Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui A. R. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

SMS žinutes, kad atsakovas ruošiasi purkšti cheminėmis medžiagomis savo augalus prie bendros tvoros ieškovas pradėjo gauti kas kelias dienas. 2015-06-02 vakare ieškovas pamatė, kad atsakovas purškė chemikalais savo patvorį ir prie sklypo ribos pasodintas liepas, cheminės medžiagos sklido ant ieškovo šilauogių krūmų. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas buvo įspėtas apie purškimą, todėl turėjo užsidengti savo augalus, ėmė keikti ieškovą. Ieškovas šilauogių krūmus nuplovė vandeniu iš žarnos, atsakovo sklype augančių augalų vandeniu neliejo. Mano, kad liepų purkšti atsakovui nereikėjo, nes jos buvo sveikos. Sekančią dieną, 2015-06-03, ieškovas vėl gavo iš atsakovo žinutę, kad jis purškimą pakartos, nes ieškovas viską nuplovė vandeniu. 2015-06-04 ieškovas gavo žinutę, kad atsakovas ruošiasi purkšti chemikalus. Tą pačią dieną vakare atsakovas purškė nežinomais chemikalais prie sklypo ribos taip, kad chemikalai sklido ant ieškovo šilauogių krūmų. Ieškovas po purškimo nuplovė krūmus vandeniu. Tarp šalių kilus ginčui dėl augalų, augančių per arti sklypus skiriančios ribos, atsakovas išrovė pasodintas liepas, tačiau po seniūno atlikto patikrinimo jas susodino į vazonus ir įkasė į tą pačią vietą prie sklypo ribos. 2015-07-09 ieškovas gavo grasinančią žinutę iš atsakovo, kad purkš augalus, tačiau purškiant atsakovo nematė. Laikotarpiu nuo 2015-07-17 iki 2015-07-24 ieškovas buvo išvykęs į poilsinę kelionę. Atsakovas žinojo, kad ieškovas yra išvykęs, todėl siuntė ieškovui žinutes, grasindamas nupurkšti jo augalus. 2015-07-22 atsakovas parašė, kad vakare vykdys purškimo darbus, 2015-07-24 parašė, kad vakare pakartos medelių purškimą, nes prieš tai lijo lietus. Grįžęs iš kelionės ieškovas pastebėjo, kad pradėjo ruduoti šilauogių krūmų lapai, vysti uogos. Žinutes, kad atsakovas purkš chemikalais augalus, ieškovas dar gavo 2015-07-26 ir 2015-08-03. 2015 m. rugpjūčio pradžioje ieškovas pastebėjo, kad pradėjo geltonuoti ir kiti augalai, augę palei tvorą, visi buvo paveikti chemikalų. Ieškovas teigia, kad šilauogių krūmai pasodinti laikantis reikalaujamo 1 m atstumo nuo sklypo su atsakovo sklypu ribos. 2015 m. gegužės mėnesį jis su visu žemės masyvu 20 cm patraukė tris šilauogių krūmus, kurie augo arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Augalų patraukimas nėra susijęs su augalų pažeidimu, pastebėtu praėjus dviem mėnesiams po jų patraukimo. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad augalai sunyko dėl to, kad ieškovas jų nelaistė karštomis vasaros dienomis, nes pats buvo išvykęs į kelionę. Ieškovo augalus, jam nebūnant namuose, prižiūrėjo duktė.

Dėl atsakovo veiksmų žuvo 8 vienetai 10 metų amžiaus šilauogių krūmų, kuriuos 2016 m. pavasarį pakeitė naujais ir kurių kiekvieno vertė 45 Eur, todėl ieškovui buvo padaryta 360 Eur žala. Ieškovas priskindavo iš kiekvieno krūmo ne mažiau kaip po 6 kg uogų, kurias parduodavo po 5 Eur už kilogramą, todėl netekęs 2015 m. derliaus, ieškovas negavo 240 Eur pajamų. Ieškovas pasodino naujus krūmus, kurie duos prarastą derlių tik po 5 metų, o iki pilnos krūmų brandos ieškovas galės priskinti vidutiniškai tik po 3 kg uogų nuo krūmo, todėl negaus daugiau kaip pusės derliaus ir 5 metų laikotarpyje patirs 600 Eur nuostolį (120 Eur per metus × 5 m).

Dėl atsakovo veiksmų taip pat nudžiūvo 2 pušys – „Pinus Silvestris“, 65,88 Eur vertės ir „Pinus Nigra Pyramidalis“, 75,30 Eur vertės, kurios augo vazonuose ir buvo pastatytos prie šilauogių krūmų, apie 1,5 m atstumu nuo atsakovo sklypo ribos.

Atsakovas nesilaikė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, nupurškė chemikalais ieškovui priklausančius augalus, dėl ko jis patyrė 1341,18 Eur žalą, todėl atsakovas turi pareigą padarytą žalą atlyginti visiškai.

2015 m. gegužės - rugpjūčio mėnesiais atsakovas naudojo purškimui insekticidą Decis Mega, juo purškė kieme augančius augalus, įskaitant ir liepas vazonėliuose prie ieškovo sklypo tvoros, nuo amarų. Purškimui naudojo purkštuvą teleskopiniu antgaliu. Atsakovas nepurškė ieškovo kieme augančių augalų, neigia, kad jo atliktų purškimų metu chemikalai galėjo pasklisti ieškovo žemės sklype ir patekti ant šilauogių krūmų bei dekoratyvinių pušų medelių vazonėliuose. Atsakovas siuntė ieškovui įspėjančias SMS žinutes siekdamas išvengti nepageidaujamų pasekmių, t.y., kad ieškovas ar jo kieme būnantys asmenys tuojau purškimo nevalgytų neplautų vaisių ar kitų augalų, esančių šalia atsakovo augalų. Atsakovas teigia, kad insekticidų ir fungicidų naudojimas augalų vegetacijai nėra kenksmingas, jis naikina tik kenkėjus ir apsaugo nuo ligų, augalų priežiūrai skirtas medžiagas naudojo laikantis naudojimo instrukcijose nurodytų saugumo reikalavimų. Ieškovas augalus fotografavo 2015-08-06, tuo laiku buvo sausi ir karšti orai, todėl augalai galėjo apdžiūti, nuvysti. Esant tokiai aukštai oro temperatūrai augalų apsaugos priemonės tampa neveiksmingos ir nenaudotinos. Ieškovas neįrodė, kad jo augalai nudžiūvo ir sunyko dėl atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (2d.). Civilinė atsakomybė yra galima esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.248 str. 1d. skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį – turi įrodyti ieškovas, jos nėra preziumuojamos. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) <...>. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1d.).

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo V. V. ir atsakovo A. R. namų valdų žemės sklypai, atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turi bendrą ribą. Kilus ginčui dėl ieškovo ir atsakovo auginamų augalų vietos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovas 2015 m. pavasarį patikrino sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad ieškovo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), auga viena kaukazinė slyva ir 6 vnt. obelų, o atsakovo žemės sklype (duomenys neskelbtini), - 31 vnt. liepų ir 30 vnt. kadagių, pasodintų nesilaikant Panevėžio rajono savivaldybės 2011-12-13 sprendimu Nr. T-259 patvirtintų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 32 p. ir LR aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D—717 patvirtintų medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 4.5 punkto reikalavimų. 2015-06-09 ieškovui ir atsakovui buvo išsiųsti kvietimai atvykti į seniūniją dėl minėtų pažeidimų, pažeidėjai įsipareigojo pažeidimus pašalinti iki 2015-06-23. Pažeidimai pagal LR ATPK 78 straipsnio 3 dalį, nustatytu terminu buvo pašalinti (b.l. 90,91).

LR aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, 9 priedo ,,Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ redakcijos, galiojusios 2015 m., 5.1. punktas numatė, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m, žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m (5.2.p.), kitų medžių – 3 m (5.3p.).

Byloje nėra keliamas ginčas dėl žemės sklypo ribų, šalys neginčija aplinkybės, kad sklypus skirianti tvora skiria taip pat ir sklypų ribas, todėl reikšmingomis bylos nagrinėjimui yra aplinkybės, kokiu atstumu augo ieškovo ir atsakovo pasodinti augalai nuo sklypus ribojančios tvoros galimu žalos padarymo laikotarpiu. Byloje yra duomenys, kad atsakovas A. R. nustatytus pažeidimus dėl augalų augimo atstumų pašalino iki 2015-06-23, tačiau teismo posėdžio metu jis pripažino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad liepų medžius pasodino į vazonus, kuriuos užkasė į žemę buvusioje augalų augimo vietoje, nusprendęs, jog ieškovas taip pat augina savo augalus nesilaikydamas teisės aktų reikalavimuose nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos, nors tokių įrodymų byloje nepateikė. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ignoravo teisės aktų reikalavimus ir augino augalus (liepų medžius) nesilaikydamas nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos.

Atmestini atsakovo argumentai, kad liepų medžiai susodinti vazonuose, todėl atsakovas nepažeidė norminiais aktais nustatytų augalų sodinimo atstumų. Iš byloje ieškovo pateiktų foto nuotraukų, darytų 2015 m. liepos mėnesį (t.y. po nustatyto termino pažeidimams pašalinti suėjimo dienos), kuriose užfiksuotų duomenų atsakovas neginčijo, matyti, kad liepų medžiai augo šalia sklypus skiriančios tvoros, medžių lapija susiformavusi virš tvoros viršaus (b.l. 22-23). Norminai aktai nenumato, kad medžiams, susodintiems vazonuose, atstumo reikalavimai negalioja. Šioje byloje reikšminga aplinkybė yra ne augalų įsišaknijimas į žemę, siejamas su ilgalaikiu poveikiu gretimam sklypui, o atsakovo atlikti veiksmai prižiūrint savo augalus, augančius pažeidžiant norminiais aktais nustatytą atstumą iki sklypo ribos - purškiant juos cheminėmis medžiagomis – insekticidais tokiu būdu, kad cheminės medžiagos sklinda ant gretimame sklype augančių augalų.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad po 2015-06-23 ieškovas augino augalus nesilaikant norminiuose aktuose nustatytų atstumų iki atsakovo sklypo ribos. Iš aukščiau minėtų fotonuotraukų (b.l. 22-23) matyti, kad ieškovo šilauogių krūmų šakos sviro faktiškai iki tvoros, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad augalai buvo susodinti pažeidžiant augalų auginimo atstumus. Kitų įrodymų savo argumentams pagrįsti atsakovas nepateikė. Be to, atsakovas pripažino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad dar 2015 m. gegužės mėnesį ieškovas patraukė 20 cm nuo sklypo ribos tris šilauogių krūmus, augusius 80 cm atstumu iki tvoros, tokiu būdu pašalino tiek seniūno nurodytus, tiek paties ieškovo nustatytus pažeidimus.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojos L. T., G. P. parodymų nustatyta, kad atsakovas savo sodo augalus, įskaitant liepų medžius, purškė naudodamas purkštuvą, turintį teleskopinį vamzdį, augalus purškė pakėlęs rankas. Ieškinyje atsakovas nurodė, kad savo sklype augančius augalus jis purškė ieškinyje nurodytu laikotarpiu insekticidu Decis Mega. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš kiekvieną purškimą įspėdavo ieškovą SMS žinute, kad leidžia daryti išvadą, kad atsakovas purškė augalus cheminiais preparatais 2015-04-22-2015-08-03 laikotarpiu ne mažiau kaip devynis kartus ir SMS žinutes ieškovui siuntė, kaip pats nurodė, siekdamas įspėti ieškovą, taigi ir suvokdamas, kad purškimo metu pasklidusios cheminės medžiagos gali patekti ant ieškovo augalų, dėl ko jų vaisių nebus galima valgyti. Iš atsakovo siųstų SMS žinučių 2015 m. liepos mėnesį turinio matyti, kad atsakovas nepagrįstai reikalavo ieškovą patraukti šilauogių krūmus, kaip augančius nesilaikant nustatytų atstumų (2015-07-09), 2015-07-22 nurodė, kad vykdys purškimo darbus, 2015-07-24 nurodė, kad purškimo darbus kartos, nes lijo lietus, 2015-07-26 atsakovas vėl nurodė, kad purkš liepas, todėl pasiūlė užsidengti vaiskrūmius, kad vėjas nenuneštų purškiamų cheminių medžiagų, o 2015-08-03 atsakovas vėl nurodė, kad purkš liepų medžius (b.l. 12-13, 59). Iš Panevėžio hidrometeorologijos stoties pateiktų duomenų matyti, kad 2015-07-22 iškrito 0,2 mm kritulių, kas patvirtina atsakovo 2015-07-24 SMS žinutėje nurodytus duomenis apie lijusį lietų, 2015-07- 24-27 dienomis kritulių nebuvo (b.l. 88). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad laikotarpiu 2015-07- 17-24 dienomis ieškovas buvo išvykęs ir pasirūpinti savo augalais juos nuplaudamas ar uždengdamas negalėjo. Liudytoja L. T., ieškovo duktė, parodė, kad tėvui išvykus ji ateidavo į tėvo namus, matė ir jautė kvapą, kad atsakovas purškė savo augalus greta sklypo ribos su ieškovu. Atmestini atsakovo argumentai ir liudytojos atsakovo sutuoktinės D. R. parodymai, kad atsakovas 2015-07-26, 2015-08-03 augalus purškė ne insekticidu, o vandeniu. Tokią aplinkybę atsakovas nurodė tik teismo posėdžio metu, atsakovo paaiškinimai prieštarauja atsakovo siųstų ieškovui SMS žinučių turiniui, liudytojos L. T. parodymams, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti galimos atsakomybės jo atžvilgiu taikymo. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis, vykdydamas daugkartinį augalų purškimą siekė tik tikslo, kad ieškovas patrauktų tris šilauogių krūmus nuo sklypo ribos, nes ieškovas minėtus šilauogių krūmus buvo patraukęs dar 2015 m. pavasarį. Atsakovo argumentai, kad jis yra profesionalus bitininkas, todėl liepų medžius sklype pasodino kaip vertingus bitėms, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad teisėtai augina bites namų valdoje, miestelio teritorijoje. Byloje taip pat nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo veiksmų, eilę kartų purškiant augalus insekticidu, būtinumą, neišvengiamumą. Nustatytų bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos – susodindamas liepų medžius greta ieškovo sklypo ribos ir purkšdamas medžius insekticidu, siekė, kad ant ieškovo augalų sklistų cheminių medžiagų dalelės ir taip augalams ar jų vaisiams būtų padaryta žala. Tokius atsakovo veiksmus yra pagrindas pripažinti neteisėtais ir kaltais, pasireiškusiais tyčia.

Ieškovo paaiškinimais, liudytojų L. T., V. Š. parodymais nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį nunyko ieškovo šilauogių krūmai, augę žemės sklypo dalyje, besiribojančioje su atsakovo žemės sklypu. Ieškovas paaiškino, kad nunyko 8 šilauogių krūmai, kuriuos išrovė ir 2016 m. pavasarį pasodino toje vietoje naujus krūmus. Ieškovas teigia, kad šilauogių krūmai sunyko dėl atsakovo padaryto cheminio poveikio. Iš fotonuotraukų (b.l. 24-27) matyti, kad šilauogių krūmų lapai buvo rudomis dėmėmis. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų V. Š., L. T. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, liudytojų parodymai neprieštaringi tarpusavyje ir kitiems bylos įrodymams. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo V. Š. parodymais, kuris vykdo Valstybinės augalininkystės inspekcijos prie LR ŽŪM Panevėžio regioninio skyriaus vedėjo pareigas, nėra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Liudytojas 2015 m. spalio mėnesį tikrino ieškovo namų valdoje auginamus augalus dėl karantininių ligų ir kenkėjų ir parodė, kad ieškovo žemės sklype aptiko 8-10 nunykusių šilauogių krūmų, kurie nudžiūvo dėl tikėtino cheminio poveikio – augalams nebuvo būdinga išvaizda sergant ligomis ar turint kenkėjų, lapai buvo susisukę, pakeitę spalvą, uogos – subliuškusios, augalų išvaizda nebuvo būdinga spalio mėnesio laikotarpiui. Taip pat liudytojas parodė, kad šilauogių krūmai yra jautrūs augalų chemijai, chemiją ant šilauogių galima purkšti tik tuo atveju, jei tai yra nurodyti instrukcijoje. Iš atsakovo pateikto insekticido Decis Mega naudojimo rekomendacijos (b.l. 45-46) nustatyta, kad joje nėra nurodytas insekticido tinkamumas šilauogių krūmams. Priešingų įrodymų atsakovas nepateikė. Be to, nurodyta, kad didžiausias purškimo insekticidu skaičius – du kartai. Augalų vaisių tinkamumas naudotis po atlikto purškimo – 20-30 dienų. Taigi, atsakovo neteisėtų veiksmų tęstinumas, insekticido Decis Mega naudojimas grubiai pažeidžiant instrukcijoje nurodytą didžiausią purškimų skaičių, ieškovo paaiškinimai, liudytojų V. Š., L. T. parodymai leidžia pripažinti įrodyta, kad atsakovo neteisėtais veiksmais buvo sunaikinti 8 ieškovo šilauogių krūmai ir 2015 m. derlius. Atmestini atsakovo argumentai, kad šilauogių krūmai nudžiūvo dėl to, kad jie buvo persodinti, ir dėl sauso oro, buvusio 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas patraukė 20 cm atstumu su visu durpių luitu tik tris šilauogių krūmus, ir tai padarė 2015 m. pavasarį. Dėl to nėra pagrindo sieti šio veiksmo su 8 krūmų sunykimu. Aplinkybė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo sausas oras nėra pakankama išvadai, kad šilauogės nudžiūvo ieškovui būnant kelionėje. Ieškovo namuose jam išvykus lankėsi duktė, kuri parodė, kad augalų laistyti nereikėjo. Hidrometeorologijos stoties duomenimis 2015 m. liepos mėn. 20-31d. laikotarpiu krituliai buvo fiksuoti 7 dienas (b.l. 88).

Naujų šilauogių krūmų pirkimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas pakeisdamas sunaikintus šilauogių krūmus naujais 2016-04-05 patyrė 1600 Lenkijos zlotų išlaidų (b.l. 85-87), kas atitinka 376,93 Eur (1600 Eur /4,2448 Pln, buvusi sandorio sudarymo dieną). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 360 Eur žalą.

Atmestini atsakovo argumentai kaip neįrodyti, kad ieškovas naujai įgytus krūmus susodino į tarpus tarp buvusių senų šilauogių krūmų, nepašalindamas senų krūmų. Savo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Liudytojas A. Ž. patvirtino aplinkybę, kad nauji krūmai susodinti tarp senų, tačiau nei buvusių, nei esamų krūmų skaičius, augimo vietos pakeitimai liudytojui nebuvo žinomi. Iš atsakovo pateiktų foto nuotraukų negalima nustatyti atsakovo teiginių pagrįstumo. Priešingai, iš foto nuotraukų matyti, kad dideliuose tarpuose tarp senų krūmų yra pasodinti jauni šilauogių krūmai (b.l. 95, 96, 118), kas leidžia daryti esant labiau tikėtinomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jauni šilauogių krūmai buvo pasodinti išrautų nunykusių krūmų vietoje. Iš nuotraukų daryti išvados, kad ieškovas išsaugojo ir senus krūmus, ir šalių jų pasodino jaunus krūmus, negalima.

Iš ieškovo paaiškinimų, liudytojos L. T. parodymų nustatyta, kad šilauoges ieškovas augino ir jų uogas naudojo savo šeimos, dukters poreikių tenkinimui. Kaip nustatyta, dėl atsakovo veiksmų sunykus 8 šilauogių krūmams, ieškovas nebegalėjo pasinaudoti 2015 m. derliumi, liudytoja L. T. parodė, kad uogų jie nebevalgė, o užšaldytas žiemai išmetė, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų neteko 2015 m. šilauogių derliaus. Teismui nepakanka įrodymų pripažinti nustatyta aplinkybę, kad ieškovas iš vieno krūmo priskindavo po 6 kg uogų. Ieškovas nepateikė duomenų apie jo augintų šilauogių veislę, vidutinio krūmo derlingumo charakteristikų. Atsakovas byloje neginčijo aplinkybės, kad sunyko suaugę ir brandūs šilauogių krūmai. Atsižvelgiant į tai, žalos dydžiui apskaičiuoti prarasto derliaus kiekis mažintinas iki protingai tikėtino dydžio - 3 kg nuo vieno krūmo. Bylos duomenimis vieno kilogramo uogų kaina 2015 m. svyravo apie 5 Eur (b.l.10). Vadovaujantis išdėstytu yra pagrindas pripažinti, kad įrodyta ieškovo 2015 m. prarasto derliaus, kuriuo jis negalėjo pasinaudoti, vertė ir patirta žala yra 120 Eur (3kg×5 Eur×8 vnt.). Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad prekyba šilauogėmis buvo jo verslo dalis. Aplinkybė, kad ieškovas turėjo teisę auginti bei importuoti augalus neleidžia teigti, kad ieškovas taip pat vertėsi ir uogų prekyba, todėl atmestini ieškovo argumentai dėl negautų būsimų pajamų prekiaujant. Kaip nustatyta, ieškovas sunykusius uogų krūmus pakeitė naujais, jo teigimu, 10 metų amžiaus, likę seni krūmai pavasarį žaliavo (b.l. 92-97, 117-119), todėl nepaneigta, kad derlių ieškovas gaus.

Byloje taip pat nepakanka įrodymų pripažinti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų žuvo dvi ieškovo dekoratyvinės pušys Pinus Silvestris ir Pinus Nigra Pyramidalis. Liudytojas V. Š., apžiūrėjęs ieškovo ūkį, nudžiūvusių pušų nematė, liudytojai L. T. šių augalų augimo vieta žalos padarymo metu taip pat nebuvo tiksliai žinoma. Augalai augo vazonuose, iš ieškovo paaiškinimų, augalų laikymo vietas jis nuolat keisdavo, nes jais prekiavo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, byloje nepakanka pripažinti nustatytomis aplinkybes, kad žalos darymo laikotarpiu ieškovo minėti augalai buvo pastatyti prie sklypo ribos su atsakovo sklypu.

Vadovaujantis visuma nustatytų bylos aplinkybių ir ištirtų įrodymų yra pagrindas pripažinti esant nustatytas visas atsakovo A. R. civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovui priteistinas iš atsakovo įrodytas 480 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Reikalavimas pareikštas dėl turtinės žalos atlyginimo, atsakovo prievolė yra piniginio pobūdžio, prievolė neįvykdyta, todėl ieškovės reikalavimu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios laikytinos minimaliais ieškovo nuostoliais (CK 6.37, 6.210 str.).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 6,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b.l. 1), 40 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 5), 100 Eur antstolio paslaugos konstatuojant faktines aplinkybes (b.l. 21), 500 Eur ieškovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 32,33), 16,72 Eur ieškovo patirtos įrodymų rinkimo išlaidos (b.l. 89), 15,59 Eur vertimo išlaidos (b.l. 8, 87), 540 Eur atsakovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 50, 68).

Ieškinys tenkinamas iš dalies (36 proc.), todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovui priteistina iš atsakovo 242,03 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo – 345,60 Eur (CPK 80 str. 1d. 1p., 88 str. 1d. 3 p.,6p., 92, 93str.). Iš ieškovo priteistina į valstybės biudžeto pajamas 4,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovo minėtos išlaidos nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 242,03 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 3 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti atsakovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 345,60 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,03 Eur (keturis eurus 3 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.