Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus G. L. teikimą dėl nuteistajam G. G. (toliau – G. G.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2 punktą, 5 punktą, 8 punktą, 35 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, 32 straipsnį, 42 straipsnį, su turto konfiskavimu ir 6250 Lt bauda. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendis pakeistas, perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalį, 5 punktą, 6 punktą, 9 punktą, 187 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį, panaikinta bauda su turto konfiskavimu už 2000 Lt. Bausmės pradžia 2000 m. gegužės 17 d. Bausmės pabaiga iki gyvos galvos.

2. Kauno apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus teikimas dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, nuteistasis prašė pataisos įstaigos teikimą tenkinti.

4. Byloje gauti nukentėjusio A. B. ir J. B. atsiliepimai, kuriuose nurodyta, kad jie nesutinka su (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktu teikimu. Nuteistasis nužudė jų motiną ir jos sutuoktinį. Įvykdęs nusikaltimą jų neatsiprašė, jokios padarytos žalos neatlygino. Mano, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos yra reali ir atitinka padarytų nusikaltimų sunkumą.

(duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

5. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. G. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju G. G. yra atlikęs 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Sprendžiant dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

7. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam G. G. nustatoma vidutinė – 88 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (vidutinė nuo 41 iki 99 balų). Analizuojant šią išvadą matyti, kad G. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius – net 48 balai. Šie balai kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir G. G. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti bausmės tikslai.

8. Nuteistojo G. G. asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo programose, per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 1 kartą – 2020 m. kovo 24 d. už nepriekaištingą elgesį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu toks elgesys ir turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę.

9. Kolegijos vertinimu yra svarbi ir nuteistojo darbinė motyvacija. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki nuteisimo buvo baigęs 7 klases. Profesijos ir darbinės patirties neturėjo. 2005 -2008 m. mokėsi ir įgijo pagrindinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini) bendrojo lavinimo centre. Bausmės atlikimo metu 10 m. dirbo valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) padalinio medienos gamybos ceche, tačiau dėl pažeidimų leidimas dirbti buvo panaikintas. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuo 2020 m. birželio 11 d. įdarbintas ūkio ir remonto statybos brigadoje pastatų ir statinių statybos ir remonto darbams – darbininku.

10. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami net 6 (šeši) G. G. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai: 1) ankstesni teisės pažeidimai, informacija apie teisės pažeidimus; 2) išsilavinimas, profesijos neturėjimas; 3) gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą padarė kartu su kitu asmeniu, kalbėdamas apie nusikalstamus smurtinius poelgius kaltę kiek minimizuoja, save apgina, teigia, jog nuteisimo iki gyvos galvos nėra nusipelnęs); 4) mąstymas ir elgesys (daugiau paviršutiniškas savo veiksmų vertinimas, nesugebėjimas adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti tinkamų problemos sprendimo būdų); 5) nuostatų problemos (kaltės sumenkinimas); 6) emocinė gerovė (praeityje yra buvęs suicidinio elgesio atvejis).

11. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus G. G. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra.

12. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, šis teistumas G. G. nėra pirmasis, praeityje prieš tai jis buvo teistas 4 (keturis) kartus. Be to, nusikaltimai, už kurių padarymą G. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padaryti bendrininkų grupėje ir yra labai sunkūs, smurtiniai, t. y. jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – dviejų žmonių mirtį, padarymą. Tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. G. G. praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, jų metu įvykdė naują nusikaltimą. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia G. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

13. Teisėjų kolegija iš nuteistojo G. G. asmens bylos taip pat nustatė, kad jo elgesio modelis pažymėtas drausminiais nusižengimais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad G. G. net 12 (dvylika) kartų pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Kaip matyti G. G. padaryti pažeidimai buvo gana grubūs: padarė sprogstamą užtaisą iš degtukų ir išmetė pro langą į kiemą; elgėsi agresyviai ir įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūno atžvilgiu; grasino apipilti verdančiu vandeniu maisto dalintoją; pas jį rasti uždrausti daiktai; darbo vietoje konfliktavo su kitu nuteistuoju ir kt. Nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai leidžia teisėjų kolegijai suabejoti itin teigiama motyvacija į G. G. siekiamą švelnesnę bausmę.

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu. G. G. mąstymas ganėtinai kategoriškas, gynybiškas. Teisės pažeidėjas kalbėdamas apie nusikalstamus, smurtinius poelgius kaltę kiek minimizuoja, save apgina, teigia, jog nuteisimo iki gyvos galvos nėra nusipelnęs. Savęs vertinimas aukštas, geba save analizuoti, tačiau kritiką priima ganėtinai sunkiai, linkęs pasielgti spontaniškai, impulso pagautas. Tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu suvaldyti savo agresiją susiklosčius nepalankioms aplinkybėms.

15. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam G. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus teikimo dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.