Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. P. 2012 metų birželio 13 dieną, apie 15.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas psichinę prievartą prieš Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinę darbuotoją L. Ž., vykdančią savo funkcijas paėmusią iš šeimos mažametį D. P., gimusį 2011 m. lapkričio 3 d., suduodamas keletą kartų kumščiu į namo duris ir besiartindamas prie tarnybinio automobilio, kuriame sėdėjo L. Ž. su mažamečiu D. P., sakydamas, kad žino, kur ji gyvena, pagrasino nukentėjusiajai L. Ž. ją užmušti, tokiu būdu siekė, kad nukentėjusioji L. Ž. nutrauktų savo veiklą ir paliktų D. P. namuose.

Kaltinamasis J. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. birželio 13 d. jis kartu su sugyventine A. R. ir jų mažamečiu sūnumi D. P., jo motina E. P. ir draugu K. L. buvo pas jo senelį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur šventė senelio gimtadienį ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo stipriai apsvaigęs, sugyventinė A. R. taip pat gėrė alų, kiek išgėrė nematė. Apie pietus jie visi ėjo namo. Pakeliui į namus prasilenkė su Čekiškės seniūnu. Tuo metu jis su sūnumi ir A. R. gyveno pas E. P. ir jos sugyventinį K. L.. Grįžtan jie sutiko seniūną J. A., o grįžus į namus, netrukus pro langą pamatė, kad į kiemą atvažiuoja policijos pareigūnų automobilis. Taip pat pamatė, kad kartu su policijos pareigūnais atvažiavo ir socialinė darbuotoja L. Ž.. Kadangi jis ir A. R. buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, o K. L buvo blaiviausias, todėl pastarajam palikę savo sūnų, jis su A. R. pasislėpė namo verandoje, manydami, kad tokiu būdu išvengs sūnaus paėmimo. L. Ž. kiekvieną savaitę atvykdavo į namus ir domėjosi kaip jis su A. R. prižiūri savo sūnų. Jis matė, kaip policijos pareigūnas įėjęs į verandą kvietė juos ateiti į kambarį, atėjęs pamatė, kaip L. Ž. su rankose laikomu jų sūnumi ėjo iš namų pro duris. Visi prašė, kad L. Ž. neišsivežtų sūnaus, kad tai paskutinis kartas, kuomet jie vartoja alkoholinius gėrimus. Kadangi L. Ž. nekreipė dėmesio, jis supyko, išėjo į kiemą paskui L. Ž. ir priėjęs prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, vieną kartą ranka trenkė į automobilį. Ar sakė ką nors tuo metu L. Ž. neprisimena, pastaroji su jų sūnumi jau sėdėjo automobilyje, nepamena, kaip grasino L. Ž., tačiau nurodė, kad galėjo grasinti L. Ž., kadangi būdamas neblaivus būna agresyvus, ypatingai šiuo atveju, kai nori atimti jo sūnų. Pareiškė, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios L. Ž. atsiprašė ir pažada ateityje nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2007 metų dirba Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialine darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis Čekiškės seniūnijoje. 2012-06-13 apie 14.30 val. gautas pranešimas telefonu, kad link Gegužėnų kaimo eina keturi apsvaigę asmenys: du vyrai ir dvi moterys. Jaunesnioji moteris stipriai svirduliuodama stumia vaikišką vežimėlį su mažamečiu vaiku. L. Ž. kartu su Vilkijos policijos nuovados ekipažu, t.y. V. P. ir R. M., nuvyko į (duomenys neskelbtini). Duris atidarė K. L., gim. 1956-10-17, kuris buvo apsvaigęs nuo jo sklido alkoholio kvapas. Mažajame kambaryje vaikiškame vežimėlyje miegojo D. P., gim. 2011-11-03. Gretimame kambaryje miegojo E. P., gim. 1963-07-27, t.y. D. P. močiutė. Nuo moters sklido alkoholio kvapas. Namuose taip pat buvo mažamečio D. P. tėvai M. P., gim. 1981-10-16, ir A. R., gim. 1988-05-28. L. Ž. paėmus mažametį D. P. ir kartu su R. M. išėjus į kiemą, ir įsėdus į pareigūnų tarnybinį automobilį, iš namo išbėgo M. P. šaukdamas: ‚nu, kurva, aš dabar tave užmušiu, žinau kur gyveni“. Vyriškis keletą kartų kumščiu trenkė į namo duris ir ėmė artintis prie policijos automobilio, kurioje sėdėjo ji su D. P.. M. P. realių veiksmų neatliko, su savimi nieko neturėjo. Kieme prie automobilio stovėjo policijos pareigūnė. M. P. praeidamas pro šalį sudavė į automobilio galą ranka ar koja. Esant nesaugioms gyvenimo sąlygoms ir netinkamai vaiko priežiūrai, D. P. paimtas iš šeimos ir perduotas Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms. Vėliau M. P. jos atsiprašė (b. l. 2, 12, 13).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iki 2012 08 01 ji dirbo Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Vilkijos policijos nuovadoje tyrėju, parodė, kad 2012 metų birželio 13 dieną pagal socialinės darbuotojos L. Ž. pranešimą, kartu su ja ir specialiste R. M. nuvyko pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį K. L., kadangi tuo metu pas jį namuose gyveno M. P. su sugyventine A. R. ir jų mažamečiu sūnumi. L. Ž. pranešė, kad mažamečio vaiko tėvai girtauja ir jo neprižiūri. Nuvykus pas K. L., jį rado vieną neblaivų su mažamečiu vaiku. Paklausus jo, kur yra mažamečio vaiko tėvai, pastarasis melavo, kad vaiko D. P. tėvai yra išėję. Taip pat namuose neblaivi miegojo K. L. sugyventinė E. P.. Nuo jos sklido alkoholio kvapas. Namuose, verandoje, jis rado neblaivius D. P. tėvus: M. P. ir A. R.. Kadangi visi suaugę asmenys buvo neblaivūs, L. Ž. nusprendė paimti mažametį D. P. iš šios šeimos. Kurioje tiksliai vietoje tuo metu buvo vaikas, nepamena. Galimai K. L. laikė berniuką rankose, nenorėjo atiduoti vaiko L. Ž.. Tačiau išaiškinus atsakomybę už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, berniukas iš K. L. buvo paimtas. L. Ž. paėmusi vaiką, kartu su specialiste R. M. išėjo į kiemą ir įsėdo į tarnybinį automobilį. L. Ž. išeinant iš namų, neblaivus M. P. agresyviai nusiteikęs pasakė L. Ž., kad jis žino, kur ji gyvena ir ji pamatys, kas jai bus, jei paims vaiką. Tai nuskambėjo kaip grasinimas. L. Ž. kartojo, kad visi suaugę yra neblaivūs, todėl mažamečio vaiko palikti šeimoje negali. Netrukus į kiemą išėjo supykęs M. P., tačiau ką jis darė, negirdėjo, kadangi name pildė dokumentus. M. P. buvo piktas ir šūkavo vartodamas necenzūrinius žodžius. (b. l. 18)

Liudytoja R. M. parodė, kad 2012 06 13 Vilkijos policijos nuovadoje buvo gautas Kauno rajono socialinių paslaugų centro darbuotoja L. Ž. pranešimas telefonu, kad (duomenys neskelbtini) M. P., gim. 1981-10-16, ir A. R., gim. 1988-05-28, šeimoje girtaujama. Todėl su L. Ž. ir tyrėju V. P. tarnybiniu automobiliu nuvyko nurodytu adresu. Namo duris atidarė K. L., gim. 1956-10-17, kuris buvo apsvaigęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Užėjus į namo vidų, mažajame kambaryje, vaikiškame vežimėlyje miegojo D. P., gim. 2011 11 03. Pasiteiravus K. L. kur yra D. P. tėvai, pastarasis paaiškino, kad D. P. tėvų nėra namuose, jie abu išėję į Čekiškės miestelį. Gretimame kambaryje lovoje miegojo D. P. močiutė E. P., gim. 1963-07-27. Nuo moters sklido alkoholio kvapas. K. L. buvo nustatytas girtumas – 2,3 promilės. L. Ž. pasiliko sodyboje prižiūrėti mažametį vaiką, o ji kartu su tyrėju V. P. nuvyko ieškoti vaiko tėvų. A. R., gim. 1988-05-28, ir M. P., gim. 1981-10-16, tačiau nuvykę K. L. nurodytu adresu, jų nerado. Grįžus į K. L. namus, K. L. laikė ant rankų D. P.. Jo buvo paprašyta perduoti vaiką socialinei darbuotojai L. Ž.. K. L. atsisakė, jis siūlė išsikviesti dar vieną policijos ekipažą, nes vaiko neatiduos. K. L. buvo išaiškinta atsakomybė už pareigūnų teisėto reikalavimo nevykdymą. Tuomet L. arčiau prisiglaudė vaiką. Ji paėmė už K. L. rankos, kad nesuspaustų mažamečio ir tuo metu socialinė darbuotoja paėmė D. P.. Būtent tuo metu išgirdus bildesį kitame kambaryje, tyrėjas V. P. verandoje rado A. R. ir M. P.. Kadangi D. P. tėvai akivaizdžiai buvo neblaivūs, kad nekiltų konfliktų, ji išvedė socialinę darbuotoją L. Ž. su mažamečiu iš namo, ir pasodino tarnybiniame automobilyje. M. P. kažką šūkavo, kad bus negerai, kad išsivežamas jo vaikas, tačiau ką konkrečiai sakė, neišgirdo. Netrukus iš namo išbėgęs M. P., socialinės darbuotojos atžvilgiu sušuko: „ nu, kurva, aš dabar tave užmušiu, žinau kur gyveni“. Priėjęs prie tarnybinio automobilio, M. P. rankos delnu sudavė vieną kartą į tarnybinio automobilio galą. Automobilio neapgadino. A. R. buvo nustatytas 2,34 ‰, o M. P. - 3,49 ‰ girtumas (b. l. 19).

Liudytojas K. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 metų birželio 13 dieną, būnant savo namuose kartu su sugyventine E. P., jos sūnumi M. P. ir A. R., į namus atvyko socialinė darbuotoja L. Ž. su dviem policijos pareigūnais. Tuo metu M. P. ir A. R. miegojo verandoje, E. P. taip pat miegojo kitame kambaryje. L. Ž. atvykusi pasiteiravo kur D. P. tėvai. Kadangi K. L. nenorėjo, kad socialinė darbuotoja ir policijos pareigūnai pamatytų berniuko tėvus neblaivius, jis jai ir policijos pareigūnams pasakė, kad berniuko tėvų nėra namuose. Policijos pareigūnai išvyko ieškoti M. P. ir A. R.. Namuose liko socialinė darbuotoja. Neilgai trukus grįžo policijos pareigūnai neradę D. P. tėvų. Socialinė darbuotoja pamačiusi, kad K. L. su E. P. neblaivūs, taip pat sakė gavusi pranešimą, kad ir D. P. tėvai neblaivūs, nusprendė paimti D. P. iš tėvų. Socialinei darbuotojai pareikalavus, kad jis duotų D. P., kurį tuo metu laikė rankose, jis pasakė, kad vaiko neduos, kadangi beniuko tėvai prašė, kad K. L. jį prižiūrėtų. Tuo metu D. P. tėvai dar miegojo. Policijos pareigūnė paaiškino, kad K. L. yra svetimas žmogus berniukui ir jo tėvams, todėl negali prižiūrėti vaiko. Tuo labiau, kad pats yra neblaivus. Tada K. L. berniuką padavė socialinei darbuotojai, kuri vaiką išsinešė iš namų. Būtent tuo metu policijos pareigūnas apžiūrėjęs namo kambarius, verandoje rado berniuko tėvus, kuriuos atsivedė į kambarį, kuriame buvo K. L.. Tuomet berniuko tėvams buvo paaiškinta, kad socialinė darbuotoja paima iš jų vaiką, kadangi jie yra neblaivūs, bei patikrino neblaivumą. M. P. ir A. R. tą pačią dieną apie 12-13 val. grįžo į namus stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Ką konkrečiai sakė M. P. ir A. R., kai sužinojo, kad jų vaikas paimamas, K. L. neįsidėmėjo, tik jie tuo buvo nepatenkinti. Kas vyko kieme negirdėjo, kadangi liko namuose (b. l. 20).

Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2012 06 13 su sugyventiniu M. P. ir mažamečiu sūnumi D. P., gim. 2011-11-03, buvo pas M. P. senelius, gyvenančius Čekiškėje, šventė senelio gimtadienį ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 13 val. jie ėjo į namus, kuriuose tuo metu gyveno, t.y. pas M. P. mamą E. P. ir jos sugyventinį K. L.. Pakeliui į namus, važiuodamas automobiliu, aplenkė seniūnas. Grįžę į namus, netrukus pro langą pamatė, kad į kiemą pas K. L. atvažiuoja policijos pareigūnų automobilis. Taip pat pamatė, kad kartu su policijos pareigūnais atvažiavo ir socialinė darbuotoja L. Ž.. Tuo metu namuose buvo E. P. ir K. L., kurie taip pat buvo apsvaigę nuo alkoholio. Ji su M. P. pasislėpė nuo policijos pareigūnų gyvenamojo namo verandoje. Kiek pabuvus verandoje, policijos pareigūnas juos rado ir liepė ateiti į kambarį. Jiems buvo nustatytas neblaivumas. Įėjus į kambarį pamatė, kad L. Ž. rankose laiko jų sūnų D. P.. L. Ž. paaiškino, kad sekančią dieną A. R. su M. P. turės nuvykti į Kauną į vaikų namus, kur jiems atiduos sūnų. Sūnus buvo paimtas dėl to, kad A. R. su M. P. buvo neblaivūs. A. R. nieko nesakė ir nedarė, tik verkė, o M. P. pradėjo „psichuoti“, t. y. šūkauti vartodamas necenzūrinius žodžius „blet“, „nachui“. Kas vyko po to negirdėjo, buvo nuėjusi į tualetą. Kad M. P. grasintų L. Ž., nepamena, kadangi buvo neblaivi, tačiau taip gali būti, kadangi jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir buvo supykęs. Praėjus maždaug dviem ar trims dienoms, kai L. Ž. su policijos pareigūnais išsivežė iš jų sūnų, M. P. sakė, kad jis vis tiek ką nors padarys L. Ž., tai yra išdaužys langus ar dar ką nors (b. l. 21).

2012 06 14 Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), pateikta fotolentelė su namo išorės ir vidaus foto nuotraukomis (b. l. 3-8).

2012 11 06 Kauno rajono savivaldybės administracijos Čekiškės seniūnijos raštas dėl M. P. ir A. R. patvirtina, kad sugyventiniai piktnaudžiauja alkoholiu, tinamai nesirūpina savo mažyliu, todėl buvo įtraukti į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą. Nustačius socialinių paslaugų poreikį buvo teikiamos socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos nuo 2012 01 26. Abu savo gyvenimo būdo nekeitė, M. P. nesiregistravo darbo biržoje, pastovaus darbo neieškojo. Dėl nesaugių gyvenimo sąlygų, suaugusių piktnaudžiavimo alkoholiu, sūnus D. P., gimęs 2011 11 03, buvo paimtas iš šeimos ir perduotas Ukmergės vaikų globos namams. M. P. nuo 2012 02 06 yra įtrauktas į Kauno rajono savivaldybės administracijos gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b.l. 55).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo M. P. visišku prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiosios L. Ž., liudytojų V. P., R. M., K. L. ir A. R. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. P. 2012 metų birželio 13 dieną, apie 15.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas psichinę prievartą prieš Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinę darbuotoją L. Ž., vykdančią savo funkcijas paėmusią iš šeimos mažametį D. P., gimusį 2011 11 03, suduodamas keletą kartų kumščiu į namo duris ir besiartindamas prie tarnybinio automobilio, kuriame sėdėjo L. Ž. su mažamečiu D. P., sakydamas, kad žino, kur ji gyvena, pagrasino nukentėjusiajai L. Ž. ją užmušti, tokiu būdu siekė, kad nukentėjusioji L. Ž. nutrauktų savo veiklą ir paliktų D. P. namuose.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., žymes.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 55 str. ir 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). J Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis M. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas M. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo asmenybę, į tai, kad teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei jos vidurkis dydžio bausmė – areštas.

Kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

M. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 15 (penkiolika) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.