Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-362-302/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-24
Bylos Nr.: 2A-362-302/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-06223-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: VĮ „Oro navigacija“
Atsakovas: DELFI
Trečiasis asmuo: R. B.

Kategorijos

27.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-362-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06223-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 27.12.; 121.; 121.18. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VĮ „Oro navigacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ “Oro navigacija” ieškinį atsakovui DELFI, UAB dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo bei pašalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas VĮ „Oro navigacija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė 1) pripažinti, kad atsakovo DELFI, UAB interneto svetainėje www.delfi.lt paskelbti duomenys apie ieškovą VĮ „Oro navigacija“, jog (i) ieškovo darbuotojai yra nekompetentingi ir nemoka valstybinės kalbos; (ii) VĮ „Oro navigacija“ praktiškai veikia dvikalbystė; (iii) kai kurie ieškovo darbuotojai diferencijuoja trečiuosius asmenis į kalbančius lietuviškai ir rusiškai ir šiuo pagrindu ignoruoja lietuviškai kalbančiuosius trečiuosius asmenis neva (priešingai, nei kalbantiems rusiškai asmenims) suteikdami jiems nekokybiškas paslaugas ar informaciją; (iv) ieškovo darbuotojai pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą nemokėdami valstybinės kalbos bei aptarnaudami klientus ne valstybine kalba; (v) ieškovas yra galimai susijęs su Lietuvos Respublikai priešiška organizacija „Jedinstvo“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo VĮ „Oro navigacija“ dalykinę reputaciją; 2) įpareigoti atsakovą DELFI, UAB per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti straipsnį „R. B.. Incidentas su meškiukais rodo, kad nesaugome savo sienų“ iš atsakovo DELFI, UAB internete svetainės www.delfi.lt; 3) įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, viešai paskelbiant atitinkamo turinio tekstą; 4) Priteisti iš atsakovo DELFI, UAB ieškovo VĮ „Oro navigacija“ naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 5) Priteisti iš atsakovo DELFI, UAB ieškovo VĮ „Oro navigacija“ naudai 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) paskirti atsakovui DELFI, UAB l 000 Lt baudą už kiekvieną ieškovui VĮ „Oro navigacija“ palankaus teismo sprendimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną išieškant baudą ieškovo naudai; 7) priteisti iš atsakovo DELFI, UAB ieškovo VĮ „Oro navigacija“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. interneto svetainėje www.delfi.lt buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „R. B.. Incidentas su meškiukais rodo, kad nesaugome savo sienų“, kuriame, be kita ko, išspausdintas toks tekstas: „Oro eismo vadybos direktorius S. S. į jokias kalbas nesileido. Iš pradžių net pasirodė, jog jis ne visai supranta lietuviškai užduodamą klausimą“; „Pasižvalgiau po įmonės darbuotojų sąrašą, ir jis man labai priminė sovietmečių veikusią Vilniaus universiteto karinę katedrą, kurio viršininkas būdavo būtinai lietuvis, o toliau... patys suprantate. Pasidomėjęs iš aviatorių sužinojau, kad toje valstybės įmonėje praktiškai veikia dvikalbystė, ir su kai kuriais darbuotojais verčiau kalbėti rusiškai, jeigu nori daugiau dėmesio“; „Tačiau kaip neprisiminsi, jog kovų už Nepriklausomybę laikais 1990 – 1991 m. vienas pagrindinių prokremliškos organizacijos „Jedinstvo“ bastionų buvo Vilniaus oro uostas Rodūnios pl. 2, kur šiandien registruota ši įdomi Lietuvos dangų stebinti įmonė, su kuria NATO šalies KOP nesusikalbėjo incidento atveju“. Ieškovo nuomone, atsakovo paskleista informacija yra laikytina ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžiančia informacija, sąlygojusią žalą ieškovui. Nurodė, jog faktinių aplinkybių kontekste egzistuoja sąlygų, būtinų juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo faktui konstatuoti, visetas: paskleista informacija atitinka žinios sampratą; paskleistos žinios yra apie juridinį asmenį; paskleistos žinios neatitinka tikrovės; paskleistos žinios pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. Pasisakydamas dėl kiekvienos sąlygos atskirai, ieškovas nurodė:

pirma, nurodytu tekstu atsakovas viešai paskelbė informaciją apie besąlygiškai konstatuojamus faktus, kurie reiškia ne ką kita, kaip viešai visiems subjektams paskelbtą žinią, kad: ieškovo darbuotojai yra nekompetentingi ir nemoka valstybinės kalbos; VĮ „Oro navigacija“ praktiškai veikia dvikalbystė; kai kurie ieškovo darbuotojai diferencijuoja trečiuosius asmenis į kalbančius lietuviškai ir rusiškai, ir šiuo pagrindu ignoruoja lietuviškai kalbančiuosius trečiuosius neva (priešingai, nei kalbantiems rusiškai asmenims) suteikdami jiems nekokybiškas paslaugas ar informaciją; ieškovo darbuotojai pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą nemokėdami valstybinės kalbos bei aptarnaudami klientus ne valstybine kalba; ieškovas yra galimai susijęs su Lietuvos Respublikai priešiška organizacija „Jedinstvo“. Nurodė, kad tokią išvadą pagrindžia faktas, kad paskelbtos informacijos lingvistinės konstrukcijos yra vienareikšmiškai konstatuojamojo pobūdžio. Ginčo skelbime yra naudojamas esamasis laikas, sakinių konstrukcijos yra vienareikšmės, konstatuojamojo pobūdžio ir leidžiančios suprasti, kad skelbiama informacija nėra jokio pobūdžio abejoti. Taip pat nurodė, jog vertinant, ar aukščiau nurodyta paskelbta informacija yra žinia, nepaprastai svarbu yra įvertinti atsakovo internete svetainės lankytojų poziciją ir vertinimus, kurie apskleistą paskelbtą informaciją traktavo kaip žinią, t. y. neginčijamą tiesą, kurią jie priėmė ir vadovavosi suformuodami savo poziciją. Antra, ieškovas yra juridinis asmuo, paskleistos žinios buvo susijusios su juo. Tai reiškia, kad viešai paskelbti ginčo teiginiai yra apie juridinį asmenį. Trečia, priešingai nei yra skelbiama straipsnyje, visi ieškovo darbuotojai puikiai moka lietuvių, t. y. valstybinę kalbą; VĮ „Oro navigacija“ griežtai laikomasi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nuostatų; ieškovo darbuotojai nediferencijuoja trečiuosius asmenis į kalbančius lietuviškai ir rusiškai, neignoruoja lietuviškai kalbančių asmenų bei nesudaro rusiškai kalbantiems asmenims jokių privilegijų ir teikia visiems asmenims analogiškos kokybės profesionalias paslaugas bei informaciją; ieškovas nėra galimai susijęs su organizacija „Jedinstvo“. Nurodė, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytą žinią. Ketvirta, ieškovas yra vienintelė Lietuvoje įmonė, teikianti oro eismo paslaugas orlaiviams, įmonė aktyviai dalyvauja tarptautinėse ir šalies civilinės (ir ne tik) aviacijos plėtros programose. Akivaizdu, kad gera dalykinė reputacija daro žymų poveikį įmonės įvaizdžiui. Atsakovo paskleista žinia vienareikšmiškai vaizduoja ieškovą neigiamu aspektu ir formuoja neigiamą Lietuvos piliečių požiūrį į jį nors ieškovas yra plačiai Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse bei tarptautinėse organizacijose žinoma, viena svarbiausių Lietuvos Respublikai, ypač jos saugumui, valstybės įmonių, puoselėjančių aukštus moralės, paslaugų kokybės ir patikimumo standartus. Paskelbus nurodytas žinias buvo sumenkintas ieškovo vardas, jo personalo kvalifikacija, darbo ir paslaugų kokybė, suformuota neigiama Lietuvos Respublikos piliečių pozicija ieškovo atžvilgiu apkaltinant jį pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą, diferencijuojant piliečius, susiejant jį su Lietuvos Respublikai priešiška organizacija.

Atsiliepimas

Atsakovas DELFI, UAB atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad publikacija „R. B.. Incidentas su meškiukais rodo, kad nesaugome savo sienų“ buvo paskelbta portale DELFI, rubrikoje „Nuomonių ringas“. Taigi pagrindinė publikacijos paskirtis yra perteikti autoriaus nuomonę. Ieškovas labai suabsoliutina savo dalykinę reputaciją ir reikalauja besąlygiško jos gynimo, tačiau tai neatitinka Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. VĮ „Oro navigacija“ yra viešasis juridinis asmuo, todėl jis nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo. Viešojo asmens kritika, kad ir kokia griežta ir kandi ji būtų, yra leistina, dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) pažeidimas. Šiuo atveju sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių – asmens garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) bei saviraiškos laisvės – koliziją, pirmenybė teiktina pastarajam. Žurnalistų etikos inspektorės 2013 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. SPR-1, pareiškėjo VĮ „Oro navigacija“ skundas dėl publikacijoje „R. B.. Incidentas su meškiukais rodo, kad nesaugome savo sienų“ paskelbtos informacijos, pripažintas nepagrįstu. Atsakovas, pasisakydamas dėl pirmojo ieškovo ginčijamo, nurodė, jog publikacijos autorius uždavęs konkretų klausimą ir negavęs į jį konkretaus atsakymo, suabejojo, ar klausimas buvo gerai suprastas. Tai, kad jam iš pradžių pasirodė, jog pašnekovas ne visai suprato klausimą, yra autoriaus vykusio pokalbio vertinimas. Pažymėjo, jog jokie duomenys, kad ieškovo darbuotojai, įskaitant S. S., yra nekompetentingi ir nemoka valstybinės kalbos, nebuvo paskelbti. Atsakovas, pasisakydamas dėl antrojo ieškovo ginčijamo teiginio, nurodė, jog ieškovas neginčija teiginio apie ieškovo darbuotojų tautinę sudėtį. Natūralu, kad rusakalbiai ieškovo darbuotojai tarpusavyje bendrauja rusų kalba. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kažkokie ieškovo darbuotojai nemoka valstybinės lietuvių kalbos. Atsakovas neskelbė duomenų, jog ieškovo darbuotojai nemoka valstybinės kalbos. Pasisakydamas dėl trečiojo ieškovo ginčijamo teiginio, atsakovas nurodė, jog straipsnyje tik paminėta apie „Jedinstvo“ veiklą Vilniaus oro uoste 1990-1991 m. Šią informaciją patvirtina įvairūs šaltiniai, todėl visiškai atitinka tikrovę. Atsakovo nuomone, ieškovo dalykinė reputacija nenukentėjo. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad „jo geras vardas diskredituotas kitų subjektų ir partnerių atžvilgiu“, kad „pasikeitęs požiūris neabejotinai įtakos bei jau dabar realiai įtakoja ieškovo tolesnės veiklos sėkmę“, nors šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka būtent ieškovui. Atsakovo įsitikinimu, jokių tikrovės neatitinkančių duomenų ginčo publikacijoje nebuvo paskelbta. Ieškovo suformuluotas paneigimas yra paremtas subjektyvia ir labai nutolusia nuo jo ginčijamu teiginiu prasmės interpretacija, t. y. paneigime reikalaujama paneigti informaciją, kuri net nebuvo paskelbta.

Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, jog ginčas kilo dėl atsakovo valdomame tinklalapyje (www.delfi.lt) paskelbtos informacijos teisėtumo. Teismas nesutiko su ieškovo vertinimu, jog atsakovas viešai paskelbė informaciją apie besąlygiškai konstatuojamus faktus, kurie reiškia ne ką kita, kaip viešai visiems subjektams paskelbtą žinią, kad: ieškovo darbuotojai yra nekompetentingi ir nemoka valstybinės kalbos; VĮ „Oro navigacija“ praktiškai veikia dvikalbystė; kai kurie ieškovo darbuotojai diferencijuoja trečiuosius asmenis į kalbančius lietuviškai ir rusiškai, ir šiuo pagrindu ignoruoja lietuviškai kalbančiuosius trečiuosius neva (priešingai, nei kalbantiems rusiškai asmenims) suteikdami jiems nekokybiškas paslaugas ar informaciją; ieškovo darbuotojai pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą nemokėdami valstybinės kalbos bei aptarnaudami klientus ne valstybine kalba; ieškovas yra galimai susijęs su Lietuvos Respublikai priešiška organizacija „Jedinstvo“ ir nurodė, kad viešosios informacijos rengėjas, norėdamas gauti informacijos apie incidentą, įvykusį 2012 m. liepos 4 d., kreipėsi į Oro eismo vadybos direktorių S. S. ir negavęs atsakymo į klausimą, pateikė savo subjektyvų požiūrį (nuomonę) į vykusį pokalbį. Šiuo atveju, teismas netaikė tiesos kriterijaus, kadangi ji perteikta tokiu būdu, kad jos teisingumas susietas su ją paskleidusio asmens subjektyviu vertinimu ar supratimu. Atsižvelgiant tai, teismas padarė išvadą, kad straipsnyje pavartoti žodžiai ir jų junginiai, pagal savo lingvistinę išraišką, atitinka nuomonės sampratą. Teismas, straipsnio 2 pastraipoje pareikštuose teiginiuose įžvelgė konstatavimo požymių, tačiau pažymėjo, jog to nepakanka juos pripažinti faktų konstatavimu, kadangi straipsnio autorius pateikė subjektyvią nuomonę, susiformavusią įvertinus prieinamų informacijos šaltinių suteiktą informaciją, ko pasėkoje konstatavo, jog ir ši informacija atitinka nuomonės apibrėžimą. Be to, pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovas yra viešasis asmuo, kuris nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo. Teismas taip pat nurodė, jog iš straipsnio 3 pastraipoje dėstomų ir ginčijamų teiginių visumos, neturi pagrindo daryti išvados, jog viešosios informacijos rengėjas siekė susieti prosovietinę organizaciją „Jedinstvo“ su ieškovu, sąmoningai pažeminti, sumenkinti ieškovą ar pakenkti jo dalykinei reputacijai. Teismo vertinimu, viešosios informacijos rengėjo rašymo stilius ir išraiškos priemonės – hiperbolizavimas, skirtos sudaryti didesnį įspūdį skaitytojui, labiau jį sudominti, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią oro erdvės ir sienos apsaugos priežiūros problemą, 2012 m. liepos 4 d. įvykusio incidento kontekste, paskatinti viešą diskusiją. Papildomai teismas pažymėjo, jog ieškovo pateikta aptariamo straipsnio komentatorių ištrauka nelaikytina patikimu įrodymu, kurios pagrindu teismas galėtų daryti išvadas, kadangi įrodymais negali būti duomenys, kurių kilmė ar šaltinis nežinomi. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl paskelbtos publikacijos ir joje pateiktos nuomonės ieškovo dalykinė reputacija realiai (žymiai) nukentėjo, buvo sumenkinta, pasikeitė ieškovo veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, jog nuomonę pateikęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo ir pan.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas VĮ „Oro navigacija“ pateikė apeliacinį skundą ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo paskleistus duomenis pripažino ne žinia, o nuomone. Apelianto įsitikinimu, priimdamas tokį sprendimą teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kriterijus, atribojančius žinios ir nuomonės sampratą. Nustačius, kad paskelbtas tekstas yra konstatuojamojo pobūdžio ir kad viešosios informacijos skleidėjas negali pagrįsti paskleistos informacijos fakto objektyviais įrodymais, paskleista informacija yra pripažintina tikrovės neatitinkančia informacija. Apelianto nuomone, atsakovo paskleista informacija yra konstatuojamojo pobūdžio, ko pasėkoje turėtų būti pripažinta žinia, o byloje esanti medžiaga tik patvirtina, kad atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų jo paskleistą informaciją, netgi įrodymų, kad atsakovas iš tikrųjų bendravo su ginčo straipsnyje nurodytais aviatoriais. Pažymi, jog tekste yra aiškiai nurodoma, kad skelbiama informacija yra patikrinta ir ja nėra pagrindo abejoti, kas yra laikoma faktu, o vertinant straipsnį, toje dalyje, kiek ji susijusi su apeliantu, yra būtina turėti mintyje, kad jis yra sukonstruotas tokiu būdu, kad skaitytojas yra informuojamas, jog autorius atliko jo skelbiamų duomenų patikrinimo tyrimą ir dėl šios priežasties nėra pagrindo jais abejoti. Ginčo kontekste būtina įvertinti ir tai, kad pačiame ginčo straipsnyje yra aptariama galima problema, kad dėl straipsnyje nurodyto įvykio valstybės institucijos neatliko tinkamo veiksmų koordinavimo ir galimai dėl to valstybinę sieną kirtęs švedų lėktuvas nebuvo laiku pastebėtas. Tai yra pagrindinė straipsnio tema ir mintis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas nurodė, kad apeliantas yra valstybės įmonė. Šis apelianto teisinis statusas sąlygoja, jog apeliantas ir jo darbuotojai privalo laikytis ir nepažeisti teisės aktų, kurie yra taikytini išskirtinai apeliantui kaip valstybės įmonei bei puoselėti Lietuvos Respublikos vertybes ir valstybingumo pagrindus - šiuo atžvilgiu apeliantui yra keliami ypatingai aukšti reikalavimai. Dėl šios priežasties apelianto atžvilgiu paskelbta informacija, yra pripažintina išskirtinai skaudžia ir darančia ypatingai neigiamą įtaką apelianto, o taip pat ir Valstybės reputacijai, jo darbuotojams bei veiklos principams. Nurodyta sąlygoja, kad aptarto pobūdžio informacijos skelbimas negali būti pateisinamas apelianto, kaip viešo juridinio asmens, teisiniu statusu - toks traktavimas suteikia nepagrįsti daug teisių viešosios informacijos skleidėjams piktnaudžiauti galimybe skleisti informaciją ir apriboti tokių subjektų kaip apeliantas teisines gynybos ribas, kas yra nepateisinama ir prieštarauja teisinės valstybės principui. Be to, atsakovui, publikacijoje pateikus nuorodas į organizaciją „Jedinstvo" apeliantas buvo sugretintas su nusikalstama organizacija. Todėl atsakovas, paskleidęs tokio pobūdžio informaciją ir neįrodęs jos tikrumo, yra laikytinas paskleidusiu apelianto dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją. Apelianto nuomone, ginčo straipsnyje paskelbta informacija yra per se įžeidžianti. Atsižvelgiant į tai bylos kontekste turėtų būti taikomas principas res ipsa loąuitur ir pripažįstama, kad paskleistos informacijos dalykinę reputaciją pažeidžiančio pobūdžio net nereikia įrodinėti.

Atsiliepimas

Atsakovas DELFI, UAB atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas tendencingai ir klaidinančiai nurodo pirmą ginčijamą teksto pastraipą, be to, iki šio momento dėl apelianto reikalavimų jau priimti trys sprendimai, kuriais apelianto argumentaciją buvo atmesta, kaip nepagrįstą. Šiuo atveju, apeliantas suformulavo išvadą, kad jeigu paskelbtas tekstas yra konstatuojamojo pobūdžio, tai jis pripažintinas žinia, tačiau tokia apelianto išvada yra pernelyg supaprastinta ir ne visiškai atspindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Žinios samprata negali būti aiškinama taip plečiamai, kaip to pageidauja apeliantas. Apeliaciniame skunde ignoruojama itin reikšminga aplinkybė, kad ginčo publikacija „R. B.. Incidentas su meškiukais rodo, kad nesaugome savo sienų" buvo paskelbta portale DELFI rubrikoje „Nuomonių ringas". Šią esminę aplinkybę pabrėžia ir publikacijos pavadinimas, kuriame nurodytas publikacijos autorius. Taigi pagrindinė publikacijos paskirtis yra perteikti autoriaus nuomonę. Kaip matyti iš apelianto „Reikalavimo paneigti paskelbtus duomenis", ieškinio ir ypač apeliacinio skundo, apeliantas labai suabsoliutina savo dalykinę reputaciją ir reikalauja besąlygiško jos gynimo, tačiau tai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Be to, atsakovas nurodo, kad apeliantas klaidingai teigia, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, kadangi byloje nekilo ginčas, kad trečiasis asmuo R. B. skambino apelianto darbuotojui S. S. ir koks buvo tarp jų įvykusio telefoninio pokalbio turinys. Taigi šių aplinkybių įrodinėti papildomai nebuvo poreikio. Atsakovas taip pat nurodo, kad pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad „Teismas turi analizuoti visa straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis", apeliantas apeliaciniame skunde pateikia vienpusišką ir itin tendencingą daugiausia sakinių dalių analizę, labai iškraipydamas paskelbtos informacijos esmę. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo atveju straipsnio autorius pateikė subjektyvią nuomonę, susiformavusią įvertinus prieinamų informacijos šaltinių suteiktą informaciją. Be to, nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jo geras vardas diskredituotas kitų subjektų ir partnerių atžvilgiu, kad pasikeitęs požiūris neabejotinai įtakos bei jau dabar realiai įtakoja ieškovo tolesnės veiklos sėkmę. Savo dalykinės reputacijos tariamą pažeidimą apeliantas sieja tik su aplinkybe, kad buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, tačiau su tokia apelianto pozicija atsakovas nesutinka.

Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.

Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnio 8 dalies normoje – pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo jį žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti. Reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Pagal teismų praktiką juridinio asmens reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo požiūriu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui, todėl tampa aktualus jų atskyrimo klausimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Reikia įvertinti, ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei)), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje. Tokią EŽTT poziciją atitinka nacionalinių teismų praktikoje suformuluoti apie asmenį paskleistos reputaciją žeminančios informacijos kvalifikavimo kriterijai. Minėta, kad tai, ar publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Reikia įvertinti, ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013).

Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu faktas yra pakankamai aiškus, kad nesąžininga būtų jį traktuoti kitaip, tai pateikti duomenys dėl jo vertinimo kitokia prasme galėtų būti pripažinti nauju faktu. Jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki ar nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1349/2002; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu, 2012 m. rugpjūčio 20 d. interneto svetainėje www.delfi.lt išspausdintame straipsnyje pavadinimu „R. B.. Incidentas su meškiukais rodo, kad nesaugome savo sienų“, esantis tekstas: „Oro eismo vadybos direktorius S. S. į jokias kalbas nesileido. Iš pradžių net pasirodė, jog jis ne visai supranta lietuviškai užduodamą klausimą“; „Pasižvalgiau po įmonės darbuotojų sąrašą, ir jis man labai priminė sovietmečių veikusią Vilniaus universiteto karinę katedrą, kurio viršininkas būdavo būtinai lietuvis, o toliau... patys suprantate. Pasidomėjęs iš aviatorių sužinojau, kad toje valstybės įmonėje praktiškai veikia dvikalbystė, ir su kai kuriais darbuotojais verčiau kalbėti rusiškai, jeigu nori daugiau dėmesio“; „Tačiau kaip neprisiminsi, jog kovų už Nepriklausomybę laikais 1990 – 1991 m. vienas pagrindinių prokremliškos organizacijos „Jedinstvo“ bastionų buvo Vilniaus oro uostas Rodūnios pl. 2, kur šiandien registruota ši įdomi Lietuvos dangų stebinti įmonė, su kuria NATO šalies KOP nesusikalbėjo incidento atveju“ – laikytini trečiojo asmens nuomone, jo subjektyviu požiūriu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išsakyti jo teiginiai, kurie kolegijos įvertinti kaip nuomonė, yra subjektyvus požiūris į atsakovą kaip viešą asmenį, t.y. trečiojo asmens įspūdis dėl atsakovo valdybos direktoriaus vadovo S. S. reakcijos ir paaiškinimo trečiajam asmeniui į užduotą klausimą „ar dingęs virš valandos mėgėjų švedų lėktuvėlis nėra ženklas apie galimą avariją“. Pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo ir nurodė kokie žodžių junginiai, sakinio konstrukcijos ypatumai, viso straipsnio kontekstas, publikacijos patalpinimo vieta leidžia spręsti, kad tai yra ne trečiojo asmens pateikiami faktai, siekiant paskelbti žinią, o išsakyta jo nuomonė. Su šiais vertinimais teisėjų kolegija sutinka, todėl jų neatkartoja.

Bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegija nenustatė, kad nuomonę atsakovas išsakė turėdamas tikslą įžeisti ieškovą, jį pažeminti ar sumenkinti, kadangi jokių įžeidžiančių ar žeminančių teiginių ieškovo atžvilgiu atsakovas neišsakė. Priešingai, išsakydamas savo nuomonę, savo abejones, atsakovas siekė diskutuoti su visuomene dėl tam tikro vietos įvykusiame incidente su švedų mėgėjų lėktuvėliu, tačiau ja nesiekta sumenkinti ieškovo, kaip juridinio subjekto dalykinių savybių, patikimumo.

Pažymėtina tai, kad dėl prašomo paneigti teksto ir jame nurodytų tam tikrų faktų neatitikimo tikrovei ginčo tarp šalių nėra ir ieškovas neprašo tam tikrų nurodytų aplinkybių paneigti kaip neatitinkančių tikrovės. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teksto autorius straipsnyje padaręs išvadą, kad atsakovo darbuotojai susiję su organizacija „Jedinsto“, nes jie yra rusai, kadangi tokių teiginių straipsnyje ar atskiruose jo sakiniuose nėra, tai yra tik paties atsakovo išvedžiojimai, o ne trečiojo asmens teiginiai.

Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Asmeniui, būtina įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl, be aptartų klausimų, teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje išsakyta pozicija, kad ir šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu) pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nėra pakankamų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad visuomenė turėjo pagrindą vertinti straipsnį ar tam tikras jo dalis įvertinti kaip žinią ar nuomonę, kuri žemina ieškovo kaip juridinio asmens dalykinę reputaciją ir to pasėkoje atsakovui būtų sukeliamos neigiamos pasekmės, tai būtų traktuojama kaip Konstitucijos laiduojamos asmens teisės turėti savo įsitikinimus, juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją nepagrįstu ribojimu, kas prieštarautų demokratinės visuomenės principams. Šiuo atveju, sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių – juridinio asmens dalykinės reputacijos bei saviraiškos laisvės – koliziją, pirmenybė teiktina pastarajam. Ieškovo nurodyti keli straipsnio komentarai: „dainuoti geriau viena iš kalbų, kuria kalbama „Oro navigacijoje“; „Autorius turbūt nori, kad Lietuvą saugotų ir Baltarusijos be Rusijos oro erdvę? Nu tik taip suprantu“; „... kitka labai keista, kad n KOP saugo redve, o kažkokia neaiški istaiga su nemokančiais normaliai kalbeti valstybine kalba, tikrai keista“ (kalba netaisyta), taip pat nerodo, jog straipsnis buvo suprastas visuomenės taip, kaip nurodo ieškovas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nenustačius, jog atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius ir ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžiančius duomenis, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei nei turtinės, nei neturtinės žalos pavidalu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, teisingai nustatė turinčias bylai reikšmės aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šalys nėra pateikusios įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl iš apelianto tokių išlaidų priteisti nėra pagrindo (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Romualda JanovičienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė