Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kajutytės apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties, kuria byla dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo S. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 str. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.) nutraukta neįrodžius, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2013-03-14 nutarimu S. M. priverčiamąją medicinos priemonę buvo prašoma taikyti už tai, kad jis 2012-10-13 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Zarasų r., nuvyko pas V. K. ir prašė nurodyti žmones, kurie už 10 litų 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose balsuotų už (duomenys neskelbtini) partiją. Po to, S. M. kartu su V. K. nuvyko pas V. K. nurodytą asmenį – R. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Zarasų r., ir pasiūlė jam 10 litų, už tai, kad 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose balsuotų už (duomenys neskelbtini) partiją. Taip papirkdamas R. A., S. M. trukdė jam realizuoti savo teisę rinkti.

Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku, su V. K. nuvyko pas jo nurodytą asmenį – L. D., gyvenančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Zarasų r. ir pasakė jai 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją. Už tai S. M. pažadėjo jai sumokėti neįvardintą sumą pinigų, tokiu būdu jis ją papirko, t. y. trukdė jai realizuoti savo teisę rinkti.

Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 20.00 val. su V. K. nuvyko pas jo nurodytą asmenį – L. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Zarasų r., kur jai pasakė 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją ir už šios partijos kandidatą R. P., S. M. davė L. T. dviejų litrų talpos alaus butelį, ir taip ją papirkdamas trukdė jai realizuoti savo teisę rinkti.

Skunde pabrėžiama ir tai, kad S. M. veiksmus teismas nepagrįstai pripažino mažai pavojingais, mažareikšmiais, nesukėlusiais žalingų pasekmių bei nesudarančiais BK 172 str. sudėties, nors šios nusikalstamos veikos sudėčiai nėra svarbūs kilę padariniai, o S. M. veiksmai yra savaime žalingi. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo V. K. parodymais pripažindamas juos nepatikimais, nors šis liudytojas iš esmės viso proceso metu davė vieningus ir nuoseklius parodymus apie tai, kad S. M. padarė BK 172 str. numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą S. M. gynėja advokatė G. Paskačimienė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas teisingai aiškino BK 172 str. nuostatas. Pažymi, jog visi trys nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. M. veiksmai nedarė įtakos jų pasirinkimui rinkimuose, ką patvirtina byloje esantys duomenys. S. M. nesiūlė pinigų ar kitokių vertybių už tai, kad L. D. balsuotų jo nurodytu būdu, o R. A. balsavo laisvai už savo pasirinktą partiją „(duomenys neskelbtini)“ ir S. M. veiksmai jokios įtakos jo pasirinkimui neturėjo. Be to, R. A. pats klausė S. M., ką šis gali pasiūlyti už tai, kad jis balsuotų už (duomenys neskelbtini) partiją, kas vertintina kaip provokavimas daryti nusikaltimą, juo labiau kad nukentėjusysis R. A. subjektyviai savęs neidentifikavo nukentėjusiuoju nuo S. M. daromos nusikalstamos veikos (jis po pokalbio su S. M. kreipėsi į policiją nurodydamas, kad kaime važinėja žmogus, siūlantis balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją, tačiau nenurodė, kad jam buvo siūlomi pinigai ar kad jis nukentėjo nuo S. M. veiksmų). Pažymima tai, kad nukentėjusioji L. T. pirminės ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu nurodė, kad jokio atlygio negavo, o buvo tik S. M. paklausta, už ką ketina balsuoti. Praėjus trims mėnesiams ji dėl nežinomų ir neaiškių priežasčių pakeitė savo parodymus ir ėmė tvirtinti gavusi 2 l talpos alaus butelį už tai, kad balsuotų už (duomenys neskelbtini) partijos narį L. P.. Alaus butelį, anot nukentėjusiosios, jai perdavė ne pats S. M., o liudytojas V. K., kuris to nepatvirtino. Taigi nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, dėl ko jais negalima vadovautis kaip patikimais. Nukentėjusioji taip pat parodė nežinojusi, kad per rinkimus galima balsuoti ne tik už partijas, bet ir reitinguoti asmenis – tai leidžia daryti išvadą, jog pastaroji subjektyviai negalėjo suvokti papirkimo fakto, kadangi ji iš viso nesuprato, kad toks balsavimas yra įmanomas (reitinguojant asmenis pagal sąrašus).

Atsikirtime taip pat prieštaraujama apeliaciniame skunde nurodytam teiginiui, kad BK 172 str. numatyta veikos sudėtis yra formali, nes reikia įrodyti S. M. papirkimo veiksmus. Nukentėjusysis R. A. pats provokavo ir klausė, ką S. M. gali jam pasiūlyti, nukentėjusioji L. D. visiškai nesileido į kalbas po S. M. klausimo, už ką ji ketinanti balsuoti, o L. T. parodymai yra prieštaringi. Pabrėžiama, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. M. prašė ar kitaip susitarė su V. K. dėl L. T. papirkimo perduodant jai 2 l talpos alaus butelį. Be to, S. M. susitikimai su nukentėjusiaisiais R. A., L. D. ir L. T. buvo trumpalaikiai ir vienkartiniai, t. y. S. M. veiksmuose nebuvo jokio siekio veikti kryptingai tam, kad būtų papirkti nukentėjusieji, o ir nei vienas iš nukentėjusiųjų neidentifikavo savęs kaip nukentėjusio nuo S. M. veiksmų, dėl ko apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog nukentėjusieji nenurodė, kad jiems buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala dėl S. M. veiksmų bei subjektyviai nesuvokė, kad jie yra paperkami ar jiems siūlomas atlygis už tai, kad balsuotų už (duomenys neskelbtini) partiją.

Atsikirtime pažymima, jog teismas padarė teisingą išvadą dėl liudytojo V. K. parodymų, kadangi šis, būdamas pagrindiniu liudytoju šioje byloje, visose apklausose keitė savo parodymus. Jo pirminiai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, prieštarauja nukentėjusiųjų duotiems parodymams.

Taip pat atsikirtime atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog skundžiamoje nutartyje teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad S. M. būtų perdavęs pinigus nukentėjusiesiems ar bent jau siūlęs jiems juos perduoti, dėl ko pastarieji asmenys nebuvo papirkti, sumokant (perduodant) ar siūlant jiems pinigus. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, papirkimu pagal BK 172 str. yra pripažįstama rinkėjo palenkimas už duodamus ar žadamus pinigus ar kitas materialines vertybes balsuoti už ar prieš konkretų kandidatą. Tuo tarpu šioje byloje nėra įrodymų, kad S. M. siūlė ar perdavė pinigus R. A. ir L. D., o L. T., kaip atlygį, 2 l talpos butelį alaus. Be to, nukentėjusieji aiškiai nurodė, kad S. M. nepakeitė jų valios, dėl ko negalima pripažinti, kad jie buvo papirkti ar kad jiems buvo sutrukdyta pasinaudoti savo balsavimo teise.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą patenkinti. Gynėja prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nutartį, apeliacinį skundą bei pateiktą atsikirtimą daro išvadą, jog baudžiamoji byla S. M. nutraukta pagrįstai, teisingai pripažinus neįrodyta, jog jis padarė BK 172 str. numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Dėl BK 172 str. taikymo

Veikos padarymo metu galiojęs BK 172 str. numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. Ši veika gali būti padaroma panaudojant psichinę prievartą, paperkant arba apgaulės būdu, t. y. trimis alternatyviais būdais. S. M. buvo inkriminuotas BK 172 str. numatytos uždraustos veikos nukentėjusiųjų R. A., L. D. ir L. T. atžvilgiu padarymas vienu iš pirmiau nurodytų alternatyvių būdų – papirkimu. Papirkimu BK 172 str. prasme šios bylos kontekste yra suprantamas rinkėjo palenkimas už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas atsisakyti pasinaudoti turima teise rinkti, naudojantis šia teise balsuoti už ar prieš konkretų kandidatą. Šis nusikaltimas laikomas baigtu padarius atitinkamus veiksmus ar susilaikius nuo jų, nepriklausomai nuo to, ar tokiu elgesiu pavyko sukliudyti bent vienam asmeniui įgyvendinti jų turimą rinkimų teisę. Taigi, šio nusikaltimo sudėtis yra formali, t.y. pakanka įrodyti patį papirkimo faktą.

Susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais kolegija pripažįsta, kad joje nėra surinkta pakankamų R. A., L. D. ir L. T. papirkimo faktą patvirtinančių įrodymų, t.y. duomenų, kad S. M. nukentėjusiesiems realiai siūlė ar perdavė kokias nors vertybes ar pinigus (siūlė ar perdavė pinigus R. A. ir L. D., o L. T., kaip atlygį, 2 l talpos butelį alaus) už tai, kad šie balsuotų S. M. nurodytu būdu ir tokiu būdu trukdė jiems realizuoti savo balsavimo teisę. Čia kolegija visų pirma pažymi, kad visi trys nukentėjusieji, t. y. R. A., L. D., L. T., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad S. M. veiksmai nepadarė jiems jokio įtakos jų pasirinkimui įvykusiuose rinkimuose. Tai yra svarbu pripažįstant, kad visi jie rimtai nevertino S. M. siūlymo arba laikė jį pernelyg abstrakčiu ir nekonkrečiu.

Iš bylos matyti, kad visų nukentėjusiųjų parodymai apie galimą jų papirkimą nėra nuoseklūs, jie skiriasi ir skiriasi iš esmės. Nukentėjusysis R. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2012-10-13, laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val., pas jį į namus kartu su V. K. atvažiavęs nepažįstamas vyriškis paklausė, už ką jis ketina balsuoti, ir sužinojęs, kad jis (R. A.) ruošiasi balsuoti už partiją „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad taip elgtis neprotinga ir reikia balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją. Pats R. A. nepažįstamojo paklausė, kiek pastarasis už tai siūlo, ir jam pasiūlius 10 Lt, R. A. pasakė, jog už šią partiją nebalsuotų ir už 50 Lt, po ko tas vyriškis išvažiavo. Matyti, kad pats R. A. pripažino, jog atvažiavusio vyriškio pasiklausė galimo atlygio dėl balsavimo už šio nurodytą partiją tik iš smalsumo, kadangi pats buvo tvirtai apsisprendęs už ką balsuos, ką ir padarė nuėjęs balsuoti (1 t., 23, 24-25, 186 b. l.). Tik apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis jau nurodė, kad įvykio dieną pats atvykusio vyriškio prašė 10 Lt, tačiau nieko iš jo negavo (1 t., 186 b. l.). Taigi, tokie nukentėjusiojo parodymai nekelia pasitikėjimo, nes dėl esminės aplinkybės jie buvo pakeisti. Be to, čia kolegija sutinka ir su S. M. gynėjos argumentais, kad ne S. M. siūlė pinigus R. A., o pastarasis jį išprovokavo tokiam pasiūlymui pats paprašęs įvardinti konkrečią sumą pinigų, kurių neketino imti. Be to, vertindamas šio nukentėjusiojo parodymus apylinkės teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad R. A. pats policijai pranešė apie kaime važinėjantį asmenį, kuris siūlo balsuoti už atitinkamą partiją, tačiau neužsiminė, kad tai jis daro už kažkokį atlygį.

Nukentėjusioji L. D. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad 2012 m. spalio mėnesio viduryje pas ją į kiemą atvykęs vyriškis paklausė, už ką ji balsuos, pasiūlė balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją bei nurodė, kad už tai gali sumokėti. Tačiau, L. D. iš karto jam atsakė, kad ji nebalsuos už šią partiją ir daugiau į jokias kalbas nesileido (1 t., 30 b. l.). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu L. D. iš esmės patvirtino savo parodymus, kad S. M. tik klausė apie tai, už ką ji ketina balsuoti, tačiau jokių pinigų už tai jis jai nesiūlė. Tai rodo, kad šiai nukentėjusiajai, priešingai nei teigiama prokurorės nutarime bei apeliaciniame skunde, S. M. ne tik kad nesiūlė pinigų, tačiau ir neįvardino jokios daugiau mažiau konkrečios jų sumos.

Prokurorė tvirtina, kad S. M. papirko L. T. davęs jai 2 litrų alaus butelį. Tačiau, ir šios nukentėjusiosios parodymai yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi. Iš 2012-10-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-10-29 L. T. pokalbio su pareigūnu metu paaiškino, jog 2012-10-14 pas ją į namus iš viso niekas nebuvo atvažiavęs ir jokio atlygio už tai, kad ji balsuotų už tam tikrą partiją ar kandidatą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, nesiūlė (1 t., 32 b. l.). Beveik po mėnesio, t. y. 2012-11-23, apklausiama L. T. „prisiminė“, kad 2012-10-13, t. y. šeštadienį prieš balsavimą, vakare į kiemą atvažiavo pusbrolis V. K., liepė jai sėstis į automobilį, kuriame kartu sėdėjo S.. V. K. paklausė, už ką ji ketina balsuoti. L. T. atsakė, kad balsuos už (duomenys neskelbtini) partiją. Tuomet S. M. pasiūlė balsuoti už konkretų (duomenys neskelbtini) partijos atstovą – L. P., ir žadėjo nelikti skolingas. Šios apklausos metu L. T., nors ir tvirtino, jog matė ant automobilio galinės sėdynės sudėtus plastmasinius 2 l talpos alaus butelius, tačiau paneigė tuo metu ką nors gavusi iš S. M. (1 t., 33-35 b. l.). Tik dar po trijų mėnesių – 2013 m. vasario 20 d., papildomos apklausos metu L. T. jau prisipažino, kad įvykio dieną pasibaigus pokalbiui su atvykusiais V. K. ir S. M., pastarasis pasakė V. K., kad jis paduotų alaus butelį. Šios apklausos protokole yra užfiksuota ir tai, kad L. T. V. K. tuo metu padavė vieną butelį, o ji suprato, jog butelį alaus gavo už tai, kad balsuotų už (duomenys neskelbtini) partijos narį L. P.. Pirmos instancijos teisme L. T. patvirtino, kad atvykęs S. nemėgino keisti jos nuomonės dėl balsavimo, o alaus butelį ji gavo ne iš S., o iš V. K. (1 t., 185-186 b. l.). Taigi, daugiau negu akivaizdu, kad nukentėjusiosios parodymai tyrimo metu ir teisme skyrėsi iš esmės, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai jų nelaikė patikimu įrodymu ir juos atmetė. Prokurorės siūlymas selektyviai vertinti šios nukentėjusiosios parodymus, t.y. vadovautis tik jos vėlesniais parodymais, prieštarauja BPK 20 str. 5 d., pagal kurią visi įrodymai vertinami išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Be to, kolegija čia atkreipia dėmesį į tai, kad pagal paskutinius L. T. parodymus galima daryti prielaidą, kad jeigu jai ir buvo perduotas alaus butelis, tai jį nukentėjusiajai perdavė ne S. M., o liudytojas V. K.. Įvertinus aukščiau išdėstytą bei tai, kad L. T. iš viso nedalyvavo rinkimuose dėl prastos savijautos (pagal jos parodymus, iš vakaro buvo atvykęs draugas iš užsienio, su kuriuo ji šventė susitikimą), vienareikšmiai galima teigti, kad jos parodymai tikrai nelaikytini patikimais ir neabejotinais.

Na ir pagaliau iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. M. susitikimai su nukentėjusiaisiais R. A., L. D. ir L. T. buvo trumpalaikiai ir vienkartiniai, nei vienas iš jų nelaikė savęs nukentėjusiais dėl S. M. veiksmų, nė vienas kategoriškai taip ir nepatvirtino, kad S. M. realiai jiems siūlė pinigus ir prašė balsuoti už jo nurodytą partiją ar konkretų partijos kandidatą. Apylinkės teismas šiuo atveju tinkamai įvertino bylos įrodymus atsižvelgdamas į jų visetą, nepažeidė BPK 20 str. 2 ir 5 d. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai padarė išvadą, kad jų byloje nepakanka pripažinti S. M. padarius aptariamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Kolegija iš dalies sutinka su apeliantės skundo argumentu, kad apylinkės teismas, nutartyje pripažinęs S. M. veiksmus mažai pavojingais, todėl mažareikšmiais, įnešė tam tikros sumaišties. Viena vertus, teismas pripažinęs, kad S. M. nepadarė įstatymo uždraustos veikos, greta daro išvadą, kad kažkokie tai jo veiksmai atitinka šios veikos sudėtį, tačiau dėl mažareikšmiškumo jie nėra pavojingi tiek, kad turėtų būti vertinami pagal BK 172 str. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo asmuo gali būti atleidžiamas BK 37 str. numatytomis sąlygomis, ko šuo atveju teismas nesprendė. Tačiau įvertinus tai, kad skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas analizavo santykį tarp administracinės atsakomybės (ATPK 207⁷ str. 3 d.) ir baudžiamosios atsakomybės (BK 172 str.), kolegijos nuomone, teismas tiesiog netinkamai panaudojo „mažareikšmiškumo“ sąvoką. Iš tiesų matyti, kad įstatymų leidėjas atsakomybę už asmenų kurstymą ar trukdymą jiems laisvai realizuoti balsavimo teisę numato tiek baudžiamajame, tiek administracinių teisės pažeidimų kodekse. Tai rodo, jog asmenų padaromos savo esme labai panašios veikos gali būti skirtingo pavojingumo, dėl ko vieniems jiems gali kilti administracinė, o kitiems – baudžiamoji atsakomybė. Ir atsakomybės atribojimas šiuo atveju yra labai svarbus ir pakankamai komplikuotas. Plačiau nesigilinant į tai (nes administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas nėra šio apeliacinio proceso dalykas) kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas šiuo atveju mažareikšmiškumą suprato kaip S. M. veiksmų mažą pavojingumą, t.y. teismas laikė, kad realiai įrodžius neteisėtus jo veiksmus reikėtų labai rimtai įvertinti, ar nepakanka jų kvalifikuoti pagal ATPK 207⁷ str. 3 d.

Dėl liudytojo V. K. parodymų

Skunde prokurorė tvirtina, kad apylinkės teismas ir V. K. parodymus nepagrįstai įvertino kaip nepatikimus. Su tuo negalima sutikti.

Iš bylos matyti, kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletą kartų, tačiau nė karto jis nedavė nuoseklių parodymų. O būtent, 2012-10-14 apklausos metu jis nurodė tik tai, jog 2012-10-13 po pietų pas jį atvyko R. L. pusbrolis, kuris paprašė parodyti, kur gyvena R. A.. Su juo kartu nuvyko pas R. A., tačiau iš automobilio išlipęs nebuvo ir nežino apie ką vyriškiai kalbėjo (1 t., 46 b. l.). Papildomai apklaustas 2012-10-24 ir 2012-10-30 jis parodė, kad 2013-10-13 atvykęs R. L. pusbrolis S. paklausė, ar jis gali parodyti žmones, kurie už 10 Lt galėtų balsuoti taip, kaip būtų nurodyta. Už nurodytus asmenis S. žadėjo sumokėti alumi arba pinigais, todėl jis nusprendė nurodyti R. A.. Nuvažiavus pas R. A., S. klausė už ką šis balsuos, nurodė balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją ir pasiūlė sumokėti 10 Lt. Liudytojas šios apklausos metu taip pat nurodė, kad su S. tą pačią dieną dar buvo nuvažiavę prie kito namo, kur niekas neatidarė durų, jis S. dar parodė L. D. ir dar keletą namų, tačiau ten su S. nevažiavo. Įvykio dieną taip pat S. buvo parvežtas iki namų ir todėl nežino, ar S. važiavo jo nurodytais adresais. Liudytojas akcentavo, kad kitą dieną paskambinęs S. žadėjo vėliau atvežti alaus už tai, kad šis nurodė namus, tačiau jis to nepadarė iki šiol (1 t., 47-48, 50-51 b. l.). 2012-11-08 parodymų patikrinimo vietoje metu ir 2012-11-08 papildomos liudytojo apklausos metu V. K. prisipažino, kad kartu su S. vyko pas L. D., iš kurios grįžęs atgal į automobilį S. jam pasakė, kad pastarajai moteriai siūlė 10 Lt, tačiau daugiau nieko neaiškino, bei pas L. T., iš kurios grįžęs į automobilį S. išvis nieko nepasakojo (1 t., 55-59, 60-61 b. l.). 2012-11-22 V. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tvirtino, kad kartu su S. nuvažiavo pas L. D. į namus, kur atvykę abu išlipo iš automobilio ir pasisveikinę abu siūlė balsuoti (konkrečiai S. siūlė balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją ir L. P.). Šios apklausos metu L. K. priešingai nei pirminėse apklausose, patvirtino, jog kartu su S. nuvyko ir pas L. T., abu išlipo iš automobilio ir šiai moteriai S. iš karto padavė 10 Lt. Be to, taip pat priešingai nei pirmiau buvusiose apklausose, liudytojas V. K. nurodė, kad tą pačią dieną, grįžus iki namų, už tai, jog parodė žmones, kurie galimai balsuotų už atlygį, iš S. gavo 8 procentų stiprumo 2 l talpos alaus butelį (1 t., 64-69 b. l.). Be to, 2013-02-20 vykusios akistatos su L. T. metu V. K. nurodė, kad įvykio dieną kartu su S. M. nuvyko pas L. T., kur S. M., sužinojęs, kad ji balsuos už (duomenys neskelbtini) partiją, nurodė L. T. balsuoti už L. P. ir liepė jam (V. K.) L. T. paduoti alaus butelį, ką jis ir padarė (1 t., 70-71 b. l.). Apklaustas teisiamajame posėdyje V. K. teigė, kad serga epilepsija ir kartais praranda atminį, o ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus taip pat turėjo problemų dėl atminties. Atkreiptinas dėmesys, kad čia liudytojas nurodė dar iš viso naujas aplinkybes, apie kurias nepasakojo tyrimo metu. Jis parodė, kad nuvykus pas R. A. ir S. šiam pasiūlius 10 Lt už tai, kad R. A. balsuotų už (duomenys neskelbtini) partiją, pastarasis paprašė 20 Lt, o nuvykus pas L. T. su pastarąja abu kalbėjosi lauke ir abu siūlė šiai moteriai 10 Lt arba alus. Atsakydamas į prokurorės klausimą V. K. nurodė, kad L. T. pats S. M. padavė 2 l talpos alaus butelį (1 t., 204-205 b. l.).

Tokiu būdu matyti, kad iš esmės visų apklausų metu liudytojo V. K. parodymai skyrėsi, jie nesutapo ir su nukentėjusiųjų asmenų duotais parodymais. Tokia liudytojo parodymų transformacija leidžia kategoriškai tokius jo parodymus vertinti kaip esmingai prieštaringus, nenuoseklius ir nepatikimus. O atsižvelgus dar ir į tai, kad įvykio metu liudytojas buvo visiškai girtas (2012-10-13 jam nustatytas 4,19 promilių girtumas, 1 t., 44 b. l.), jo parodymai vienareikšmiai nelaikytini įrodymais. Taigi, apylinkės teismo išvada dėl liudytojo V. K. parodymų yra visiškai pagrįsta ir logiška.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija neturi jokio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kajutytės apeliacinį skundą atmesti.