- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-21
- Bylos Nr.
- ATP-863-634/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00695-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 41.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. birželio 20 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu R. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. 150 Lt bauda, už tai, kad jis 2013-05-23 apie 12.00 val. tyčia nupjovė nuo Ž. K. priklausančios tvoros lentas ir sudėjo ant savo pamato, padarydamas pastarajai 100 Lt materialinę žalą.
Šalies argumentai
R. S. apeliaciniu skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti kitą nutarimą. Apelianto nuomone, tikslingiausia bylą grąžinti pirmai instancijai iš naujo nagrinėti, pakviečiant į bylą liudytojus vyr. specialistę A. V., matininką V. Š., Ž. K., R. S. ir tyrėją R. R.. Skunde apeliantas nurodo, jog teismo nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. reikalavimų, tinkamai neištyrė ir nesurinko visų galimų įrodymų, visiškai nesiaiškino svarbių bylai aplinkybių. Visų pirma, neaiški pažeidimo padarymo data. Teismas nustatė, kad jis 2013-05-23 nupjovė lentas, tačiau iš pačios Ž. K. paaiškinimų matyti, kad 2013-05-26 lentos dar buvo nenupjautos ir tvora dar buvo sveika. Taigi jam nesuprantama, kaip nupjautos tvoros lentos vėl galėjo atsirasti. Antra, Ž. K. tvorą neteisėtai, nelegaliai pastatė valstybinėje žemėje, kurią jis 99 metams išsinuomojo iš valstybės. Tai patvirtina geodezinė nuotrauka, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus specialistės A. V. surašytas žemės naudojimo aktas bei Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas į jo prašymą. Ž. K. yra įpareigota nedelsiant atlaisvinti savavališkai užimtą žemę ir sutvarkyti ją taip, kad būtų galima naudoti pagal paskirtį. Teismas šių aplinkybių neanalizavo, atsisakė prijungti jo pateiktus dokumentus, pažeidė konstitucines jo teises į sąžiningą teismą, priėmė nutarimą skubotai, praėjus tik 10-15 min. po posėdžio, o tai kelia abejonių dėl teisėjo elgesio ir teismo nutarimo pagrįstumo.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
R. S. apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Šis straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, todėl ginčijamo nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad konstatuodamas R. S. kaltę dėl Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teismas vadovavosi administracinio teisės pažeidimo protokolu, Ž. K. pareiškimu, jos 2013-05-27 duotu paaiškinimu, nuotraukos kopija, pažeidėjo nuotrauka, pažyma apie asmenį, pažyma apie asmens baustumą ir išrašu apie R. S. teistumus, taip pat R. S. pripažinimu, kad jis nupjovė lentas.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, apsiribojo tik byloje esančių rašytinių įrodymų išvardijimu, tačiau motyvuotai jų neįvertino, nenustatė visų pažeidimo sudėties elementų, be to, nagrinėjamą pažeidimą betarpiškai fiksavę asmenys nagrinėjamu atveju nebuvo apklausti, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (Lietuvos Respublikos ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Taigi pirmosios instancijos teismas, neapklausęs asmenų, kuriems žinomos svarbios bylai aplinkybės, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypatingai tais atvejais, kai atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Pirmosios instancijos teismas vertino tik R. S. kaltę patvirtinančius įrodymus, tačiau nevertino R. S. parodymų, jo kaltę galimai paneigiančių įrodymų - nors R. S. prašė teismo prijungti papildomus įrodymus dėl jo atliekamų darbų žemės sklype, motyvuodamas, kad šie įrodymai patvirtina jo veiksmus buvus teisėtais, tačiau teismas nepasisakė dėl jų prijungimo ar neprijungimo prie bylos, šių įrodymų prie bylos neprijungė ir jų netyrė.
Pažymėtina ir tai, jog bylos duomenyse yra prieštaravimų dėl pažeidimo padarymo datos ir laiko. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pažeidimas padarytas 2013-05-23, 12.00 val., tačiau iš Ž. K. paaiškinimo matyti, jog 2013-05-26 apie 16.00 val. ji buvo savo namų valdoje ir matė, jog tvora sveika. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos dvi skirtingos pažeidimo datos ir skirtingas laikas: 2013-05-23, 12.00 val. ir 2013-05-27, 11.30 val.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, kad R. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. Iškilusios abejonės gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,
nutaria:
R. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.