Utenos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Linai Kunčienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Ž., jos atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus atstovui L. K., išnagrinėjusi G. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. spalio 14 d, G. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl to, kad 2013-09-30, 10.15 val. atliekant pakartotinį žemės sklypo (kadastrinis Nr. 8207/0003:71, Biliakiemio kv.), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, nustatyta, kad G. Ž. nuosavybės teise priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis yra žemės sklype (kadastrinis Nr. 8207/0003:292, Biliakiemio k.v.). G. Ž. buvo įspėta nustatytus pažeidimus pašalinti, t.y. atlaisvinti ir pašalinti dalį pastato iš žemės sklypo (kadastrinis Nr. 8207/0003:292, Biliakiemio kv.v) iki 2013-09-30, tačiau to nepadarė. Tokiais savo veiksmais G. Ž. užėmė ir vengė atlaisvinti gretimo žemės sklypo dalį ir tuo pažeidė LR CK 4.37 str. nuostatas.

Rašytiniame paaiškinime, esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole, G. Ž. nurodė, kad su padarytu teisės pažeidimu nesutinka, nes žemės sklypą ir jame esantį pastatą yra nusipirkusi dar 2003 m. Jokių statybos darbų minėtame sklype nevykdė.

Teismo posėdyje G. Ž. nurodė, kad nepripažįsta padariusi pažeidimą, kadangi po to, kai įsigijo, sklypą jame nieko nedarė.

ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo 1 000 iki 2 000 Lt. Pagal LR ATPK 4 str. 2 d. atsakomybė kyla už tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine tvarka už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, arba po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Taigi LR ATPK 45 str. 1 d. objektyvioji pažeidimo pusė gali pasireikšti 1) savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimu arba 2) savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu. Pagal straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už analogiškus veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine tvarka už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, arba po įspėjimo raštu vengiant grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Sistemiškai aiškinant nurodyto straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal šio straipsnio 2 dalį be to, kad asmuo po įspėjimo raštu vengia grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius, būtina įrodyti savavališką žemės užgrobimo faktą, kuris gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. N575-1007/2009, 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. N438-1330/2010, 2012 m.rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. N438-1264/2012 ) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia. Norint kvalifikuoti veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja ne jam priklausantį žemės sklypą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-09-04 raštu G. Ž. buvo įspėta nustatytus pažeidimus pašalinti, t.y. atlaisvinti ir pašalinti dalį pastato iš žemės sklypo (kadastrinis Nr. 8207/0003:292, Biliakiemio kv.v) iki 2013-09-30. 2013-09-30 patikrinimo metu nustačius, kad žemės sklypas neatlaisvintas ir statiniai iš ne jai priklausančio žemės sklypo nepašalinti, 2013-10-14 G. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Teismo vertinimu, LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių terminas nepraleistas, kadangi skaičiuotinas nuo 2013-09-30, t.y. momento, kai paaiškėjo, kad G. Ž. nevykdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-09-04 įspėjimo.

Kaip jau buvo minėta, norint kvalifikuoti veiką pagal ATPK 45 straipsnį pirmiausia būtina įrodyti, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai, t.y. nesilaikant įstatymų, taisyklių, užėmė ir naudoja ne jam priklausantį žemės sklypą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad G. Ž. žemės sklypą iš S. B. ir G. B. įsigijo 2003 m. sausio 30 d. pagal privačios žemės sklypo su pastatu pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta, kad S. B. ir G. B. parduoda, o G. Ž. perka 0,0549 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu maitinimo pastatu/ledaine-šašlykine, unikalus Nr. 82/995-0036-01-8. Žemės sklypas su pastatu G. Ž. perduoti tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktu. Pagal administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-407-373/2013 b.l. 52-55 esančius Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo data 1996-01-08, kadastro duomenų nustatymo data-2003-02-06, pastato-ledainės-šašlykinės, unikalus Nr. 82/995-0036-018, sudarymo data – 1996-09-19, kadastro duomenų nustatymo data – 1999-10-11. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų ir planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-03-18 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte, Nr. (22.2)(duomenys neskelbtini) tiriant skundą dėl įstiklintos dalies terasos, esančios prie ledainės-šašlykinės pastato (unikalus Nr. 8299-5003-60180) pažeidimų nenustatyta, skundo nagrinėjimas nutrauktas. Akte nurodyta, kad Kadastrinių matavimų byloje yra žemės sklypo planas su statinių išdėstymu, šiame 1996-05-30 sudarytame sklypo plane statiniai įbraižyti nepažeidžiant sklypo ribų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų iki 2005-07-01 galiojusios redakcijos 33.1 punkte buvo numatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas. Keli žemės sklypai negali būti formuojami po vienu jau suformuotu ir įregistruotu Nekilnojamojo turto registre statiniu. Nuo 2005-07-01 galiojusios Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų redakcijos 20 punkte taip pat numatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ar kiti teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra

suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai).

Iš Institucijos pateiktos medžiagos matyti, kad G. Ž. gretimo sklypo matavimai ir registravimas buvo atliekamas 2004-2005 matais, t.y. jau po to, kai G. Ž. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu maitinimo pastatu/ledaine-šašlykine, unikalus Nr. 82/995-0036-01-8. Institucijos atstovas L. K. pripažino, kad sklypus matavęs Verbickas nebuvo pažymėjęs, kad į gretimą sklypą įsiterpęs statinys, taip pat nurodė, kad atsakomybė dėl šiandieninės situacijos tenka tam, kas atliko matavimus, šiai dienai, esant tokiems matavimams, procedūriškai tokios situacijos nebūtų įmanoma patvirtinti.

2013-06-18 teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje NR. A2.2-407-373/2013 m. liudytoju apklaustas R. V. (R. V. tyrinėjimų įmonės vadovas) nurodė, kad pateikdamas gretimo žemės sklypo planą Žemėtvarkos skyriui nebuvo pažymėjęs, kad į gretimą sklypą yra įsiterpęs statinys. Liudytojas taip pat parodė, kad iš preliminarių matavimų matuojant geodeziškai paklaidos kaimų vietovėje iki 30 cm gali skirtis, o matavimo dienai gal ir 50 cm. Tas pats liudytojas nurodė, kad Ž. pastatas į svetimą sklypą įlindo 20 cm. G. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju apklaustas E. S. (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjas) parodė, kad, pereinant į valstybinę koordinačių sistemą, priklausomai nuo to, koks buvo transformavimo koeficientas, t.y., aukštas ar žemas, gali būti, kad matavimai nuo 2003 m. nėra teisingi.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju LR ATPK 45 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis G. Ž. veiksmuose neįrodyta – nenustatyta, kad ji tiesiogine tyčia, savavališkai, t.y. nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, sutarčių, būtų užėmusi ne jai priklausantį žemės sklypą, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena jos atžvilgiu nutrauktina LR ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., , teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 45 str. 2 d. G. Ž. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.