Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės apimtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš nuteistojo I. L. nukentėjusiajam M. M. 200 Lt turtinei žalai atlyginti, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt nukentėjusiojo išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. tvarka.

Priteista iš nuteistojo I. L. 2 045 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti ir 60 Lt valstybei proceso išlaidoms atlyginti Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. spalio 23 d apie 20.30 val. Kaune, T. M. gatvėje, prie namo Nr. 7, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo prieš nukentėjusįjį M. M. fizinį smurtą tyčia spirdamas ir smogdamas kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus į galvą, dėl ko jam buvo padaryta poodinė kraujosruvą kairiame skruoste, muštinės žaizdas dešinio ir kairio antakio srityje, pakaušyje, kaktoje, nosies kaulų lūžimas ir viršutinio žandikaulio lūžimas atidalinant jį nuo likusios smegeninės kaukolės dalies (dėl viršutinio žandikaulio lūžimo atidalinant jį nuo likusios smegeninės kaukolės dalies buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), ir pagrobė nukentėjusiojo 1.070 Lt vertės turtą: striukę 400 Lt vertės, piniginę 100 Lt vertės su joje buvusiais 40 Lt, mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung X 100” 400 Lt vertės, raktų ryšulį 30 Lt, žibintuvėlį 40 Lt ir sportinę oranžinę kepurę 60 Lt vertės.

Nuteistasis I. L. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti, jį pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. išteisinti ir perkvalifikuoti jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. į Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. bei skirti švelnesnę bausmę ir sumažinti neturinės žalos dydį. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas, nes jis nuteistas remiantis ne įrodymais, o prielaidomis ir spėlionėmis, neatsižvelgiant į jo duotus parodymus, išimtinai grindžiant jo kaltę nukentėjusiojo ir šio motinos parodymais.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., BK 135 str. 2 d. 9 p. Nurodo, kad byloje nėra surinka objektyvių duomenų, jog nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, turint tikslą užvaldyti pastarojo turtą. Pažymi, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir plėšimo fakto, duodamas parodymus, negalėjo patvirtinti. Be to, pastarasis neparodė ir, jog jis (apeliantas) konflikto metu prašė atiduoti daiktus. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į jo parodymus, kad nukentėjusysis pats nusirengė striukę, kai tarp jų kilo konfliktas. Tvirtina, kad teismo išvada, jog jis nukentėjusiojo daiktus paėmė tuoj pat po konflikto, taip pat yra niekuo nepagrįsta, jis daiktus paėmė po kurio laiko sugrįžęs į įvykio vietą, kai rado juos numestus ant žemės. Apeliantas skunde prašo atmesti liudytojo O. M. parodymus, nes liudytoja yra nukentėjusiojo motina, tai yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, taip pat įvertinti liudytojo R. M. parodymus apie nukentėjusiojo asmenybę.

Apeliantas skunde nesutinka ir su jam paskirta bausme. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog nebuvo teistas, yra jauno amžiaus, dirba, savo kaltės neneigė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, iš dalies atlygino žalą, jam paskirta bausmė yra per griežta.

Apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais, teismas nepagrįstai priteisė iš jo 30 000 Lt sumą nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė nuteistojo I. L. apeliacinį skundą atmesti, gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistojo I. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiojo M. M. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis yra nustatytos ir įrodytos aplinkybės, kad 2004m. spalio 23 d. I. M. M. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, dėl ko M. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šių aplinkybių iš esmės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijo ir pats nuteistasis I. L. . Nuteistasis I. L. vartojęs nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą neneigia ir apeliaciniame skunde, jis tik mano, kad teismas nepagrįstai patikėjo nukentėjusiojo M. M. duotais parodymais dėl striukės pagrobimo. Apeliantas tvirtina, kad jis tikslo užvaldyti nukentėjusiajam priklausančio turto neturėjo, nukentėjusysis pats nusirengė striukę, ruošdamasis muštynėms, o jis nukentėjusiojo drabužius paėmė, nes vėliau sugrįžęs į įvykio vietą rado juos gulinčius ant žemės. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kolegijai nėra pagrindo netikėti šioje dalyje nukentėjusiojo M. M. parodymais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jis davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus ne tik apie įvykio aplinkybes, smurtinius veiksmus, kuriuos jo atžvilgiu atliko nuteistasis I. L. , bet ir apie tai, jog I. L. užvaldė jam priklausantį turtą, būtent, muštynių metu. Pagal nukentėjusiojo M. M. parodymus, 2004 m. spalio 23 d. jis ir I. L. susitiko pas merginą Jurgitą, jos bute, esančiame M. G. gatvės 12a name. Jie išgėrė ir apie 20.30 val. dviese išėjo namo. Priėjus T. M. gatvės 7 namą, I. L. pasiūlė jam dar išgerti alaus, tačiau jis atsisakė, nes norėjo eiti namo. Tada I. L. pradėjo jį įžeidinėti, siūlė muštis, jam atsisakius, suėmė jį už drabužių ir sukrėtė, dėl ko nukrito kepurė. Tuo metu, kai jis norėjo paimti nukritusią kepurę, I. L. sudavė jam smūgį į galvą ir jis prarado sąmonę. Po kurio laiko atgavęs sąmonę jis matė, kad I. L. jam suduoda smūgius į galvą, o rankoje laiko jo striukę. Šią striukę su pinigine kitą dieną atnešė nuteistojo draugas R. M. , o jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną ir žibintuvėlį pats nuteistasis I. L. . Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas (BPK 20 str. 4 d.). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurie būtų pagrindas abejoti šiais nukentėjusiojo M. M. parodymais, priešingai jų teisingumą patvirtina kita bylos medžiaga. Liudytojas R. M. , apklaustas apie jam žinomas nusikaltimų padarymo aplinkybes, patvirtino, kad pas I. L. po įvykio buvo nukentėjusiajam M. M. priklausantys daiktai, - striukė ir joje buvusi piniginė. Jis šiuos daiktus, I. L. paprašius, nuvežė į ligoninę M. M. . Taip pat pažymėjo, kad kitą dieną pats I. L. dar nuvežė į ligoninę nukentėjusiajam mobilaus ryšio telefoną ir žibintuvėlį. Iš liudytojos O. M. parodymų matyti, kad jos sūnus M. M. 2004 m. spalio 23 d. apie 20 val. namo grįžo sumuštas, be striukės, M. M. nebuvo sugrąžinti visi pinigai, kepurė.

Visos šios aplinkybės, pati nusikaltimo eiga ir nuteistojo I. L. veiksmai: I. L. pradeda mušti M. M. , nukentėjusiajam netekus sąmonės paima jo striukę ir toliau jį muša (nukentėjusysis M. M. , kai buvo atgavęs sąmonę, matė I. L. rankose jam priklausančią striukę, pažymėjo, kad I. L. jį tuo metu spardė), po įvykio prašo draugo R. M. , kad šis nuneštų nukentėjusiajam į ligoninę striukę, piniginę, kitą dieną pats dar nuneša nukentėjusiajam mobilaus ryšio telefoną, žibintuvėlį (pagal nukentėjusiojo M. M. ir liudytojos O. M. parodymus matyti, kad, būtent, šitų daiktų po sumušimo pasigedo M. M. ) kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis I. L. pradėjo mušti nukentėjusįjį M. M. turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą plėšimo būdu. Nuteistojo versiją, kad nukentėjusiojo striukę jis paėmė, nes šią po įvykio rado gulinčią ant žemės, paneigia anksčiau aptarti įrodymai, su kurių vertinimu kolegija, pilnai sutinka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr.52 11 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimą kvalifikuojantys požymiai) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis I. L. svetimą turtą pagrobė plėšimo būdu – panaudojęs nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu fizinį smurtą, pagrobė M. M. priklausantį turtą. Dėl I. L. panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, - viršutinio žandikaulio lūžimas atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninės dalies, kuris kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 26-27). Esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistojo I. L. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kaip plėšimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų idealiąją sutaptį.

Pirmosios instancijos teismas, skiriant bausmę I. L. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Buvo atsižvelgta tiek į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, - I. L. padarė labai sunkų nusikaltimą, - sunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. M. dėl savanaudiškų paskatų, anksčiau yra baustas administracine tvarka, turi polinkį narkotikams, nusikalsti, - be šio plėšimo nuteistasis I. L. yra padaręs dar vieną plėšimą, nenustatyta I. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio). I. L. paskirta bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kuri apsprendė nuteistajam I. L. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydį, atitinka įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos vidurkiui. I. L. nei pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirtos bausmės, nei už visas padarytas nusikalstamas veikas nustatytos galutinės subendrintos bausmės apeliacinio skundo ribose švelninti nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo I. L. nukentėjusiajam M. M. priteisė 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis I. L. apeliaciniame skunde mano, kad teismo M. M. priteista neturtinė 30 000 Lt suma žala yra per didelė ir neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų. Kolegija su tokiais apelianto teiginiais negali sutikti. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad I. L. nusikalstama veika sukėlė labai sunkias pasekmes, - nukentėjusiajam M. M. buvo padaryti sunkūs sužalojimai: viršutinio žandikaulio lūžimas atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninės dalies, nosies kaulų lūžimas. M. M. dėl sužalojimų nuo 2004 m. spalio 23 d. iki 2004 m. lapkričio 15 d. gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikų veido-žandikaulių chirurgijos bei Centrinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Dėl sužaloto kūno M. M. jautė didelius fizinius nepatogumus ir nemalonius fizinius pokyčius. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, jam buvo atliktos trys operacijos, - viršutinio žandikaulio srityje uždėtos šinos, sutvirtintos metaliniais žiedais, uždėtas vielinis įtvaras ant viršutinių dantų, atlikti pjūviai abiejų antakių srityje (praskirti minkštieji audiniai, kaktikaulio smilkinkaulio ataugose pragręžtos skylutės, pro kurias pravertos nerūdijančio plieno vielos), pravertos vielos nuo kaktikaulio ir fiksuotos prie įtvaro (t.1, b.l.26-27). M. M. jaučia nemalonius fizinius pokyčius, likusius po sužalojimo, - apžiūrėjimo metu nustatyta, kad M. M. padarytos žaizdos yra sugijusios randais. Dėl ko M. M. stipriai emociškai išgyvena. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių pažymų (t.1, b.l. 98-102), M. M. dėl I. L. nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių, patirto smurto, turi problemų ir su mokslu, (M. M. , grįžęs iš užsienio, norėjo tęsti mokslus, tačiau dėl patirto smurto nuo 2004 m. spalio 23 d. – 2005 m. vasario 18 d. negalėjo atvykti į Kauno kolegiją). Taip pat sumažėjo jo galimybės įsidarbinti ir siekti karjeros (t.1, b.l.103-104). Todėl, esant tokiems duomenims, atsižvelgus į nusikaltimo pasekmes, M. M. patirtą fizinį, dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, I. L. turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, yra neteisingas. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. L. apeliacinį skundą atmesti.