Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-02-27 · Civilinė byla Nr. e2A-61-252/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
e2A-61-252/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30899-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė
Ieškovas
S. R.
Atsakovas
G. B.
Civilinė byla Nr. e2A-61-252/2019 Proceso Nr. 2-68-3-30899-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.4; 2.1.2.4.1.3.; 2.6.1.6.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 27 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-37645-1064/2017 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo, Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė S. R. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. B. 4277 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos. 2. Nurodė, kad G. B. nuo 2013-04-02 iki 2013-04-10 paskambinęs ieškovei ir apsimetęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnu sužinojo jos elektroninės bankininkystės duomenis ir į savo sąskaitą pervedė asmeninius ieškovės ir jos vardu iš kredito įstaigų paimtus pinigus, viso 4277 Eur, kuriuos pasisavino. 3. Mano, kad atsakovas turi ieškovei atlyginti jos patirtą turtinę žalą bei 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimus S. R. grindė Kauno apylinkės prokuratūros 2014-01-30 nutarimu pakeisti nuosavybės teisių apribojimo sąlygas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-31 sprendimu S. R. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. 5. Teismas pasisakė, kad ieškovei (jos atstovui advokatui) buvo išaiškinta teisė teikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau šia galimybe nebuvo pasinaudota, motyvuojant tuo, kad ieškovės vertinimu byloje esantis nutarimas pakeisti nuosavybės teisių apribojimo sąlygas yra pakankamas ieškinio reikalavimams pagrįsti. 6. Nesant įrodymų apie atsakovo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ar pripažinimą kaltu teismo nuosprendžiu, teismas konstatavo, kad ieškinio teiginiai, susiję su atsakovo padarytu nusikaltimu prieš ieškovę, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Teismas sprendė, kad byloje nagrinėjamas ne nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimas, o tai, ar yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę deliktinę atsakomybę. 7. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad nutarime, kurį pateikė ieškovė, priimtame 2014-01-30, nurodyta, jog vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, G. B. perdavė savo mokėjimo kortelę ir nurodęs jos PIN kodą byloje nenustatytiems asmenims suteikė galimybę netrukdomai disponuoti jo sąskaita. Nenustatytiems asmenims paskambinus S. R. ir prisistačius FNTT ir Vilniaus centrinio banko darbuotojais bei apgaule išviliojus elektroninės bankininkystės duomenis, iš S. R. sąskaitos, į kitų asmenų (įskaitant ir G. B. sąskaitą) buvo pervestos S. R. priklausiusios ir jos vardu iš kredito bendrovių paimtos pinigų sumos. Iš į G. B. sąskaitą pervestos sumos vėliau, nenustatytam asmeniui pateikus save kaip G. B., buvo išgrynintos Kėdainių mieste esančiuose bankomatuose. Šiuo nutarimu prokuroras leido G. B. disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitoje atsiskaitant su S. R.. 8. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas nurodė, kad jam nėra žinoma, ar šis nutarimas buvo apskųstas, ar yra įsiteisėjęs, kokia yra ikiteisminio tyrimo eiga, ar atsakovas pervedė jo sąskaitoje buvusias lėšas ieškovei, o nutarime nurodytus „nenustatytus asmenis“ jis prašė laikyti atsakovą. Atsakovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo eiga jam nežinoma, kad jo nuosavybės teisės į kitas sąskaitas niekada nebuvo ir nėra apribotos, jis gauna darbo užmokestį ir laisvai juo disponuoja. 9. Teismas sprendė, kad ieškovės į bylą pateiktas nutarimas dėl nuosavybės teisių apribojimo pakeitimo pats savaime negali būti laikomas pakankamu asmens kaltę patvirtinančiu įrodymu. Taip pat byloje nėra informacijos, leidžiančios daryti vienareikšmišką išvadą apie ieškovės patirtos turtinės žalos dydį apskritai, nes nėra žinoma, kokia dalis iš nutarime nurodytos pinigų sumos buvo pervesta iš ieškovės sąskaitos, o kokia – paėmus jos vardu kreditus, ar kredito bendrovės reiškė kokius nors reikalavimus ieškovei ir pan. 10. Teismas vertino, kad civilinėje byloje nepateikus jokių papildomų įrodymų, nėra galimybių padaryti savarankiškos išvados dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės, jo padarytos žalos fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio civilinės teisės prasme, t. y. įvertinti, ar egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo pagrindai, todėl ieškovei, kuri tinkamai nevykdė įrodinėjimo pareigos, tenka tokio nevykdymo padariniai. Teismas ieškovės reikalavimą atlyginti turtinę žalą laikė neįrodytu dėl ko ieškinio reikalavimus, įskaitant ir dėl neturtinės žalos atmetė. 11. Teismas atsižvelgęs į bylos ir teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, atstovavimą bylos nagrinėjimo metu, bylos sudėtingumą, atsakovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį -600 Eur sumažino ir priteisė iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieškovė S. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-37645-1064/2017 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 13. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus –išrašo iš jos banko sąskaitos, 2016-10-28 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2014-03-04 banko pavedimo, medicininių dokumentų, darbingumo lygio nustatymo pažymos, neįgalumo pažymėjimo ir pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kopijas. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė dėl ko yra pagrindas konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Be to, mano, kad pagal pateiktus įrodymus, bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, o naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. 14. Pažymi, kad apgaule išgautų duomenų pagalba, jos banko sąskaitoje buvusios lėšos - 4 335,6 Eur, buvo pervestos į trims asmenims priklausančias banko sąskaitas, t.y. atsakovui G. B. 2013-04-05 -2013-04-06 šešiais banko pavedimais buvo pervesta iš viso 4990 Lt (1 445,20 Eur) suma; L. E. N. 2013-04-06-2013-04-07 šešiais banko pavedimais buvo pervesta iš viso 8990 Lt (2 603,68 Eur) ir (duomenys neskelbtini) J. B. - 990 Lt (286,72 Eur). 15. Nurodo, kad ieškovės atstovo valia, nepranešus ir nepasitarus su pačia ieškove, buvo nuspręsta neteikti daugiau įrodymų į bylą ieškinio reikalavimui pagrįsti. Ieškovė neturėjo pagrindo nepasitikėti valstybės garantuojama teisine pagalba ir apie tokius jos atstovo priimamus sprendimus jai nebuvo žinoma. Jeigu ji būtų informuota apie papildomų įrodymų pateikimo būtinybę, ji šiuos įrodymus būtų pateikusi. 16. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo atidėti teismo posėdį bei išsiųsti teismo šaukimą pačiai ieškovei, kad ji galėtų atvykti į teismo posėdį ir pasisakyti dėl ieškinio faktinių aplinkybių ir ieškovės turimų papildomų įrodymų. Nagrinėjamu atveju neapklausus ieškovės, išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, nustatyti byloje tiesą ir kuo objektyviau išnagrinėti bylą, buvo neįmanoma. 17. Pažymėjo, kad tik susipažinusi su ieškiniu sužinojo, jog paties ieškinio reikalavimas yra nurodytas netinkamai. Išviliojant pinigus iš ieškovės dalyvavo keli asmenys, todėl visos sumos reikalavimas vien iš atsakovo yra iš esmės netinkamas. 18. Ieškovė nurodo, kad dėl šios veikos Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-00882-13. Nesurinkus pakankamai įrodymų atsakovo ir kitų asmenų baudžiamajai atsakomybei kilti, ikiteisminis tyrimas 2016 m. spalio 28 d. nutarimais buvo nutrauktas. 19. Teigia, kad iš jos naujai pateikiamų įrodymų matyti, jog į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 1 445,20 Eur ieškovei priklausanti suma. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas 2014 m. kovo 4 d. banko pavedimu ieškovei pervedė 2700,29 Lt (782,05 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai žalos atlyginimas pagal teismo sprendimą, nors toks sprendimas nebuvo priimtas. Ieškovės vertinimu, šis įrodymas iš esmės patvirtina, jog atsakovas pripažino faktą, jog 1 445,20 Eur sumą iš ieškovės gavo nepagrįstai, dėl to dalį ieškovei padarytos žalos atsakovas geranoriškai atlygino. 20. Šiuo atveju perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė galėtų pateikti jos turimus įrodymus ieškinio reikalavimui pagrįsti ir patikslinti savo reikalavimą. Priešingu atveju, nebus apgintos nuo sukčių nukentėjusio asmens teisės ir nebus nustatyta byloje objektyvi tiesa. Ieškovei bus užkirstas kelias kreiptis į teismą siekiant iš atsakovo prisiteisti jai padarytos žalos atlyginimą, kadangi bus įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tų pačių šalių ir to paties dalyko 21. Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir pažymi, kad ji yra nukentėjęs asmuo, gyvenantis iš neįgalumo pašalpos, o priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepakeliama našta ir savotiška bauda. 22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra pateiktas. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 23. Apeliacinis skundas tenkintinas. 24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25. Apeliantė pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27. Prie apeliacinio skundo pateikti nauji įrodymai – ieškovės S. R. sąskaitos išrašas nuo 2013-04-01 iki 2013-04-08, 2016-10-28 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu, 2014-03-04 mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovas G. B. į ieškovės sąskaitą pervedė 2700,29 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai žalos atlyginimas pagal teismo sprendimą ir duomenys apie ieškovės sveikatos būklę. Įvertinus, kad ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir gali būti reikšmingi sprendžiamo klausimo baigčiai, jie prijungtini prie bylos ir turi būti vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste (CPK 42 ir 314 straipsniai).

28. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, argumentuoja tuo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu jai paskirto advokato užimta pozicija bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, akivaizdžiai rodo netinkamą ieškovės interesų atstovavimą. Esant tokiai situacijai, ieškovė turėjo būti iškviesta į teismo posėdį bei informuota apie papildomų įrodymų teikimo būtinybę, sudarant galimybę ir teikti paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimus pagrindžiančių faktinių aplinkybių. Apeliantės nuomone pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir nepilnai ištyręs aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, dėl ko ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo išvadas, su apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies ir sprendžia, jog skirtingai nei nurodo apeliantė, nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-05-12 sprendimu S. R. atstovu paskirtas advokatas A. T.. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo G. B. 4277 Eur dydžio turtinę bei 5000 Eur neturtinę žalą, viso 9277 Eur. Pirmosios instancijos teismas 2017-08-16 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. pateikti įrodymus, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas yra pripažintas kaltu arba pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje dėstomus teiginius dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Ieškovės atstovui pateikus atskirąjį skundą dėl šios nutarties, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-21 atskirąjį skundą tenkino ir pats panaikino skundžiamą nutartį bei ieškinį priėmė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas A. T. nurodė, kad jokių kitų įrodymų apart prie ieškinio pateikto Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014-01-30 nutarimo laikinai apriboti įtariamojo G. B. nuosavybės teisę (pakeisti apribojimo sąlygas) neteiks.

31. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2017-10-18 teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad ieškovės atstovas iš esmės negalėjo paaiškinti esminių ieškinio reikalavimus pagrindžiančių aplinkybių, susijusių su ieškovės pinigų pasisavinimu, kreditų jos vardu paėmimu, dalies pasisavintų lėšų grąžinimu, neturtine žala ir jos dydžiu. Ieškovę atstovaujantis advokatas apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie pateiktų įrodymų pakankamumą ir kitos ginčo šalies įrodinėjimo pareigos turinio analizavimu.

32. Nors asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis), o pagal įstatymą šalies apklausai prilyginama atstovo apklausa (CPK 186 straipsnio 5 dalis), tačiau teismas kiekvienu individualiu atveju turi atidžiai ir objektyviai įvertinti, ar šalies atstovo apklausa yra pakankama įrodinėjimo prasme, ar esminėms bylos aplinkybėms nustatyti yra būtina šalių asmeninė apklausa teismo posėdžio metu (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Aptariamo teisinio reglamentavimo kontekste, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad neapklausus ieškovės S. R. nustatyti ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nėra galimybių. Ieškovės atstovo pirmosios instancijos teisme dėstomas ginčo situacijos vertinimas, leidžia pagrįstai abejoti ar jo pozicija apskritai buvo derinta su atstovaujamąja.

33. Kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai įvertinti ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti ieškovės dalyvavimą būtinu, nes tik tokiu būdu buvo galima išsiaiškinti ginčo pinigų pervedimo iš ieškovės sąskaitos į atsakovo ir kitų asmenų sąskaitas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis, susijusius su ieškovės nurodomu jos atžvilgiu įvykdytu nusikaltimu - sukčiavimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir jo pasekmėmis, atsakovo atsakomybės klausimu, dalies piniginių lėšų grąžinimu, neturtinės žalos atlyginimu.

34. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neturėjo galimybės tinkamai pasinaudoti civilinio proceso įstatymo jai suteiktomis teisėmis teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams, ir kita (CPK 42 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2007; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ieškinyje nurodant, kad byla bus per advokatą, formaliai nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių atstovaujamojo teisių įgyvendinimą per atstovą, tačiau esant abejonėms dėl atstovo informatyvumo, jo CPK 118 straipsnio 2 dalyje numatytų pareigų – pranešti apie gautus procesinius dokumentus ir sudaryti galimybę atstovaujamam susipažinti su jais, tinkamo vykdymo, akivaizdžiai neužtikrino ieškovės teisės į visapusišką ir išsamų bylos nagrinėjimą.

35. Teismui nenustačius nutarties 31, 33 punkte aptartų esminių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių konstatuotina, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Kadangi tiek ieškinio dalyko tinkamas suformulavimas bei civilinių teisių gynybos būdo pasirinkimas, tiek minėtų aplinkybių įvertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo visa apimtimi naujais aspektais, tokiu būdu iš esmės būtų apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustatydamas esmines bylos aplinkybes nagrinėjant ieškinio pagrįstumą, turi užtikrinti tinkamą teismo procesą, šalių procesines teises įrodinėti ir surinktus įrodymus ištirti laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo, ir visų pirma tiesiogiai ištirti ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu (CPK 14 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis, 183 straipsnio 3 dalis).

37. Naikinant sprendimą ir perduodant bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaiZina MickevičiūtėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė