Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su pareiškėjos I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-07-04 gautas I. R. skundas, kuriame prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti D. E. ir A. D. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skunde nurodyta, kad D. E. ir A. D. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį. Kaltinamieji ir nukentėjusioji susitarė, kad 2016-09-28 19 val. bus išnuomotas vienai parai butas (duomenys neskelbtini). Kaltinamieji butą apgadino, sudaužė žvakidės, indus, vazonus, išdaužė balkono langą, sudaužė orkaitę, pradegino užuolaidas, sugadino miegamojo kambario komodos paviršių. Skunde nurodoma, kad detaliau nusikalstama veika detalizuojama priede Nr. 2.

Skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017-04-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47904-16 nutrauktas, nurodant, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tai yra dėl svetimo turto sugadinimo, neatliekamas, pareiškėjai pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Skunde nurodoma, kad įvykio aplinkybės, įrodymai bei nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-47904-16, nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos nebuvo duotos. Nurodoma, kad įvykio aplinkybes galėtų nurodyti policijos pareigūnai, atvykę į nusikaltimo vietą, tačiau šią aplinkybę patikslins teismo posėdžio metu. Dėl nusikalstamų D. E. ir A. D. veiksmų jai padaryta 512,40 Eur turtinė žala. Be to, prašo priteisti 500 Eur neturtinę žalą, kadangi dėl minėtų asmenų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą, baimę.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2017-05-23 I. R. kreipėsi su skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka D. E. ir A. D. atžvilgiu dėl LR BK 187 str. 1 d. numatytų veikų padarymo. 2017-05-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi I. R. skundas nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Nustatyta, kad 2017-07-04 gautas I. R. skundas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytų reikalavimų, I. R. neįvykdė 2017-05-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir pakartotinai grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra itin svarbus procesinis dokumentas - juo ne tik pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, ne tik išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, apibrėžtą būtent nukentėjusiojo skunde. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, imperatyviai nurodyta, kas, pateikiant privataus kaltinimo skundą, jame privalomai turi būti išdėstyta. Taigi, vadovaujantis minėta norma, privataus kaltinimo skunde, pateikiant jį teismui, turi būti nurodyta - teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai, ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymo įtariamojo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. BPK 412 straipsnio 3 dalyje, nurodyta, jog minėto straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

I. R. prašo iškelti D. E. ir A. D. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį. BK 187 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. turto sunaikinimo ar sugadinimo objektas – fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra bet koks svetimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, tarp jų ir daiktai išimti iš civilinės apyvartos. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, kaltininkas yra baudžiamas už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Analizuojant pareiškėjos privataus kaltinimo skundą, jo turinį, matyti, jog skunde nurodyta, kad D. E. ir A. D. butą apgadino, sudaužė žvakidės, indus, vazonus, išdaužė balkono langą, sudaužė orkaitę, pradegino užuolaidas, sugadino miegamojo kambario komodos paviršių.

Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. I. R. skunde nurodo, kad padaryta turtinė žala už 512,40 Lt, tačiau nenurodoma kiekvieno sugadinto turto vertė, nepridedama jokių sugadintų daiktų sąskaitų ar kitų duomenų, kuriais būtų grindžiama padaryta žala, nurodoma, kad detaliau nusikalstama veika detalizuota priede Nr. 2. Kas tas priedas Nr. 2, neaišku. Atkreiptinas dėmesys, jog yra būtina nurodyti sunaikinto ar sugadinto turto vertę, nes nuo to priklauso šios nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Privataus kaltinimo skunde turi būti nurodomas visos įvykio aplinkybės, jos turi būti pagrįstos ir motyvuotos.

Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, kaltinimas turi būti konkretus, kaltinimas negali būti reiškiamas abstrakčiais teiginiais. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises. Jeigu nusikalstamos veikos padarymu kaltinama grupė asmenų, skunde turi būti nurodyti kiekvieno jų veiksmai ir vaidmuo darant nusikalstamą veiką. Skundas apkrautas nereikšminga informacija, o skundo turiniui keliami reikalavimai neįvykdyti. Jeigu skundą parengia nukentėjusiojo atstovas – advokatas, reikalavimai dėl skundo kokybės tokiam atstovui gali būti ir didesni.

Esant nustatytoms aplinkybėms, t.y. nesant tikslaus suformuluoto kaltinimo, privataus kaltinimo skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Pažymėtina, kad teismas pats savo iniciatyva negali suformuluoti kaltinimo už pareiškėją, rinkti duomenų, juolab papildyti ar iš esmės keisti suformuluotą kaltinimą, nes tokiais veiksmais atliktų jam nepriskirtą kaltinimo funkciją, dėl ko būtų pagrindas abejoti teismo nešališkumu.

Įvertinus šias aplinkybes daroma išvada, kad I. R. skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Pašalinus trūkumus pareiškėjai neatimta teisė pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tų pačių veikų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2, 3 dalimis, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos I. R. skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.