- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- ATP-714-487/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarimo, kuriuo D. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto; pagal ATKP 123 str.2 d. 100 (vieno šimto) litų bauda; pagal ATKP 124¹ str.7 d. 20 (dvidešimt) litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. D. P. paskirta galutinė nuobauda 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. nubaustas už tai, kad 2012-03-23 d., apie 01.15 val., Elektrėnuose Šviesos g., vairavo automobilį Renault 19 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,44 promilių) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, automobilis išregistruotas, nepateikė nustatytos formos dokumentų tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 237, 16 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. ir 123 str. 2 d., 124¹ str. 7 d.
Šalies argumentai
D. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-04-26 nutarimą ir bylą nutraukti.
Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai administracinę bylą išnagrinėjo, apeliantui nedalyvaujant. Teigia, jog teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl blogos sveikatos būklės (jis serga diabetu), nežinojo kada ir kur vyko teismo posėdis, dėl šių priežasčių negalėjo duoti paaiškinimų, ginti savo teises.
Anot apelianto, jo blaivumas buvo matuojamas nepatikimu alkotesteriu, todėl jo parodymai nėra objektyvūs ir patikimi. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą – neapklausė liudytojų, kitų suinteresuotų asmenų ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Teigia, jog teismas nepilnai išsiaiškino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato įgaliotasis atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad nubaustajam administracinės nuobaudos paskirtos, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimų. Nurodo, kad D. P. girtumas buvo tikrinamas tinkamu, sertifikuotu alkoholio kiekio matuokliu. Pažymi, jog priešingai, nei nurodo apeliaciniame skunde pažeidėjas, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, tačiau jam neatvykus ir nepateikus prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, ji pagrįstai išnagrinėta, jam nedalyvaujant. Teigia, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
D. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai konstatavo, jog D. P. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK VPS PB vyresniojo patrulio V. R. tarnybinio pranešimo ir Elektrėnų PK VPS PP vyresniojo tyrėjo A. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-03-23 01.10 val. minėti pareigūnai patruliuodami Elektrėnuose, Šviesos g. patikrinimui sustabdė automobilį Renault 19 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. P.. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, patikrinus jo blaivumą alkoholio matuokliu Lion Alcolmeter 500 Nr.18952, nustatytas 3,44 promilių girtumas. Minėtas asmuo pareigūnams pateikė tik civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą, kitų vairuotojui būtinų dokumentų nepateikė. D. P. buvo nušalintas nuo vairavimo, asmenybės nustatymui ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui buvo pristatytas į Elektrėnų PK, automobilis nugabentas į saugomą aikštelę (b.l.8-9, 10).
Iš alkoholio matuoklio Lion Alcolmeter 500 Nr.18952 asmens blaivumo testo kvito matyti, kad D. P. 2012-03-23 01.15 val. nustatytas 3,44 promilių girtumas (b.l.11).
Iš alkoholio matuoklio Lion Alcolmeter 500 Nr.18952 patikros sertifikato Nr.1024090 matyti, kad minėtas prietaisas yra metrologiškai patikrintas, pripažintas tinkamu eksploatuoti, patikros rezultatas galioja iki 2012-05-07 (b.l.12).
Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad D. P. nušalintas transporto priemonės vairavimo iki teisės vairutoi transporto priemones įsigijimo (b.l.13).
Iš 2012-03-23 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr.F368898 matyti, kad automobilis Renault 19 valst. Nrt. (duomenys neskelbtini) iš jo valdytojo D. P. paimtas ir pristatytas į saugomą aikštelę (b.l.14).
Iš 2012-03-23 administracinio sulaikymo protokolo matyti, kad sulaikytas D. P., kuris 2012-03-23 01.14 Šviesos g.26, Elektrėnai vairavo transporto priemonę, būdamas girtas (nustatytas 3,44 promilių girtumas) (b.l.16).
Iš D. P. rašytinio paaiškinimo byloje matyti, kad jis 2012-03-23 01.10 vairavo automobilį draugo paprašytas, buvo išgėręs alaus, teisių niekada neturėjo (b.l.17).
Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie asmens administracines nuobaudas matyti, kad D. P. yra visą eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už KET pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės jos vairuoti (b.l.18-20).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 123 str. 2 d., 124¹ str.7d. paskirta subendrinta administracinė nuobauda 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius minėtus pažeidimus.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad, bylą nagrinėjant teisme, buvo pažeistos jo teisės, kadangi ji išnagrinėta jam nedalyvaujant teismo posėdyje, apie jį tinkamai jam nepranešus, dėl ko jis negalėjo tinkamai realizuoti savo teisių procese, apie jas nebuvo tinkamai informuotas. Šis skundo argumentas nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame yra išvardintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos LR ATPK 272 str., D. P. pasirašė, kad su protokolu susipažino, protokolo kopiją gavo, jam teisės ir pareigos yra išaiškintos (b.l.4). Taip pat protokole yra nurodyta, jog administracinės bylos nagrinėjimas vyks 2012-04-12 10 val. Trakų rajono apylinkės teisme, Trakai, Vytauto g. 47/49, po minėto įrašo yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašas. Todėl nėra pagrindo įteigti, kad apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto prašymų, susijusių su paskirta teismo posėdžio data, teismui nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, D. P. nedalyvaujant teismo posėdyje, LR ATPK 272 str. nuostatų nepažeidė.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog apeliantui blaivumas buvo tikrinamas nepatikimu alkotesteriu, kurio duomenys nėra objektyvūs.
2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymas atliekamas tikrinimo arba medicininės apžiūros būdu.
Taisyklių 2 punkte asmens neblaivumo (girtumo) nustatymas tikrinimo būdu yra apibrėžtas kaip policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas). D. P. neblaivumas (girtumas) buvo nustatytas tikrinimo būdu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, D. P. blaivumas buvo tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu (duomenys neskelbtini) Nr. 18952. Byloje yra pateiktas Valstybinės metrologijos tarnybos 2011-11-08 patikros sertifikatas Nr. 1024090, kuris patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliui (duomenys neskelbtini) Nr. 18952 patikra buvo atlikta 2011-11-08 ir jis pripažintas tinkamu naudoti iki 2012-05-07, taigi jis patvirtina, kad neblaivumo (girtumo) patikrinimo metu alkoholio kiekio matuoklis buvo patikrintas ir juo buvo galima naudotis. Todėl pagrindo abejoti alkotesterio parodymų tikslumu nėra. Pagrindų, numatytų Taisyklių 10 p., privalomai atlikti neblaivumo (girtumo) nustatymą medicininės apžiūros būdu nebuvo. Nesutikdamas su alkotesterio parodymais, D. P. galėjo savo iniciatyva kreiptis į medicinos įstaigą, kad jam neblaivumas (girtumas) būtų nustatytas medicininės apžiūros būdu, tačiau jis to nepadarė.
Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), policijos pareigūnai: 1) įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; 2) transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; 3) nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad esant neblaivumo/apsvaigimo požymiams (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) yra vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai turėjo pagrindo įtarti, kad sustabdytas vairavęs automobilį D. P. gali būti neblaivus, nes iš D. P. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, taigi buvo nustatyti požymiai, leidžiantys įtarti asmenį esant neblaivų, ir buvo patikrintas jo neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog D. P. argumentai dėl neblaivumo patikrinimo procedūros pažeidimo nepagrįsti ir vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo nutarimą ir byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad D. P. skirta nuobauda - dvidešimties parų areštas nėra aiškiai per griežta. Vien asmens prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, kas pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir apylinkės teismas ją nustatė, nėra pagrindas konstatuoti, kad parinkta netinkama nuobauda. Pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. P. daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe du kartus už transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės (vieną iš jų - būdamas girtas) ir tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, rodančia, kad asmuo iš jam paskirtų nuobaudų jokių išvadų nedaro ir toliau pažeidinėja įstatymus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. P., niekur nedirbdamas, neturi lėšų susimokėti baudą.
Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, taip pat D. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią jo atsakomybę aplinkybę, pagrįstai paskyrė Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. sankcijoje numatytos nuobaudos -administracinio arešto minimalų dydį ir subendrintą administracinę nuobaudą paskyrė 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto. Tokio dydžio nuobauda bus pasiekti jos prevenciniai ir nubaudimo tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo 2012-04-12 nutarimas yra teisėtas ir pagrįsta, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
D. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje yra neteisėtas, nepagrįstas, nevisapusiškai ir nepilnai išaiškintos bylos aplinkybės, nesilaikyta LR ATPK 248 str., 256 str., 257 str., 284 str. reikalavimų, pažeisti administracinės nuobaudos tikslai, tačiau nenurodo jokių motyvų ar aplinkybių, dėl kurių nutarimas turėtų būti naikinamas. Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieną skundo argumentą, neturintį esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-04-12 nutarimą nepakeistą ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.