Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-31-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
T-31-1058/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nuteistasis
S. A.
Kategorijos
Bylos Nr. T-31-1058/2020
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 59-254 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant švelnesnę, ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės dalis – 1 metai ir 5 mėnesiai laisvės atėmimo ir nustatyta galutinė bausmė – 15 metų ir 5 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2007 m. gruodžio 6 d. ir nuo 2008 m. sausio 7 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi nuteistojo apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 17 d. nutartimi nuteistojo kasacinį skundą atmetė.

Bausmės atlikimo pradžia – 2008 m. sausio 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. birželio 5 d., 3/4 dalį bausmės nuteistasis atliko – 2019 m. liepos 28 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. lapkričio 29 d. – 3 metai 6 mėnesiai ir 7 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 59-254 nutarta taikyti nuteistajam S. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą, sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. Komisija atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 54 taškus (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 34), vykdomas individualiame plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturėjimą, režimo reikalavimų laikymąsi, turimą teisę išvykti be sargybos ir palydos už pataisos įstaigos ribų, į tai, kad nuteistasis skatintas 18 kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra įgijęs nemažai specialybių, padarė išvadą, jog S. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Komisija lygtinio paleidimo atveju siūlo nustatyti S. A. šias baudžiamojo poveikio priemones: 1) nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų; 2) dalyvauti smurtinio elgesio korekcijos programose.

Prokuroro atsiliepimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam S. A. lygtinį paleidimą iš pataisos namų tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad S. A. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 punkte, kurioms esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. A. Komisijai pristatomas trečią kartą, praeityje teistas 1 kartą, būdingas nusikaltimų modelis – smurtiniai nusikaltimai. Amžius pirmojo teistumo metu – 39 metai. Šiuo metu S. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal du teismo nuosprendžius. Paskutiniu nuosprendžiu S. A. yra nuteistas už dviejų nesunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – kito žmogaus mirtį, padarymą. Be to, labai sunkus nusikaltimas įvykdytas bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi tuo pačiu nuteistasis pažeidė probacijos sąlygas ir jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino. Nurodytos aplinkybės neabejotinai neigiamai apibūdina S. A. asmenybę. Vis tik nurodyti faktai dar nereiškia, jog nuteistojo šiuo metu negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės.

S. A. nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo jo gyvenimo būdas bei elgsena, tarp jų ir piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad vieną nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nuteistas paskutiniu nuosprendžiu, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis nemano, jog jo alkoholio vartojimo įpročiai buvo probleminiai, bet tuo pačiu neneigia, kad ir administracinius teisės pažeidimus yra padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi alkoholio vartojimas neabejotinai yra vienas iš nuteistojo nusikalstamą elgesį skatinančių veiksnių. Kita vertus, S. A. elgesys bausmės atlikimo metu rodo, jog jis net ir nelaikydamas savo alkoholio vartojimo įpročių žalingais, vis tiek deda pastangas siekdamas pakeisti savo elgesį. Nuteistasis dalyvavo iki-reabilitacinėje programoje „Elgesys- Pokalbis - Pasikeitimas“, taip pat nuo 2019 m. spalio 8 d. pradėjo lankyti Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus. Bausmės atlikimo laikotarpiu alkoholio vartojimo atveju nefiksuota. Taip pat nuteistasis neigia narkotinių medžiagų vartojimą praeityje, oficialių, tai patvirtinančių duomenų nėra.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikai įtakos turi ir jo emocinė gerovė bei mąstymas. Praeityje S. A. turėjo minčių apie savižudybę. Asmens bylos duomenimis nuteistasis yra kreipęsis į Kaišiadorių psichikos sveikatos centrą, kur buvo nustatyta, jog jis turi emocinės gerovės problemų, o tokie asmenys labiau linkę padaryti smurtinius veiksmus. Čia pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamumui yra būdingas impulsyvus bei agresyvus elgesys (instrumentinė agresija). Nuteistojo gyvenimo istorijoje egzistuoja keletą perdėto reagavimo į situaciją pavyzdžių. Be to, bausmės atlikimo metu S. A. yra baustas dėl fizinio smurto naudojimo kito nuteistojo atžvilgiu. Kita vertus, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu kito. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad jo gebėjimai valdyti negatyvias emocijas, agresiją stiprėjo, o jo savitvardos įgūdžiai atitinka visuotinai priimtino elgesio normas. S. A. diskriminacinių nuostatų neišreiškia, nesilaiko subkultūros, jo tarpasmeniniai įgūdžiai yra pakankami. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vis dar patiria sunkumų dėl asmeninės atsakomybės bei kaltės priėmimo savo nusikalstamumo patyrime, tačiau taip pat supranta įstatymų svarbą visuomenės saugumui, ramiam gyvenimui, jų nesilaikant - baudžiamumo neišvengiamumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas. Vertinant nuteistojo emocinę būseną, svarbu paminėti ir tai, kad jis nėra socialiai atsiskyręs, nuo (duomenys neskelbtini) susituokė, turi du vaikus iš ankstesnės santuokos. Šie ryšiai yra geri bei palaikantys, pasimatymų metu nuteistasis yra lankytas tiek dabartinės sutuoktinės, tiek vaikų. Turimi dabartiniai ryšiai su artimaisiais ateityje gali veikti kaip apsauginis pakartotinio nusikalstamo elgesio veiksnys.

Gyvenimo sąlygų, būsto rizikos veiksnys praeityje netiesiogiai buvo siejama su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Praeityje nuteistasis būstą nuomavosi, tuo tarpu, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų pastovią gyvenamąją vietą – paleistas lygtinai jis ketina gyventi pas sutuoktinę, jai nuosavybės teise priklausančiame name. Nurodytu adresu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Be to, nuteistojo gyvenamoji vieta nepasižymi auštu kriminogeniniu aktyvumu. Vertinant būsimas gyvenimo sąlygas bei galimybes integruotis į visuomenę paminėtina ir tai, jog nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą. Bausmės atlikimo metu Vilniaus pataisos namuose jis įgijo siuvinių gamintojo, staliaus, suvirintojo elektra rankiniu būdu, elektros įrenginių remontininko specialybes. Nuteistasis nėra pateikęs jo būsimą įdarbinimą laisvėje patvirtinančios pažymos, todėl laikytina, jog lygtinio paleidimo atveju bus bedarbis. Kita vertus, bausmės atlikimo metu buvo stebima darbinė S. A. motyvacija, jis siekė gauti bei išlaikyti darbą pataisos įstaigoje. Pirmą kartą įstaigoje įdarbintas 2009 m. rugsėjo 1 d., (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų į darbą. 2019 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu jis dirba pilnu etatu (duomenys neskelbtini) pareigose. Šiuo metu nuteistasis taip pat dirba, gauna pastovias pajamas, ir jo manymu, išėjus į laisvę neturės sunkumų rasti darbą. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu patvirtina, jog S. A. išėjus į laisvę pakaks motyvacijos dirbti ir turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Nuteistasis yra įgijęs daug paklausių specialybių, kas sudaro pagrindą tikėti, jog išėjęs į laisvę jis gali susirasti oficialų darbą. Paminėtina ir tai, jog S. A. sutuoktinė dirba, turi pastovias pajamas. Taigi išėjus į laisvę ir ieškant darbo nuteistajam neturėtų kilti sunkumų dėl pragyvenimo. Pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo S. A. skolingas 264,18 EUR. Jo turimi įsiskolinimai yra dengiami ir nėra sunkiai įveikiami. Aplinkybė, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba ir stengiasi padengti turimus įsiskolinimus leidžia teigti, jog jis nevengia prisiimti atsakomybės ir nesiekia išvengti finansinės naštos, priešingai stengiasi atlyginti savo neteisėtais veiksmais sukeltą žalą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog išsilavinimo, mokymosi, galimybių įsidarbinti sritis nėra sietina su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Taigi turimi finansiniai įsipareigojimai ar laikinas nedarbas iš esmės neturėtų išprovokuoti nuteistojo pakartotinai nusikalsti.

S. A. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palankiai vertina jo atžvilgiu taikomą priežiūrą. Bausmės atlikimo metu du kartus baustas (už fizinio smurto naudojimą kito nuteistojo atžvilgiu ir draudžiamų daiktų laikymą), taip pat du kartus dėl vidaus tvarkos pažeidimų buvo įspėtas žodžiu, neskiriant nuobaudų, apsiribojant auklėjamaisiais pokalbiais. Kita vertus, nuteistasis baustas pakankamai seniai, paskutinį kartą 2013 m., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, ir daugiau kaip 6 metus nėra pažeidęs nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Už gerą ir stropų elgesį skatintas net 18 kartų. Paskutinį kartą – 2019 m. lapkričio 12 d., skiriant papildomą ilgalaikį pasimatymą. Nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis padarė išvadas ir stengiasi pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Pagal OASys vertinimo metodiką S. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 54 balai. Nors kitoje pataisos įstaigoje atlikto OASys vertinimo taškų suma buvo lygi 22 taškams, t. y. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog OASys taškų didėjimas atliekant vertinimo peržiūrą nesuponuoja prielaidos, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja. Be to, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo S. A. norą būti visuomenės dalimi bei realias galimybes tokį norą įgyvendinti savo veiksmais ir leidžia kalbėti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir po ankstesnių svarstymų Komisijoje dėl lygtinio paleidimo taikymo vykdė jam nustatytas rekomendacijas. S. A. samprotavimai, išsikelti tikslai sietini su tęstine darbine veikla, naujų santykių šeimoje palaikymu.

Teismo vertinimu, teigiamai S. A. apibūdinančių duomenų visuma šiuo atveju nusveria neigiamus faktus bei leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis deda realias pastangas pakeisti savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Įvertinęs teismui pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką ir pažangą ją mažinant, S. A. elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes integruotis į visuomenę bei tam įtakos turinčius veiksnius, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei atliktą bausmės dalį, teismas daro išvadą, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui S. A. iki bausmės vykdymo pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) nustatytinos Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) dalyvauti smurtinio elgesio korekcijos programose; 4) neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be priežiūrą atliekančios institucijos žinios; 5) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Darbo turėjimas užtikrintų pastovų nuteistojo pajamų šaltinį, sudarytų sąlygas žalos, skolų atlyginimui. Draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas veiktų kaip apsauginis veiksnys mažinant nuteistojo riziką nusižengti tiek administracine, tiek baudžiamąja prasme, sudarytų galimybę nuteistajam prosocialiais būdais spręsti kylančius sunkumus, įveikti problemas. Įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje formuotų bei stiprintų nuteistojo savikontrolės, streso valdymo įgūdžius, teigiamai veiktų tarpasmeninių santykių kokybę. Įpareigojimai tam tikru laiku būti namuose ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo užtikrintų lengvesnę nuteistojo elgesio kontrolę.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 59-254 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. A..

Nustatyti nuteistajam S. A. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą, taikomą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyviosios priežiūros terminui, iki 2023 m. birželio 5 d. nustatyti nuteistajam S. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones:

1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) dalyvauti smurtinio elgesio korekcijos programose;

4) neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be priežiūrą atliekančios institucijos žinios;

5) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė