Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-12-09 · Byla Nr. A2.6.-15452-1016/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-12-09
Bylos Nr.
A2.6.-15452-1016/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13684-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eimutis Misiūnas
Pažeidėjas
K. B.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15452-1016/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13684-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas,sekretoriaujant Tatjanai Borodenkovai, Aušrai Razutienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. B., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio pareigūno administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16062393620, kurioje K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau – Teismas), išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2016 m. spalio 12 d., apie 19.00 val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 114, 222 punktų reikalavimus Ozo g. 25, Vilniuje, vairuodama automobilį Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama atbula atsitrenkė į stovintį automobilį Acura TSX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo ji savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje K. B. sakė, kad kuo kaltinama supranta, kaltės nepripažįsta. Mano, kad nepadarė jokios avarijos, jokio pabėgimo nebuvo, nes jokio įvykio ir pasišalinimo nebuvo. Praleido važiavusias šalia mašinas, išvažiavo, pristabdė, nes vaikai galinėje sėdynėje rėkė, jog nori gerti, paėmė buteliuką, padavė seseriai ir po to nuvažiavo. Tie nubrozdinimai atsirado anksčiau, kai buvo apgadintas K. B. automobilis. To įvykio metu buvo užkabinta ta K. B. automobilio vieta, kuri yra parodyta šios bylos nuotraukose. Nežino kodėl nusprendė, kad atsisegė diržą.

Teismo posėdyje liudytojas L. B. sakė, kad K. B. nėra šeimos narė ar giminaitė. Tuo metu jau buvo tamsu. Čia buvo „Akropolio“ aikštelėje. Atvažiavo ir pamatė, kad automobilis Mercedes išvažinėjo įstrižai ir važiuodamas atbulas kairiuoju automobilio sparnu atsirėmė į automobilį Honda, stovintį gretimoje eilėje, pavažiavo į priekį ir sustojo. L. B. sėdėjo automobilyje, langai buvo uždaryti, išgirdo garsą, toks traškesys ir akivaizdžiai matėsi (atstumas buvo 5-6 m.), kad automobilis Mercedes užkabino automobilį Honda. Automobilis Honda sujudėjo. Mano, kad automobilio Honda signalizacija neįsijungė. Su automobiliu Mercedes atsistojo lygiagrečiai, L. B. atsidarė langą, norėjo pasakyti, kad ponia kliudė mašiną. Susidarė įspūdis, kad vairuotoja įvykį matė, pajuto, nes atrodo, vairuotoja atsisegė diržą, L. B. pagalvojo, kad ruošiasi išlipti, pavažiavo į priekį, vėliau pamatė, kad mašina išvažinėja. Išlipusi nebuvo. Mano, kad Mercedes vairuotoja turėjo pajausti, jog kliudė automobilį. Ji važiavo įstrižai, todėl turėjo matyti, kad kliudė. Vairuotoja pradėjo blaškytis, žiūrėjo į kairę, į dešinę, atrodė susijaudinusi. L. B. buvo nuėjęs apžiūrėti automobilio Honda, matė, kad yra kažkokios žymės, todėl paliko raštelį.

Teismo posėdyje liudytoja A. G.-S. sakė, kad K. B. yra sesuo. Buvo su sese ir vaikais Akropolyje, apsipirko, tada atėjo į aikštelę, atsisėdo į mašiną, A. G.-S. su vaikais atsisėdo gale. Pradedama važiuoti sesuo užsisegė saugos diržus ir nuo priekinės sėdinės davė vaikams buteliuką su vandeniu. Tuo metu, kai sesuo davė buteliuką ji, atrodo, buvo sustojusi. Automobilis stovėjo šonu, sesuo pavažiavo atgal, apsisuko atbuline eiga, tada į priekį, po to vėl atgal ir išvažiavo. Neprisimena, kad ji būtų atsisegusi saugos diržą. Apsisukimas buvo sklandus, nepajautė, kad automobilis būtų susvyravęs, garso negirdėjo. Nepamena ar tuo metu radijas buvo įjungtas, bet vaikai šnekėjo. Pagal sesers pasakojimą apgadinimas buvo, ji pasakojo, kad buvo eismo įvykis, bet nėjo ir nežiūrėjo automobilio apgadinimų.

Nors K. B. su pažeidimais nesutiko (pasiaiškinimas), tačiau jos kaltė padarius protokole aprašytus administracinės teisės pažeidimus, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimo esmė; policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį; Eismo įvykio vietos schema.

Iš policijos pareigūno N. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-10-12, apie 19.32 val. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus AVP budėtojo apie eismo įvykį Vilniuje, Ozo g. 25, PC „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje(5 žvaigždutė). Atvykus į minėtą vietą rado sugadintą automobilį Acura TSX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas S. S. rado raštelį, kuriame liudininkas nurodė, kad jo automobilį sugadino MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris ir iš įvykio vietos pasišalino. Per policijos CDB rado MB vairuotoją, kuri grįžo atgal į įvykio vietą. Apžiūrėjus MB sugadinimai atitiko eismo įvykį.

Iš S. S. paaiškinimo matyti, kad 2016-10-12, apie 19.00 val. atvažiavo Acura TSX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Vilniaus „Akropolio“ aikštelę miško pusėje5 eilėje (pažymėta žvaigždutės simboliu). Apie 19.15 val. grįžo prie automobilio, rado apibrozdintą priekinį automobilio bamperį ir už valytuvo užkištą liudininko raštelį, kad automobilį apgadino (duomenys neskelbtini) valst. Nr. turinti transporto priemonė. Buvo nurodytas liudininko numerius. Juo paskambinus liudininkas patvirtino, kad toks automobilis apibrozdino jo automobilį.

Iš Papildomais duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis bamperis, o automobiliui Acura TSX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis; fotolentele bei kita bylos medžiaga.

Iš fotolentelės (b. l. 42) matyti, kad nubrozdinimas padarytas šiek tiek virš partroniko, o iš fotolentelės (b. l. 16) matyti, kad įbrėžimas padarytas ne virš partroniko, o šiek tiek kairiau.

K. B. padarytos veikos atitinka LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį, nes ji vairuodama automobilį Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama atbula atsitrenkė į stovintį automobilį Acura, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius ir apie eismo įvykį nepranešusi policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino.

K. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad skiriant administracinę nuobaudą būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.

Teismas vadovaudamasis teismų praktika ir skirdamas K. B. nuobaudą įvertino, tai kad šio eismo įvykio metu buvo labai nežymiai apgadinti automobiliai. K. B. administracine tvarka nebausta. Taip pat teismas pastebi, kad K. B. neturėjo priežasčių tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos, nes jos automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Visą tai apibendrinus teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, K. B. skirtinos švelnesnės nuobaudos nei numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose su specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos taikant administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. taisykles.

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 27, 30¹, 33, 35 straipsniais, 127 straipsniu, 224, 250, 286, 287, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 200 (dviejų šimtų) eurų baudą su specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 200 (dviejų šimtų) eurų baudą su specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Eimutis Misiūnas