Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. V. (M. V.) gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Z. R. bei ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu E. J., šio susivienijimo dalyviu A. B. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio tvarka), E. J. ir A. B. įgyvendinant nusikalstamo susivienijimo dalyvių bendrus tikslus neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas per nusikalstamo susivienijimo dalyvių parinktus trečiuosius asmenims, neteisėtai per A. B. įgijo ir pardavė psichotropines medžiagas, o būtent:

M. V. ne vėliau kaip 2012 m. kovo 1 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo nenustatytoje vietoje, iš A. B. neteisėtai įgijo nupirkdamas po 20 Lt už 1 g ne mažiau kaip 0,829 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 0,469 g psichotropinės medžiagos – 4-metil-N-etilkatinono (sinonimas: 4-MEC), kurią perdavė Z. R. tolimesniam platinimui.

M. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje;

M. V. ne vėliau kaip 2012 m. birželio 27 d. Vilniaus mieste, tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš A. B. neteisėtai įgijo nupirkdamas po 7 Lt už 1 g ne mažiau kaip 2,19 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,384 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, po 20 Lt už 1 g ne mažiau kaip 3,736 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,720 g psichotropinės medžiagos – bk-MDMA, po 5 Lt už 1 g ne mažiau kaip 0,004 g psichotropinės medžiagos – JWH-018, po 5 Lt už 1 g, ne mažiau kaip 0,178 g psichotropinės medžiagos – JWH-210, ne mažiau kaip 0,170 g psichotropinės medžiagos – JWH-122 ir nupirkdamas po 5 Lt už 1 g ne mažiau kaip 14,428 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias perdavė Z. R. tolimesniam platinimui. Z. R. kartu su M. V. neteisėtai laikė minėtas draudžiamas medžiagas bute, esančiame Vilniaus m. sav., Grigiškėse, (duomenys neskelbtini), slėptuvėje miškelyje, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), miške, esančiame Vilniaus m. sav., Grigiškėse, prie (duomenys neskelbtini), iki kol minėtos psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo rastos bei paimtos policijos pareigūnų.

M. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje;

M. V. ne vėliau kaip 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo nenustatytoje vietoje, iš A. B. neteisėtai įgijo nusipirkdamas po 20 Lt už 1 g ne mažiau kaip 202,17 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 118,875 g psichotropinės medžiagos – bk-MDMA, kurią nuo įgijimo momento neteisėtai laikė slėptuvėje, esančioje miške, Vilniaus m. sav., Grigiškėse, (duomenys neskelbtini), prie degalinės „E (duomenys pakeisti)“, iki 2012 m. kovo 2 d., kai apie 18.03 val. A. B. nurodymu, turėdamas tikslą išplatinti, paėmė šią psichotropinę medžiagą ir kartu su A. B. automobiliu „Peugeot 407“, v/n (duomenys neskelbtini), nugabeno iki (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniaus m. sav., kur M. V. išlipo, o A. B. tuo pačiu automobiliu toliau gabeno minėtą psichotropinę medžiagą iki laukų, esančių priešais (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, Trakų r., ir apie 18.29 val. pardavė po 20 Lt už 1 g A. Ž. ir A. M..

M. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje;

M. V. ne vėliau kaip 2012 m. liepos 15 d. Vilniaus apskrityje, tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš A. B. neteisėtai įgijo nusipirkdamas po 20 Lt už 1 g ne mažiau kaip 2,903 miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 2,592 g psichotropinės medžiagos – metilono (sinonimas bk-MDMA), kurią laikė iki 2012 m. rugsėjo 12 d. bute, esančiame Vilniaus m. sav., Grigiškėse, (duomenys neskelbtini), kol apie 18.10 val. bute atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos.

M. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

M. V. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Z. R. bei ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu E. J., šio susivienijimo dalyviu A. B. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), E. J. ir A. B. įgyvendinant nusikalstamo susivienijimo dalyvių bendrus tikslus neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas per nusikalstamo susivienijimo dalyvių parinktus trečiuosius asmenims, neteisėtai per A.B. įgijo psichotropines medžiagas, o būtent:

A. B., vykdydamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovo E. J. nurodymą neteisėtai įgyti narkotines ir psichotropines medžiagas, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis per kitus asmenis ne vėliau kaip 2012 m. birželio 27 d. Portugalijos Respublikoje, Lisabonoje, M. V. užsakymu neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1 300 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 1119,581 g psichotropinės medžiagos – 4-metil-N-etilkatinono (4-MEC), ir 1 994,50 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 1691,811 g psichotropinės medžiagos – metilono, kuriuos išvengdamas muitinės kontrolės atsisiuntė pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) Z. R. vardu kontrabandos būdu iš Portugalijos Respublikos, Lisabonos, į Lietuvos Respubliką, UAB „D (duomenys pakeisti)“ terminalo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur 2012 m. birželio 27 d. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai sulaikė minėtą pašto siuntą su psichotropinėmis medžiagomis.

M. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2012 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui. Vėliau suėmimo terminas kaltinamajam M. V. buvo tęsiamas.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi kaltinamajam M. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamojo M. V. gynėja advokatė Loreta Guižauskienė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį ir pakeisti M. V. suėmimą į 30 000 Lt užstatą.

M. V. gynėja skunde nurodo, kad teismas, konstatuodamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (jo termino pratęsimo) pagrindą, atsižvelgė tik į kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą. Tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamos daryti išvadą, kad M. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pasak M. V. gynėjos, kaltinamasis turi gyvenamąją vietą ir draugę, su kuria kartu gyveno, taip pat tėvus, artimuosius ir draugus. Byloje yra pažyma apie M. V. realią galimybę įsidarbinti, be to, nebuvo atsižvelgta į jo paaiškinimus apie pajamų šaltinius iki suėmimo. Teismas neįvertino šių M. V. teigiamai charakterizuojančių ir kartu jo stiprius socialinius ryšius patvirtinančių aplinkybių. Kaltinamojo gynėja pastebi, kad kai kurie asmenys šioje byloje buvo pasislėpę Ispanijoje, sulaikyti ir atvežti į Lietuvą, tačiau jiems šiuo metu nėra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Tuo tarpu M. V. niekur nebėgo ir nesislėpė. Todėl kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepagrįstai pratęstas remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Pasak M. V. gynėjos, svarstant, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pagal pateiktą pažymą jis turi realią galimybę įsidarbinti apsaugos darbuotoju, teistumai yra išnykę, o kitų faktinių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, ruoštųsi ar planuotų daryti nusikaltimus, nėra. Todėl M. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu remiantis tik prielaidomis.

Kaltinamojo gynėjos manymu, dabartiniu metu ginamajam suėmimo taikymas yra neproporcingas, neadekvatus baudžiamajam persekiojimui ir jį charakterizuojantiems duomenims. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad ne kartą prokurorui buvo siūloma pakeisti M. V. taikomą suėmimą į užstatą, kuris efektyviai užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. M. V. artimieji yra sumokėję į Vilniaus apygardos teismo banko sąskaitą 30 000 Lt užstatą už kaltinamąjį, todėl gynėja yra tikra, kad tokio dydžio užstatas užtikrins jo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo M. V. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jie išdėstyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Pratęsdamas kaltinamajam M. V. suėmimo terminą trims mėnesiams, apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo teismo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo (jo termino pratęsimo) pagrindo buvimą apygardos teismas iš esmės motyvavo M. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu. M. V. yra kaltinamas padaręs šešias nusikalstamas veikas, iš kurių keturios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o dvi – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato už šias nusikalstamas veikas išimtinai tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nors skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta, tačiau vertinant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis iki suėmimo nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, nors jis turi draugę, su kuria kartu gyveno, tačiau yra nevedęs. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nėra susaistytas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog M. V., būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokios išvados nepaneigia gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog M. V. turi gyvenamąją vietą, tėvus ir draugus, nebėgo (nesislėpė) nuo proceso, be to, byloje esanti pažyma patvirtina, kad kaltinamasis turi realią galimybę įsidarbinti.

Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. M. V. inkriminuojami labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto planuoti, veikiant bendrininkų grupėje. M. V. vaidmuo galimai darant nusikaltimus buvo pakankamai aktyvus. Kaip minėta, M. V. iki suėmimo niekur nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, o kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis leidžia daryti išvadą, jog jis galimai pragyvenimui gaudavo lėšų iš neteisėto disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis. Taigi, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje, M. V. gali daryti naujus nusikaltimus, įtvirtintus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pasak M. V. gynėjos, svarstydamas, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal pateiktą pažymą jis turi realią galimybę įsidarbinti apsaugos darbuotoju, teistumai yra išnykę, o kitų faktinių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ruoštųsi ar planuotų daryti nusikaltimus, nėra. Visų pirma pasakytina, kad byloje esančios pažymos apie sutikimą įdarbinti M. V. ar išnykusių kaltinamojo teistumų nepakanka daryti išvados, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Be to, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam suėmimo (jo termino pratęsimo) pagrindui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad asmuo, būdamas laisvėje, realiai ruoštųsi ar planuotų daryti nusikaltimus.

M. V. gynėjos skunde akcentuojamas jos ginamojo suėmime išbūtas laikas. Visų pirma pasakytina, kad BPK nereglamentuoja kardomosios priemonės – suėmimo taikymo maksimalios trukmės, kai vyksta teisminis bylos nagrinėjimas. Atkreiptinas gynėjos dėmesys į tai, kad kardomosios priemonės rūšis parenkama ir jos terminas tęsiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, todėl tai, jog kitiems kaltinamiesiems, kurie, pasak M. V. gynėjos, buvo pasislėpę Ispanijoje, sulaikyti ir atvežti į Lietuvą, yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, savaime nesudaro pagrindo panaikinti M. V. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę ir pakeisti ją švelnesne. Akivaizdu, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymas varžo kaltinamojo teises, tačiau įvertinus bylos apimtį, M. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą ir skaičių, toks kaltinamojo kalinimo laikas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja BPK normoms, taip pat nepažeidžia proporcingumo ir nekaltumo prezumpcijos principų. Priešingai nei teigiama gynėjos skunde, nagrinėjamu atveju nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų taikant M. V. švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę – 30 000 Lt užstatą, nors ši suma ir sumokėta į apygardos teismo banko sąskaitą. Vien gynėjos nesutikimas su M. V. taikoma kardomąja priemone nepripažintina, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos.

Taigi, Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo M. V. (M. V.) gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.