- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2-974-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00582-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Giralus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „JUMIGA“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giralus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JUMIGA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giralus“ dėl sutartinės prievolės įvykdymo natūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JUMIGA“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Giralus“ 46 049,58 Eur dydžio skolą, 3 603,22 Eur minimalių nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant 49 652,80 Eur sumos, areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir / ar kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šiais daiktais disponuoti, o jų nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai atsakovams priklausančius vertybinius popierius ir / ar pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, kadangi ieškinio suma yra didelė, o atsakovės finansinė padėtis nėra gera.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovei UAB „Giralus“ nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, vertybinius popierius ir / ar pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 49 652,80 Eur, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, tačiau iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiant vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, atsiskaityti su ieškove.
4. Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir su ieškiniu pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
5. Iš Juridinių asmenų registre esančios informacijos apie atsakovės finansinę padėtį teismas nustatė, kad pagal 2017 m. balanso duomenimis atsakovė iš viso turėjo turto už 344 343 Eur, įsipareigojimai siekė 323 706 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos - 68 529 Eur. Atsakovė 2017 metais dirbo nuostolingai (nuostoliai sudarė 27 000 Eur), o teismuose nagrinėjamos dar dvi civilinės bylos, kuriose atsakovei pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas konstatavo, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė.
6. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.
7. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „Giralus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Su atskiruoju skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Pareikšdama ieškinį dėl skolos priteisimo, ieškovė pažeidžia šalių susitarimą suteiktą paskolą laikyti ieškovės, kaip faktinės akcininkės, investicija į atsakovės verslą, kuri turėjo būti pradėta grąžinti įmonei pradėjus generuoti pelną, todėl ieškinys turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas.
8.2. Pagal naujausią teismų praktiką tokie kriterijai, kaip ieškinio suma ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pavyzdžiui, duomenų apie galimą turto slėpimą, galinčių patvirtinti realią grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
8.3. Atsakovės finansiniai dokumentai už 2017 metus patvirtina, kad atsakovė turi neapsunkinto jokiais apribojimais ilgalaikio turto, kurio vertė 291 706 Eur (aktualiu laikotarpiu šio turto vertė sudaro 294 341 Eur), atsakovės pardavimo pajamos per pastaruosius dvejus metus siekė beveik 100 000 Eur, atsakovė neturi pradelstų skolų valstybės biudžetui, todėl laikytina, jog atsakovės finansinė situacija yra stabili. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi pavieniais atsakovės finansiniais rodikliais.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „JUMIGA“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Be to, prašo prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą.
9.2. Turto slėpimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, nėra vienintelis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui keliantis veiksnys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Į bylą pateiktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nagrinėjamu atveju ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas ženkliai pasunkėtų ar net taptų neįmanomas.
9.3. Atsakovė vengia vykdyti jau ne pirmus metus pradelstus įsipareigojimus, dėl ko teismuose nagrinėjamos ir kitų kreditorių atsakovės atžvilgiu inicijuotos civilinės bylos. Bendra atsakovės atžvilgiu pareikštų reikalavimų suma sudaro 104 714,78 Eur, o tai yra trečdalis 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodomos atsakovės turto vertės. Einamieji atsakovės veiklos rodikliai (gaunamos pajamos ir patiriamos sąnaudos) patvirtina, kad atsakovė neturi galimybių iš savo veiklos rezultatų kaupti lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti, o kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus vis mažėja.
9.4. Jau kelerius metus nuosekliai blogėjant atsakovės finansinei situacijai, atsakovė pažeidžia rūpestingo ir atidaus elgesio standartą, tiek imperatyvių teisės normų reikalavimus, nuosekliai ir dėsningai vengdama vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir tuo suteikdama imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančią pirmenybę kitiems kreditoriams bei nuosekliai apsunkindama nuolat mažėjantį turtą. Toks atsakovės elgesys, dėl kurio yra mažinamos atsakovės kreditorių, įskaitant ir ieškovės, galimybės patenkinti savo reikalavimus, nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažintas atsakovės nesąžiningumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 ir 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
12. Tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus. Atsakovė pateikė ilgalaikio turto nusidėvėjimo ataskaitas, o ieškovė pateikė UAB „Giralus“ 2018 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; UAB „Giralus“ vadovo e. laišką, kuriuo ieškovei buvo atsiųsti minėti finansiniai dokumentai; 2014 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. balandžio 24 d. pranešimą apie papildomą terminą atsiskaityti pagal 2014 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 2019 m. gegužės 13 d. atsakovės atstovo e. laišką.
13. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės sprendžiamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovės su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai, tiek ieškovės su atsiliepimu į skundą pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su bendrais duomenimis apie atsakovės turtinę padėtį, kurie pagal toliau šioje nutartyje nurodomą teismų praktiką, nėra susiję įrodinėjimo dalyku dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juos atsisakytina prijungti prie bylos kaip neturinčius esminės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
15. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
17. Kaip minėta, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).
19. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai bei su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog tai, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas.
20. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
21. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).
23. Taip pat teismų praktikoje, ypač pastaraisiais metais, akcentuojama, kad, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).
24. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 str., 178 str.).
25. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė objektyvių duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
27. Pažymėtina, kad vien tai, jog atsakovė neatsiskaito su tam tikrais kreditoriais, o su kitais atsiskaito, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.
28. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
29. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti nėra pagrindo, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.
30. Ieškovei išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka, todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio ieškovei, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bei nukrypo nuo pirmiau nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, todėl atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas atsakovės UAB „Giralus“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JUMIGA“ (j. a. k. 302778661) prašymą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giralus“ (j. a. k. 302683163) atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.