Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-18 · Civilinė byla Nr. e2-1976-600/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
e2-1976-600/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
Lietuvos architektų rūmų
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Justinai Palskei,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos architektų rūmų atstovėms pirmininkei D. V. ir teisininkei R. Š.,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams teisininkei L. S. ir Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjui D. D.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atstovams direktoriui K. M. ir advokatei V. L.,

atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos atstovei teisininkei R. Š.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos architektų rūmų patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, neteisėtos stybos padarinių pašalinimo, ir statybos techninio reglamento atitikties statybos įstatymui įvertinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimas ir nurodomas jo faktinis pagrindas

Šalies argumentai

1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Statybos techninio Reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto techninė ekspertizė“ 33 punkto atitikties Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 25 straipsnio 1 daliai įvertinimo; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 ir 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008; 3) įpareigoti statytoją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ pašalinti visus pagal neteisėtai išduotą rašytinį pritarimą ir leidimą atliktus darbus pastate adresu Gedimino pr. 27, Vilniuje.

2. Nurodė, kad ieškovas gavo architekto M. M. raštą „ Dėl administracinio pastato Gedimino pr. 27 Vilniuje sudarkymo“, kuriame nurodyta, kad buvęs socialinio draudimo bendrovės pastatas, esantis adresu Gedimino pr. 27, Vilniuje, pastatytas 1968 metais pagal architektų Stanislovo Murčinsko (Stanislaw Murczynski) ir Ježio Soltano (Jerzy Soltan) projektą, yra vienas ryškiausių Vilniaus tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių. Architektas M. M. nurodė, kad pastaruoju metu (apytiksliai 2018 m. birželio 11 d. – 2018 m. birželio 18 d.) savita šio pastato pirmojo aukšto dalis, įtraukta po išsikišusia po kampine pastato dalimi, sudarkyta įrengiant įstiklintą atitvarą ir praplečiant pirmąjį aukštą.

3. Ginčo pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 15904). Kartu su gretimu gyvenamuoju pastatu, esančiu adresu A. Jakšto g. 2, Vilniuje, ginčo pastatas priklauso dviejų pastatų kompleksui (kodas 37270), taip pat yra dviejų saugomų teritorijų dalis: Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (kodas 33653), ir Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais (kodas 25504). Pastatui nustatytos vertingosios savybės, be kita ko, fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūrinės tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dali PR pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis. Be to, pastatas priklauso ir saugomai Gedimino prospekto išklotinei, aprašytai Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingųjų savybių: užstatymo išklotinės – Gedimino prospekto ŠR ir PV pusių.

4. Architekto M. M. vertinimu, atliktas įstiklintos atitvaros įrengimas praplečiant pirmąjį aukštą – šiurkštus nustatytų vertingųjų savybių pažeidimas ir pastato tūrinės-erdvinės kompozicijos suardymas. Dėl nurodytų priežasčių M. M. prašė ieškovo patikrinti ir įvertinti, ar vykdant ginčo pastato pirmo aukšto pertvarkymo darbus, nepažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas), ar teisėti derinančių institucijų veiksmai, bei užtikrinti vertingąsias savybes pažeidžiančių elementų likvidavimą.

5. Lietuvos architektų taryba (toliau – Taryba), pripažinusi M. M. pateiktus argumentus pagrįstais, priėmė sprendimą inicijuoti ginčo pastato, priklausančio atsakovei UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, remonto projektą rengusio (-ių) architekto (-ų) atsakomybės klausimo nagrinėjimą dėl galimų profesinės veiklos pažeidimų, todėl 2018 m. birželio 21 d. raštais Nr. S18/06/257 ir Nr. S18/06/258 Taryba kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) bei Kultūros paveldo departamentą prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) dėl projektinės dokumentacijos pateikimo.

6. Iš Departamento buvo gauta projektinė dokumentacija, tai pat gautas projekto vadovo R. A. 2018 m. birželio 6 d. pranešimas „Dėl objekte Gedimino pr. 27, Vilnius atliktų projektavimo ir statybos darbų“, kuriame projekto vadovas nurodė, kad statytoja UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, įgyvendindama „Administracinio pastato, Gedimino pr. 27./2, Vilniuje, lauko terasos įstiklinimo, paprastojo remonto projektą (projekto Nr. 2014-08/19SP, parengimo metai 2014 metai, projektuotojas R. A., gim. (duomenys neskelbtini), projekto vadovė G. P., PV atest. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – 2014 m. Paprastojo remonto projektas) ir „Administracinio pastato Gedimino pr. 27,Vilnius, administracinių patalpų unik. Nr. 1093-8001-0015:0019, buvusio įėjimo į rūsį atstatymo, paprastojo remonto projektas (projekto Nr. 2017-01/05-TP, parengimo metai 2017 metai, projektuotojas ir projekto vadovas R. A., gim. (duomenys neskelbtini), atest. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – 2017 metų paprastojo remonto projektas) tvarkomųjų statybos darbų sprendinius, numatytus minėtuose teisės aktuose, suderintus su Miesto plėtros departamento Kultūros apsaugos skyriumi ir Departamento Vilniaus skyriumi, nukrypo nuo projektuose numatytų sprendinių. Rašte taip pat nurodyta, kad apie vykdomus statybos darbus R. A. sužinojo iš žiniasklaidos, jis su statytoja nebuvo pasirašęs projektų vykdymo priežiūros sutarčių.

7. Iš Departamento taip pat buvo gautas projekto vadovės G. P. 2018 m. birželio 21 d. pranešimas „Dėl administracinio pastato, unik. Nr. 1093-8001-0015) Gedimino pr. 27, Vilnius, paprastojo remonto projekto“, kuriame nurodoma, kad statytoja, įgyvendindama 2014 m. Paprastojo remonto projekto tvarkomųjų statybos darbų sprendinius, nukrypo nuo projekto, suderinto Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. reg. Nr. 14-647 ir Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. reg. Nr. 462. Apie vykdomą statybą G. P. nurodė sužinojusi iš žiniasklaidos, taip pat nurodė, kad ji, kaip projekto vadovė, nebuvo informuota apie darbų pradžią.

8. Departamentas ieškovui taip pat pateikė 2018 m. birželio 20 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. AAV-304, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 19 d. patikrinimo metu nustatyta, kad atlikti darbai neatitinka 2014 metų Paprastojo remonto sprendinių: 1) įrengtos grindys apie 10-15 cm virš buvusio šaligatvio grindinio, paklotos grindų plytelės, įrengti pogrindžio (vidaus) šildymo tinklai išvesti prijungimai radiatoriams; 2) pagal 2014 metų Paprastojo remonto projekte pateiktus brėžinius stiklinės atitvarinės konstrukcijos su minimaliu dalinimu turėjo būti už pastato kolonų, tačiau faktiškai įrengtos per vidurį kolonų, taip kolonos matomos kaip piliastrai, didėja salės plotas; 3) 2014 metų Paprastojo remonto projekte įstiklinimo elementai buvo numatyti lengvų konstrukcijų, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų, patikrinimo metu nustatyta, kad stiklinės konstrukcijos įrengtos ant suformuoto pamato, pakelto apie 10-15 cm nuo šaligatvio grindinio, vietoje įstiklintos erdvės po konsole įrengta patalpa, kurioje numatytas šildymas; 5) rytinėje dalyje įrengtos durys, nenumatytos 2014 metų Paprastojo remonto projekte. Taip pat pagal 2017 metų Paprastojo remonto projektą, suderintą 2017 m. sausio 17 d., laiptai į rūsį buvo suprojektuoti palei pastatą, viena linija. Patikrinimo metu nustatyta, kad laiptai suformuoti dalinant juos kampu.

9. Atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ 2018 m. liepos 2 d. rašte „Dėl pastabų objekte Gedimino pr. 27, Vilniuje“, atsakydama į sprendimo 8 punkte nurodytas Departamento pastabas, nurodė: 1) grindų įrengimas yra sąlygotas būtinumu patalpos viduryje išlyginti šaligatvių nuolydžius į A. Jakšto g. pusę, vidaus šildymo tinklai ir išvesti prijungimai radiatoriams yra demontuoti; 2) stiklinės atitvarinės konstrukcijos su minimaliu dalinimu, tvirtinamos prie pastato kolonų, neužtikrina sistemos stabilumo, todėl atsižvelgiant į konsultuojančio konstruktoriaus rekomendacijas, sutrumpinti stiklo konstrukcijos segmentai stabilumo padidinimui, dėl ko buvo pasirinktas variantas tvirtinti jas per kolonų vidurį; 3) pamato įrengimą sąlygoja būtinumas išlyginti natūralų šaligatvio nuolydį, be to, nedidelis stiklo konstrukcijos pakėlimas nuo šaligatvio apsaugos ją nuo galimų įtempimų kintant žemės ir tuo pačiu šaligatvio temperatūrai keičiantis metų laikams, pamato įrengimas taip pat apsaugos stiklo konstrukcijas nuo mechaninių pažeidimų vykdant sniego valymo darbus, ypač mechanizuotu būdu; 4) durys rytinėje dalyje įrengtos siekiant suderinti du vienu metu vykdomus projektus – minimą erdvės po kolonomis įstiklinimą ir įėjimo į rūsio patalpas įrengimą. Statytoja rašte nurodė, kad šie būtini konstrukciniai sprendimai nepakeitė 2014 metų Paprastojo remonto projekte numatytų darbų esmės.

10. Inspekcija 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. D2-8914 nurodė, kad teikia projektinę dokumentaciją, susijusią su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduotu rašytiniu pritarimu Nr. RPP-01-140820-00886 (toliau – Rašytinis pritarimas) bei projektinę dokumentaciją, susijusią su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 7 d. išduotu leidimu Nr. LSPR-01-170207-00008 (toliau – Leidimas). Susipažinęs su Inspekcijos pateikta projektine dokumentacija, ieškovas 2018 m. liepos 5 d. raštu kreipėsi į Inspekciją ir nurodė, kad projektinė dokumentacija, susijusi su Rašytiniu pritarimu pagal 2014 metų Paprastojo remonto projektą, bei projektinė dokumentacija, susijusi su Leidimu pagal 2017 m. Paprastojo remonto projektą, prieštarauja Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžinieriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projekto dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti Statybos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje, - atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šie reikalavimai perkelti į Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. d-341 „D. A. atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 5 punktą. Ieškovas nurodė, kad abu projektai yra parengti pažeidžiant Statybos įstatymo 25 straipsnio nuostatas, kadangi juose nėra privalomos projekto architektūrinės dalies, o projektuotojas R. A. ir projekto vadovė G. P. neatitinka Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, taikomų architektui.

11. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas prašė Inspekcijos atlikti Rašytinio pritarimo ir Leidimo teisėtumo patikrinimą ir nustačius, kad statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai, kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo. 2018 m. liepos 25 d. raštu Nr. 2D-10305 „Dėl informacijos pateikimo“, Inspekcija nurodė, kad jos specialistai 2018 m. liepos 11 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje (akto reg. Nr. FAK-1838). Patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo pastato remonto darbai vykdomi nukrypstant nuo 2014 metų Paprastojo remonto projekto sprendinių, todėl statytojai 2018 m. liepos 12 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, t. y. pakeisti projektus ar atlikti reikalingus statybos darbus tam, kad ginčo statinys atitiktų projektų sprendinius (2014 m. rugpjūčio 20 d. rašytinio pritarimo sprendinius). Taip pat nustatyta, kad remonto darbai vykdomi nukrypstant nuo 2017 m. paprastojo remonto projekto, kuriam 2017 m. vasario 7 d. išduotas Leidimas atlikti Pastato paprastojo remonto darbus, sprendinių.

12. Inspekcija nutraukė ieškovo pranešimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduoto rašytinio pritarimo nagrinėjimą, kadangi statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas seniau kaip prieš 3 metus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalis, Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. IV-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių 48 punktas). Inspekcija taip pat informavo, jog neatliks 2017 m. vasario 7 d. išduoto Leidimo teisėtumo tikrinimo, nes Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, statinio projekto ekspertizė“ 33 punkte nėra nurodyta, kad rengiant paprastojo remonto projektą privaloma statinio projekto architektūrinė dalis.

13. 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas gavo Departamento raštą Nr. Nr. (11.13)2-2054 „Dėl pastato Gedimino pr. 27, Vilniuje“, kuriuo prašoma pateikti išvadas dėl 2014 m. ir 2017 m. Paprastojo remonto projektų įtakos ginčo pastato architektūrai. Ieškovas kreipėsi į Regioninę architektūros tarybą, kuri vertina architektūros kokybę, teikia rekomendacijas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, priimančioms su architektūra susijusius sprendimus ir t.t. Buvo sudaryta komisija, kuri pateikė išvadas, jog pastato vertingoji savybė - funkcionalizmo stiliaus architektūrinio sprendimo visuma - pažeista minimaliai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ) 2 straipsnio 28 dalies nuostatas, tačiau numačius keisti pastatų Gedimino pr. 27, Vilniuje, vertingąją savybę (funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma), neatlikta NKPAĮ 9 straipsnyje numatyta inicijavimo skelbti saugomu procedūra, ko pasekoje netaikyti NKPAĮ 19 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti reikalavimai, sprendžiant pagal tai, kaip ši sąvoka apibrėžta NKPAĮ 2 straipsnio 28 dalyje; rekomenduota šias išvadas pateikti Inspekcijai; rekomenduota šias išvadas pateikti Lietuvos architektų rūmams, t.y. Ieškovui tikslu padaryti išvadas dėl nagrinėjamo projekto įtakos pastato architektūrai.

Motyvuojamoji dalis

14. Ieškovas ieškinį reiškia vadovaudamasis Architektūros įstatymo 19 straipsnyje numatyta teise reikšti ieškinį ginant galimai pažeistą viešąjį interesą, suprantamą kaip architektūros kokybę, užtikrinančią žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką, jos fizinius, psichologinius, socialinius ir estetinius veiksnius; statinių derinimą prie aplinkos, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio puoselėjimą, nekilnojamojo architektūrinio, urbanistinio ir etnokultūrinio paveldo išsaugojimą; visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimą, pagrįstą objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais; kitus teisėtus asmens ar asmenų grupės interesus, atspindinčius ir reiškiančius Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas ir saugomas pamatines visuomenės vertybes.

15. Ieškovo nuomone, aptariamu atveju buvo pažeista Architektūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, nes ginčo pastato projektus parengė netinkamos kvalifikacijos asmenys, kas sąlygojo, jog projektai neatitinka teisės aktų reikalavimų, o tai sąlygojo kultūros paveldo vertybės statinio vertingosios savybės pažeidimą. Tokia ieškovo pozicija grindžiama tiek 2014-08-19, tiek 2017-01-06 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldėsaugos darbų projekto paveldėsaugos (specialiosios) ekspertizės aktais, kuriuose nurodyta, kad viena iš ginčo pastato vertingųjų savybių yra fasado architektūros tūrinės detalės - išsikišusi kampinė pastato dalis PR pusėje, paremta kolonomis, kuri šiuo metu yra įstiklinta. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad įstiklinus pastato 1 aukštą, buvo suardyta pastato tūrinė - erdvinė kompozicija, nederinti privatūs verslo interesai su visuomenės interesais į kultūros paveldo išsaugojimą ir kt. Lietuvos architektų rūmų tarybos vertinimu pastato vertingoji savybė - funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma - pažeidžiama ne minimaliai, o iš esmės. Ieškovo vertinimu, negalima interpretuoti, jog stiklinių konstrukcijų įrengimas nepažeidžia nurodomos vertybės, teigiant, kad konstrukcijas galima lengvai išardyti, nes kalbant apie ginčo pastato vertingąsias savybes svarbu suvokti ir vertinti patį paveldo suvokimą, jo poveikį visuomenei. Stiklinių konstrukcijų įrengimas iškraipo pačią vertybę, architektūrinius sprendinius, o tai keičia ginčo statinio vertybę. Aiškinimas dėl galimo stiklinių konstrukcijų išardymo nepažeidžiant vertybės, neturi pateisinti tokių sprendinių.

16. Išanalizavus 2014 ir 2017 m. Paprastojo remonto projektus nustatyta, kad jie parengti be architektūrinės dalies, ką, tikėtina, sąlygojo aplinkybė, kad projektus rengė netinkamos kvalifikacijos asmenys. Ieškovo teigimu, aplinkybę, kad UAB “Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas” pripažino, jog nesivadovavo Paprastojo remonto projektais, kurių pagrindu gavo statybą leidžiančius dokumentus, o darbus atliko vedini praktinių poreikių ir atsižvelgdami į juos konsultuojančio konstruktoriaus rekomendacijas, pripažino pati atsakovė savo raštuose.

17. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. Paprastojo remonto projekte buvo numatyta, jog įstiklintoje dalyje numatoma įrengti sezoninę kavinę, tačiau 2018-06-18 publikacijoje “Įstiklintas istorinio pastato fasadas supykdė architektus” 15min.lt nurodyta, kad pastato savininkas teigė, kad kavinės ten nebus, tačiau kas konkrečiai bus, neatskleidė.

18. Ieškovo vertinimu, statybą leidžiantys dokumentai - Rašytinis pritarimas ir Leidimas buvo išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus - paprastojo remonto projektas turi būti rengiamas kultūros paveldo statinių paprastajam remontui (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktas); kultūros paveldo statinio paprastojo remonto atlikimui reikalingas leidimas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 2014 m. pagal tuo metu galiojusią Statybos įstatymo redakciją buvo privalomas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Be to, statinio projekto architektūrinė dalis ir pagal tuometį reglamentavimą buvo privaloma. Pažymėjo, kad statinio projekto architektūrinės dalies vadovas yra statinio architektas. Ieškovo duomenimis, nei R. A., nei G. P. nėra atestuoti architektai, dėl ko jie negali būti parengtų projektų architektūrinės dalies vadovais. Šių asmenų parengtus projektus priėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip statybą leidžiančius dokumentus išduodantis subjektas, ir neįvertino aukščiau nurodytų aplinkybių bei išdavė Rašytinį pritarimą ir Leidimą, o Kultūros paveldo departamentas tam pritarė.

19. Tai, kad išduodant statybą leidžiančius dokumentus, nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, nurodyta ir Laikinosios komisijos 2018-07-05 išvadose Nr. RG-43. Išvadose nurodyta, kad 2014 m. Paprastojo remonto sprendiniais keičiama Pastato vertingoji savybė - funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma. Komisijos vertinimu, sezoninei lauko kavinei buvo galima ieškoti kitų sprendinių - pritaikyti laikinąsias mobilias atitvaras nuo vėjo, lietaus ir pan. Be to, išvadoje nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė L. Č., pritarusi 2014 m projektui, neatliko visų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytų procedūrų.

20. Statinio paprastuoju remontu, savo esme atitinkančiu civiliniame kodekse pateiktą “einamojo remonto” sąvoką, laikoma statyba, kurios tikslas - atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis), o statinio rekonstrukcija - statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį, pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Minėta, kad 2014 m. Paprastojo remonto projekte buvo nurodyta, kad šiuo projektu numatoma įstiklinti atvirą pastato pirmo aukšto dalį, nuo gatvės ribojamą kolonomis, nurodant, kad įstiklinimo elementai - lengvų konstrukcijų su minimaliu dalinimu, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų, dėl ko sienų ir kolonų apdaila pažeidžiama minimaliai, nepadarant žalos nekilnojamajai kultūros.

21. Ieškovas, atsižvelgdamas į Inspekcijos jam 2018-07-25 siųstame rašte “Dėl informacijos pateikimo” nurodytus teiginius, kad Reglamento 33 punkte nėra nurodyta, kad rengiant paprastojo remonto projektą privaloma statinio projekto architektūrinė dalis, dėl ko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto Leidimo teisėtumo tikrinimo jie neatliks, mano, kad būtina kreiptis į administracinį teismą dėl Reglamento 33 punkto atitikties Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 daliai.

22. Ieškovas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties, prašo įvertinti, jog pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą architektūros srityje, buvo surinkta 2018-08-02, kai buvo gautas Kultūros paveldo departamento raštas “Dėl pastato Gedimino pr. 27, Vilniuje” kartu su 2018-07-05 išvadomis. Tuo atveju, jei teismas vertintų kitaip, prašoma atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Atsakovų, trečiojo asmens atsiliepimuose nurodyti atsikirtimai ir paaiškinimai

23. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime nurodė, kad buvo gauti Kultūros paveldo departamento pranešimai dėl galimo statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo žemės sklype adresu Gedimino pr. 27, Vilniuje. Inspekcija 2018-07-11 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad statinio paprastojo remonto darbai vykdomi nukrypstant nuo 2014 m. Projekto sprendinių, dėl ko statytojui 2018-07-16 surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad statinio paprastojo remonto darbai vykdomi nukrypstant ir nuo 2017 m. projekto sprendinių, todėl statytojui 2018-07-12 surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus.

24. Inspekcija priimtame privalomajame nurodyme dėl statybos darbų pagal 2014 m. paprastojo remonto nurodė, kad statinio projekte buvo numatyta stiklines atitvarines konstrukcijas su minimaliu dalinimu įrengti už administracinio pastato kolonų, tačiau faktiškai stiklinės atitvarinės konstrukcijos sumontuotos tarp pastato kolonų. Projekte įstiklinimo elementai numatyti lengvų konstrukcijų, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų, tačiau faktiškai stiklinės atitvarinės konstrukcijos sumontuotos ant suformuoto pamato, pakelto 10-15 cm nuo šaligatvio, taip pat įrengtos nenumatytos durys bei akmens masės plytelių grindys virš buvusio šaligatvio grindinio.

25. Inspekcija 2018-07-16 privalomajame nurodyme nurodė statytojui ne vėliau kaip iki 2019-01-12 pakeisti statinio projektą arba atlikti reikalingus darbus, kad statinys atitiktų statinio projekto, kuriame buvo išduotas 2014-08-20 rašytinis pritarimas, sprendinius.

26. Inspekcija, patikrinusi atliekamus darbus pagal 2017 m. parengtą projektą, kuriame buvo išduotas Leidimas, nustatė, kad statinio projekte buvo numatyta įrengti laiptus į administracinės paskirties pastato rūsį viena linija pagal pastatą, tačiau faktiškai laiptai į pastato rūsį buvo įrengti dalijant juos kampu, dėl ko 2018-07-12 privalomuoju nurodymu buvo nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2019-01-12 pakeisti statinio projektą arba atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų statinio projekto sprendinius.

27. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo daroma išvada, kad 2014 m. ir 2017 m. Paprastojo remonto projektai parengti pažeidžiant Statybos įstatymo 25 straipsnio nuostatas, kadangi juose nėra privalomos architektūrinės dalies, o projektuotojas ir projekto vadovė neatitinka Statybos įstatymo reikalavimų, taikomų architektui, kuriame priskirta teisė rengti statinio projekto architektūrinę dalį ir būti šios dalies vadovu.

28. Savo poziciją atsakovė grindžia tuo, kad tiek Statybos įstatymas, tiek Statybos techninis reglamentas “Statinio statybos rūšys” paprastojo remonto darbus apibrėžia kaip statybos darbus, kuriais atnaujinamas esamas statinys, bet dėl tokių atnaujinimų statinys nėra rekonstruojamas.

29. Atsakovė pabrėžia, kad Statybos techniniame reglamente (toliau - STR) 1.04.04:2017 “Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 33 punkte nėra nurodyta, kad rengiant paprastojo remonto projektą privaloma statinio projekto architektūrinė dalis, todėl ieškovo vienas iš argumentų, jog Leidimas ir Rašytinis pritarimas turėtų būti naikinami, nėra pagrįsti. Atsakovė taip pat nesutinka ir su argumentu, kad statinio projektus parengė asmenys, neatitinkantys Statybos įstatymo reikalavimų, taikomų architektui, kuriam priskiriama teisė rengti statinio projekto architektūrinę dalį ir būti šios dalies vadovu. Statybos techniniame reglamente nesant numatytam, kad architektūrinė dalis privaloma, nėra pagrindo teigti, kad projektuotojas ir projekto vadovas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.

30. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį ginant viešąjį interesą, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad viešasis interesas yra pažeistas, o Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje yra nurodytas sąrašas utbjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo. Atsakovės vertinimu, ginčo pastate esančios stiklinės konstrukcijos niekaip nepažeidžia ir negadina architektūrinio paveldo, o jas išardžius pastato apdaila būtų lengvai atstatoma taip nepadarant žalos kultūros vertybei.

31. Savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad ieškovas apie galimai padarytą pažeidimą sužinojo 2018 m. birželio 19 d. gavus architekto M. M. raštą “Dėl administracinio pastato Gedimino pr. 27, Vilniuje sudarkymo”. Kultūros paveldo departamentas ieškovui pro dviejų dienų pateikė faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktą, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog atlikti darbai neatitinka 2014 m. Paprastojo remonto projekto sprendinių. Inspekcija informaciją ieškovui pateikė 2018 m. birželio 27 d. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui pateikti, jį pateikus 2018 m. rugpjūčio 21 d.

32. Atsakovės nuomone, kreiptis į administracinį teismą dėl norminio akto atitikties įstatymui nėra būtinybės.

33. Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu į ieškinį informavo, kad su ieškiniu sutinka. Administracinis pastatas, esantis Gedimino pr. 27, Vilniuje, priklauso pastatų kompleksui Gedimino pr. 27, Vilniuje, registruotas Kultūros paveldo vertybių registre 1993-05-19, vertingosios savybės patikslintos 2013-07-16 Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-2004. Statusas - registrinis. Objekto reikšmingumo lygmuo - vietinis. Vertingųjų savybių pobūdis - architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus).

34. Departamento 2018-06-20 atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatyta, kad atlikti darbai neatitinka Departamento suderinto ginčo pastato lauko terasos įstiklinimo paprastojo remonto projekto sprendinių - įrengtos grindys, apie 10-15 cm virš buvusio šaligatvio grindinio, paklotos grindų plytelės, įrengti pogrindžio (vidaus) šildymo tinklai, išvesti prijungimai radiatoriams; pagal projekte pateiktus brėžinius stiklinės atitvarinės konstrukcijos su minimaliu dalinimu turėjo būti už administracinio pastato kolonų, tačiau faktiškai įrengtos per vidurį kolonų, taip kolonos matomos kaip piliastrai, didėja salės plotas; projekte įstiklinimo elementai buvon numatyti lengvų konstrukcijų, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų, o patikrinimo metu nustatyta, kad stiklinės konstrukcijos įrengtos ant suformuoto pamato, pakelto apie 10-15 cm nuo šaligatvio grindinio; vietoje įstiklintos erdvės po konsole įrengta patalpa, kurioje numatytas šildymas; rytinėje dalyje įrengtos durys, nenumatytos projekte.

35. Patikrinimo metu nustatyta, kad buvo nukrypta ir nuo 2017 m. paprastojo remonto projekto sprendinių - suprojektuoti laiptai turėjo būti palei pastatą, viena linija, o patikrinus nustatyta, kad jie suformuoti dalijant juos kampu. Departamento iniciatyva buvo sudaryta Laikinoji komisija ginčo pastato vertingosioms savybėms patikrinti ir išvadoms pateikti. Išvadose nurodyta, kad pastato vertingoji savybė - funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma pažeista minimaliai bei buvo rekomenduota pateikti šias išvadas Lietuvos architektų rūmams prašant pateikti išvadas dėl nagrinėjamo projekto įtakos pastato Gedimino pr. 27, Vilniuje, architektūrai.

36. Atsakovė UAB “Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas” atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pirma, Rašytinį pritarimą ir Leidimą atsakovė gavo teisėtai, antra, Kultūros paveldo departamentas davė pritarimą dėl kultūros paveldo objekto, įstatymuose nustatyta tvarka projektavimo ir derinimo tvarka nepažeista. Tai patvirtina, kad statyba nėra savavališka.

37. Atsakovės nuomone, ieškovas nepagrindė, neidentifikavo ir neatskleidė, kodėl Architektūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies normos suteikia jai teisę ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka ginčijant konkrečius statybą leidžiančius dokumentus, reikalaujant šalinti neteisėtos statybos padarinius. Atsakovės vertinimu, šios bylos dalykas nepatenka į architektūros sritį. Architektūra, kaip ji apibrėžiama architektūros įstatyme, yra funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas. Statybos proceso teisėtumo valstybinę priežiūrą vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu vykdo Inspekcija.

38. Atsakovės vertinimu, ginčas byloje yra ne architektūros, tačiau būtent statybų proceso srityje. Atsakovės nuomone ieškovas negali būti tinkamu ieškovu byloje pagal suformuluotą ieškinio dalyką, o Architektūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nesuteikia ieškovui teisės kreiptis į teismą tikslu ginti viešąjį interesą. Be to, subjektų teisė ginti viešąjį interesą nėra absoliuti, be to, tam būtinos dvi sąlygos - ieškinį reiškia subjektas, kuriam įstatymu pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą, antra, toks subjektas veikia pagal įstatyme apibrėžtą kompetenciją.

Atsakovės nuomone, ieškinyje pateikti išskirtinai vertinamieji, subjektyvūs, nekonkretūs teiginiai apie architektūros faktus, kaip yra šiuo atveju. Ieškovas byloje neįrodė ir nepagrindė viešojo intereso architektūros dalyje. Atsakovė nuomone, tik nustačius, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tik tada yra neabejotinas viešasis interesas. Atsakovė nuomone, ieškiniu yra ginčijamas projektą atlikusio asmens kūrybinis sprendinys, kas nekonkretu ir subjektyvu kiekvienu atveju.

39. Atsakovės nuomone, kreiptis į administracinį teismą dėl Reglamento atitikties Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 daliai nėra pagrindo, nes tai būtų tik pretekstas galimai tobulinti teisės aktų kokybę. UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ nuomone, Reglamento 33 punkto nuostatos nėra aktualios, dėl ko nėra būtinumo kreiptis ištirti administracinio akto teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

40. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas negali pats tiesiogiai gauti informacijos iš info.statyba.lt, o ši aplinkybė svarbi vertinant nurodytas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino eigos. Atkreipė dėmesį į tai, kad nei vienas projekto vadovas nėra architektas, todėl galimai nebuvo vertinta daug esminių aplinkybių. Vien projekto vadovo projekte neužtenka, būtina architektūrinė dalis, kurią rengia architektas ir yra tos dalies projekto vadovas. Ginčo projektai neturi architektūrinės dalies. Ieškovas pakankamai medžiagos gavo 2018 m. rugpjūčio 2 d., į teismą kreipėsi 2018 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Jei teismas manytų, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes pats ieškovas savarankiškai operatyviai gauti reikiamą informaciją negali.

41. Atsakovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atstovas direktorius paaiškino, kad pastatą įsigijo iš Valstybės turto fondo, jį atstatė, eksploatavo. Atstovo nuomone, jis įstatymų nepažeidė, pastato vertingųjų savybių taip pat, nes kolonos matosi per stiklą. Kitus nukrypimus nuo projekto sutinka pašalinti.

42. Atsakovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atstovė advokatė mano, kad ieškovas neįrodė viešojo intereso buvimo, be to, 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi įstatymo nuostata atgal negalioja. Ieškovas teigia, kad projektus rengę asmenys nėra architektai, tačiau yra jų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, įstatyme yra numatytas pereinamasis laikotarpis. Atstovės nuomone, byloje nėra aišku, kokį viešą interesą gina ieškovas – ar architektūros. Ar kultūros paveldo, ar statybos teisėtumo. Ieškovo prašymą kreiptis į administracinį teismą dėl poįstatyminio akto atitikties įstatymo nuostatoms vertina kaip papildomo įrodymo rinkimą. Advokatės vertinimu, įstiklinimas nesunaikino kultūros paveldo vertybės, jokio poveikio statiniui nebuvo padaryta, šiuo atveju išsiskyrė tik estetinis vertinimas.

43. Savivaldybės administracijos atstovė posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

44. Savivaldybės atstovas D. D. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas) paaiškino, kad buvo keliamas klausimas, ar Regioninė architektų taryba turi teisę ginti viešąjį interesą, kai nei vienas iš architektų neturi Nekilnojamojo turto kultūros paveldo apsaugos eksperto kvalifikacijos laipsnio. Jo nuomone, kaip galima teikti išvadą, jei neturima tam reikalingų žinių.

45. Departamento atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildė, kad komisijos galimai žalai nustatyti nėra sudaryta. Šiuo atveju yra kalbama tik apie vertingosios savybės sunaikinimą.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai

46. Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ priklauso 1574/3022 žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0040-0068, ir administracinės paskirties patalpų, unikalus Nr. 1093-8001-0015:0019, esančių Gedimino pr. 27, Vilniuje (t. 1, b. l. 39-46). Atsakovė nurodytu adresu vykdė statybas vadovaudamasi jai išduotais statybą leidžiančiais dokumentais - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduotu rašytiniu pritarimu Nr. RPP-01-140820-00886 (toliau – Rašytinis pritarimas) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 7 d. išduotu leidimu Nr. LSPR-01-170207-00008 (toliau – Leidimas).

47. Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti atsakovei išduotus statybą leidžiančius dokumentus, nurodant, kad šie dokumentai neatitinka įstatymų jiems keliamų reikalavimų, dėl ko pripažinti išduotais neteisėtai ir naikintini.

48. Ieškovė savo teisę kreiptis į teismą tikslu apginti viešąjį interesą grindžia Architektūros įstatymo 19 straipsniu, numatančiu, kad kai yra pagrindas manyti, kad buvo pažeistas šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas viešasis interesas, Lietuvos Respublikos architektų rūmai dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į teismą. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešasis interesas vykdant architektų veiklą apima – 1) architektūros kokybę, užtikrinančią žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką, jos fizinius, psichologinius, socialinius ir estetinius veiksnius; 2) statinių derinimą prie aplinkos, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio puoselėjimą, nekilnojamojo architektūrinio, urbanistinio ir etnokultūrinio paveldo išsaugojimą; 3) visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimą, pagrįstą objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais; 4) kitus teisėtus asmens ar asmenų grupės interesus, atspindinčius ir reiškiančius Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas ir saugomas pamatines visuomenės vertybes.

49. Ieškovė savo teisės ginti viešąjį interesą realizavimą šioje byloje grindžia išdėstytais argumentais, kad atsakovei UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, kuriuos, ieškovės vertinimu, parengė netinkamos kvalifikacijos specialistai, dėl ko parengti projektai prieštarauja tokių dokumentų įstatyminiam reglamentavimui bei pagal nurodytus statybą leidžiančių dokumentų – 2014 m. ir 2017 m. Paprastojo remonto projektų sprendinius tiesiogiai įtakos statinį, kuris yra įtrauktas į kultūros paveldo vertybių registrą.

50. Atsižvelgiant į paties įstatymo leidėjo aiškiai suformuluotą ir ieškovui suteiktą teisę ginti viešąjį interesą, kai yra tam pagrindas, darytina išvada, kad ieškovas turi teisę reikšti ieškinį šioje byloje dėl viešojo intereso gynimo CPK 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka vadovaujantis Architektūros įstatymo 19 straipsniu, ieškovui nurodžius, jog teisę ir atitinkamai pareigą ginti viešąjį interesą jis realizuoja siekiant išsaugoti nekilnojamąjį architektūrinį, urbanistinį ir etnokultūrinį paveldą (Architektūros įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), taip pat siekiant teisingo ir tinkamo visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimo, pagrįsto objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais (Architektūros įstatymo 3 straipsnio 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš architektūros kokybės kriterijų yra nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas (Architektūros įstatymo 11 straipsnio 5 punktas). Architektūros įstatymo tikslas – reglamentuoti architektūros srities visuomeninius santykius, siekiant išsaugoti sukurtą ir kurti tinkamos kokybės, su krašto savitumu ir kultūra darnią, viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, vadovaudamasi nustatytu reglamentavimu, turi teisę kreiptis į teismą atitinkamai reikšti ieškinį viešojo intereso gynimo tikslu (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 49 straipsnio 2 dalis), atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektų tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. išvadoje nurodyta, kad administracinio pastato Gedimino pr. 27, Vilniuje, vertingosios savybės pažeistos, projektų rengimo etape architektas nedalyvavo, dėl ko buvo pažeistas Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 punktas, projektų autorinė vykdymo priežiūra nebuvo vykdoma, tokiu būdu pažeistas Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 punktas (t. 4, b. l. 173-174).

51. Ieškinys grindžiamas iš esmės dviem pagrindais – siekiant išsaugoti nekilnojamąjį architektūrinį, urbanistinį ir etnokultūrinį paveldą (Architektūros įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), taip pat siekiant teisingo ir tinkamo visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimo, pagrįsto objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais (Architektūros įstatymo 3 straipsnio 3 punktas). Byloje nekilo ginčo, kad statybą leidžiantys dokumentai buvo parengti nekilnojamajam statiniui, kuris yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 15904). Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

52. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė pradėjo ginčo statinio paprasto remonto darbus pagal jai 2014 m. ir 2017 m. išduotų paprastojo remonto projektų sprendinius, t.y. pagal „Administracinio pastato, Gedimino pr. 27./2, Vilniuje, lauko terasos įstiklinimo, paprastojo remonto projektą (projekto Nr. 2014-08/19SP, parengimo metai 2014 metai, projektuotojas R. A., gim. (duomenys neskelbtini), projekto vadovė G. P., PV atest. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – 2014 m. Paprastojo remonto projektas) ir „Administracinio pastato Gedimino pr. 27,Vilnius, administracinių patalpų, unik. Nr. 1093-8001-0015:0019, buvusio įėjimo į rūsį atstatymo, paprastojo remonto projektas (projekto Nr. 2017-01/05-TP, parengimo metai 2017 metai, projektuotojas ir projekto vadovas R. A., gim. (duomenys neskelbtini), atest. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – 2017 metų paprastojo remonto projektas) bei atitinkami išduotus statybą leidžiančius dokumentus – 2014 m. rugpjūčio 20 d. Rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 ir 2017 m. vasario 7 d. išduotu leidimu Nr. LSPR-01-170207-00008. Minėti dokumentai parengti pastatui, kuris įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, priklauso dviejų pastatų kompleksui (kodas 37270), taip pat yra dviejų saugomų teritorijų dalis: Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (kodas 33653), ir Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais (kodas 25504). Ginčo pastatui nustatytos vertingosios savybės, be kita ko, fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūrinės tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dali PR pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis. Be to, pastatas priklauso ir saugomai Gedimino prospekto išklotinei, aprašytai Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingųjų savybių: užstatymo išklotinės – Gedimino prospekto ŠR ir PV pusių.

53. Ieškovui inicijavus patikrinimą bei pasikreipus tiek į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, tiek į Statybos inspekciją, buvo nustatyta, kad atlikti darbai neatitinka 2014 metų Paprastojo remonto sprendinių: 1) įrengtos grindys apie 10-15 cm virš buvusio šaligatvio grindinio, paklotos grindų plytelės, įrengti pogrindžio (vidaus) šildymo tinklai išvesti prijungimai radiatoriams; 2) pagal 2014 metų Paprastojo remonto projekte pateiktus brėžinius stiklinės atitvarinės konstrukcijos su minimaliu dalinimu turėjo būti už pastato kolonų, tačiau faktiškai įrengtos per vidurį kolonų, taip kolonos matomos kaip piliastrai, didėja salės plotas; 3) 2014 metų Paprastojo remonto projekte įstiklinimo elementai buvo numatyti lengvų konstrukcijų, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų, patikrinimo metu nustatyta, kad stiklinės konstrukcijos įrengtos ant suformuoto pamato, pakelto apie 10-15 cm nuo šaligatvio grindinio, vietoje įstiklintos erdvės po konsole įrengta patalpa, kurioje numatytas šildymas; 5) rytinėje dalyje įrengtos durys, nenumatytos 2014 metų Paprastojo remonto projekte. Taip pat pagal 2017 metų Paprastojo remonto projektą, suderintą 2017 m. sausio 17 d., laiptai į rūsį buvo suprojektuoti palei pastatą, viena linija. Patikrinimo metu nustatyta, kad laiptai suformuoti dalinant juos kampu. Inspekcija statytojui – UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atitinkamai 2018 m. liepos 16 d. ir 2018 m. liepos 12 d. surašė privalomuosius nurodymus pašalinti nustatytus pažeidimus.

54. Analizuojant ieškovo nurodytus teiginius dėl kultūros paveldo pastato vertingųjų savybių sunaikinimo, nustatyta, kad ieškovas juos grindžia Kultūros paveldo departamento 2018 m. birželio 20 d. atliktu Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. AAv-304, kuriame nurodyta, kad projekto sprendiniais buvo numatyta nekeičiant pastato tūrio, įstiklinti atvirą, pastato pirmo aukšto dalį, nuo gatvės ribojamą kolonomis; įstiklinto pastato dalyje buvo planuojama įrengti sezoninę kavinę; įstiklinimo elementai – lengvų konstrukcijų, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų; esama kolonų ir sienų apdaila pažeidžiama minimaliai; esant būtinybei, demontavus įstiklinimo konstrukcijas, pažeista apdaila atstatoma, nepadarant žalos nekilnojamajai kultūros vertybei – administraciniam pastatui (t. 1, b. l. 87).

55. Kultūros paveldo departamento 2018 m. liepos 5 d. išvadose Nr. RG-43 nurodyta, kad pastato Gedimino pr. 27, Vilniuje, vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma pažeista minimaliai, pagal NKPAĮ 2 straipsnio 28 dalies nuostatas; tačiau numačius keisti ginčo pastato vertingąją savybę (fasadų architektūrinį sprendimą - funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visumą) neatlikta NKPAĮ 9 straipsnyje numatyta inicijavimo skelbti saugomu procedūra, ko pasekoje netaikyti NKPAĮ 19 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti reikalavimai, sprendžiant dėl pastato pritaikymo pagal tai, kaip ši sąvoka apibrėžta NKPAĮ 2 straipsnio 28 dalyje, dėl ko nutarta kreiptis į Statybos inspekciją, taip pat pateikti išvadas Lietuvos architektų rūmams dėl nagrinėjamo projekto įtakos pastato Gedimino pr. 27, Vilniuje, architektūrai, bei išvados priėmimo dėl galimai vertingosios savybės sužalojimo bei tolesnių administracinių priemonių taikymo (t. 1, b. l. 158-163).

56. Kultūros paveldo departamentas 2019 m. sausio 7 d. pateikė išvadas Nr. RG-1, kuriose komisija nurodė, kad projekto Nr. 1 ir projekto Nr. 2 sprendiniais sunaikinama vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma ir siūlo įvertinti padarytą žalą pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 straipsnio nustatytas procedūras (t. 5, b. l. 21-22).

57. Kultūros paveldo apsaugos įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje įstatymų leidėjas pateikia pritaikymo sąvokos išaiškinimą ir nurodo, kad „pritaikymas – kultūros paveldo objekto ar jo sudedamųjų dalių pertvarkymas naudoti, suderinant valdytojo ir visuomenės poreikius, minimaliai keičiant vertingąsias savybes ir sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.“ Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša Departamentui. Jeigu nustatoma, kad numatomi darbai žalotų vertingąsias savybes, per 15 dienų turi būti inicijuojamas kultūros paveldo objekto skelbimas saugomu. Sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objektą skelbti valstybės saugomu priima Departamentas, o savivaldybės saugomu – savivaldybės paveldosaugos padalinys (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius. Tuo atveju, jeigu valdytojas įrodo, kad saugomo objekto naudojimas tokios vertybės pase nustatytais naudojimo būdais ir apimtimi yra nuostolingas, nepateisina jo išlaikymo išlaidų ir kad nėra norinčiųjų perimti kultūros paveldo objektą naudoti nepažeidžiant vertingųjų savybių, už šio objekto apsaugą atsakinga institucija pasiūlo valdytojo lėšomis atlikti visus būtinus mokslinio ištyrimo ir dokumentų tvarkymo darbus, kad būtų galima nustatyti galimus pakeitimus, mažiausiai kenksiančius vertingosioms savybėms, arba pareikalauja objektą užkonservuoti. Pastaruoju atveju užkonservavimo išlaidas kultūros ministro patvirtinta tvarka kompensuoja už objekto apsaugą atsakingos institucijos (NKPAĮ 19 straipsnio 5 dalis).

58. Analizuojant į bylą pateiktų ginčo pastato, įrašyto į kultūros paveldo objektų registrą, paprastojo remonto projekto sprendinius, juose nurodoma, kad bus daroma minimali žala kultūros paveldo vertybe pripažintam pastatui – stiklo konstrukcijos numatomos lengvos, tvirtinamos prie sienų ir kolonų, sienos ir kolonos pažeidžiamos minimaliai, o esant būtinybei demontavus įstiklinimo konstrukcijas pažeista apdaila atstatoma, nepadarant žalos nekilnojamajai kultūros vertybei – administraciniam pastatui (t. 1, b. l. 62). Ekspertizės akte ekspertizę atlikusi R. P. padarė išvadą, kad „numatomi darbai šiek tiek įtakos administracinio pastato vertingąją savybę - fasadų architektūrinio sprendimo visuma, tačiau parinkus tinkamą stiklo toną, projekte numatytas įstiklinimas bus ne toks pastebimas, kitas vertus, laikinąją konstrukciją, esant būtinybei, galima demontuoti (t. 1, b. l. 100).

59. Analizuojant aukščiau aptartus rašytinius įrodymus bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reglamentavimą tokiais atvejais, konstatuotina, kad įstatymų leidėjas numatė procedūrą tuo atveju, jeigu kultūros paveldo vertingosioms savybėms gali būti padaryta įtaka kultūros paveldo pastato valdytojo rengiamais projektiniais sprendiniais, taip pat numatė procedūrą, jeigu saugomo objekto naudojimas tokios vertybės pase nustatytais naudojimo būdais ir apimtimi yra nuostolingas, nepateisina jo išlaikymo išlaidų ir kad nėra norinčiųjų perimti kultūros paveldo objektą naudoti nepažeidžiant vertingųjų savybių. Ginčo byloje teismui pateiktuose dokumentuose – tiek pačiuose paprastojo remonto projektuose, tiek jų vertinimo ekspertizėse, tiek vėliau pateiktuose Kultūros paveldo departamento dokumentuose nurodoma, kad atliekamais statybos darbais bus padarytas poveikis kultūros paveldu pripažintam statiniui, tik pažymima, kad poveikis bus minimalus ir pažeista bus minimaliai, pabrėžiant, kad bus galima panaudotas įstiklinimo konstrukcijas pašalinti. Apie kitokią įtaką, kurią akcentuoja ieškovas – suardomą pastato tūrinę – erdvinę kompoziciją, nei paprastojo remonto projekto sprendiniuose, nei ekspertizės aktuose nekalbama ir nevertinama. Šie klausimai priskirtini architektūrai, kuri architektūros įstatyme apibrėžiama kaip funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas (Architektūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Tai pagal savo kompetenciją gali ir turi atlikti architektas (Architektūros įstatymo 2 straipsnio 1, 5 dalys, 1 straipsnio 1 dalis).

60. Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projekto dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma. Analogiškas reglamentavimas buvo numatytas 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduoto Rašytinio pritarimo paprastojo remonto projekto sprendiniams (Statybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2013 m. birželio 27 d. redakcija). Statinio architektas, rengdamas statinio projekto architektūrinę dalį, privalo vadovautis šio įstatymo 5 straipsniu, numatančiu esminius statinio architektūros reikalavimus (Statybos įstatymo 25 straipsnio 5 dalis). 2013 m. birželio 27 d. 21 straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, kad statinio architektas, jeigu jis atitinka šio Įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, kartu gali būti statinio projekto vadovas.

61. Ginčo pastatui buvo parengti paprastojo remonto projektai, kurie neturi architektūrinės dalies ir ginčo dėl to byloje nėra. Teismo sprendimo 60 punkte aptartas reglamentavimas sąlygoja išvadą, kad architektūrinė dalis yra privaloma ir tai numatyta įstatymu (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tai patvirtina, kad statinio projekto architektūrinė dalis ir pagal tuometį reglamentavimą buvo privaloma. Kaip matyti iš statybos įstatymo nuostatų, statinio projekto architektūrinės dalies vadovas yra statinio architektas. Ginčo, kad nei R. A., nei G. P. nėra atestuoti architektai, dėl ko jie negali būti parengtų projektų architektūrinės dalies vadovais, byloje taip pat nekilo.

62. Atsakovai nesutikdami su ieškiniu, nurodo, kad Statybos techninio reglamento 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, statinio projekto ekspertizė“ 33 punkte nėra nurodyta, kad rengiant paprastojo remonto projektą privaloma statinio projekto architektūrinė dalis. Minėtame punkte nurodyta, kad paprastojo remonto projektą sudaro – 1) projekto antraštinis lapas su reglamento 40 punkte nurodytais duomenimis, 2) aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma statinio naudojimo paskirtis [5.23], adresas, kiti reikalingi duomenys; statybinių atliekų pagal atskiras statybinių atliekų rūšis tvarkymo būdai, neapdorotų statybinių atliekų panaudojimo būdai; paprastojo remonto darbų techninė specifikacija ir sąnaudų kiekių žiniaraščiai. Kaip matyti šiame punkte nėra tiesiogiai nurodoma, kad būtina statinio projekto architektūrinė dalis, taip pat nėra nurodoma, kad yra privalomos projekto tos projekto dalys, kurios buvo parengtos (inžinerinė dalis). Analizuojant šią situaciją būtina įvertinti kaip paprastąjį remontą apibrėžia statybos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 21 punkte nurodoma, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

63. Analizuojant 2014 m. ir 2017 m. paprastojo remonto projektus nustatyta, kad jų aiškinamuosiuose raštuose nurodyta – projekto pavadinimas „Administracinio pastato, Gedimino pr. 27/2, Vilniuje, lauko terasos įstiklinimo projektas“, statinio kategorija „Ypatingas (kultūros paveldo) statinys, statusas – įrašytas į registrą, statybos darbų rūšis – „paprastasis remontas“ (t. 1, b. l. 49). Projekto sprendiniuose projekto vadovas G. P. ir projektuotojas R. A. nurodo, kad projektu numatoma nekeičiant pastato tūrio, įstiklinti atvirą, pastato pirmo aukšto dalį, nuo gatvės ribojamą kolonomis; įstiklintoje pastato dalyje planuojama įrengti sezoninę kavinę; įstiklinimo elementai numatomi lengvų konstrukcijų, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų; esama kolonų ir sienų apdaila pažeidžiama minimaliai; esant būtinybei, demontavus įstiklinimo konstrukcijas, pažeista apdaila atstatoma, nepadarant žalos nekilnojamajai kultūros vertybei – administraciniam pastatui.

64. Analizuojant aiškinamajame rašte projektus rengusių asmenų pateiktus sprendinius ir galimus jų įgyvendinimo būdus aukščiau nurodytų norminių aktų (statybos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, STR 01.04.04:2017 „Statinio projektavimas, statinio projekto ekspertizė“) kontekste kyla pagrįsta abejonė, ar parengti projektai savo turiniu ir esme atitinka paprastojo remonto projekto turinį ir esmę, ir ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo kompetencijos ribose turėjo teisę šių projektų pagrindu išduoti statybą leidžiančius dokumentus, kai juos analizuojant darytina išvada, kad parengti projektai savo turiniu, esme, tikslu iš esmės atitinka ginčo pastato atitinkamos dalies rekonstrukcijos projektų turinį. Vertinant šiuos projektus pagal tokiems projektams keliamus reikalavimus, įvertinus aukščiau aptartą reglamentavimą, taikytiną kultūros paveldo objektams, darytina išvada, kad išduodant statybą leidžiančius dokumentus, Vilniaus miesto savivaldybė turėjo vadovautis ne tik poįstatyminiais aktais – statybos techniniais reglamentais, tačiau ir atitinkamais įstatymais, šiuo atveju – Statybos įstatymu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis, kurioms kaip matyti, parengti paprastojo remonto projektai prieštarauja. Tai sąlygoja išvadą, kad kreiptis administracinį teismą dėl Reglamento 33 punkto atitikties Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 daliai nėra pagrindo, nes ieškinys grindžiamas reikalavimų, numatytu aukštesniu norminiu aktu – įstatymu, neatitikimu parengtiems ginčo pastato paprastojo remonto projektams, kuriems savivaldybė išdavė statybą leidžiančius dokumentus.

65. Atsakovų pateiktas prašymas taikyti ieškinio senatį netenkinamas, nes teismo vertinimu, ieškovas ieškinio senaties nepraleido. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas į administracinį teismą kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 29 d. Informaciją (pranešimą) apie galimą viešojo intereso pažeidimą ieškovas gavo 2018 m. birželio 19 d., gavęs architekto M. M. raštą (t. 1, b. l. 81). Tyrimas atliktas ir pakankama informacija surinkta buvo tik 2018 m. rugpjūčio 2 d., kada ieškovui Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (11.13.) 2-2054 atsiuntė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Į-198 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo“ sudarytos laikinosios komisijos išvadas, kuriose nurodyta, kad buvo pažeista pastato Gedimino pr. 27, Vilniuje, vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma (t. 1, b. l. 157-163). Tai sąlygoja išvadą, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje nustatytas 1 mėnesio terminas nebuvo praleistas (LR CK 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis).

66. Ieškovė taip pat prašo įpareigoti statytoją UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ įpareigoti pašalinti visus pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, t. y. Rašytinį pritarimą ir Leidimą, atliktus darbus ginčo pastate.

67. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, taikomi įstatymai, galiojantys padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008 ir kt.). Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnis. Ieškovė reikalauja taikyti įstatyme numatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę - įpareigojimą pašalinti visus pagal neteisėtai išduotą Rašytinį pritarimą ir Leidimą atliktus darbus ginčo pastate, t. y. nugriauti. Toks būdas numatytas nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose.

68. Nustačius statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, faktą, spręstinas klausimas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdo parinkimo.

69. TPSVPĮ 14 straipsnyje yra numatyta, kad asmenys, kuriems pateikti 14 straipsnio 2 dalyje išvardyti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldėsaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

70. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi vadovaujantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principais. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-58/2008; 2009-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-39/2011).

71. Sprendžiant statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo parinkimo būdą šioje byloje svarbu pažymėti tai, kad teismo sprendimu buvo pripažinti neteisėtais išduoti statybą leidžiantys dokumentai – Rašytinis pritarimas ir Leidimas, todėl atsižvelgus į tai, kad buvo panaikinti į kultūros paveldo objektų registrą įtraukto pastato paprastojo remonto leidimai, šiuo metu vertintina, kad nėra galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą atliktiems statybos darbams, dėl ko taikytinas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdas – statinio atstatymas į iki remonto darbų atlikimo būseną, įpareigojant tai padaryti statytoją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

72. Ieškinį tenkinus, teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro teismo (pašto) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siutimu, iš atsakovų nepriteisiamos, nes jos neviršija 3 Eur (CPK 88, 92 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008.

Įpareigoti statytoją UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, j. a. k. 122593433, savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius – t. y. pašalinti visus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008 atliktus darbus pastate adresu Gedimino pr. 27, Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Renata Kasimovienė