuriuo vyras grasino sūnui, buvo virtuvinis mėlynos spalvos kotu.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2015-05-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu išimtas virtuvinis peilis mėlynos spalvos rankena . (b. l. 10-13)

Iš byloje esančio 2015-05-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis. (b. l. 32-34 ).

Iš byloje esančio 2016-05-12 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, jog atvykęs pagal pranešimą į įvykio vietą policijos pareigūnas bendravo su nukentėjusiuoju R. S., jo motina R. S. ir R. S. papasakojo, jog tėvas jam grasino virtuviniu peiliu, jog jis išsigandęs nuo jo bėgo, kad tėvas metė į jį akmenį, kastuvą. Prieš šio tarnybinio pranešimo pridėtas CD diskas su pokalbio įrašu . (b.l. 17,18)

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. S. kaltė, jog jis grasino nužudyti savo sūnų R. S. , visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. S. , būdamas neblaivus , namuose prikibo prie sūnaus R. ir , turėdamas rankose virtuvinį peilį, priėjęs prie sūnaus, mosikuodamas peiliu, grasino “nori padursiu” , o sūnui išbėgus į lauką ji vijosi metė į jį akmenį, metė kastuvą . Tik nukentėjusiajam R. S. spėjus pabėgti, jis išvengė sužalojimų. Dėl visų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusiajam R. S. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas konstatuoja, jog grasinimas nužudyti buvo konkretus ir realus, nukentėjusysis turėjo pagrindą manyti, jog jis bus įvykdytas ir būtent taip jį suvokė . Byloje nustatyta, jog kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja prieš sūnų, tai buvo 2015 metais ir dėl jis teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu. Teismų praktikoje nustatyta, jog grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais ir tai gali būti padaryta žodžiu, gestai ir kitu. Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis , rankoje turėdamas peilį, juo mosikuodamas prieš sūnų, žodžiu grasino jį nužudyti. Pats kaltinamasis neneigia, jog rankose turėjo peilį, tik sako, jog jį metė link sūnaus, neneigia, jog metė į sūnų akmenį, kastuvą. Pažymėtina, jog kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs. Teisme sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo , kaltinamasis nepripažino, jog turėjo peilį, jog metė akmenį. Pripažino tik metęs kastuvą. Teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažįsta turėjęs peilį, metęs akmenį. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti nuosekliais liudytojos R. S. parodymais, nukentėjusiojo R. S. parodymais. Tokią išvadą teismas daro išklausęs byloje pateiktą garso įrašą pokalbio tik atvykus policijos pareigūnams į vietą su R. S., bei peržiūrėjęs ir išklausęs teismui pateiktą R. S. apklausos metu darytą vaizdo ir garso įrašą. Nukentėjusysis aiškiai ir nuosekliai nurodė, jog tėvas prieš jį su peiliu mosikavo grasindamas jį nudurti, jog po tokių žodžių jis turėjo pagrindo manyti, jog jo grasinimas bus įvykdytas. Visa tai teismas įvertinęs, teismas konstatuoja, jog V. S. yra kaltas ir turi už tai atsakyti.

V. S. padarė veiką, laikomą nesunkia, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažįsta ir dėl to gailisi, o atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto būdamas neblaivus, dirba, buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs , baustas administracine tvarka . Įvertinus padarytos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jog jis ne pirmą kartą smurtauja prieš artimus žmones, pastoviai girtauja ir dėl to tampa agresyvus , jam skirtina LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtinas paskiriant kaltinamajam įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. (LR BK 75,67str.).

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. S. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, kaltinamajam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatas , todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios sudaro 40,29 eurai, priteistinos iš kaltinamojo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str.,304 str. 305str., 307 str.,-

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 64/1 straipsnį ir V. S. paskirtą bausmę – vienerius metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 ir 8 punktus ir V. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir 6 mėnesiams įpareigojant jį per šį laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir paskirti jam 5 MGL (188.3 EUR ) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokėti per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. (sąskaita LT70 7044 0600 0026 9468 AB bankas SEB bankas) .

Priteisti iš V. S. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 40,29 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų . ( „Swedbank“ AB sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)

Iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę- įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui , paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.