- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-816-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15145-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanaviciene (pirm.), Tatjana Žukauskiene, Algirdas Auruškevicius
- Ieškovas
- A. U.
- Atsakovas
- V. U.
- Trečiasis asmuo
- A. U., Goda J
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Vaiko
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Almos Urbanavicienes (pranešeja),
viešame teismo posedyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinejo atsakoves V. U. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo A. U. ieškini atsakovei V. U. del nepilnameciui vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, tretieji asmenys - A. U. ir Goda J. U., institucija, teikianti išvada byloje – Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas A. U. 2009 m. rugpjucio 31 d. kreipesi i teisma su ieškiniu ir, ji veliau patikslines, praše pakeisti iš jo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 1998 m. spalio 7 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnameciams vaikams - dukrai G. J. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sunui A. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), forma ir dydi, priteisiant iš ieškovo nepilnameciam sunui A. U. išlaikyma, mokant po 400 Lt periodinemis išmokomis kas menesi, kol sunus sulauks pilnametystes nuo kreipimosi i teisma dienos. Nurode, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 1998 m. spalio 7 d. sprendimu iš jo priteise nepilnameciams vaikams išlaikyma – dukrai G. J. U. ir sunui A. U. po 1/3 dali visu rušiu ieškovo uždarbio, bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio per menesi iki dukters pilnametystes, po to po ¼ dali visu rušiu ieškovo uždarbio, bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio per menesi iki sunaus pilnametystes. Eile metu ieškovas teike savo nepilnameciams vaikams didesni išlaikyma, negu leido jo turtine padetis. Ieškovo turtine padetis 2001 m. rugsejo 1 d. pasikeite, kai jam gime sunus K. U., kurio išlaikymui, nutraukus ieškovo antraja santuoka su A. U., buvo priteista po 1400 Lt per menesi. Ieškovo nepilnametis sunus K. turi rimtu sveikatos sutrikimu: per 9 metus vaikas gydytas 20 kartu, jam yra reikalingas atitinkamas maistas, vaistai, rekomenduojama lankyti baseina, masažus. Ieškovas savo nepilnamecio sunaus A. U. išlaikymui moka po ¼ dali savo atlyginimo, kas sudaro apie 800-850 Lt per menesi. Pilnametei dukrai G. J. U. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu priteise parama iki kol ji mokysis aukštojoje mokykloje po 200 Lt per menesi bei išlaikymo isiskolinima. Del šiu priežasciu ieškovas praše teismo sumažinti išlaikyma sunui A. U. iki 400 Lt per menesi mokamomis periodinemis išmokomis nuo kreipimosi i teisma dienos.
Atsakove V. U. su ieškiniu nesutiko ir praše jo netenkinti. Nurode, jog ieškovo turtine padetis pasikeite del jo paties veiksmu – ieškovas perleido savo dideles vertes turta sutuoktinei A. U.. Ieškovo menesio pajamos yra 2500 Lt, jis savo noru sutiko moketi sunui K. U. po 1400 Lt per menesi, nutraukiant jo santuoka su A. U. abieju bendru sutikimu. Sunaus A. U. poreikiai yra išauge, lyginant su 1998 metais, kai buvo priteistas jam išlaikymas, be to jis turi ir specialiu poreikiu. Nepagristas ieškovo prašymas priteisti sumažinta išlaikyma nuo ieškinio padavimo dienos. Toks sprendimas galetu buti vykdomas tik nuo sprendimo priemimo ir isiteisejimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2010 m. spalio 1 d. sprendimu ieškini patenkino iš dalies: pakeite iš ieškovo A. U. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 1998 m. spalio 7 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnameciams vaikams G. J. U. ir A. U. dydi ir forma nuo patikslinto ieškinio pareiškimo padavimo dienos – 2010 m. kovo 1 d., priteise iš ieškovo A. U. nepilnameciui sunui A. U. išlaikyma po 400 Lt per menesi mokama periodinemis išmokomis nuo 2010 m. kovo 1 d. iki sunaus pilnametystes, priteista išlaikyma indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka; ieškovo reikalavima pakeisti priteista išlaikyma nuo ieškinio padavimo dienos atmete.
Teismas nustate, jog ieškovas privalo moketi pagal teismu sprendimus 1400 Lt per menesi sunaus K. U. išlaikymui, 200 Lt per menesi teikti parama pilnametei dukrai G. J. U., del ko priteistas išlaikymas ieškovo nepilnameciui sunui A. U. turi buti keiciamas. Ieškovui, atskaicius visus mokescius ir prievoles vaiku išlaikymui pagal vykdomuosius raštus, 2010 m. birželio-rugpjucio menesiais buvo išmokama 523,99 Lt darbo užmokescio. Atsakoves darbo užmokestis yra maždaug 2600 Lt per menesi, jai nuosavybes teise priklauso butas, kurio vidutine rinkos verte yra 280000 Lt. Atsakove gražina busto paskola bankui, bendra moketina suma sudaro vidutiniškai 500 Lt per menesi. Su ja gyvena nepilnametis sunus A. U., atsakove pateike dokumentus, irodancius, kad ji moka už papildoma sunaus mokyma. Išanalizaves dabartine šaliu turtine padeti, teismas padare išvada, jog atsakoves turtine padetis yra geresne, negu ieškovo, todel ji turi daugiau galimybiu teikti materialini išlaikyma sunui A. U., negu ieškovas. Nors atsakove ir nurode, kad ieškovas, nutraukdamas antraja santuoka su A. U., tycia susitare moketi nepagristai dideli išlaikyma sunui K. U., perleido jai savo nekilnojamaji turta, taciau, nagrinejant byla del santuokos nutraukimo tarp A. U. ir A. U., atsakove V. U. turejo teise buti itraukta suinteresuotu asmeniu (kreditoriumi) ir nesutikti su sutarties, sudarytos tarp A. U. ir A. U. del santuokos nutraukimo pasekmiu, salygomis arba prašyti atnaujinti procesa jau išnagrinetoje byloje. Teismas nurode, jog pagal susiformavusia teismu praktika, nustatant nepilnamecio vaiko išlaikymo dydi, taikant teises analogija, atsižvelgiama i CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno menesio trukmes išlaikymo verte negali buti mažesne už viena minimalia menesine alga, kuri nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 800 Lt per menesi. Kadangi nepilnameti vaika privalo išlaikyti abu tevai, 800 Lt suma dalintina per puse. Teismas konstatavo, jog ieškovas privalo moketi savo nepilnamecio sunaus A. U. išlaikymui ne mažiau kaip po 400 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo sumažinti priteista išlaikyma jo sunui A. U. nuo ieškinio pareiškimo dienos, kadangi ieškovas, paduodamas pirmini ieškinio pareiškima del priteisto išlaikymo jo nepilnameciam vaikui sumažinimo, nenurode, nuo kurio laiko jis prašo priteisti sumažinta išlaikyma. Tik 2010 m. kovo 1 d. paduodamas patikslinta ieškinio pareiškima, jis praše sumažinti priteista išlaikyma nuo ieškinio pareiškimo dienos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakove V. U. prašo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti. Nurodo, jog skundžiamu teismo sprendimu buvo pakeistas 1998 m. spalio 7 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnameciui vaikui forma ir dydis, todel toks pakeitimas galioja tik nuo sprendimo, kuriuo padarytas pakeitimas, isiteisejimo dienos, o ne nuo ieškinio ar patikslinto ieškinio padavimo dienos. Išlaikymo dydžio sumažinimas galioja tik ateityje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-236/2004). Ieškovo geranoriškas isipareigojimas sunui K. U. moketi per menesi 1400 Lt dydžio išlaikyma vertintinas kaip siekimas, kad butu mažinamas išlaikymas kitiems ieškovo vaikams bei pabloginta jo paties materialine padetis. Tas pats pasakytina ir apie nekilnojamojo turto perleidima savo antros santuokos sutuoktinei. Šiu faktu ieškovas neneigia. Tevui i sunkia turtine padeti patekus del savo nerupestingo elgesio, jis negali remtis susidariusia sunkia turtine padetimi, prašydamas mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Perleisdamas savo nekilnojamaji turta ir skirdamas išlaikyma antros santuokos vaikui, ieškovas su atsakove nesitare, apie jo veiksmus atsakove nežinojo ir tuose procesuose negalejo dalyvauti. Ieškovo prievole moketi išlaikyma A. U. baigesi 2010 m. gruodžio 8 d., kai vaikui suejo 18 metu. Kadangi išlaikymo dydžio sumažinimas galimas tik nuo teismo sprendimo sumažinti išlaikymo dydi isiteisejimo dienos, tai iš esmes ieškovo prievole teikti išlaikyma sunui A., kuri nustatyta 1998 m. spalio 7 d. teismo sprendimu, turetu likti nepakeista. Pirmosios instancijos teismas byla, priskirtina šeimos bylu kategorijai, išnagrinejo atsakovei nedalyvaujant. Teismui buvo pranešta, jog atsakove, vykdama i teismo posedi, pakliuvo i autoivyki, iš kurio pasišalinti ji negalejo. Iš bylos duomenu matyti, kad teisejas A. G. byla išnagrinejo, neturedamas savo žinioje civilines bylos, kadangi byla 2010 m. balandžio 1 d. buvo išsiusta i Vilniaus apygardos teisma, kuriame 2010 m. rugsejo 23 d. ji buvo nagrinejama. Duomenu, kad byla buvo gražinta Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui, byloje nera.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i apeliacini skunda ieškovas A. U. prašo apeliacini skunda atmesti. Nurodo, jog, sprendžiant teismuose gincus del nepilnameciui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ji padidinant, teismu sprendimais padidintas išlaikymas pradedamas skaiciuoti nuo ieškinio padavimo dienos. Atsižvelgiant i proceso šaliu lygiateisiškumo principa bei i faktiniu aplinkybiu, sudaranciu pagrinda keisti teismo sprendima, atsiradimo momenta, darytina išvada, jog teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo ir sumažinimo skaiciavimo pradžios momentui turi buti taikomi vienodi teisiniai standartai. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateike visus irodymus, patvirtinancius, jog ieškovo sunui iš antrosios santuokos yra reikalingas 1400 Lt dydžio išlaikymas per menesi, kadangi vaikas del savo sveikatos turi specialiuju poreikiu. Ieškovas sutiko K. U. teikti realiais vaiko poreikiais pagrista išlaikyma. Tuo tarpu A. U. sveiktos bukle yra gera, kas matyti iš byloje esanciu duomenu. Nagrinejant byla del santuokos nutraukimo tarp A. U. ir A. U., atsakove turejo visas galimybes buti itraukta suinteresuotu asmeniu (kreditoriumi), nesutikti su sutarties del santuokos nutraukimo pasekmiu, salygomis arba prašyti atnaujinti procesa jau išnagrinetoje byloje, taciau to nepadare. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartyje civilineje byloje Nr.2A-1028-611/2010 buvo konstatuota, jog aplinkybe, kad ieškovas 2001 metais padovanojo nekilnojamaji turta savo sutuoktinei, veliau po 8 metu nesudaro pagrindo vertinti kaip nesažininga ieškovo turtines padeties pabloginima. Todel ši aplinkybe, nustatyta isiteisejusia teismo nutartimi, negali buti revizuojama. Be to padovanoto turto – sodybos kaimo vietoveje del savo menkavertiškumo net negalima lyginti su apeliantei paliktu dideles vertes butu Vilniuje. CPK normos nebuvo pažeistos, nes bylos nagrinejimas vyko iš esmes, tik atsakovei nedalyvaujant. Apeliante i teismo posedi neatvyko be pateisinamu priežasciu ir teismas apie tai informuotas nebuvo. Apeliantes nurodomas autoivykio vietos ir laiko momentas parodo, jog ji net neketino vykti i teismo posedi, kuris vyko 2010 m. rugsejo 22 d., 10.00 val. Be to byla truko pakankamai ilga laika, šalys teismui buvo pateikusios visus irodymus, pagrindžiancius ju procesiniuose dokumentuose destomas aplinkybes, todel atsakoves nedalyvavimas bylos nagrinejime iš esmes jos teisiu nepažeide. Atskirojo skundo išsiuntimas i apeliacines instancijos teisma nereiškia, jog kartu su skundu buvo išsiusta visa byla.
Apeliacines instancijos teismo posedyje atsakove apeliacini skunda palaike ir praše ji tenkinti, ieškovas ir jo atstove – praše netenkinti. Teismo posedyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji irodymai: išrašas iš A. U. medicininiu dokumentu (b.l. 179, t.2), pažyma apie A. U. pajamas (b.l. 189, t.2), Vilniaus universitetines Antakalnio ligonines atsakymas i užklausima (b.l. 190, t.2), VI „Regitra“ Vilniaus filialo 2011-02-14 pažyma apie transporto priemones išregistravima, UAB „Terra recycling“ 2011-02-14 eksploatuoti netinkamos transporto priemones sunaikinimo pažymejimas, VšI Respublikines tuberkuliozes ir infekciniu ligu universitetines ligonines 2010-12-28 informacija, Muitines departamento prie LR FM pažyma apie V. U. pajamas, 2011-01-28 pranešimas del atleidimo iš darbo, banko saskaitu išrašai, 2010-07-01 išrašas iš A. U. medicininiu dokumentu, siuntimas ortodonto konsultacijai ir išrašas iš medicininiu dokumentu apie ortodonto paslaugas, pardavimo PVM saskaita-faktura su kvitu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje itvirtintu bylos nagrinejimo ribu, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesini sprendima tiek jo teisetumo, tiek jo pagristumo aspektu. Tai atliekama nagrinejant ir faktine, ir teisine bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus irodymus, tame skaiciuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinems aplinkybems taike materialines teises normas. Neatsižvelgdamas i apeliacinio skundo ribas, apeliacines instancijos teismas taip pat patikrina, ar nera CPK 329 straipsnyje nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu. Ši byla nagrinejama atsakoves V. U. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinejusi byla, apeliacinio skundo ir atsiliepimo i ji argumentus bei motyvus, teiseju kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmes teisetam ir pagristam teismo sprendimui pakeisti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tevu pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikyma, turi nustatyti toki išlaikymo dydi, kuris butu pakankamas tenkinti bent minimalius vaiku poreikius. Butinoms vaiko vystymosi salygoms sudaryti turi buti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bustui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kulturiniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spresdamas klausima del vaiku išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abieju tevu turtine padeti. Lietuvoje ratifikuota Jungtiniu Tautu Vaiko teisiu konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažistama kiekvieno vaiko teise tureti tokias gyvenimo salygas, kokiu reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tevu didžiausia atsakomybe už gyvenimo salygu, butinu vaikui vystytis, sudaryma pagal tevu sugebejimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams bei ju tevu turtinei padeciai ir užtikrinantis butinas vaikui vystytis salygas.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybe peržiureti teismo sprendima del išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydi, jeigu, teismui priemus sprendima, iš esmes pasikeite šaliu turtine padetis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkreciu atveju išsaugoti protinga vaiko interesu, ju poreikiu tenkinimo, tevu galimybiu pusiausvyra. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydi yra svarbios aplinkybes, patvirtinancios skolininko turtines padeties pagerejima ar pablogejima arba vaiko poreikiu pasikeitima. Vertinant konkrecioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teises normose, reglamentuojanciose vaiku ir tevu tarpusavio išlaikymo pareigas, išdestytu reikalavimu, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse itvirtintais principais, tarp kuriu ir CK 1.5 straipsnyje itvirtinti teisingumo, protingumo ir sažiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje itvirtintas prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principas. Nagrinejamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytu normu ir principu iš esmes nepažeide.
Ieškovas A. U., prašydamas sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 1998 m. spalio 7 d. sprendimu nepilnameciams vaikams priteisto išlaikymo dydi, savo reikalavima del pablogejusios turtines padeties grinde tuo, kad jo turtine padetis pasikeite 2001 m. rugsejo 1 d., kai gime sunus K. U., kurio išlaikymui, nutraukus ieškovo antraja santuoka su A. U., buvo priteista po 1400 Lt per menesi. Ieškovo nepilnametis sunus K. turi rimtu sveikatos sutrikimu, kas yra susije su papildomomis išlaidomis. Be to pilnametei dukrai G. J. U. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu priteise parama iki kol ji mokysis aukštojoje mokykloje po 200 Lt per menesi bei išlaikymo isiskolinima. Pirmosios instancijos teismas, ivertines šaliu paaiškinimus ir byloje esancius irodymus, atsižvelges i ieškovo ir atsakoves turtine padeti, padare išvada, jog yra pagrindas tenkinti ieškini iš dalies ir sumažino priteisto išlaikymo dydi iki 400 Lt kas menesi mokamu periodiniu išmoku nepilnameciui sunui A. U. nuo 2010-03-01 iki sunaus pilnametystes. Dukra G. J. U. teismo sprendimo priemimo diena jau buvo pilnamete ir jai kitu teismo sprendimu iš atsakovo yra priteista materialine parama. Atsakove su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo ji panaikinti bei nauju sprendimu ieškini atmesti. Atsakove, remdamasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004-03-29 nutartimi civilineje byloje Nr.3K-3-236/2004, apeliaciniame skunde nurodo, kad išlaikymo nepilnameciui vaikui formos ir dydžio pakeitimas galioja tik nuo sprendimo, kuriuo padarytas pakeitimas, isiteisejimo dienos, o ne nuo ieškinio ar patikslinto ieškinio padavimo dienos. Išlaikymo dydžio sumažinimas galioja tik ateityje. Teiseju kolegija apeliantes argumentus atmeta, visu pirma del to, kad apeliantes minima teismu praktikos nutartis konkreciu atveju netaikytina del skirtingu ratio decidendi. Be to joje nera atskirai aptarta, nuo kada teikiamas išlaikymas gali buti sumažinamas. Tuo tarpu, sprendžiant teismuose gincus del nepilnameciui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ji padidinant, teismu sprendimais padidintas išlaikymas pradedamas skaiciuoti nuo ieškinio padavimo dienos. Todel, remiantis proceso šaliu lygiateisiškumo principu ir atsižvelgiant i faktiniu aplinkybiu, sudaranciu pagrinda keisti teismo sprendima, atsiradimo momenta, darytina išvada, jog teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo ir sumažinimo skaiciavimo pradžios momentui taikytini vienodi teisiniai standartai. Taip pat nagrinejamu klausimu paminetina Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005-05-11 nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-306/2005, kurioje yra nurodyta, kad teikiamo išlaikymo sumažinimas galimas ne tik nuo teismo sprendimo priemimo (isiteisejimo) dienos, bet ir atsižvelgiant i byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinejamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovo turtine padetis nuo pat patikslinto ieškinio padavimo teismui dienos buvo pablogejusi (buvo gimes antras išlaikytinis su specialiais poreikiais ir jo išlaikymui reikalingomis papildomomis išlaidomis, sumažejo ieškovo darbo užmokestis). Del to pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas šaliu nepilnameciui sunui priteisto išlaikymo dydi ir forma nuo patikslinto ieškinio padavimo teismui dienos teisingai nustate sumažinto išlaikymo išieškojimo pradžia ir teises nuostatu bei principo, kad išlaikymo sumažinimas galioja i ateiti, nepažeide.
Nustatant vaiko poreikiu ir tevu turtines padeties proporcinguma turi buti ivertinta, kokia dalimi tevu gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tevu turtine padetis, gali užtikrinti vaiku poreikiu tenkinima. Jei tevu turtine padetis leidžia, turi buti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiku poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti butinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008-11-10 nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikiu ir tevu turtines padeties principas ipareigoja teisma, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausima, ivertinti tevu galimybes tenkinti vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas byloje nustate, kad ieškovas privalo moketi pagal teismu sprendimus 1400 Lt per menesi sunaus K. U. išlaikymui, 200 Lt per menesi teikti parama pilnametei dukrai G. J. U., del ko priteistas išlaikymas ieškovo nepilnameciui sunui A. U. turi buti mažinamas, nes ieškovui, atskaicius visus mokescius ir prievoles vaiku išlaikymui pagal vykdomuosius raštus, 2010 m. birželio-rugpjucio menesiais buvo išmokama tik 523,99 Lt darbo užmokescio. Išanalizaves dabartine šaliu turtine padeti, teismas padare išvada, jog atsakoves turtine padetis yra geresne, negu ieškovo, todel ji turi daugiau galimybiu teikti materialini išlaikyma sunui A. U., negu ieškovas. Apeliante su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodama tuo, kad ieškovas, nutraukdamas antraja santuoka su A. U., tycia susitare moketi nepagristai dideli išlaikyma sunui K. U., perleido jai savo nekilnojamaji turta, kas turetu buti vertinama kaip siekimas, kad butu mažinamas išlaikymas kitiems ieškovo vaikams bei pabloginta jo paties materialine padetis. Tas pats pasakytina ir apie nekilnojamojo turto perleidima savo antros santuokos sutuoktinei. Apeliantes teigimu, tevui i sunkia turtine padeti patekus del savo nerupestingo elgesio, jis negali remtis susidariusia sunkia turtine padetimi, prašydamas mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Teiseju kolegija, iš esmes pritaria apeliantei, kad netinkamas tevu pareigu vykdymas ar visiškas ju nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausanciais nuo tevu valios atvejais, visais kitais atvejais, tevams objektyviai esant pajegiems teikti išlaikyma, privalu teikti tokio dydžio išlaikyma, kuris leistu užtikrinti butinas vaikui vystytis salygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tevai privalo iš anksto ivertinti esama turtine padeti, savo pasirengima reikiamai pasirupinti vaiku. Taciau tuo atveju, kai tevas privalo išlaikyti ne viena, o keleta savo vaiku, visiems išlaikytiniams skirtas išlaikymas turi buti adekvatus, t.y. turi buti vadovaujamasi lygybes principu, bet tai nereiškia absoliucios lygybes, neatsižvelgiant i individualius kiekvieno iš vaiku poreikius.
Nagrinejamu atveju ieškovas pirmosios instancijos teismui pateike pakankamus irodymus, patvirtinancius, jog ieškovo sunui iš antrosios santuokos yra reikalingas 1400 Lt dydžio išlaikymas per menesi, kadangi vaikas del savo sveikatos turi specialiuju poreikiu. Tuo tarpu A. U. sveiktos bukle yra pakankamai gera, kas matyti iš byloje esanciu duomenu bei pateiktu išrašu iš medicininiu dokumentu. Apeliantes naujai pateikti irodymai del išlaidu, susijusiu su ortodontiniu gydymu, patvirtina tokio gydymo reikalinguma, taciau nerodo visumos sveikatos sutrikimu, kuriems butu reikalingas pastovus ar specialus gydymas. Be to 1400 Lt išlaikymas K. U. yra nustatytas jau isiteisejusiu teismo sprendimu, todel nagrinejamu atveju negali buti kvestionuojamas, nors, nagrinejant byla del santuokos nutraukimo tarp A. U. ir A. U., atsakove V. U. ir nedalyvavo (nebuvo itraukta suinteresuotu asmeniu (kreditoriumi)). Tokiu atveju atsakove, esant istatyminiam pagrindui, turi teise prašyti atnaujinti procesa jau išnagrinetoje byloje. Pažymetina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartyje civilineje byloje Nr.2A-1028-611/2010 buvo konstatuota, jog aplinkybe, kad ieškovas 2001 metais padovanojo nekilnojamaji turta savo sutuoktinei, veliau po 8 metu nesudaro pagrindo vertinti kaip nesažininga ieškovo turtines padeties pabloginima. Todel ši aplinkybe, nustatyta isiteisejusia teismo nutartimi, taip pat negali buti revizuojama iš naujo. Teiseju kolegija taip pat nagrinejamu atveju pažymi, jog ieškovas iki kreipimosi i teisma del išlaikymo dydžio ir formos nepilnameciams šaliu vaikams sumažinimo, sažiningai ir tinkamai vykde savo pareiga išlaikyti vaikus, todel nera pagrindo konstatuoti, jog nagrinejamo ieškinio padavimu jis siekia išvengti šios pareigos vykdymo.
CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikyma, turi nustatyti toki išlaikymo dydi, kuris butu pakankamas tenkinti bent minimalius vaiku poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojancias nepilnameciams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatyma, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydi, gali buti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno menesio išlaikymo verte negali buti mažesne už viena minimalia menesio alga (MMA). Šiuo metu minimali menesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Nagrinejamoje byloje pirmosios instancijos teismas laike, jog tevu pareiga išlaikyti nepilnameti sunu A. U. yra lygi ir sumažino priteisto iš ieškovo išlaikymo dydi iki 400 Lt, atsižvelgdamas i orientacini kriteriju minimaliam išlaikymo dydžiui. Argumentu, paneigianciu tokia teismo išvada, apeliante nenurode, o jos naujai pateikti i byla irodymai jos nenugincija.
Apeliaciniame skunde nurodytos CPK normos nagrinejamoje byloje nebuvo pažeistos, nes, kaip tvirtina bylos medžiaga, bylos nagrinejimas vyko iš esmes atsakovei nedalyvaujant, kuri i teismo posedi neatvyko, prašiusi bylos nenagrineti. Duomenu, kad apeliantes nurodomas autoivykio vietos ir laiko momentas teismui buvo žinomas, byloje nera, kas matyti iš irašo teismo posedžio protokole (b.l. 149, t.2). Tokiu budu teismas, ivertines, jog atsakove i teismo posedi neatvyko be svarbiu priežasciu, pagristai byla nagrinejo jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). Be to bylos nagrinejimas truko pakankamai ilga laika, šalys teismui buvo pateikusios atitinkamai visus procesinius dokumentus ir irodymus, pagrindžiancius ju procesiniuose dokumentuose destomas aplinkybes, todel atsakoves nedalyvavimas bylos nagrinejime iš esmes jos teisiu nepažeide. Atskirojo skundo išsiuntimas i apeliacines instancijos teisma nereiškia, jog kartu su skundu buvo išsiusta visa byla, atvirkšciai, prie civilines bylos yra prijungta atskirojo skundo medžiaga, kuri tvirtina, jog atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui buvo išsiustas atskirai nuo visos civilines bylos medžiagos, todel nera pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas prieme sprendima, neturedamas bylos medžiagos.
Kiti atsakoves apeliacinio skundo argumentai nera teisiškai reikšmingi ir neitakoja skundžiamo teismo sprendimo teisetumo bei pagristumo. Pažymetina, jog teismai, taikydami teise, atsižvelgia i Teismu istatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esancius teises taikymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinejamu atveju nera pagrindo teigti, kad teismas nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino susidariusia faktine situacija, išanalizavo visas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaike materialines teises normas, del ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisetas ir pagristas, pakeisti ji apeliacinio skundo motyvais nera pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendima palikti nepakeista.