Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-05-23 · Byla Nr. TS-34-893/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-23
Bylos Nr.
TS-34-893/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Nuteistasis
S. D.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-34-893/2022
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 58-72 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo, pirmus 5 bausmės metus atliekant kalėjime, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į paskirtą bausmę įskaitant kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 d. birželio 28 d. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi S. D. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis. Nuteistajam S. D., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši pakeista bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta ir paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2022 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 58-72 nutarė netaikyti S. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pateikiant rekomendaciją nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, dirbti nemokamus darbus. Komisija skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad atsižvelgtina į nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo ir smurtinio elgesio vidutinę riziką, į nuteistajam būdingą tų pačių klaidų kartojimą, menkus problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžius, mąstymo lankstumo stoką, kurie yra glaudžiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis S. D. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo manymu, Komisijos nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Skundas motyvuojamas tuo, kad jo nuomone, pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nes aktyviai dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ organizuotuose socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, pasak jo, užsiėmimus vedančios socialinės darbuotojos teigimu jis aktyviai įsitraukdavo į diskusijas, kritiškai vertino savo situaciją bei ieškojo socialiai atsakingų sprendimų reintegracijos į visuomenę procese. Be to, sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo elgesio pasikeitimo programoje „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad paleistas iš kalinimo įstaigos dirbs V. I. bendrovėje tiekėjo pareigose, taip pat, kad gyvens su savo mažamečiu (duomenys neskelbtini) vaiku D. D. ir sugyventine N. G., mano, kad dėl šių priežasčių socializuotis laisvėje jam nebus sunku.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad S. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, anksčiau teistas. Nuteistojo nusikalstamam elgesiui nustatytas turtinių nusikaltimų modelis, stebima išliekanti sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas ir septynis kartus skatintas. Iš bylos duomenų matyti, kad S. D. stabilios, nuoseklios darbinės patirties neturi įgijęs, nes stokoja motyvacijos realizuoti save oficialioje darbinėje veikloje tiek iki nuteisimo, tiek laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, poreikis dirbti yra demonstruojamas tik po paleidimo iš pataisos įstaigos, tai rodo, kad nuteistojo nuostatos į darbinę veiklą yra dviprasmiškos.

Įvertinus socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, matyti, kad S. D. savo kriminalinio elgesio patirtį pradėjo formuoti sulaukęs pilnametystės, nors nuteistajam ir buvo sudarytos pasitikėjimu grįstos sąlygos, kad jis turėtų galimybę keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau S. D. nepateisino jam keliamų lūkesčių ir toliau nevengė rizikingų situacijų bei pakartotinai vykdė nusikalstamas veikas, po ko, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu S. D. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Iš bylos duomenų stebimas nuteistojo savo vaidmens nusikalstamose veikose minimizavimas, kriminalinio elgesio neigimas, pastarasis nusikalstamas situacijas vertina kaip sutapimus, atsitiktinumus, kurie susiklostė jam nepalankia linkme, todėl tokia gynybiška nuteistojo pozicija savo paties atžvilgiu apsunkina jo galimybes objektyviai ir visapusiškai įvertinti savo netinkamus gyvenimo būdo ypatumus bei siekti pozityvių pokyčių. Be to, pažymima, kad nuteistojo motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje stoka anksčiau neigiamai veikė jo socialinį funkcionavimą bei skatino ieškoti papildomų pragyvenimo šaltinių, S. D. laisvėje stokojo motyvacijos realizuoti save veiklose, kurios užtikrintų legalią ir stabilią materialinę gerovę. Analizuojant nuteistojo ryšius pastebima, kad šiuo metu nuteistasis sulaukia savo artimųjų palaikymo bei paramos, kuri galimai palengvins jo socialinės integracijos laisvėje procesą, ir nors ryšių sritis nėra siejama su S. D. galima pakartotinio nusikalstamo elgesio raiška, tačiau, pažymima, kad esantys socialiniai ryšiai praeityje nesulaikė S. D. nuo galimo naujų nusikalstamų veikų darymo. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu S. D. ne pilna apimtimi vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra stebimas nuteistojo įsitraukimas į pozityvaus užimtumo priemones, buvo fiksuotas dalyvavimas motyvacinėje elgesio pataisos programoje, taip pat agresyvaus ir autoagresyvaus elgesio prevencijai skirtuose užsiėmimuose, tačiau vis dėlto kriminogeninės sritys, susijusios su darbine veikla, lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocine gerove, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritimis, išlieka šiuo metu aktualios bei reikalaujančios nuteistojo tikslingų veiksmų.

Tos aplinkybės, kad nuteistasis iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones, vykdo Komisijos rekomendacijas, palaiko ryšius su šeima, yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Šiuo atveju pažymėtina, jog Komisija, priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus pastarąjį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas netenkina nuteistojo, dar nereiškia, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam S. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus S. D. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, net ir taikant intensyvią priežiūrą, nebus pasiekti. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus S. D. iš pataisos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuteistojo S. D. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,

nutaria:

S. D. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 58-72, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas