Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsituokusi, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB „G. L.“ operatore, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2018 m. lapkričio 23 d., apie 18.27 val., Vilniuje, S. Batoro g., ties visuomeninio transporto stotele „Lelijų“, kryptimi link Olandų g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,58 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamoji R. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 23 d., Vilniuje, S. Batoro g., vairavo automobilį būdama neblaivi, prieš tai buvo išgėrusi 300-400 g degtinės. Supranta, kad taip elgtis negalėjo, tačiau savo elgesio paaiškinti negali. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Prašo atleisti ją nuo atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja bus jos draugė nuo vaikystės, kuri gyvena netoliese ir jų santykiai artimi, dažnai bendrauja, matosi, kartu leidžia laisvalaikį.

Apklausta laiduotoja S. M. parodė, kad sutinka būti laiduotoja už savo draugę R. M.. Jos jau daug metų gyvena kaimynystėje, dažnai bendrauja. Mano, kad savo pavyzdžiu galės daryti teigiamą įtaką ir R. M. nedarys daugiau pažeidimų. Jos elgesį vertina blogai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2018-11-23 dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu E. Z. Apie 18.20 val. vykdami į Patrulių rinktinę, besibaigiant darbo valandoms, važiuojant S. Batoro g. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vinguriavo keliu ir bevažiuojant atsitrenkė į kelio bortą. Minėtas automobilis švyturėlių pagalba buvo sustabdytas S. Batoro g., ties visuomeninio transporto stotele „Lelijų“ (kryptis link Olandų gatvės). Priėjus prie automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdėjo moteris. Paprašius vairuotojos pateikti vairuotojo pažymėjimą bei kitus automobilio dokumentus, vairuotoja R. M. (asmenybė nustatyta iš vairuotojo pažymėjimo) pateikė. Bendraujant su vairuotoja iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, paklausus, ar ji šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, R. M. atsakė, jog vartojo. Patikrinus vairuotojos blaivumą alkoholio matuokliu, jai buvo nustatytas 2,46 promilių girtumas. Po patikros vairuotoja buvo pristatyta į Priklausomybės ligų centrą, kuriame iš jos buvo paimtas kraujo mėginys. Vairuotoja buvo pristatyta į 2 policijos komisariatą. Automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo išvežtas į saugomą aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje. (t. 1, b. l. 32-34)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. I. 2018-11-23 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas dėl vairavimo apsvaigus, kad 2018 m. lapkričio 23 d., 18.20 val., Vilniuje, S. Batoro g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, R. M. vairavo automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesteriu Alcotest 7510 nustatytas sunkus 2,46 promilių girtumo laipsnis. (t. 1, b. l. 4)

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB0191 rodmenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2018-11-23 18.27 val. R. M. nustatytas 2,46 promilių girtumas. (t. 1, b. l. 35)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 11640/2018(01), kurioje nurodyta, kad R. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,58 promilės etilo alkoholio. (t. 1, b. l. 38)

2018-11-27 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13-16)

Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nustatyta, kad automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė – R. M.. (t. 1, b. l. 10)

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios R. M. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. R. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,58 promilių etilo alkoholio). Kaltinamosios kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, alkoholio matuoklio rodmenimis, specialisto išvada, VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilį ir jo savininką, taip pat pačios kaltinamosios duotais parodymais ir kita bylos medžiaga. R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes ji vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji R. M. yra neteista – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Be to, R. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą – brandaus amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirbanti, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jos blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, administracine tvarka nebausta (b. l. 54), neteista (b. l. 53), charakterizuojama teigiamai, taip pat kaltinamosios paaiškinimus ir požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad R. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamosios draugę S. M., kuri yra brandaus amžiaus, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Bylos duomenimis, kaltinamoji ir S. M. daug metų gyvena netoli viena nuo kitos, artimai bendrauja, dažnai matosi, kartu leidžia laisvalaikį. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios draugė S. M. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 1 metams, laiduotoja paskiriant S. M., o baudžiamoji byla R. M. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Jų paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad R. M. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą vairuodamas transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012). Vairuodama neblaivi, R. M. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajai ateityje pažeisti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. R. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija R. M. kraujyje žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Todėl kaltinamajai R. M. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas didesnis nei draudimo naudotis specialia teise vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šioje byloje nustatyta, kad automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įvykio metu vairavo kaltinamoji, priklauso R. M.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tai, kad R. M. dirba, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį ir paveikti kaltinamąją, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, daro išvadą, kad jai turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje (įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą).

Dėl kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių

2018-11-27 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. M. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018-11-27 iki 2019-05-27. (t. 1, b. l. 17-18). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina nepakeista iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą S. M. be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą R. M. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti R. M. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti R. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta į šio fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. M. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. M., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.