Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2007-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-132/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-02-21
Bylos Nr.
1A-132/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jonas Algimantas Venckus, Kęstutis Jucys (pran.), Linas Šiukšta
Nuteistasis
M. B.
Civilinis atsakovas
L. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-132/2007Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų Jono Algimanto Venckaus, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Agnei Aguonytei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,gynėjai Birutei Strimaitytei,nuteistajam M. B. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Iš M. B. priteista 13 762,87 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos V. F. , o nuteistajam, neturint turto ar uždarbio - iš civilinės atsakovės L. B. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 5 d. apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto laiptinėje, dėl asmeninio tarpusavio konflikto kilusių muštynių metu tyčia vieną kartą smogė peiliu V. F. į krūtinę, taip padarė durtinį - pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su kiauriniu dešinio plaučio apatinės skilties sužalojimu, kiauryminį apatinės tuščiosios venos durtai pjautą sužalojimą, kiaurinį širdaplėvės sužalojimą, dėl ko V. F. dėl ūmaus nukraujavimo netrukus mirė.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2006-12-07 nuosprendis M. B. atžvilgiu keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Prokuroro nuomone, apygardos teismas M. B. veiką kvalifikuodamas pagal BK 129 str. 1 d. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nustatyta, kad tarp visai nepažįstamų asmenų kilo žodinis konfliktas, kurio metu abi pusės išreiškė pageidavimą betarpiškai susitikti namo apačioje ir pratęsti tarpusavio santykių aiškinimąsi. Todėl V. F. , D. J. , M. M. ir P. V. nuėjo į pirmo aukšto namo laiptinę pasitikti jiems nepažįstamų M. B. ir J. K. , kurie su savimi turėjo peilius. Pastariesiems išėjus iš lifto, namo laiptinėje, kuri laikoma vieša vieta, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų kilo muštynės. Prokuroras mano, kad apsižodžiavimas tarp nepažįstamų asmenų, kuris įvyko tamsoje ir per didelį atstumą nėra konfliktas kilęs tarp M. B. ir V. F. dėl asmeninių santykių, nes visi konflikto dalyviai vienas kito nepažinojo, žuvusysis V. F. nekonfliktavo konkrečiai su nuteistuoju M. B. , tarp jų nebuvo jokių asmeninių santykių. M. B. nebuvo jokio reikalo leistis liftu iš šešto aukšto su peiliu rankoje, nors pats aiškino, kad peilį išsitraukė tik muštynių metu. Šį M. B. aiškinimą reikia vertinti kritiškai, nes tai prieštarauja G. B. parodymams, kuris matė peilį nuteistojo rankoje dar esant K. B. bute, kai pastarasis ėjo į lauką. Prokuroro nuomone, tokie M. B. veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 p. nurodytus chuliganizmo požymius. Todėl, anot prokuroro, M. B. veika turi būti kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.

Prokuroro nuomone, teismas neteisingai nuosprendyje nurodė, kad M. B. nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Prokuroras skunde nurodo, kad nepilnametis M. B. į K. B. butą įvykio išvakarėse atsinešė vieną litrą degtinės, toliau vyko išgertuvės, nes visi gėrė ne tik degtinę, bet alų ir sidrą. Būtent šių išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas, o vėliau iš chuliganiškų paskatų buvo nužudytas V. F. . Todėl M. B. turi būti inkriminuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui.

Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad M. B. baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl automobilio vagystės, žmogaus gyvybė yra didžiausia vertybė, o jos atėmimas yra vienas iš sunkiausių nusikaltimų, todėl jam paskirta bausmė aiškiai per švelni.

Prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti: M. B. pripažinti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui; M. B. veiką iš BK 129 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Nuteistasis M. B. atsikirtimuose į prokuroro skundą nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, o prokuroro skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nustatė, kad pro namą praeinantys V. F. , D. J. , M. M. ir P. V. be jokios priežasties jį ir J. K. , esančius balkone, išvadino necenzūriniais žodžiais, tai yra juos įžeidė, dėl ko ir kilo konfliktas. Būtent V. F. , D. J. , M. M. ir P. V. iškvietė jį ir J. K. pasikalbėti. Jam ir J. K. nusileidus liftu į pirmą aukštą, V. F. , D. J. , M. M. ir P. V. juos pasitiko laiptinės aikštelėje ir pirmieji pradėjo muštynes. Pripažįsta, kad buvo išgėręs alkoholio, tačiau girtas nebuvo ir tai neturėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, anksčiau neteistas, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis.

Prokuroras prašo Klaipėdos apygardos prokuroro skundą tenkinti. Nuteistasis M. B. , jo gynėja prašo prokuroro skundą atmesti.

Prokuroro skundas tenkinamas iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendis M. B. atžvilgiu keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir M. B. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, M. B. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo prisipažino visiškai. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios V. F. , liudytojų K. B. , T. B. , J. K. , G. B. , D. J. , M. M. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kiti rašytiniai bylos įrodymai. Šioje byloje M. B. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčijama, todėl šiuo aspektu byla neperžiūrima. Klaipėdos apygardos teismas M. B. veiką kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d. ir nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis ir jo draugai būtų užpuolę nukentėjusįjį V. F. ir su juo buvusius asmenis. Teismo nuomone, konfliktas tarp nuteistojo ir žuvusiojo bei su pastaruoju buvusių asmenų buvo asmeninio pobūdžio, nors ir įvyko viešoje vietoje. Nuteistasis M. B. nebuvo vieninteliu incidento iniciatoriumi, nes lygiavertį pretekstą ginčui davė tiek kaltinamojo, tiek paties nužudytojo ir su juo buvusių asmenų veiksmai. Muštynės tarp šių jaunuolių grupių kilo abiem pusėms agresyviai eskaluojant spontaniškai kilusį žodinį konfliktą bei dedant pastangas nuo žodinio tarpusavio santykių aiškinimosi pereiti prie fizinės jėgos panaudojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 p. išaiškinta, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį“. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs bylos duomenis apie konflikto pradžią ir eigą pagrįstai akcentavo, kad nuteistojo veikos paskatos buvo asmeninio pobūdžio, sąlygotos konkretaus ginčo ir priežasties, o ne nukreiptos į viešosios tvarkos pažeidimą, aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekimą priešpastatyti save aplinkiniams, niekinančio požiūrio į juos demonstravimą. Byloje apklaustų asmenų parodymais nustatyta, jog tarp pro namą ėjusių V. F. , D. J. , M. M. ir P. V. bei šio namo šešto aukšto balkone buvusių M. B. ir J. K. kilo žodinis konfliktas, pasireiškęs vieni kitų tarpusavio įžeidinėjimu necenzūriniais žodžiais, kurio metu abi pusės išreiškė pageidavimą betarpiškai susitikti namo apačioje ir pratęsti tarpusavio santykių aiškinimąsi ne tik žodžiais, bet ir panaudojant fizinę jėgą. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje situacijoje įžvelgtini chuliganiški veiksmai ne tik nuteistojo M. B. , liudytojų G. B. ir J. K. , bet ir žuvusiojo V. F. bei liudytojų D. J. , M. M. ir P. V. atžvilgiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po žodinio konflikto V. F. , D. J. , M. M. ir P. V. nuskubėjo į pirmo aukšto laiptinę pasitikti priešininkų, o M. B. ir J. K. su savimi turėdami peilius liftu nusileido į pirmą aukštą. Jiems išėjus iš lifto, tarp M. B. ir J. K. iš vienos pusės, bei V. F. , D. J. , M. M. - iš kitos pusės spontaniškai kilo muštynės, į kurias įsijungė ir padėti broliui atskubėjęs G. B. . Akivaizdu, kad tiek nuteistasis, tiek žuvusysis V. F. bei su juo buvę draugai (liudytojai) įvykio metu bandė išsiaiškinti tarpusavio santykius, panaudodami jėgą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abi pusės jėgos panaudojimo galimybę vieni prieš kitus suprato, numatė ir siekė neapibrėžtų padarinių. Prokuroras skunde neteisingai nurodo, kad M. B. , prieš išeidamas į laiptinę, specialiai pasiėmė peilį. Iš liudytojų G. B. ir J. K. parodymų matyti, kad nuteistasis su savimi turėjo peilį, kurį pastoviai nešiodavosi. Iš M. B. parodymų matyti, kad šį peilį jis laikė dešinėje kelnių kišenėje, o leidžiantis liftu į ją buvo įkišęs ranką. Nustatyta, kad peilius taip pat turėjo liudytojai J. K. ir G. B. . Taigi iš bylos aplinkybių matyti, kad M. B. veiksmai peiliu buvo lyg ir tolesnė jau pradėto ir besitęsiančio viešosios tvarkos pažeidimo tąsa. Tačiau pastebėtina, kad nuteistojo, liudytojų J. K. , G. B. bei D. J. , M. M. , P. V. veiksmai byloje nebuvo kriminalizuoti pagal BK 284 str. ar baudžiamąjį nusižengimą, nors jų akivaizdžiai neapima tolesnis konfliktas laiptinės aikštelėje. Dėl šių veiksmų prokuroras neįžvelgė jokio viešosios tvarkos pažeidimo fakto pagal administracinį teisės pažeidimo kodeksą. Todėl teisėjų kolegija mano, jog nepagrįsta ir nelogiška būtų teigti, kad tolesni nuteistojo veiksmai nukentėjusiojo V. F. atžvilgiu turi būti laikytini padaryti iš chuliganiškų paskatų. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, jo padariniai atsirado atsitiktinai, kilus konkrečiai konfliktinei situacijai, kurią iš dalies sąlygojo ne tik nuteistojo, bet ir kitų konflikte dalyvavusių asmenų veiksmai ir apsvaigimas nuo alkoholio. Teisėjų kolegijos nuomone, abipusio konflikto tęsinys namo laiptinės aikštelėje, o vėliau nuteistajam dūrus peiliu nukentėjusiajam į krūtinę buvo ne dėl chuliganiškų paskatų, o iš pykčio kilusio šio konflikto metu. Prokuroro skunde minimos aplinkybės, kad nusikaltimas padarytas viešoje vietoje nėra pakankamos konstatuoti, jog nužudymas buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo veiksmus iš BK 129 str. 2 d. 8 p. perkvalifikavo į BK 129 str. 1 d.

Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad M. B. nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka ir šioje dalyje pritaria prokuroro skundo motyvams. Iš liudytojų G. B. , J. K. , K. B. parodymų matyti, kad prieš nusikaltimo padarymą M. B. vartojo alkoholį. Vėliau išgertuvės buvo tęsiamos K. B. bute, jaunuoliai gėrė ne tik degtinę, bet alų, sidrą „Kiss“. M. B. pripažįsta atsinešęs du butelius degtinės, ją gėręs, tačiau girtu nesijautęs. Akivaizdu, kad nuteistajam esant jauno amžiaus, išgertas nors ir nedidelis alkoholio kiekis turėjo įtakos ne tik jo mastymui, bet ir agresyviam elgesiui bei pavojingos nusikalstamos veikos padarymui ir padarinių atsiradimui. Todėl M. B. pripažįstama jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). M. B. pripažinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam taip pat nežymiai griežtinama ir bausmė, atsižvelgiant į BK 91 str. numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus. Prokuroro skunde nurodytos aplinkybės, kad M. B. baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl automobilio vagystės neturi esminės įtakos nuteistajam žymiai griežtinti bausmę. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad žmogaus gyvybė, kaip didžiausia vertybė yra inkorporuota į BK 11 str. 6 d. ir 129 str. 1 d. sudėtį, todėl papildomai vertinti, skiriant kaltininkui bausmę, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

M. B. pagal BK 129 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 7 (septynerių) metų, nustatant ją atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis JucysTeisėjai Jonas Algimantas VenckusLinas Šiukšta