Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui - Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkui Sidui Šumskiui,

R. L. gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nedirbančios, neįgalios (darbingumo lygis 40%), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusios, neteistos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.30 val., Pakruojo mieste, Statybininkų g. 4, prekybos centre „Maxima“, pagrobė D. K. priklausančią piniginę, kurioje buvo 60 litų, dvi „Swed“ banko kortelės, prekybos centro „Norfa“ nuolaidų kortelė, bei asmens tapatybės kortelė, padarant nukentėjusiajam 80 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. L. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje, kadangi įvykdė smulkų svetimo turto grobimą vagystės būdu. Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Sidas Šumskis teismo posėdyje R. L. surašytą protokolą palaikė, nurodydamas, kad protokolas surašytas iš nustatytų aplinkybių. Prašo asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, kad asmuo padarė pažeidimą, matyti iš vaizdo įrašo, asmenų parodymų. Siūlo skirti nuobaudą sankcijos ribose. R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta padariusi administracinį teisės pažeidimą, tačiau ji nelaiko, kad piniginę pagrobė, bet rado ją paliktą, o kitaip, pamestą, piniginę. 2014 m. rugpjūčio 10 d., 13.30 val. Pakruojo mieste, Statybininkų g. 4 esančiame prekybos centre „Maxima“ buvo nuėjusi apsipirkti, po to pirkinius pasidėjo ant prekybos centre daiktadėžių skyriaus stalviršio ir, bedėdama savo daiktus į krepšį, dėl išsiblaškymo įsidėjo ne jai priklausančią piniginę. Gali nurodyti, kad važiuodama iš prekybos centro „Maxima“ į namus Pakruojo mieste, minėtą piniginę pametė, nes buvo suplyšęs pirkinių krepšys, be piniginės dar pametė ir tris pakelius kavos. Nori paaiškinti, kad piniginę paėmė, nenorėdama jos pasisavinti. Jeigu piniginės nebūtų pakeliui į namus pametusi, kaip ir dar kelių daiktų, būtų D. K. piniginę grąžinusi. Jai buvo pasakyta, kad galėjo grąžinti apsaugininkams, tačiau nori pasakyti, kad ne visais „Maximoje“ dirbančiais apsaugininkais pasitiki, todėl piniginę norėjo grąžinti, arba piniginę nuvežusi į policiją, arba į laikraščio redakciją. Piniginę rado ant daiktadėžės stalviršio. Jos krepšelis prieš tai (prieš paimant piniginę) buvo spintelėje, nes prieš tai buvo apsipirkusi „Norfoje“. Maišelį pasidėjo į spintelę ir nuėjo į „Maximos“ prekybos salę apsipirkti. Kai grįžo, jį išsiėmė ir padėjo ant to paties stalviršio, dėjo nusipirktas prekes. Tuo pačiu pasiėmė tą piniginę. Supranta, kad piniginė ne jos, bet jos savininko irgi nebuvo. Piniginę pasiėmė, nes norėjo piniginę žmogui sugrąžinti. Nesugrąžino vien dėl to, kad ją pametė. Nebuvo minties, kad piniginę turėtų atiduoti apsaugininkei. Buvo su dviračiu, būtų piniginę pati nuvežusi arba į redakciją, arba į policiją. Nematė, kas buvo piniginėje. Pripažįsta kaltę tik dėl to, kad tą piniginę pakėlė. Ja nepasinaudojo, negali atsakyti dėl žalos. Jos piniginė nėra tokia pat kaip D. K.. Nukentėjusysis D. K. parodė, kad R. L. nepažįsta. Nuėjo iš ryto į „Maximą“ apsipirkti. Apsipirkęs nuėjo prie daiktadėžės, nes joje buvo jo kuprinė. Išsiėmė kuprinę, susidėjo savo daiktus. Kraudamasis prekes, paliko savo piniginę, padėtą ant daiktadėžės. Išėjo, užlipo ant dviračio, nuvažiavęs, po kokių 10 minučių suprato, kad nebeturi piniginės, todėl grįžo. Piniginės nebebuvo. Jam grįžus namo, paskambino giminaitė, kuri turi „Maximoje“ pažįstamą apsaugos darbuotoją. Ji peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus ir pamatė, kad R. paima jo piniginę. Jis nuvyko ir pats tą įrašą matė „Maximoje“. Ten viskas labai akivaizdžiai matosi. Viena „Maximos“ darbuotoja piniginę paėmusią moterį atpažino. Nuvažiavo į policijos komisariatą, iš pradžių su pareigūnais pakalbėjo, kad reikia važiuoti gražiuoju kalbėtis. Nuvažiavo. Pareigūnas pasiklausinėjo žmonių ir moterį rado. Moteris nepripažino ėmusi piniginę. Jis klausė, ar ji ėmė piniginę, ji sakė, kad neėmė, sakė, kad galbūt iškrito, kad maišelis buvo kiauras. Piniginėje buvo dvi AB banko „Swedbank“ kortelės, jo asmens tapatybės kortelė, „Norfos“ nuolaidų kortelė ir 60 Lt. Jam padaryta 80 Lt turtinė žala. Žala neatlyginta, prašo ją priteisti. Niekas iš tų daiktų nėra grąžinta. Proceso dalyviai ir teisėja peržiūri vaizdo įrašą (11 b. l.). Vaizdo įraše matyti, kad prekybos centre iš prekybinės salės išeina vyriškis (nukentėjusysis D. K.), kuris tambūre, ant daiktų saugojimo kamerų viršaus - stalviršio kairiojo krašto pasideda prekes ir tamsios spalvos piniginę, po to iš daiktų saugojimo kameros išsiima kuprinę ir ją taip pat pasideda ant stalviršio. Tuo metu, išėjusi iš parduotuvės prekybinės salės, prie daiktų saugojimo kamerų, D. K. iš dešinės, prieina moteris (R. L.), kuri ant stalviršio viršaus pasideda pirkinių krepšelį ir iš saugojimo kameros išsiima maišelį, kurį taip pat pasideda ant stalviršio. D. K. į kuprinę susideda prekes ir, palikęs piniginę, išeina iš parduotuvės. R. L. atsisuka į parduotuvės išėjimo duris ir stebi, po to, savo pirkinių krepšelį perkelia ant stalviršio kairiojo krašto, krepšelio galu pastumdama paliktą piniginę, šalia krepšelio pasideda savo pirkinių maišelį į kurį iš krepšelio deda prekes. Dėdama prekes, ji du kartus atsisuka į parduotuvės duris. Susidėjusi prekes, paima paliktą piniginę ir ją įsideda į savo maišelį bei išeina iš parduotuvės.Pagal ATPK 284 str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007).Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Pažymėtina, jog prie šio straipsnio įstatymų leidėjas yra padaręs (įtvirtinęs) pastabą. Turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumos. Be pagrobtojo turto vertės, taip pat atsižvelgiama į pagrobtų daiktų natūralų kiekį (svorį, dydį).Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Radus pamestą daiktą nustatyta radusio asmens pareiga grąžinti daiktą jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas, arba per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai jį perduoti, jeigu pametęs daiktą asmuo yra nežinomas, o daiktą radęs asmuo negali ar nenori radinio saugoti (CK 4.62 straipsnis). Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą, ar turtas yra svetimas, ar pripažįstamas bešeimininkiu, labai svarbu nustatyti, kokiomis aplinkybėmis rastas daiktas pasisavinamas, taip pat atskleisti kaltininko tyčios turinį. Bešeimininkiu nepripažįstami daiktai, kurie kažkieno neapdairiai palikti žmonių lankymosi ar darbo vietose. Tai gali būti prekybos centre, kavinėje, teatre, poliklinikoje, kazino ir kitose vietose, kur rastus lankytojų daiktus galima perduoti saugoti tas vietas prižiūrintiems asmenims (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-119/2013). R. L. kaltė, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje yra įrodyta visiškai. Byloje aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad R. L. 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.30 val., Pakruojo mieste, Statybininkų g. 4, prekybos centre „Maxima“, pagrobė D. K. priklausančią piniginę. Išnagrinėjus bylą, teismas konstatuoja, kad prekybos centre ant daiktų saugojimo kamerų stalviršio palikta piniginė negali būti pripažįstama radiniu ar bešeimininkiu turtu. Nagrinėjamu atveju piniginė buvo palikta viešoje žmonių lankymosi vietoje – prekybos centre, kur R. L., pamačiusi ant stalviršio neapdairiai paliktą vertingą daiktą – piniginę ir matydama išeinantį iš parduotuvės šios piniginės savininką, jo apie tai neinformavo, taip pat ji turėjo visas galimybes perduoti rastą daiktą apsaugos darbuotojams. Iš parduotuvės stebėjimo kamerų užfiksuoto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad R. L., pamačiusi paliktą piniginę, stebi išeinantį ją palikusi asmenį, savo pirkinius perkelia arčiau paliktos piniginės ir iš pirkinių krepšelio dėdama daiktus į maišelį, dar du kartus atsisukdama į parduotuvės duris, stebi aplinką, o po to paima piniginę, kuri tuo metu būna už pirkinių krepšelio galo ir įsideda į savo maišelį, piniginės turinio nepatikrina. R. L. teiginiai, jog dėl išsiblaškymo įsidėjo ne jai priklausančią piniginę, jog ji nepasitiki apsaugos darbuotojais ir dėl to piniginę pasiėmė pati, norėdama nuvežti į redakciją arba į policiją, o vėliau ją pametė, teismo vertintini kaip gynybinė pozicija, dėl to atmestini. Šie R. L. teiginiai tėra tik niekuo nepagrįsta subjektyvi jos nuomonė. Radusi neapdairiai paliktą piniginę prekybos centro teritorijoje, ji neturėjo jokio pagrindo ją užvaldyti. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiama R. L. teismo posėdžio metu nors ir paaiškino, kad prisipažįsta padariusi administracinį teisės pažeidimą, tačiau tolimesniais savo parodymais ji iš esmės neigia padariusi jai inkriminuotą teisės pažeidimą. R. L. yra neįgali, tačiau tai nelaikytina jos kaltę lengvinančia aplinkybe, nes jai nustatytas neįgalumo lygis (14 b. l.) atitinka III invalidumo grupei. R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka metų laikotarpyje nebausta (6-7 b. l.), tačiau už analogišką teisės pažeidimą yra bausta 2006-05-09 , bedarbė, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jai už šį pažeidimą skirtina 300 litų bauda (ATPK 30, 30² str.).Kadangi administraciniu teisės pažeidimu nukentėjusiajam D. K. padarytas 80 litų turtinis nuostolis, savanoriškai turtinė žala neatlyginta, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. L. įpareigotina atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (ATPK 37 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30², 37, 224, 281, 286-288, 302², 302⁴, straipsniais, teismasnutaria :R. L. pripažinti kalta, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje, ir ją nubausti – 300 (trijų šimtų) litų bauda. Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą- ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.Laiku nesumokėjus baudos ar nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjai gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjai teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.Įpareigoti R. L. atlyginti nukentėjusiajam D. K. padarytą 80 Lt (aštuoniasdešimties litų) turtinį nuostolį. Turtinė žala (nuostolis) turi būti atlyginta tiesiogiai nukentėjusiajam D. K. ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjai dienos, o jei nutarimas apskundžiamas - ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos. Jeigu nutarimo dalis dėl turtinės žalos (nuostolio) atlyginimo neįvykdoma per šį laiką, nutarimas siunčiamas nuostoliui išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta vykdymo proceso tvarka.Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.