Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 24S184498, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Migracijos departamentas 2024 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 24S135195 pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 24S135195 būtų apskundęs.

Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 24S184498 pareiškėjui M. M. H. uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Be to, šiuo sprendimu Migracijos departamentas nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 24S184498 priimtas, nes pareiškėjui 2024 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 24S135195, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustačius, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 24S184498 priimtas vadovaujantis: Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi; 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu; Nacionalinio sąrašo taisyklių 15 punktu; Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 11 ir 12 punktais.

Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 9 dalimi užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Pagal Nacionalinio sąrašo taisyklių 20 punktą, jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad tuo atveju, kai sprendimas priimtas tik dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, užsienietis apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, informuojamas raštu. Todėl Migracijos departamentas, pareiškėjui nusiųsdamas pranešimą prie priimtą 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 24S184498, pagrįstai vadovavosi teisės aktų nuostatomis.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal šio straipsnio 8 dalį, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 3.1) jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 3.2) užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Taigi, ginčijamą sprendimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką atsakovas turėjo priimti įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, ar draudimas pareiškėjui iki tam tikro laiko atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

Kaip jau buvo nurodyta, 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 24S184498 priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, dėl to, kad pareiškėjui 2024 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 24S135195 atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, Migracijos departamentui nustačius, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad užsieniečiui anksčiau leidimas laikinai gyventi, nacionalinė ar Šengeno vizos išduotos nebuvo; užsienietis nebuvo įdarbintas Lietuvos Respublikoje ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Darytina išvada, jog Migracijos departamentas ginčo sprendime atsižvelgė į priežastis, dėl kurių pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, taip pat į esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Migracijos departamento vertinimu pareiškėjas nesąžiningais veiksmais, pateikdamas duomenis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinkančius tikrovės, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 12 punktų nuostatas nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Pažymėtina, kad uždraudimo atvykti laikotarpis – 3 metai nėra maksimalus laikotarpis, nustatytas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje, jis neviršija Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punkte nurodyto laikotarpio. Atsižvelgiant ir į tai, kad draudimu atvykti užsieniečiams į Lietuvos Respubliką siekiama užkirsti kelią nesąžiningiems bei nepatikimiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, pareiškėjui taikomas draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

Pareiškėjo skunde nurodo, kad jis nėra padaręs jokių pažeidimų, kurie išvardinti 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240 kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226, 37 straipsnio 1 dalies a-e punktuose, t. y., kad kelionės leidimą išduoti atsisakoma, jeigu prašytojas: a) naudojosi kelionės dokumentu, apie kurį SIS pranešta, kaip apie pamestą, pavogtą, pasisavintą arba paskelbtą negaliojančiu; b) kelia saugumo riziką; c) kelia nelegalios imigracijos riziką; d) kelia didelę epidemijos riziką; e) yra asmuo, dėl kurio į SIS buvo įvestas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje. Pažymėtina, kad ginčijamas sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne dėl kelionės dokumento, todėl nurodytos Reglamento nuostatos su ginčijamu sprendimu nesusijusios.

Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Migracijos departamento sprendimai, priimti siekiant užkardyti galbūt neteisėtą užsieniečio migraciją, kai tas asmuo nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą, nėra neproporcinga ar nepateisinama priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3053-756/2015; 2016 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3669-822/2016; kt.). Darytina išvada, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė), pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, priėmė 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 24S184498, kuriuo nustatė užsieniečiui 3 metų draudimo atvykti laikotarpį. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir tai, jog buvo nustatytas trumpesnis nei galimas skirti draudimo atvykti laikotarpis, nėra teisinio pagrindo teigti, jog jis neproporcingas siekiamam teisėtos migracijos tikslui.

SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a ir 2 dalies c punktuose įtvirtinta, kas valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų – valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Nacionalinio sąrašo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS (centrinei Šengeno informacinei sistemai), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas priėmė 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 24S184498, kuriuo nusprendė įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą, atsižvelgęs į pagrindą, dėl kurio buvo atisakyta užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, į tai, kad įvertinus visas faktines aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje; kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Teisėjų kolegija nenustatė ir pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis bei įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas būtų neproporcingi ir turėtų būti panaikinami. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 24S184498 priimtas atlikus individualų asmens vertinimą ir padarius teisingas bei pagrįstas išvadas.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 24S184498 atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas), be to, jį priimant buvo laikytasi pagrindinių ir esminių procedūrų, jį priėmė kompetentingas subjektas. Nenustačius jokių ginčijamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 24S184498 neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo M. M. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.