- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- e1-625-859/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38516-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- D. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. R. 2022 m. spalio 9 d. apie 14.20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kumščiais sudavė savo žmonai R. R. į galvos sritį, į kairę ranką, į nugarą, suduodamas ne mažiau 10 smūgių, mušdamas žmoną, užtepėle ištepė jai galvą, po ko, abejomis rankomis suėmęs už kaklo smaugė ir padarė nukentėjusiajai R. R. poodines kraujosruvas pakaušyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą nugaroje, ties kaire mente, nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. spalio 9 d. namuose buvo su žmona R. ir motina D. R.. Dienos metu, tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas. Buvo išgėręs, nesusivaldė ir sudavė žmonai į galvą, ji nugriuvo. Pamena, kad ištepė žmonos plaukus užtepėle, buvo ją suėmęs už kaklo. Tarp jų įvyko muštynės, susistumdymas, galimai sudavė jai ir daugiau smūgių, žmona geriau atsimena kas įvyko. Dėl to kas įvyko labai gailisi. Žmonos atsiprašė ir jie susitaikė. Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą atlygino.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. R. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. R. parodė, kad 2022 m. spalio 9 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tarp jos ir vyro įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vyras dešine ranka sudavė į galvą, pastūmė, ji nugriuvo, kai atsikėlė, vyras sudavė į nugarą, į ranką, kiek viso buvo suduota smūgių tiksliai pasakyti negali, bet ne mažiau negu 10 smūgių. Be to vyras galvą ištepė atsinešta iš virtuvės užtepėle, buvo suėmęs už kaklo. Dėl vyro naudojamo fizinio smurto jautė fizinį skausmą. Šiuo metu vyras atsiprašė, jam atleido, jie susitaikė ir toliau kartu gyvena.
Apklausta liudytoja D. R. parodė, kad 2022 m. spalio 9 d. apie 14.30 val. sūnus D. R. grįžo namo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kai abu pasikalbėjo, sūnus nuėjo pas savo žmoną į kambarį ir pradėjo reikalauti iš žmonos R., kad ir ši prisidėtų prie sumokėtos už koncertą sumos ir 10 eurų, kuriuos pasiskolino. Būdama savo kambaryje girdėjo, kai jos sūnus D. reikalauja pinigų, o jo žmona R. atsakė, jog jis tų pinigų negaus. Iš savo kambario girdėjo garsus, šaukė sūnus su marčia, girdėjo lyg būtų pradėję muštis. Išgirdusi tokius garsus paskambino į policiją ir pasakė sūnui su marčia, jog kviečia policiją. Paskui girdėjo, kai koridoriuje krito lentos, girdėjo kaip sūnus su žmona nuėjo į didelį kambarį. Tuomet nusprendė išeiti iš savo kambario ir nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad sūnus D. yra parsivertęs marčią R. ant sofos ir buvo sugriebęs ją už kaklo. Paleidęs R., nuėjo į virtuvę ir pasiėmęs indelį su užtepėle, užtepėlės sauja ištepė R. galvą. Marčiai paslydus ir nugriuvus, sūnus kumščiu pradėjo daužyti marčiai R. į galvą. Ji pasakė savo sūnui, kad jis paleistų R., nes gaus lazda. Tada sūnus pasitraukė nuo žmonos, jie išsiskirstė į skirtingus kambarius. Jie abu nurimo, sūnus dar norėjo išeiti, bet pasakė, kad nebūtų bailys ir lauktų policijos ir tuomet ne užilgo atvažiavo pareigūnai.
Kitų objektų apžiūros protokole, nurodyta, kad specialistas nustatė, jog R. R. nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas nugaroje (ties kaire mente). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2022 m. spalio 9 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje užfiksuoti ant nukentėjusios kūno (galvos, nugaros, rankos) sužalojimai.
Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas esantis įvykio vietos garso įrašas: Apžiūros objektas yra 2022 m. spalio 9 d. į įvykį atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų filmuota medžiaga.
Paleidus vaizdo įraus „VLN_NVRS_619586“ bei vaizdo įrašą „2022_1009_145343_011“, matomas kambarys, vaikšto susigraudinusi nukentėjusioji, kaltinamojo motina sako, kad alkoholį vartoja ir marti, ir sūnus, kambaryje betvarkė, išmėtyti daiktai, pareigūnai nufotografuoja nukentėjusiąją, ji parodo sužalojimus (galvoje). Paleidus įrašus „2022_1009_145644_028“ „2022_1009_150541_031“, „VLN_VYT_60F820“, „VLN_NVRS_6196E4“, „VLN_NVRS_619568“, kaltinamojo motina pareigūnams sako, kad konfliktu iniciatore visada būna marti. Kaltinamasis, sėdintis kambaryje ant sofos pasakoja, kad šiandien vartojo alkoholį, kad žmonos atžvilgiu nesmurtavo, nesmurtauja, paskutinį kartą žmoną pastūmė prieš 15 metų. Jis susiruošia, apsirengia ir jį pareigūnai išveda į lauką, prie tarnybinio automobilio pareigūnai jį apžiūri. Įsodina į tarnybinį automobilį. Paleidus vaizdo įrašus „VLN_VYT_60F820, 2022_1009_145927_026“ policijos pareigūnai ateina prie buto, juos pasitinka kaltinamasis, įleidžia į butą, jo motina sako, kad tai ji kvietė policiją, kvietė nes sūnus ir marti mušėsi, sako, kad jos niekas nemušė, ji matė kaip sūnus mušė marčią: smaugė, daužė rankomis, galimai į galvą, mušėsi iš pradžių viename kambaryje, vėliau kitame. Toliau pareigūnas bendrauja su nukentėjusiąja R., ji pasakoja, kad su vyru gyvena 12 metų, yra susituokę, turi vaikų, tačiau šiuo metu vaikų namuose nėra. Šiandien ji alkoholio nevartojo, vyras vartojo. Tarp jos ir vyro įvyko konfliktas dėl pinigų. Vyras jai trenkė į galvą, vėliau užtepėle ištepė jai plaukus. Moteris verkia, sako, kad vyras smurtavo prieš ją ir anksčiau, buvo kviečiama policija dėl smurto. Paleidus vaizdo įrašus „2022_1009_15 1554_029“, „2022_1009_152054_030“ matoma, kad atvyko GMP medikai į butą, jie apžiūri nukentėjusiąją. Buto koridoriuje stovi kaltinamojo motina, sako pareigūnui, kad matė kaip sūnus marčiai sudavė į galvą, kad sūnus ir marti kiekvieną dieną vartoja alkoholį. <...> Paleidus vaizdo įrašą „2022_1009_150342_013“ buto koridoriuje nukentėjusioji pasakoja, kad po žodinio konflikto vyras ją pradėjo mušti. Pareigūnas kambaryje sėdinčiam kaltinamajam išaiškinama, kad jis sulaikomas už smurtą artimoje aplinkoje. Kaltinamasis aiškina, kad smurto žmonos atžvilgiu nenaudojo.
Alkotesterio duomenimis D. R. nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.
Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į šiame baudžiamajame įsakyme aptartus įrodymus ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi D. R. 2022 m. spalio 9 d. apie 14.20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kumščiais sudavė savo žmonai R. R. į galvos sritį, į kairę ranką, į nugarą, suduodamas ne mažiau 10 smūgių, mušdamas žmoną, užtepėle ištepė jai galvą, po ko, abejomis rankomis suėmęs už kaklo smaugė žmoną, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai R. R. poodines kraujosruvas pakaušyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą nugaroje, ties kaire mente, nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Nukentėjusiajai surašytas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Skundų, prašymų negauta.
Bausmės skyrimo motyvai.
Teismas, skirdamas bausmę D. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – yra darbingo amžiaus, Sodros duomenimis dirba, neteistas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant lygų šios rūšies bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu paskiriant įpareigojimą - dirbti (tęsti darbą) visą laisvės apribojimo laikotarpį, o jo netekus nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje.
Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. R. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 9 d. 15.20 val. iki 2022 m. spalio 10 d. 16.38 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Dėl kardomųjų priemonių.
D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant – dirbti (tęsti darbą) visą laisvės apribojimo laikotarpį, o jo netekus nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. R. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant – dirbti (tęsti darbą) visą laisvės apribojimo laikotarpį, o jo netekus nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, D. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. R. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 9 d. 15.20 val. iki 2022 m. spalio 10 d. 16.38 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.