Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdį buvo tinkamai pranešta, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. palaikė savo skundą. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, yra atsakingas už turtą, turto saugojimą. Darbo metu, kai vyksta turgus, saugo nuo vagių, netvarkos. Kai turgus uždaromas, jie saugo turtą, tikrina ar užrakinti sandėliai, kas įeina ir išeina. Saugo tvorą ir aptvertą teritoriją. Įvykio dieną niekas neinformavo apie jokius vyksiančias statybos, darbus. Keletą kartų buvo atvažiavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, žiede prie (duomenys neskelbtini) jie bandė statyti tvorą. Tą dieną buvo 5 poste, ten, kur buvo griaunami vartai buvo 7 postas, per raciją gavo pranešimą, jog yra užpuolimas. Kai atėjo į 7 postą, ten buvo chaosas. Buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų apie 20-30 ir daug jų technikos, viešoji policija, buvo policininkai, jų buvo 20 gal ir daugiau, buvo net riaušių policija atvažiavusi. Įvykio metu (duomenys neskelbtini) darbuotojų buvo apie dešimt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo pradėję pjauti tvorą. Jie pradėjo prašyti pateikti nors vieną dokumentą, bet nebuvo pateikti dokumentai/leidimai, nei jiems, nei viršininkams ar advokatams. Asmenys pradėjo griauti, privažiavo sunkvežimiai prie pat tvoros. Policija stovėjo ir nieko nedarė. Jie kreipėsi į policiją įskaitant ir jį, buvo iškviestas jo (duomenys neskelbtini) viršininkas K. S., atėjo ir kiti viršininkai, vyko chaosas, žmonės šaukė. Jis netrukdė atlikti darbų, tvoros netrukdė pjauti, tik sakė, jeigu jie demontuoja tvorą, jog paliktų ją vietoje, neleido išvežti. Tvora yra jų nuosavybė, kurią jis saugo, o jie norėjo tvoros dalis, paguldyti į automobilį ir išvežti. Pats prašė policijos, sakė negalima tvoros demontuoti ir išvežti, prašė palikti turtą, nes jis už jį atsako pagal sutartį. Jis atsistojo ant tvoros, tačiau atsistojo tam, jog tvoros nepakrautų į automobilį. Ant tvoros pakibęs buvo kitas (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. R., kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinė teisena. Po to, kai viršininkai, pakalbėjo, kai pradėjo nešti tvorą, jo viršininkas parodė ranka, jog jau viskas, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai sustotų. Gestu viršininkas parodė, jog jie atsitrauktų. Policininkas kažkam paskambino, ant jo aprangos buvo skiriamieji ženklai. Pakalbėjo telefonu, po to pareigūnas prie jų priėjo ir pasakė, jog viskas, leidimas yra, tada jie atsitraukė. Leidimai buvo pateikti tą pačią dieną, bet jau po prasidėjusių įvykių. Pats nematė ar dokumentai buvo pateikti. Kažkoks žmogus vyriausias su baltu šalmu vaikščiojo kalbėjo su jo viršininkais ir po to buvo jiems liepta atsitraukti. Jo vadovas nedavė nurodymų neleisti atlikti darbų, tai buvo jo iniciatyva, atliko savo darbines pareigas, saugojo turtą. Lipdamas ant tvoros, manė, jog atliko savo, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojo pareigas. Teismui pateiktose nuotraukose save atpažino. Jam pasakė filmuoti, valdžia atnešė kamerą. Įvykio metu, ten buvo jo viršininkas K. S., kuris sakė saugoti. Kai darbinosi jam buvo išaiškinta, jog turi saugoti turtą į tai įeina ir tvoros saugojimas.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

S. S. skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia administracinę atsakomybę. Pažymėtina, kad pagrindinė aptariama norma saugoma vertybė yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Teisės vykdymo savavališkumas, darant aptariamą teisės pažeidimą, pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Taip pat būtina pabrėžti, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą normą. Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė, jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y., traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Nutarime nurodyta, kad S. S. veiksmais buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, kuriame nurodoma, kad Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus (Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš teismų sprendimų ir administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes) bei 1.137 straipsnį. Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pareiškėjas S. S. teismo posėdyje nurodė, kad įvykio dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pradėję statybos darbus jokių tai leidžiančių dokumentų nepateikė. Jis netrukdė atlikti darbų, tvoros netrukdė pjauti, neleido nupjautų tvoros segmentų išvežti, nes tai yra įmonės turtas, kurį jis kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas privalo saugoti. Jo viršininkams pakalbėjus su policijos pareigūnais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingais darbuotojais, jiems kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo liepta (viršininko gestu) sustoti ir atsitraukti. Po to paaiškėjo, kad leidimas griauti buvo duotas ir jie atsitraukė. Jam viršininko buvo liepta filmuoti įvykį.

Kaltininkas savavaldžiaudamas gali vykdyti tiek tikrą, tiek tariamą teisę. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta teisės aktu, sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam (ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja), nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi. Kitaip tariant, būtina nustatyti, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra.

Nagrinėjamos bylos esmė – kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) turgavietę saugančių (duomenys neskelbtini) įmonių. Iš anksčiau aptartų S. S. nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad S. S. neleisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išvežti griaunamos tvoros, neveikė savo iniciatyva ar savo naudai bei nevykdė savo tariamos teisės, o veikė kaip įmonės darbuotojas, įmonės interesais. Įvykio metu S. S. savo veiksmus suvokė, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojo funkcijų vykdymą ir jam priskirtų pareigų saugoti įmonės turtą įgyvendinimą. Gavęs savo vadovo nurodymą atsitraukti, jam pakluso ir toliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams dirbti nebetrukdė. Šios aplinkybės atskleidžia, kad S. S. veiksmai nebuvo savavališki, o labiau priklausė nuo jo darbdavio pozicijos.

Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Teismo vertinimu, S. S. neleisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlikti tvoros griovimo darbų sąžiningai klydo, nes 2023 m. balandžio 12 d. prasidėjus statybos (aptvėrimo, tvoros griovimo) darbams manė, kad leidimas griauti įmonės turtą nėra išduotas, todėl saugojo įmonės turtą. Aplinkybę, jog leidimai atlikti statybos darbus iki aptariamo įvykio galėjo nebūti duoti susipažinti (duomenys neskelbtini) vadovui ir administracijai patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovo R. T. liudytojo apklausos protokole nurodytos aplinkybės (b. l. 47-51) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio direktoriaus K. S. liudytojo apklausos protokole pateikti paaiškinimai (b. l. 55-57). Taigi S. S. veikdamas savo darbovietės interesais sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo. Vėliau paaiškėjus, kad leidimas atlikti statybos darbus yra išduotas, savo veiksmus (trukdymą atlikti darbus) S. S. nutraukė. Pareiškėjo klaidingas įsitikinimas dėl savo veiksmų teisėtumo negali būti pripažintas kaip atitinkantis ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo – sudėtį, t. y. nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę įvykdžius savavaldžiavimą, o juolab, būtiną šio ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia.

Nesant administracinio nusižengimo sudėties S. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, todėl Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 518 straipsnio nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo S. S. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną S. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.