Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K., jo atstovui advokatui Jonui Algirdui Smagurauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. K., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1977-05-05, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2014-07-16 apie 08.55 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė greta važiuojantį automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius. K. K. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Jis pažeidė KET 9, 132 ir 232 punktų reikalavimus ir todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014-07-16, iš ryto,kartu su bendradarbiu, automobiliu OPEL ASTRA važiavo į darbą. Pradėjus leistis nuo kalno (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), priekyje matė didelį krovininį automobilį. Jis (K. K.) tą automobilį apvažiavo, nes šis pristabdė, ir, grįžęs į pirmąją eismo juostą, nuvažiavo toliau link (duomenys neskelbtini). Prie sankryžos pamatė, kad nėra jo vairuojamo automobilio dešinės pusės veidrodėlio, todėl sustojo, palaukė apie 5 minutes, bet buvo labai intensyvus eismas, jis skubėjo į darbą, tad, stovėti negalėjo ir išvažiavo. Jo bendrakeleivis sėdėjo priekyje ir taip pat jokio susidūrimo nematė. Ar jo automobilio sustojimo vieta galėjo būti matoma iš tos vietos, kurioje aplenkė krovinį automobilį, nežino. Apie eismo įvykį sužinojo gavės policijos kvietimą - maždaug po mėnesio. Tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos iš jo pusės nebuvo, nes jis susidūrimo nepajuto. Žalos krovininiam automobiliui negalėjo padaryti, nes jo automobilio veidrodėlis buvo plastikinis, o krovininės mašinos korpusas buvo metalinis.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad su bendradarbiu K. K. jo vairuojamu automobiliu važiavo į darbą (duomenys neskelbtini) nuo kalno ir sankryžoje K. K. pamatė, kad nėra mašinos dešinės pusės veidrodėlio. Jis (liudytojas) sėdėjo priekyje keleivio vietoje ir veidrodėlis, kurio nebuvo, turėjo būti iš jo pusės. Jie sustojo, šiek tiek palaukė, bet dėl intensyvaus eismo ir trukdymo kitiems eismo dalyviams, netrukus išvažiavo. Leidžiantis nuo kalno K. K. apvažiavo didelį krovininį automobilį. Veidrodėlio nebuvimą susiejo su aplenktąja krovinine mašina, nes jis pats K. K. pasakė, kad reikia aplenkti, tačiau kokiu metu dingo veidrodėlis, nematė ir negirdėjo jokio garso.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2014-07-16, vairuodamas „Vilniaus viešasis transportas“ priklausantį specialios paskirties automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini) žemyn ir pajuto, kad į jo vairuojamą mašiną atsitrenkė pralėkęs Opel Astra automobilis. Jis pastebėjo tik minėto automobilio numerį ir spalvą. Susidūrimas buvo maždaug viduryje (duomenys neskelbtini), besileidžiant žemyn link (duomenys neskelbtini). Iš antros juostos lengvoji mašina atlėkė tiesiai į pirmą juostą, kuria važiavo jis ir užkabino jo automobilį, po to, grįžo į antrą juostą ir nestabdydama nuvažiavo. Jis po susidūrimo sustojo. Apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad buvo kliudytas priekinis bamperis, priekinis ratas, numuštas posūkio žibintas, kuris yra ant priekinio bamperio. Kontakto metu lengvajame automobilyje buvo nuplėštas šoninis veidrodis, tačiau jokios reakcijos į smūgį iš lengvojo automobilio vairuotojo pusės nebuvo, tai yra lengvasis automobilis nepristabdė, nesustojo, nepažiūrėjo, jam tolstant net neužsidegė „stop“ signalai. Apie eismo įvykį jis iš karto pranešė policijai ir darbdaviui. Lengvojo automobilio vairuotojas negalėjo nepajusti kontakto, nes buvo nuplėštas veidrodėlis (jį paėmė policija). Be to, jam (liudytojui) smūgis buvo juntamas per vairą, nors jo vairuotas automobilis yra sunkus. Su juo kabinoje važiavo du žmonės - S. J. ir K. K..

K. K. kaltė padarius abu jam inkriminuojamus pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įrodyta liudytojo A. S. parodymais posėdžio metu, tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), eismo įvykio vietos schema (b.l. 5-6), rašytiniais paaiškinimais (b.l. 7-8), transporto priemonės techninės apžiūros aktais su fotonuotraukomis (b.l. 54-64). Administracinėn atsakomybėn traukiamo K. K. versija, kad jis jokio kontakto su kita transporto priemone nepajuto, todėl nuvažiavo, vertinama kaip siekimas išvengti atsakomybės. Ji paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatyta, kad smūgis buvo gana stiprus, nes krovinio automobilio vairuotojas - liudytojas A. S. parodė, jog smūgį pajuto per vairuojamo automobilio vairą. Kontakto metu buvo visiškai nulaužtas (nuplėštas) automobilio OPEL šoninis veidrodėlis, taigi lengvojo automobilio vairuotojas negalėjo nepajusti tokio stiprumo kontakto su kitu automobiliu. Iš transporto priemonių techninės apžiūros akto matyti, kad 2015-02-03 apžiūrėjus A. S. vairuotą automobilį MB 315, v.n. (duomenys neskelbtini), ant jo 0,5-0,7 m aukštyje išliko kontakto su kitu objektu požymiai, kuriuos liudytoju apklaustas A. S. nurodė kaip kontakto su K. K. vairuotu automobiliu pasekmę: nubrozdinimai ant kairės pusės priekinio rato, įbrėžimas ant kairės pusės priekinio sparno ( b.l. 62-63). K. K. teigė, jog pastebėjo veidrodėlio nebuvimą tik pravažiavęs apie 90 metrų, po ko, sustojo, palaukė apie 5 minutes ir išvažiavo, nes buvo intensyvus eismas. Taigi paties K. K. veiksmai byloja apie tai, jog jis įtarė padaręs eismo įvykį. Tokioje situacijoje jis privalėjo pasilikti vietoje, kurioje pastebėjo savo automobilio apgadinimą, tikslu sulaukti apgadinto automobilio vairuotojo ar pats jį surasti ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, arba jis privalėjo pranešti apie eismo įvykį policijos pareigūnams ir jų sulaukti bei duoti paaiškinimus dėl įvykio. K. K. to nepadarė ir pasišalino iš įvykio vietos.

Visų šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad K. K. pažeidė KET taisykles, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti kitiems asmens priklausantys automobiliai, sąmoningai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės. K. K. veika kvalifikuota tinkamai pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.. Jis baustinas.

Pažymėtina, kad ši administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta Kelių policijos valdybai papildomiems duomenims surinkti, nes automobiliai nebuvo apžiūrėti, sulyginti, nebuvo nustatyta, ar MERCEDES automobilio sugadinimai galėjo būti padaryti kontakto su OPEL automobilio metu. Renkant papildomus duomenis K. K. vengė atvykti į policiją ir pristatyti automobilį apžiūrai. Jis, žinodamas apie bylos gražinimą papildomam tyrimui, automobilį suremontavo ir pardavė, dėl ko buvo prarasta galimybė nustatyti jo vairuoto automobilio dalyvavimo eismo įvykyje faktą.

Motyvuojamoji dalis

K. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimus nebaustas, skirtinos minimalios straipsnių sankcijose numatytos baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 30² str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Pripažinti K. K., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1977-05-05, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Pripažinti K. K., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1977-05-05, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.

Paskirtas baudas subendrinti ir nustatyti galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams (LR ATPK 33 str.).

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.