Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Almarūnas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. preliminariu sprendimu visiškai patenkino ieškovo reikalavimus.

Atsakovas teismui 2020 m. spalio 27 d. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, prašydamas preliminarų sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad vien tai, jog buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, nereiškia, jog pradinis kreditorius įvykdė savo prievolę visa apimtimi atsakovo atžvilgiu. Ieškovas, nepridėdamas marketingo paslaugų apimtį pagrindžiančių dokumentų ir prekių priėmimo – perdavimo aktų, neįrodo reikalavimo pagrįstumo. Byloje nepakanka ieškovo pateiktų leistinų rašytinių įrodymų, jog būtų galima priimti preliminarų sprendimą. Netenkinus ieškinio, neturi būti tenkinamas ir ieškovo reikalavimas dėl 8 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo. Ieškovo pateiktas ieškinys yra nesudėtingas dokumentas, kadangi nei teisinių, nei faktinių aplinkybių atžvilgiu, jame nekeliami sudėtingi teisiniai klausimai ir teisinės problemos, jo parengimas neturėjo kainuoti daug laiko ir piniginių sąnaudų, todėl ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta.

Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pradinis kreditorius UAB ,,Gelsva“ 2016 m. balandžio 4 d. su atsakovu sudarė sutartį Nr. VV16/339 (toliau – Sutartis VV16/339), pagal kurią pristatė atsakovui prekes bei suteikė paslaugas, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose. 2018 m. gruodžio 3 d. UAB „Gelsva“ taip pat sudarė su atsakovu Marketingo paslaugų sutartį Nr. 0895, o 2019 m. kovo 1 d. Marketingo paslaugų sutartį Nr. 0956 (toliau – Marketingo sutartys), pagal kurias atsakovui suteikė paslaugas bei išrašė PVM sąskaitas faktūras (pagal Marketingo paslaugų sutartį Nr. 0895 – 605,00 Eur, o pagal Marketingo paslaugų sutartį Nr. 0956 – 363,00 Eur). Iš byloje pateiktos 2020 m. rugpjūčio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, jog pradinis kreditorius UAB „Gelsva“ perleido reikalavimo teisę ieškovui į atsakovo skolą. Vadovaujantis 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieškovo pranešimo atsakovui duomenimis, atsakovas buvo skolingas ieškovui 1 093,15 Eur pagrindinės skolos bei 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Atsakovas pretenzijų dėl paslaugų kokybės ir / ar kitokių pretenzijų nereiškė, su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Sutarties VV16/339 5.1. punktu, atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už prekes ir paslaugas iš karto arba per 14 kalendorinių dienų, o pagal Sutarties 6.1. punktą – pradelsęs sąskaitos apmokėjimo terminą, mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos apmokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šios sutarties pagrindu ieškovas liko skolingas ieškovui 38,49 Eur delspinigius už 180 kalendorinių dienų, pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas-faktūras (išskyrus sąskaitas VAA Nr. 972110, 977649, 977649, 988460, 994378). Remiantis Marketingo sutarčių 2.5.3. punktais, atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už paslaugas iki kito mėnesio 15 dienos, o pradelsęs atsiskaityti, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos apmokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Marketingo sutarčių pagrindu, ieškovas apskaičiavo atsakovui 325,97 Eur delspinigius už 180 kalendorinių dienų. Bendra reikalavimo teisės į atsakovą suma, perimta 2020 m. rugpjūčio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi iš pradinio kreditoriaus UAB „Gelsva“, yra 1 497,61 Eur skola, kurią sudaro 1 093,15 Eur pagrindinė skola, 40,00 Eur išieškojimo išlaidos, 364,46 Eur delspinigiai (325,97 Eur + 38,49Eur).

Pradinis kreditorius UAB ,,Vaiskona“ pagal atsakovo užsakymus pristatė atsakovui prekes, nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje VAI Nr. 123041. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovas ir UAB „Vaiskona“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas perėmė reikalavimo teisę į atsakovą, o apie tai atsakovas buvo informuotas raštu. Atsakovas pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Vadovaujantis ieškovo 2020 m. gegužės 7 d. pranešimo atsakovui duomenimis, atsakovas buvo skolingas ieškovui 267,00 Eur pagrindinės skolos bei 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad kreditorius, įvykdęs prievolę ir laiku negavęs jam priklausančios mokėtinos sumos (po 30 kalendorinių dienų), turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurių norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Ieškovas pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras atsakovui paskaičiavo 21,13 Eur palūkanas. Bendra suma, į kurią reikalavimo teisę 2020 m. gegužės 6 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas perėmė reikalavimą pagal pradinio kreditoriaus UAB ,,Vaiskona” atsakovui išrašytą 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą VAI Nr. 123041, yra 328,13 Eur skola, kurią sudaro 267,00 Eur pagrindinė skola, 40,00 Eur išieškojimo išlaidos, 21,13 Eur palūkanos.

Atsakovas prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus sprendimo reikalavimo teisės perleidimo faktų neginčijo. Argumentuodamas, jog ieškovas neįrodė tinkamo ir visiško pradinių kreditorių atsakovui paslaugų suteikimo, nepateikė jokių papildomų įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kad pats atsakovas būtų teikęs pretenzijas dėl netinkamo paslaugų suteikimo ar nepristatytų prekių. Taip pat, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie įrodytų PVM sąskaitų faktūrų, ir kitų įsipareigojimų, apmokėjimą (178, 185 straipsniai). Vadovaujantis ieškovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos atsiskaityti už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 360,15 Eur (1 093,15 Eur + 267,00 Eur) skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37, 6.38 straipsniai, CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis, CK 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, Sutarties 2.6. punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktais, 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi. ūkio subjektas (skolininkas), praleidęs pagal komercinį sandorį atliktino mokėjimo terminą, privalo mokėti kreditoriaus naudai LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatyto dydžio palūkanas, o įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą Pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už praleistus apmokėjimo terminus ieškovas atsakovui paskaičiavo 21,13 Eur palūkanas bei įgijo teisę į 80,00 Eur išieškojimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, iš jo priteistinos 21,13 Eur palūkanos ir 80,00 Eur išieškojimo išlaidų (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktai, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, 7 dalis).

Sutartimis atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną ieškovas atsakovui paskaičiavo 0,2 proc. dydžio delspinigius už 180 dienų, kurie bendroje sumoje sudaro 364,46 Eur (325,97 Eur + 38,49Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 dalis, 2 straipsnio 5 dalį bei 3 straipsnio 2 dalį. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą, t. y. 1 825,74 Eur (1 497,61 Eur + 328,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ieškovo advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog ieškovo 300,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 21,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 300,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinės teismą.