Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-11-25 · Civilinė byla Nr. 2-1973/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-25
Bylos Nr.
2-1973/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Vytas Milius, Audronė Jarackaitė
Ieškovas
A. N.
Atsakovas
UAB „Adakris“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1973/2010Procesinio sprendimo kategorijos 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Audronės Jarackaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. N. gamybinės – komercinės įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2469-253/2010 pagal ieškovo A. N. gamybinės – komercinės įmonės ieškinį atsakovui UAB „Adakris“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė 2010 m. rugsėjo 8 d. ieškiniu prašė iškelti atsakovei UAB „Adakris“ bankroto bylą. Nurodė, kad šalys 2009 m. balandžio 2 d. sudarė sutartį Nr. 2009/0402/03, tačiau atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Žemesnės instancijos teismas

2010 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Adakris“. Šį sprendimą grindė tuo, kad atsakovei UAB „Adakris“ yra iškelta restruktūrizavimo bylą, o tai pagal ĮBĮ 10 str. 3 d. 2 p. nuostatas yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.

Šalies argumentai

2010 m. rugsėjo 21 d. A. N. gamybinė – komercinė įmonė pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2469-253/2010. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti bankroto bylą UAB „Adakris“. Šį prašymą grindė ĮRĮ 24 str. 3 d. nuostatomis, kurios numato, kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu atsiranda pagrindas kelti įmonei bankroto bylą ir teismas gauna pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, teismas priima nutartį nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti įmonei bankroto bylą ĮBĮ nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

2010 m. spalio 1 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas UAB „Adakris“ atsiliepimas į atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2469-253/2010. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, atskira nutartimi įvertinti ieškovės vadovo neteisėtus veiksmus kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nėra UAB „Adakris“ kreditorius, nes su juo pagal apelianto nurodomą sutartį buvo atsiskaityta perleidžiant A. N. gamybinei – komercinei įmonei nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė lemia, jog apeliantas neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Adakris“ iškėlimo ir jog nėra pagrindo UAB „Adakris“ kelti bankroto bylą.

2. Apeliantas reikalavimą sumokėti netesybas pateikė suėjus CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nuostatose nustatytame 6 mėnesių naikinamajam terminui bei įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, o tai lemia, jog apelianto reikalavimas yra niekinis, jog apeliantas neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Adakris“ iškėlimo ir jog nėra pagrindo UAB „Adakris“ kelti bankroto bylą.

3. Apeliantas teikdamas ieškinį neturėdamas reikalavimo teisės piktnaudžiauja jam suteiktomis pricesinėmis teisėmis.

4. Apelianto reikalavimas nedudaro pagrindo taikyti ĮRĮ 24 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.

ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu atsiranda pagrindas kelti įmonei bankroto bylą ir teismas gauna pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, teismas priima nutartį nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti įmonei bankroto bylą ĮBĮ nustatyta tvarka. Šios nuostatos užtikrina reabilitacinio tikslo prioritetą nemokaus skolininko likvidavimo tikslo atžvilgiu, kai įmonei yra iškelta restruktūrizavimo byla.

Iš bylos medžiagos matyti, kad sutartis Nr. 2009/0402/03, iš kurios ieškovas kildina savo kreditorinį reikalavimą, tarp ieškovo A. N. GKĮ ir atsakovo UAB „Adakris“ buvo sudaryta 2009 m. balandžio 2 d. (b. l. 18). Taip pat matyti, kad atsakovei UAB „Adakris“ Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą ir nustatė 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą UAB „Adakris“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti (b. l. 46,47). Ieškovė kreditorinio reikalavimo, kylančio iš sutarties Nr. 2009/0402/03, UAB „Adakris“ restruktūrizavimo byloje per nustatytą terminą nepareiškė ir 2010 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Tokiu atveju, kai įmonei yra iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizuojamos įmonės kreditorius, visų pirma, turi stengtis savo kreditorinį reikalavimą patenkinti restruktūrizavimo byloje, nes tik tokiu būdu būtų realizuotas ĮBĮ ir ĮRĮ nuostatose numatytas reabilitacinio tikslo prioritetas nemokaus skolininko likvidavimo tikslo atžvilgiu. Tai lemia, kad ieškovas A. N. GKĮ savo kreditorinį reikalavimą, turėjo reikšti UAB „Adakris“ restruktūrizavimo byloje (t. y. įgyvendinant restruktūrizavimo planą) ir, tik nepavykus patenkinti savo kreditorinio reikalavimo restruktūrizavimo byloje, ieškovas įgytų galimybę teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Adakris“. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai atsisakė iškelti atsakovei UAB „Adakris“ restruktūrizavimo bylą ir kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Teisėjų kolegija išaiškina, kad ieškovas gali pareikšti kreditorinį reikalavimą 19 str. 1 p. nustatyta tvarka, jei restruktūrizavimo planas nėra patvirtintas. Tuo atveju, jei restruktūrizavimo planas yra patvirtintas, ieškovas turi teisę dėl turimo kreditorinio reikalavimo kreiptis į administratorių, kuris restruktūrizavimo plano pakeitimą t. y. naujo kreditoriaus įtraukimą į kreditorių sąrašą, teiks svarstyti kreditorių susirinkimui, o, kreditorių susirinkimui pritarus restruktūrizavimo pakeitimui, teiks minėtą pakeitimą tvirtinti teismui (ĮRĮ 13 str. 3 d., 15 str.1 d. ir 8 d.).

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u taria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėjai: Danutė GasiūnienėAudronė JarackaitėVytas Milius