- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-148-796/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- biudžetinės įstaigos Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybinio studijų fondo apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m.. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė biudžetinė įstaiga Valstybinis studijų fondas (toliau – ir Fondas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės A. P. 2 212,12 Eur skolą, 79,64 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė A. P. su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (toliau – VGTU) sudarė dvi studijų sutartis valstybės finansuojamoms studijoms: 1) 2011 m. liepos 26 d. studijų sutartį Nr. 120114674 (toliau – Sutartis1), pagal kurią atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2012 m. spalio 3 d. studijas nutraukė; 2) 2013 m. rugpjūčio 6 d. studijų sutartį Nr. 120134625 (toliau – Sutartis2), pagal kurią atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2014 m. liepos 4 d. studijas nutraukė. Nurodė, kad vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) 70 straipsnio 12 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.1 punktu bei abiejų sutarčių (Sutartis1 ir Sutartis2) 27 punktais, atsakovei atsirado prievolė grąžinti dalį valstybės apmokėtų studijų išlaidų. Ieškovė nurodė, kad, vadovaujantis nurodytais teisės aktais, asmenys, nutraukę studijas valstybės finansuojamoje vietoje, turi grąžinti 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, bet ne didesnę nei švietimo ir mokslo ministro patvirtinta norminė studijų kaina. Atsakovei pagal kiekvieną sutartį buvo apskaičiuota po 1 106,06 Eur valstybės biudžetui grąžintina suma bei po 39,82 Eur delspinigių, todėl bendras atsakovės įsiskolinimas sudaro 2 212,12 Eur grąžintinų lėšų bei 79,64 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
2. Atsakovė A. P. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad reikalavimas nėra aiškus, ieškinys pateiktas pavėluotai, o dokumentai jai tinkamai nebuvo įteikti. Teigė, kad apie pareigą grąžinti lėšas sužinojo tik 2025 m. liepos 30 d., nors studijas nutraukė dar 2012 m. spalio 3 d. ir iki tol nebuvo gavusi jokių pranešimų ar įspėjimų. Atsakovė pažymėjo, kad nebuvo atlikta jokių veiksmų, kurie patvirtintų skolos pripažinimą, todėl prašė taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo studijų nutraukimo dienos – 2013 m. spalio 3 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su atsakovės prašymu taikyti ieškinio senaties terminą, nurodė, kad prievolė grąžinti valstybės finansuotas studijų lėšas yra terminuota, o ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo prievolės vykdymo termino pabaigos, kuris šiuo atveju yra dešimties metų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2025 m. gegužės 16 d., tuo tarpu terminai įvykdyti prievoles pagal Sutartį1 baigėsi 2016 m. balandžio 11 d., pagal Sutartį2 – 2017 m. lapkričio 13 d., bendrasis ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m.. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Valstybiniam studijų fondui iš atsakovės A. P. 1 106,06 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų 6 ct) skolą, 39,82 Eur (trisdešimt devynių eurų 82 ct) delspinigius bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 145,88 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 88 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti. Teismas nutarė priteisti valstybei iš atsakovės A. P. 26 Eur (dvidešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas nustatė, kad įspėjimas pagal Sutartį1 atsakovei buvo išsiųstas 2013 m. balandžio 11 d., todėl dešimties metų ieškinio senaties terminas reikalavimui pagal Sutartį1 pareikšti prasidėjo 2016 m. balandžio 12 d., tuo tarpu įspėjimas pagal Sutartį2 išsiųstas 2014 m. lapkričio 13 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams pagal šią sutartį turėjo prasidėti 2017 m. lapkričio 14 d.
4.2. Teismas nustatė, kad įspėjimas pagal Sutartį1 atsakovei išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuris sutampa su Sutartyje1 nurodytu atsakovės adresu, todėl, pagal Aprašo 9 punktą, laikomas įteiktu nurodyto įspėjimo išsiuntimo dieną – 2013 m. balandžio 11 d., todėl 2025 m. gegužės 16 d. pateikusi teismui ieškinį dėl, be kita ko, skolos pagal Sutartį1 iš atsakovės priteisimo, ji bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino nepraleido. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas nusprendė, kad ieškinio dalis dėl 1 106,06 Eur skolos pagal Sutartį1 priteisimo iš atsakovės yra pagrįsta, todėl ją tenkino.
4.3. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dalies pagal Sutartį2, pažymėjo, kad įspėjimas pagal šią sutartį atsakovei išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau Sutartyje2 nurodytas atsakovės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Teismas konstatavo, kad Aprašo 9 punkte nustatytas trejų metų terminas įvykdyti įsipareigojimą pagal Sutartį2 atsakovei pritaikytas nepagrįstai, o tai lemia, kad bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimui pagal šią sutartį prasidėjo 2014 m. spalio 9 d., t. y. kai ieškovė VGTU pranešimu buvo informuota apie atsakovės savo noru nutrauktas studijas pagal Sutartį2. Teismo vertinimu, ieškinio pateikimo metu ieškinio senaties terminas reikalavimui atsakovei pagal Sutartį2 pareikšti buvo pasibaigęs.
4.1. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir šalių argumentus, nusprendė, kad ieškovė praleido bendrąjį dešimties ieškinio senaties terminą reikalavimams pagal Sutartį2 pareikšti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį dėl atmesto iš Sutarties2 kylančio reikalavimo ir priimti naują sprendimą – Valstybinio studijų fondo 2025 m. gegužės 16 d. ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti ieškovei iš atsakovės 2 212,12 Eur du tūkstančius du šimtus dvylika eurų ir dvylika euro centų) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 79,64 Eur (septyniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt keturis euro centus) delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindiniai ieškovės apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Atkreipia dėmesį, jog Sutartyje2 atsakovės adresas buvo nurodytas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, o aukštosios mokyklos pateiktame sąraše buvo pateiktas kitas nei studijų sutartyje nurodytas adresas.
5.2. Apeliantės nuomone, Fondas griežtai laikėsi Aprašo 9 punkto reikalavimo išsiųsti įspėjimą būtent aukštosios mokyklos nurodytu adresu ir neturėjo jokio pagrindo kvestionuoti nurodyto adreso tikrumo.
5.3. Apeliantė mano, jog įspėjimas buvo bandytas pristatyti teisingu tuometiniu atsakovės adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), Šiauliai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, šalių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, nenustatė būtinybės skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
6. Apeliacijos objektą pagal ieškovės apeliacinį skundą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 1 106,06 Eur skolos valstybės biudžetui bei po 39,82 Eur delspinigių.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
10.1. Atsakovė su VGTU sudarė Sutartį1, kurios pagrindu atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2012 m. spalio 3 d. studijas nutraukė. 2013 m. kovo 7 d. pranešimu VGTU pateikė ieškovei studijas nutraukusių ar pašalintų iš universiteto studentų sąrašą, į kurį buvo įtraukta ir atsakovė. Ieškovė 2013 m. balandžio 11 d. įspėjimu Nr. SG2-721, išsiųstu registruota pašto siunta, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuris buvo nurodytas Sutartyje1, pranešė atsakovei apie jai atsiradusią prievolę sumokėti į ieškovės sąskaitą 1 106,06 Eur (3 819 Lt) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti, nurodytas įspėjimas grįžo su žyma „Neatsiėmė pašte“.
10.2. Atsakovė su VGTU 2013 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Sutartį2, kurios pagrindu atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2014 m. liepos 4 d. studijas nutraukė. VGTU 2014 m. spalio 9 d. pranešimu pateikė ieškovei studijas nutraukusių ar pašalintų iš universiteto studentų sąrašą, į kurį buvo įtraukta ir atsakovė, dėl to ieškovė 2014 m. lapkričio 13 d. išsiuntė įspėjimą Nr. SG2-313 atsakovei apie jai atsiradusią prievolę sumokėti į ieškovės sąskaitą 1 106,06 Eur (3 819 Lt) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti. Nurodytas įspėjimas išsiųstas atsakovei registruota pašto siunta, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovės Sutartyje2 nurodytas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, įspėjimas grįžo siuntėjui su žyma „Neatsiėmė pašte“.
Dėl sprendimo dalies pagrįstumo
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Fondas pagal Sutartį2 savo pareigą išsiųsti įspėjimą įvykdė tinkamai. Dėl minėtos priežasties, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl reikalavimo pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 14 d., tai reiškia, kad 2025 m. gegužės 16 d. atsakovei pareikštas ieškinys buvo paduotas nepraleidus ieškinio senaties termino, nes šios prievolės ieškinio senaties terminas yra 2027 m. lapkričio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (2009 m. balandžio 30 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., toliau – Mokslo ir studijų įstatymas), kadangi 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo XII-2534 (kuriuo priimta naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas.
10. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.
11. Šios nuostatos įgyvendinimą nustatė Aprašas, kurio 4 punktas reglamentavo, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu, be kita ko, asmenys nutraukia studijas savo noru, išskyrus atvejus, kai pirmosios studijų pakopos arba vientisosios studijos nutraukiamos per šių studijų pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą (Aprašo 4.1 punktas). Aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta šiame punkte (Aprašo 5 punktas). Atsakovės su VGTU sudarytų Sutarties1 ir Sutarties2 27 punktai nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas, savo iniciatyva nutraukęs sutartį arba universiteto tvarka pašalintas iš universiteto, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.
12. Aktualu ir tai, jog vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.) Fondas, gavęs Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų nuo šio sąrašo gavimo kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus Aprašo 6 punkto pagrindu nuo lėšų grąžinimo atleistus asmenis ir tuos, kurie savo iniciatyva yra grąžinę lėšas) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Šiame punkte nurodytą įspėjimą Fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais, kai studijų sutartyje šis adresas nenurodytas ar Aprašo 7 punkte nurodytame sąraše pateikiamas kitas nei studijų sutartyje nurodytas šio asmens gyvenamosios vietos adresas, – paskutiniu Fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Kai Fondas šiame punkte nustatyta tvarka išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.
13. Atkreiptinas dėmesys, jog Sutartyje2 atsakovės adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilnius, o aukštosios mokyklos pateiktame sąraše buvo pateiktas kitas nei studijų sutartyje nurodytas adresas. Svarbu tai, jog, kaip teisingai nurodo apeliantė, vadovaujantis Aprašo 9 punktu, įspėjimo siuntimui buvo panaudotas Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2014 m. spalio 9 d. rašte Nr. 12-10.3-13827 „Dėl VGTU studentų, nutraukusių studijas ar pašalintų iš VGTU per 2013-2014 m. m. pavasario semestrą, sąrašo“ nurodytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav.
14. Pabrėžtina, jog įspėjimas buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., nors atsakovė šiuo adresu negyveno, ne dėl Fondo klaidos, o Fondui griežtai vadovaujantis Aprašo nuostatomis. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina išvada, kad Fondas savo pareigą išsiųsti įspėjimą įvykdė tinkamai (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Faktinė aplinkybė, jog atsakovė, kaip ji pripažino pirmosios instancijos teisme, tuo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, o ne (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra ne Fondo klaida ir negali turėti įtakos pripažinimui, jog Fondas savo pareigą išsiųsti įspėjimą įvykdė netinkamai. Pritartina apeliantei, kad tuo metu Fondas griežtai laikėsi Aprašo 9 punkto reikalavimo išsiųsti įspėjimą būtent aukštosios mokyklos nurodytu adresu ir neturėjo jokio pagrindo kvestionuoti nurodyto adreso tikrumo.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į kitą įspėjimo siuntimo aspektą. Byloje pateiktas įspėjimo atsakovei pagal Sutartį2 kilusios prievolės įvykdymo vokas. Ant minėto voko matyti ranka parašyta žyma: „nerasta 11.17“. Taip pat matomas rašikliu perbrauktas adresas ir prie originalaus gavėjos adreso Vilniuje užrašas „Šiauliai“. Kaip teisingai pastebi apeliantė, tai leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą (CPK 12, 178, 185 straipsniai), jog pašto darbuotojai suprato adreso klaidą ir ją pataisė, nes ant voko matomas ir spaudas „Šiauliai 2014-15-15 Lietuva“. Iš to galima manyti, kad paštas voką išsiuntė į Šiaulius atsakovės tuometinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Svarbu ir tai, jog varnele pašto darbuotojos pažymėjo žymas: „GRĄŽINIMAS siuntėjui“ ir „neatsiėmė pašte“. Akcentuotina, kad žyma „netikslus adresas“ nėra pažymėta. Nagrinėtos faktinės aplinkybės leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad įspėjimas dėl prievolės, kilusios iš Sutarties2 įvykdymo, pasiekė atsakovę teisingu jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau ji pati jo neatsiėmė iš pašto.
17. Dera pažymėti, kad Aprašo 9 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad šiai prievolei vykdyti yra nustatytas terminas (3 metai nuo įspėjimo išsiuntimo dienos), todėl šiuo atveju, kaip anksčiau minėta, ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalyje esančią taisyklę. Kadangi prievolei įvykdyti buvo nustatytas terminas (2017 m. lapkričio 14 d.) ir atsakovė per šį terminą prievolės neįvykdė, nuo 2017 m. lapkričio 15 d. pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas Fondui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Kadangi šiam reikalavimui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, ieškinio senaties termino pabaiga reikalavimui pareikšti – 2027 m. lapkričio 15 d. Nagrinėjamu atveju Fondas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti skolą 2025 m. gegužės 16 d., t. y. nepraleisdamas ieškinio senaties termino.
18. Atskirai pažymėtina, kad aplinkybės, kad apeliantė įspėjimą siuntė netiksliu atsakovės adresu, nagrinėjamu atveju negali būti laikomos viską lemiančiomis. Pirma, ieškovė išreiškė aiškią valią susigrąžinti lėšas teisės aktų nustatyta tvarka. Antra, atsakovė iš Sutarties2 turinio pati jau 2014 m. žinojo, kad privalės grąžinti valstybei skolą. Todėl kaip sąžiningas ir apdairus asmuo galėjo ir turėjo pasidomėti skolos grąžinimu, jei ir nesulaukė raginimo (CK 6.200 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytą reglamentavimą, mano , kad atsakovei pagal Sutartį2 atsirado prievolė grąžinti dalį valstybės apmokėtų studijų išlaidų. Atsakovei pagal Sutartį2 buvo apskaičiuota 1 106,06 Eur valstybės biudžetui grąžintina suma, ji, panaikinant šią pirmosios instancijos sprendimo dalį, priteistina iš atsakovės.
20. CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Aprašo 10 punktas nustatė, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį Fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.
21. Ieškovė iš atsakovės dėl pagal Sutartį2 neįvykdytos prievolės prašo priteisti 39,82 Eur delspinigius, kuriuos apskaičiavo pagal Aprašo 10 punkte nurodytą delspinigių dydį nuo pagal nurodytą sutartį reikalaujamos skolos sumos (1 106,06 Eur) už 180 dienų laikotarpį (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, šis reikalavimas pripažįstamas pagrįstu, todėl, panaikinant šią pirmosios instancijos sprendimo dalį, tenkinamas.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą pagal Sutartį2, ne iki galo tinkamai taikė įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 1 106,06 Eur skolos bei 39,82 Eur delspinigių priteisimo ieškovei iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, panaikinama skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 1 106,06 Eur skolos bei 39,82 Eur delspinigių priteisimo ir šioje bylos dalyje priimamas naujas sprendimas – minėtas ieškovės ieškinio reikalavimas patenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Tenkinus ieškovės ieškinį visiškai, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovei priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, tačiau ji neprašo atlyginti teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Pažymėtina, kad ieškovė, biudžetinė įstaiga, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis).
26. Ginčo suma apeliacinėje instancijoje sudaro 1 145,88 Eur. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir ieškinį teikiant elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis (mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur), žyminis mokestis už šį reikalavimą sudaro 26 Eur.
27. Apeliacinį skundą tenkinus, kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, iš atsakovės priteistinas 26 Eur žyminis mokestis valstybei už apeliacinio skundo pateikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybinio studijų fondo ieškinio dalis pagal Sutartį2 dėl 1 106,06 Eur skolos ir 39,82 Eur delspinigių iš atsakovės A. P. priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:
priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 106,06 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešių eurų 6 ct) skolą, 39,82 Eur (trisdešimt devynių eurų 82 ct) delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 145,88 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 88 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybės biudžetui iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 Eur (dvidešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660 (žyminis mokestis). Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.